- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-03-18
- Bylos Nr.
- e2-3396-1099/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-18255-2023-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Pavel Liubkevič
- Ieškovas
- Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Atsakovas
- D. B.
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ieškovė, Užimtumo tarnyba) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo D. B. 3 733,24 Eur ieškovės patirtų išlaidų atlyginimo ir 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinyje ir dublike ieškovė nurodo, kad tarp jos ir atsakovo 2022 m. gegužės 10 d. buvo sudaryta dvišalė sutartis Nr. URS(19.1)-1482, kurios pagrindu buvo organizuotas atsakovo profesinis mokymas. Pasak ieškovės, šios sutarties 2.1.3 punkte atsakovas įsipareigojo nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių. Ieškovė aiškina, kad profesinio mokymo teikėja uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Baltijos technologijų institutas“ 2023 m. vasario 15 d. informavo ieškovę, jog su atsakovu sudaryta profesinio mokymo sutartis buvo nutraukta. Ieškovė teigia, kad už atsakovo mokymą ji sumokėjo 3 733,24 Eur sumą (6,33 Eur už atsakovo privalomą sveikatos tikrinimą, 2 155,27 Eur sumokėjo mokymo teikėjai, 1 565,31 Eur sumokėjo kaip stipendiją atsakovui). Ieškovė akcentuoja, kad ji tinkamai įvykdė sutartimi su atsakovu prisiimtus įsipareigojimus, o atsakovas šios sutarties nuostatas pažeidė, todėl jis privalo atlyginti ieškovės patirtus nuostolius.
3. Ieškovė nesutinka su atsakovo atsiliepimo argumentais, kad esminiu tarp jos ir atsakovo sudarytos sutarties pažeidimu yra laikomas paskaitų nelankymas be svarbios priežasties. Ieškovės nuomone, atsakovas sutartimi prisiėmė ne tik prievolę lankyti paskaitas, tačiau ir prievolę įgyti kvalifikaciją bei dalyvauti teorinės ir praktinės dalių mokymo kompetencijų vertinimuose nurodytomis datomis. Be to, ieškovė nesutinka su atsiliepime nurodytais teiginiais, esą egzaminai buvo organizuoti netinkamomis datomis, t. y. vienas egzaminas – 2022 m. gruodžio 30 d. (į jį atsakovas neatvyko), o kitas – 2023 m. vasario 15 d. (kurio atsakovas neišlaikė, nes atsakovo teigimu per tą laiką jis pamiršo įgytas žinias). Ieškovė akcentuoja, kad pirmas teorijos žinių egzaminas atsakovui buvo organizuotas 2022 m. lapkričio 14 d.; šio egzamino atsakovas neišlaikė, o į antrą egzaminą jis neatvyko, kas, ieškovės nuomone, liudija atsakovo motyvacijos stoką. Nurodo, kad atsakovo mokymo grupėje 11 asmenų iš 15 išlaikė egzaminus ir baigė mokymus, kas leidžia daryti išvadą, jog egzaminų datos buvo tinkamos.
4. Anot ieškovės, atsakovas pateikė į bylą duomenis apie Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – VSDFV) atsakovui išmokėtas sumas, o ne ieškovės atsakovui sumokėtą stipendiją ir tokiu būdu siekė suklaidinti teismą dėl atsakovui mokėtos mokymosi stipendijos dydžio. Taip pat ieškovė pažymi, kad tarp jos ir atsakovo sudarytoje sutartyje (2.3.1 punkte) nustatyta atsakovo prievolė atlyginti visus ieškovės patirtus nuostolius, todėl negali būti tenkintas atsakovo prašymas atlyginti pusę ieškovės patirtų nuostolių sumos.
