Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Giedrė Seselskytė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu (Civilinio proceso kodekso 62³ straipsnis),

rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovų I. K. ir L. K. atskirąjį skundą dėl Telšių apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų I. K. ir L. K. ieškinio atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. 2025 m. spalio 30 d. teisme gautas ieškovų I. K. ir L. K. ieškinys atsakovei S. K., kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės S. K. ieškovei I. K. 6475,50 Eur skolą, 174,75 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; iš atsakovės S. K. ieškovui L. K. priteisti 7240,50 Eur skolą, 195,39 Eur palūkanas, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos teisme iškėlimo dienos iki sprendimo visiško įvykdymo; taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

3.2. Santuokos nutraukimo byloje trečiaisiais asmenimis dalyvauja ir ieškovai, ir S. K., byloje sprendžiami ir kiti sutuoktinių prievolių/sandorių ieškovams klausimai. Taigi, teismo vertinimu, A. K. pateiktas patikslintas civilinis ieškinys civilinėje byloje Nr. e2-55-1081/2025 apima šioje civilinėje byloje ieškovų I. K. ir L. K. pareikšto ieškinio reikalavimą ir bus nagrinėjamas Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmuose civilinėje byloje Nr. e2-55-1081/2025.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konst at uoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

5. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

6. CPK 336 straipsnio nuostatos nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

Dėl skundžiamos nutarties (ne)teisėtumo

7. Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atsisakė priimti ieškovų I. K. ir L. K. ieškinį atsakovei S. K. dėl skolos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

8. Pirmosios instancijos teismas atsisakė priimti ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu iš esmės motyvuodamas tuo, kad siekiant išvengti teisinių padarinių kolizijos, vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principais, įvertinus tai, kad ginčas dėl skolos teisinės prigimties jau nagrinėjamas kitoje byloje, o dviejų paraleliai vykstančių procesų dėl to paties teisinio santykio leidimas neatitiktų civilinio proceso tikslų, o tuo pačiu ir prieštarautų aptartiems civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, taip pat ir protingumo bei teisingumo principams ir keltų sprendimų prieštaravimo riziką.

9. Apeliantai su teismo nutartimi nesutinka, teigia, kad santuokos nutraukimo byloje nėra reiškiami jokie reikalavimai dėl skolos grąžinimo. Ieškinio dalykas santuokos nutraukimo byloje ir šioje skolos priteisimo byloje yra visiškai skirtingi. Teisiniai santykiai, susiję su kiekviena iš šių bylų, taip pat yra skirtingi. Santuokos nutraukimo byloje ieškovas A. K., formuodamas savo ieškinio dalyką, sutinka, kad S. K. minėta skola Irinai ir L. K. būtų pripažinta solidari kartu su juo, tačiau ieškovai I. ir L. K. santuokos nutraukimo byloje nereiškia jokių reikalavimų dėl skolos priteisimo. Apeliantų argumentai pagrįsti.

10. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintų Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6, 13 straipsniuose).

11. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (EŽTT 2000 m. vasario 15 d. sprendimas byloje G. M. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 38695/97, 36, 39 punktai; 2001 m. liepos 31 d. sprendimas byloje M. prieš Prancūziją, peticijos Nr. 42195/98, 33 punktas). Šio teismo praktikoje pabrėžiama, kad Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teisė į teisingą bylos nagrinėjimą turi būti aiškinama teisės viršenybės, kurios vienas pagrindinių aspektų yra teisinio apibrėžtumo principas, reikalaujantis, kad bylos šalys turėtų veiksmingą teisminės gynybos priemonę, suteikiančią galimybę išspręsti jų civilinių teisių klausimą, kontekste (EŽTT 2001 m. sausio 23 d. sprendimas byloje B. prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95, 61 punktas). Teisės kreiptis į teismą ribojimai turi atitikti teisėtą tikslą ir turi egzistuoti pagrįstas proporcingumo ryšys tarp taikomų priemonių ir siekiamo tikslo (EŽTT 2015 m. gegužės 21 d. sprendimas byloje Z. prieš Slovėniją, peticijos Nr. 53723/13; 2017 m. vasario 16 d. sprendimas byloje K. prieš Ukrainą, peticijos Nr. 18986/06).

12. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Pasisakydamas dėl teisės į teisminę gynybą įgyvendinimo procesinių aspektų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Taigi teisės kreiptis į teismą ribojimas galimas tik įstatymu ar įstatymo pagrindu priimtu teismo sprendimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-199/2011).