Atsiliepimas
5. Atsakovas D. B. pateiktame atsiliepime į ieškinį ir triplike su ieškiniu sutinka iš dalies, prašo priteisti ieškovei iš atsakovo 1 867 Eur ieškovės patirtų nuostolių, kitą ieškinio dalį prašo atmesti, priteisti atsakovui iš ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
6. Nurodo, kad ieškinyje nėra nurodyta, iš kur atsirado ieškovės patirti nuostoliai, nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp nuostolių ir atsakovo veiksmų. Pasak atsakovo, šiuo atveju sutartis buvo sudaryta tarp valstybinės institucijos, kurios pareiga yra rūpintis asmenų įdarbinimu, ir atsakovo. Atsakovas teigia, kad jis nepažeidė tarp jo ir mokymo teikėjos sudarytos sutarties nuostatų – jis tinkamai lankė užsiėmimus ir jų nepraleido, šią aplinkybę patvirtina mokymo teikėjos išduota pažyma. Atsakovo vertinimu, ta aplinkybė, kad jis neišlaikė egzamino ar praleido egzaminą, nėra esminis mokymo sutarties pažeidimas. Atsakovo manymu, mokymo teikėja yra iš dalies kalta dėl to, kad atsakovas neišlaikė egzaminų, nes teorinių egzaminų datos buvo nepatogios; paaiškina, jog nors pagal mokymo sutartį mokslai turėjo baigtis 2022 m. spalio 24 d., o po to turėjo įvykti teorinės dalies egzaminas, tačiau egzaminas buvo perkeltas į vėlesnį laiką. Pasak atsakovo, dėl šios priežasties jis pamiršo įgytas žinias ir neišlaikė egzamino. Atsakovas aiškina, kad į 2022 m. gruodžio 30 d. egzaminą jis neatvyko, nes dėl pinigų stokos buvo išvykęs padirbėti į užsienį; teigia, kad ieškovės mokama stipendija buvo labai maža, o vėliau šios stipendijos atsakovas apskritai nebegavo.
7. Taip pat atsakovas teigia nesąs patenkintas mokymų kokybe. Anot atsakovo, jis buvo įkalbėtas ieškovės darbuotojos pasirašyti sutartį dėl profesinio mokymo teikimo, o konsultacijos metu jam nebuvo tinkamai išaiškinta, kad neįgijęs reikiamos kvalifikacijos, atsakovas privalės atlyginti mokymosi išlaidas. Be to, atsakovo vertinimu, pats mokymo procesas buvo organizuotas netinkamai, mokantis teorinę dalį buvo naudojama netinkama kompiuterinė įranga. Atsakovas aiškina, kad prastą mokymo teikėjos mokymų organizavimą patvirtina komentarai internete iš buvusių studentų apie mokymų kokybę. Pasak atsakovo, šios aplinkybės lemia, kad iš jo turėtų būti priteista 50 procentų ieškovės patirtų išlaidų už atsakovo mokymą, nes dėl susiklosčiusios situacijos yra ir ieškovės bei mokymo teikėjos kaltės. Atsakovas taip pat akcentuoja savo sunkią finansinę padėtį (neturi nekilnojamojo turto, turima transporto priemonė yra sugedusi), jauną amžių, šeimyninę padėtį (teigia, kad neseniai sudarė santuoką ir ketina susilaukti vaikų); mano, kad tenkinus ieškinį visa apimtimi, atsakovas finansiškai nukentėtų.
Žemesnės instancijos teismas
8. Teismo 2024 m. vasario 26 d. nutartimi civilinė byla paskirta nagrinėti rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje 2024 m. kovo 18 d. 9.00 val.; šalims pasiūlyta iki 2024 m. kovo 12 d. pateikti visus su ginču susijusius įrodymus/prašymus. Per nurodytą terminą atsakovas pateikė prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Iki šio sprendimo priėmimo jokių kitų papildomų paaiškinimų ir (ar) įrodymų teisme negauta.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
9. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 441 straipsnyje nustatyta, kad jeigu ieškinio suma neviršija penkių tūkstančių eurų, bylą nagrinėjantis teismas turi teisę pats nuspręsti, kokia forma ir tvarka nagrinėti bylą. Byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka, jeigu dėl to yra bent vienos šalies prašymas. Nagrinėjamu atveju ieškovės pareikšto reikalavimo suma neviršija penkių tūkstančių eurų ir bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka šalys neprašė, todėl byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.
10. Tarp šalių kilo ginčas dėl to, ar atsakovas privalo atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas už atsakovo profesinį mokymą ir kokioje apimtyje. Šalys skirtingai interpretuoja tarp jų sudarytos sutarties nuostatas dėl esminio sutarties pažeidimo ir sutartinės civilinės atsakomybės taikymo. Byla nagrinėjama vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) VI knygos nuostatomis.
11. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovė Užimtumo tarnyba ir atsakovas D. B., registruotas Užimtumo tarnyboje bedarbis asmuo, 2022 m. gegužės 10 d. sudarė dvišalę sutartį Nr. URS(19.1)-1482 (toliau – dvišalė sutartis), kuria jos šalys susitarė dėl profesinio mokymo paslaugų teikimo ir atsakovo įdarbinimo, jam užbaigus profesinį mokymą, sąlygų (dvišalės sutarties 1 punktas). Dvišale sutartimi atsakovas įsipareigojo su profesinio mokymo teikėju sudaryti profesinio mokymo sutartį, dalyvauti profesiniame mokyme ir mokytis pagal Php programuotojo modulinę profesinio mokymo programą bei iki 2022 m. gruodžio 15 d. įgyti jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją, taip pat – nenutraukti profesinio mokymo be svarbių priežasčių (dvišalės sutarties 2.1.1-2.1.3 punktai). Taip pat atsakovas įsipareigojo, užbaigus profesinį mokymą ir įgijus teisę dirbti, įsidarbinti per 6 mėnesius ieškovės pasiūlytoje vietoje arba savo susirastoje vietoje, arba pradėti vykdyti savarankišką veiklą per 15 darbo dienų nuo profesinio mokymo pabaigos, taip pat – vykdyti ieškovės nurodymus dėl numatomo įdarbinimo ar savarankiškos veiklos pradėjimo (dvišalės sutarties 2.2.1-2.2.3 punktai). Pagal dvišalės sutarties 2.3.1 punktą, atsakovas įsipareigojo atlyginti ieškovei visas išlaidas, susijusias su atsakovo profesiniu mokymu, jeigu jis nevykdė arba netinkamai vykdė dvišalės sutarties 2.1.1-2.1.3 arba 2.2.1-2.2.3 punktuose numatytus įsipareigojimus be svarbių priežasčių. Ieškovė dvišale sutartimi įsipareigojo išduoti atsakovui profesinio mokymo kuponą įgyti kvalifikaciją ar kompetenciją (dvišalės sutarties 3.1.1 punktas), finansuoti atsakovo kvalifikacijos arba/ir kompetencijos įgijimo išlaidas (dvišalės sutarties 3.1.2 punktas), kartą per mėnesį mokėti atsakovui dvišalės sutarties 4.3 punkte nurodytą stipendiją (dvišalės sutarties 3.1.3 punktas).
12. Ieškovė 2022 m. gegužės 10 d. išdavė atsakovui profesinio mokymo kuponą Nr. PMK(19.1)-1967 pagal Php programuotojo modulinę profesinio mokymo programą, kurio vertė – 2 282,83 Eur. Atsakovas ir profesinio mokymo teikėja UAB „Baltijos technologijų institutas“ 2022 m. gegužės 12 d. sudarė profesinio mokymo sutartį Nr. 22-05-16 8 (toliau – profesinio mokymo sutartis) dėl atsakovo formalaus profesinio mokymo pagal Php programuotojo modulinę profesinio mokymo programą. Profesinio mokymo teikėja 2022 m. lapkričio 30 d. pranešimu „Dėl kompetencijų vertinimo“ informavo ieškovę, kad atsakovas neišlaikė 2022 m. lapkričio 14 d. vykusio teorijos kompetencijų vertinimo. 2023 m. vasario 15 d. pranešimu mokymo teikėja informavo ieškovę, kad atsakovas neatvyko į 2022 m. gruodžio 30 d. teorijos kompetencijų vertinimą, o 2023 m. vasario 15 d. atsakovas neišlaikė teorijos kompetencijų vertinimo, todėl profesinio mokymo sutartis su atsakovu buvo nutraukta. Vadovaujantis mokymo teikėjos 2023 m. sausio 12 d. įsakymu, su atsakovu sudaryta profesinio mokymo sutartis buvo nutraukta nuo 2023 m. vasario 15 d.