13. Teismas neturi teisės nepagrįstai varžyti asmens teisės pasirinkti savo teisių gynimo būdą bei formą, todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą turi būti derinami teisminės gynybos prieinamumo ir teisinio tikrumo principų reikalavimai. Asmens teisės reikšti ieškinį ribojimas jau ieškinio priėmimo stadijoje turi būti paremtas akivaizdžiu proceso įstatyme įtvirtinto pagrindo, patvirtinančio netinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, buvimu. Civilinės bylos iškėlimo stadijoje patikrinama, ar egzistuoja procesinio teisinio pobūdžio prielaidos ir teisės kreiptis į teismą sąlygos, tačiau į klausimą, ar ieškinys yra pagrįstas (materialinio teisinio pobūdžio prielaida) atsakoma tik išnagrinėjus bylą iš esmės.

14. CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka

15. Aiškindamas CK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktą, pagal kurį teismas atsisako priimti ieškinį, jeigu ginčas nenagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka, kasacinis teismas yra konstatavęs, kad asmens pateiktas ieškinys, nesusijęs su jo subjektinių teisių gynimu, teismuose nenagrinėtinas (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), išskyrus aiškiai įstatymuose nustatytus atvejus (subjektai, ginantys viešąjį interesą įstatymo pagrindu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-198-969/2018, 44 punktas; 2019 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-969/2019, 23 punktas). Pažymėtina ir tai, kad teisinis suinteresuotumas, pagrindžiantis teisę į teisminę gynybą, negali būti paneigiamas argumentais dėl tokio kreipimosi tikslingumo ar besikreipiančio asmens reiškiamų reikalavimų pagrįstumo; sprendžiant, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą, nevertinamos aplinkybės, kurios yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas ir kurių pagrindu teismas sprendžia, ar patenkinti ar atmesti ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-296-378/2019, 35.9 punktas).

16. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas nurodė, jog tiek Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų civilinėje byloje Nr. e2-55-1081/2025, tiek šioje civilinėje byloje reiškiami reikalavimai dėl tų pačių I. K. ir L. K. suteiktų paskolų S. K., skiriasi tik tai, kad šioje byloje prašoma suteiktas paskolas priteisti iš atsakovės S. K., o civilinėje byloje Nr. e2-55-1081/2025, nutraukus A. K. ir S. K. santuoką, reiškiamas reikalavimas nustatyti, kad minėtą paskolą šalys (A. K. ir S. K.) vykdys solidariai.

17. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad santuokos nutraukimo byloje ieškovai nėra pareiškę reikalavimo dėl skolos grąžinimo. Minimoje santuokos nutraukimo byloje ieškovas A. K. tik sutinka, kad S. K. skola I. ir L. K. būtų pripažinta solidari kartu su juo. Taigi šios bylos ieškovai santuokos nutraukimo byloje nereikalauja skolos priteisimo iš S. K.. Tuo tarpu ieškovai šioje byloje siekia prisiteisti skolą iš S. K., o ne tik būti proceso dalyviais be savarankiškų reikalavimų, taigi nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad reikalavimas dėl skolos grąžinimo, kuris yra reiškiamas šioje byloje, būtų nagrinėjamas santuokos nutraukimo byloje.

18. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad ieškovų ginčas nenagrinėtinas teismas ir nepagrįstai atsisakė priimti ieškovų ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu.

19. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant išvengti prieštaringų sprendimų galima taikyti bylos sustabdymo institutą (CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl kitų atskirojo skundo argumentų

20. Kiti atskirojo skundo argumentai kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.

Dėl bylos procesinės baigties

21. Nustatytų aplinkybių pagrindu apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškovų ieškinio reikalavimas gali būti nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, todėl nėra CPK 137 straipsnio 2 dalyje 1 punkte nustatyto pagrindo atsisakyti priimti ieškinį. Dėl netinkamo procesinės teisės normų taikymo skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis panaikinama ir ieškovų ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

22. Kadangi ieškinio priėmimo klausimas grąžinamas iš naujo spręsti pirmosios instancijos teismui, šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neskirstomos ir paliktinos spręsti šiam teismui atsižvelgiant į bylos išnagrinėjimo rezultatą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2025 m. spalio 31 d. nutartį panaikinti ir ieškovų I. K. ir L. K. ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.