13. Nustatyta, kad ieškovė 2022 m. gegužės 17 d. sumokėjo 6,33 Eur už atsakovo sveikatos tikrinimą. Taip pat ieškovė 2022 m. birželio 13 d. sumokėjo mokymo teikėjai 242,42 Eur už atsakovo mokymo paslaugas; 2022 m. liepos 28 d. – 343,43 Eur už atsakovo mokymo paslaugas; 2022 m. rugsėjo 5 d. – 404,04 Eur už atsakovo mokymo paslaugas; 2022 m. rugsėjo 30 d. – 444,44 Eur už atsakovo mokymo paslaugas; 2022 m. spalio 13 d. – 404,04 Eur už atsakovo mokymo paslaugas; 2022 m. gruodžio 28 d. – 323,23 Eur už atsakovo mokymo paslaugas. Tokiu būdu ieškovė apmokėjo mokymo teikėjos išrašytas sąskaitas (2022 m. gegužės 31 d. Nr. BT220520, 2022 m. birželio 30 d. Nr. BT220663, 2022 m. liepos 31 d. Nr. BT220822, 2022 m. rugpjūčio 31 d. Nr. BT220964, 2022 m. rugsėjo 30 d. Nr. BT221074, 2022 m. lapkričio 18 d. Nr. BT221340) už atsakovo profesinį mokymą pagal profesinio mokymo sutartį. Iš viso už atsakovo mokymą ieškovė sumokėjo mokymo teikėjai 2 155,27 Eur sumą. Ieškovė taip pat sumokėjo atsakovui bendrą 1 565,31 Eur stipendijos sumą, iš kurių 230,67 Eur sumokėjo 2022 m. birželio 13 d. mokėjimo nurodymu, 296,28 Eur – 2022 m. liepos 28 d. mokėjimo nurodymu, 284,70 Eur – 2022 m. rugsėjo 5 d. mokėjimo nurodymu, 284,70 Eur – 2022 m. rugsėjo 15 d. mokėjimo nurodymu, 258,82 Eur – 2022 m. spalio 13 d. mokėjimo nurodymu, 210,14 Eur – 2022 m. lapkričio 23 d. mokėjimo nurodymu.
14. Ieškovė 2023 m. kovo 24 d. siuntė atsakovui pretenziją dėl 3 733,24 Eur išlaidų atlyginimo, tačiau atsakovas šių išlaidų neatlygino. Byloje nėra ginčo dėl to, kad atsakovas neatlygino ieškovės patirtų išlaidų, taip pat nėra ginčo dėl ieškovės patirtų išlaidų dydžio ir fakto, kad šias išlaidas ieškovė faktiškai patyrė (CPK 182 straipsnio 5 punktas, 187 straipsnis).
15. Atsakovas prašo priteisti iš jo ½ dalį ieškiniu prašomos priteisti sumos. Savo nesutikimą atlyginti ieškovei visas jos patirtas išlaidas atsakovas grindžia šiais pagrindiniais argumentais: 1) atsakovas nepadarė esminio dvišalės sutarties pažeidimo; 2) atsakovas neįgijo kvalifikacijos pagal mokymo sutartį dėl objektyvių priežasčių – netinkamų teorinės dalies patikrinimo (egzamino) datų ir nekokybiškai suteiktų mokymo paslaugų. Teismo vertinimu, atsakovo nurodyti argumentai šiuo atveju nesąlygoja išvados, kad iš jo priteistinų mokymo išlaidų suma turi būti mažinama.
Žemesnės instancijos teismas
16. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta sutartinės atsakomybės samprata – kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis).
17. Nagrinėjamu atveju atsakovas teigia nepadaręs esminio sutarties pažeidimo, o ieškovė laikosi pozicijos, kad tokį pažeidimą atsakovas padarė. Taigi, šalys nesutaria dėl tarp jų sudarytos sutarties nuostatų tikrosios prasmės.
18. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Tačiau toks sutarties aiškinimo būdas ne visada leidžia tiksliai įvertinti sutarties turinį ir nustatyti bendrą subjektyvią kontrahentų valią sukurti atitinkamus įsipareigojimus. Sutarties šalių ketinimus lemia kiekvienos iš šalių individualios savybės ir poreikiai, taigi šalių ketinimai gali nesutapti. Be to, kilus sutarties šalių ginčui, teisme gali nepavykti nustatyti tikrųjų šalių ketinimų, ypač jei sandorio šalys laikosi priešingų pozicijų, skirtingai interpretuoja sudarant sutartį buvusią jų valią ar ją iškreipia, nesutaria dėl sutarties tikslų ar turinio. Todėl tais atvejais, kai šalys skirtingai aiškina savo ketinimus pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui (lingvistiniam aiškinimui), kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Subjektyvusis sutarties aiškinimo metodas ir teksto lingvistinis aiškinimas sudaro darnią sutarčių aiškinimo metodų sistemą, kuria remiantis nustatomas šalių valios turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2021 m. birželio 30 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-192-969/2021, 85 punktą ir jame nurodytą kasacinio teismo praktiką; 2022 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-72-421/2022, 25 punktą).
19. Šiuo atveju atsakovas su ieškove sudarytos dvišalės sutarties 2.3.1 punkte įsipareigojo atlyginti ieškovės patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo profesiniu mokymu, jei atsakovas nevykdys dvišalės sutarties 2.1.1-2.1.3 ir 2.2.1-2.2.3 punktuose nustatytų įsipareigojimų. Minėtomis sutarties nuostatomis atsakovas, be kita ko, prisiėmė pareigą nenutraukti mokslo be svarbių priežasčių. Pažymėtina, kad pagrindinis dvišalės sutarties tikslu buvo tai, jog atsakovas įgytų atitinkamą kvalifikaciją ir įsilietų į darbo rinką. Šis tikslas yra expressis verbis (pažodžiui) išreikštas dvišalės sutarties 1 punkte, kuriame yra nurodyta, kad profesinio mokymo organizavimo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo sutarties dalykas yra profesinio mokymo paslaugų pagal formaliojo profesinio mokymo ir/ar formaliojo suaugusiųjų švietimo programas teikimas užimtumo dalyviui ir jo į(si)darbinimas užbaigus profesinį mokymą. Taigi, iš dvišalės sutarties teksto akivaizdu, kad atsakovo mokymas nebuvo savitikslis. Priešingai, dvišale sutartimi atsakovas įsipareigojo ne tik lankyti užsiėmimus, bet ir įgyti konkrečią kvalifikaciją bei pritaikyti gautas žinias darbo rinkoje.
20. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo sutikti su atsakovo teiginiais, esą esminiu dvišalės sutarties pažeidimu gali būti laikomas tik užsiėmimų nelankymas, nes iš sutarties teksto nedviprasmiškai matyti, kad atsakovas sutartimi įsipareigojo užbaigti profesinį mokymą ir įgyti kvalifikaciją, bei įsidarbinti pagal įgytą kvalifikaciją, o šiuo atveju šis dvišalėje sutartyje nustatytas tikslas nebuvo pasiektas. Atitinkamai, neįgijęs jaunesniojo programuotojo kvalifikacijos atsakovas padarė esminį dvišalės sutarties pažeidimą, todėl jam atsirado pareiga atlyginti ieškovei jos patirtas išlaidas, susijusias su atsakovo mokymu. Pažymėtina ir tai, kad atsakovo į bylą pateikta mokymų teikėjos 2022 m. spalio 12 d. pažyma Nr. DB22-113 nekeičia teismo padarytų išvadų, nes iš šios pažymos turinio matyti, kad jaunesniojo programuotojo kvalifikaciją atsakovas įgytų tik išlaikęs teorinių ir praktinių žinių patikrinimą.
21. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtintas esminis principas, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę. CK 6.253 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės šiais pagrindais: dėl nenugalimos jėgos, valstybės veiksmų, trečiojo asmens veiksmų, nukentėjusio asmens veiksmų, būtinojo reikalingumo, būtinosios ginties, savigynos. Pagal CK 6.253 straipsnio 5 dalį, nukentėjusio asmens veiksmai – veiksmai, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusio asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas. Šis nukentėjusio asmens sutikimas gali būti pagrindas atleisti nuo civilinės atsakomybės tik tuo atveju, kai toks sutikimas ir žalos padarymas neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajai tvarkai, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
22. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad CK 6.253 straipsnio 5 dalyje nurodyti nukentėjusiojo veiksmai, kaip pagrindas atleisti žalos padariusį asmenį nuo civilinės atsakomybės, siejami su sąmoningais nukentėjusiojo veiksmais, dėl kurių jam atsiranda ar padidėja nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-522/2009). Toks asmuo, atlikdamas tam tikrus veiksmus, žino ir supranta, kad jo atliekami veiksmai gali būti pripažinti neteisėtais, ir prisiima jų padarinių riziką. Priklausomai nuo byloje nustatytų faktinių aplinkybių pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles atsakingas už žalą asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo pareigos ją atlyginti nukentėjusiam, jeigu šis veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą ar jos padidėjimą, atliko savo rizika. Konstatavus CK 6.253 straipsnyje nurodytus pagrindus, teismui paliekama diskrecija kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti CK 6.253 straipsnio normos taikymo apimtį – visiškai ar tam tikra dalimi atleisti žalą padariusį asmenį nuo atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2016, 48-49 punktai; 2016 m. lapkričio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-507-611/2016, 25-27 punktai).
23. Atsakovas teigia, kad iš jo priteistina suma turėtų būti sumažinta, nes dėl susiklosčiusios situacijos yra ir ieškovės bei mokymų teikėjos kaltės; aiškina, jog viena iš priežasčių, nulėmusių, kad jis neišlaikė teorinio žinių patikrinimo, yra tai, jog mokymo procesas UAB „Baltijos technologijų institutas“ buvo organizuotas nekokybiškai. Šį teiginį atsakovas grindžia pateiktu išrašu iš tinklalapio www.rekvizitai.lt, tačiau iš pateikto išrašo matyti, kad vartotojų atsiliepimai apie šios įmonės vykdomą veiklą yra labai įvairūs, t. y. tiek teigiami, tiek neigiami. Be to, pateikti komentarai yra anoniminiai, iš jų negalima identifikuoti juos surašiusių asmenų, taip pat negalima nustatyti, ar komentarus rašę asmenys iš tikrųjų gavo mokymo paslaugas iš UAB „Baltijos technologijų institutas“. Atsižvelgiant į tai, šis atsakovo pateiktas rašytinis įrodymas, nesant kitų duomenų apie netinkamai organizuotą mokymų procesą, nepatvirtina, kad mokymų teikėjos organizuoti mokymai neatitiko kokybės reikalavimų. Pažymėtina, kad nors atsakovas teigia, jog jis ne kartą kreipėsi į mokymų teikėją dėl mokymų kokybės neatitikimo kokybės reikalavimams, šie atsakovo teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais.
24. Be to, atsakovas savo reikalavimą sumažinti iš jo priteistinos sumos dydį sieja ir su teorinio žinių patikrinimo datomis, kurios, pasak atsakovo, buvo pernelyg nutolusios nuo mokymo pabaigos ir dėl to jis pamiršo išmoktą medžiagą. Nustatyta, kad atsakovo paskaitos baigėsi 2022 m. spalio 24 d., o teorijos žinių patikrinimas įvyko 2022 m. lapkričio 14 d., t. y. nuo mokslų pabaigos iki žinių patikrinimo praėjo mažiau nei 1 mėnuo. Teismo vertinimu, toks laiko tarpas neturėtų turėti esminės reikšmės asmens, studijavusio pagal konkrečią programą, žinių kiekiui (tų žinių pamiršimui). Be to, byloje nustatyta (atsakovas šios aplinkybės neginčijo), kad atsakovas neatvyko į pakartotinį žinių patikrinimą, kas taip pat leidžia abejoti atsakovo ryžtu įgyti kvalifikaciją. Pabrėžtina, kad nors atsakovas teigia, jog į antrąjį patikrinimą jis neatvyko, nes buvo išvykęs padirbėti į užsienį, šie teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, nes byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nurodytas aplinkybes (kita vertus, jeigu tokie ir būtų pateikti, jie neturėtų teisinės reikšmės, nes neatleistų atsakovo nuo prisiimtų prievolių įvykdymo). Taip pat iš bylos duomenų nustatyta, kad atsakovas neišlaikė ir 2023 m. vasario 15 d. teorijos žinių patikrinimo. Kaip matyti, mokymo teikėja suteikė atsakovui ne vieną progą pabaigti mokslo procesą ir įgyti kvalifikaciją, tačiau atsakovas nesugebėjo tinkamai pasiruošti teorijos žinių patikrinimui, todėl laikytina, kad studijų jis nepabaigė dėl savo kaltės.
25. Teismo nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju nėra pagrindo iš dalies atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės, nes byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovės patirta žala iš dalies buvo sąlygota pačios ieškovės (ar mokymo teikėjos) veiksmų.
26. Kiti atsakovo nurodyti argumentai nekeičia teismo padarytų išvadų. Vien atsakovo galimai sunki turtinė padėtis šiuo atveju negali būti laikoma priežastimi iš dalies atleisti jį nuo prievolių, atsiradusių dėl sutarties pažeidimo, vykdymo, nes atsakovas neįrodė, kad visos nuostolių sumos priteisimas turėtų jam nepriimtinų ir sunkių pasekmių (CK 6.251 straipsnio 2 dalis). Atsakovas aiškina, kad jis ketina susilaukti vaikų, tačiau šio sprendimo priėmimo metu atsakovas neturi išlaikomų nepilnamečių asmenų (nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys šią aplinkybę). Atsakovas yra darbingo amžiaus, vadovaujantis Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, per pastaruosius kelis metus iš atsakovo nebuvo priteistos skolos civilinėse bylose, o vien ta aplinkybė, kad atsakovas neturi nekilnojamojo turto objektų, nereiškia, kad priteistinų nuostolių suma turėtų būti mažinama. Be to, ieškovės prašomų priteisti nuostolių suma (3 733,24 Eur), nors ir nėra nereikšmingo dydžio, tačiau taip pat ir nėra akivaizdžiai didelė; ši suma nesiekia dviejų vidutinio bruto darbo užmokesčio dydžių, buvusio 2024 m. 4 ketvirtį (2 110,30 Eur). Taip pat pažymėtina, kad atsakovas nepateikė teismui jokių duomenų apie jo šiuo metu gaunamas pajamas, ir/ar apie jo sutuoktinės gaunamas pajamas ir turimą turtą.
27. Galiausiai, kaip nepagrįsti atmestini atsakovo teiginiai, esą ieškovė dvišalės sutarties sudarymo metu pateikė atsakovui klaidingą informaciją apie sutartį ir jos turinį. Visų pirma, sutarties tekste aiškiai įvardijamos jos nevykdymo pasekmės. Be to, informacijos apie ieškovės vykdomą mokymo programą yra viešojoje erdvėje, ši informacija yra pakankamai žinoma visuomenės nariams. Atsakovo argumentai esą jis nesuprato sutarties sudarymo svarbos dėl amžiaus laikyti nepagrįstais. Sutarties sudarymo metu atsakovas buvo sulaukęs 29 metų amžiaus. Tokio amžiaus asmuo yra suaugęs ir subrendęs bei įprastai yra sukaupęs pakankamai gyvenimiškos patirties, kad galėtų įvertinti jam siūlomos pasirašyti sutarties turinį bei turėtų suprasti, kad už įpareigojimų nevykdymą jis gali patirti neigiamų pasekmių.
28. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes ir nurodytus motyvus, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo 3 733,24 Eur išlaidų (nuostolių), susijusių su atsakovo mokymu, pripažintinas pagrįstu ir tenkintinas visiškai.
29. Ieškovė taip pat prašo priteisti iš atsakovo 5 proc. metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Procesinių palūkanų paskirtis – skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę, be to, jos atlieka kompensacinę funkciją – procesinės palūkanos yra skolininko kreditoriui mokamas atlyginimas už naudojimąsi kreditoriaus lėšomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-223/2011). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad atsakovas yra fizinis asmuo, ieškovei iš atsakovo priteistinos 5 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos už priteistą (3 733,24 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
30. Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 84 Eur dydžio žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 83 straipsnio 1 dalies 10 punktas, 93 straipsnis). Ieškinį tenkinus, atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos (605 Eur) jam nepriteistinos.
31. Byloje iš viso patirta 9,23 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, todėl šios išlaidos priteistinos valstybei iš atsakovo; bendrai iš atsakovo valstybei priteistina 93,23 (84 + 9,23) Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268–270 straipsniais, 441 straipsniu,
nusprendžia:
ieškovės Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovui D. B. dėl nuostolių atlyginimo tenkinti.
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, j. a. k. 190766619, 3 733,24 Eur (tris tūkstančius septynis šimtus trisdešimt tris eurus 24 ct) nuostolių ir 5 (penkių) proc. dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (3 733,24 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. gruodžio 12 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo D. B., a. k. (duomenys neskelbtini) valstybei 93,23 Eur (devyniasdešimt tris eurus 23 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (j. a. k. 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5662; teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą).
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.