- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-06-08
- Bylos Nr.
- 1-619-1011/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Linas Dūdys
- Kaltinamasis
- S. Z. B.
- Nukentėjusysis
- V. B.
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Rusijoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikaltimo, numatyto Baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 str. 3 d. padarymu.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Z. B. buvo kaltinamas tuo, sukėlė skausmą mažamečiui asmeniui, o būtent:
2017-04-07 apie 18 val., kieme prie namo (duomenys neskelbtini), tampė už kuprinės bei purtė mažametį V. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas jam fizinį skausmą, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo bei atsitrenkęs į žemę, susimušė galvą, tuo patirdamas fizinį skausmą.
Kaltinamasis Z. B. teismo posėdžio metu savo kaltės dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo nepripažino ir paaiškino, kad pentadienį apie 17 valandą prie savo namų parkuodamas automobilį pamatė prie namo kampo besibūriuojančius vaikus. Jie turėjo balionėlį. Niekas iš vaikų nebėgo ir jis ramiai pradėjo eiti link jų. Iš jo akiračio vaikai pasišalino, nuėjo nuo sienos. Priėjęs pamatė apipaišytą namo kampą. Vaikai ėjo asfaltuotu keliuku nuo 100 namo. Jie suprato, kad niekas jų nesivys. Jis priėjo prie vaikų. Jie visi keturi stovėjo ant asfalto, tarp jų buvo ir V. B. Kuprinėje galėjo būti balionėlis, su kuriuo buvo įvykdytas vandalizmo aktas. Negali tvirtinti ar paėmė tą vaiką už rankovės. Paprašė parodyti jam kuprinę. Tuo metu visi keturi vaikai stovėjo apstulbę, kaip įbesti. Nebuvo nei tampymo, nei rėkimo, nei šaukimo. Kuprinė atsidaro jo rankoje ir ten gulėjo balionėliai. Tuo matu iš priekio atvažiavo L. B. Jai parodė balionėlį. Paskambino į policiją. Atvažiavo L. B. vyras. Įvyko konfliktas su juo. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus Z. B. patikslino, kad jis paėmė kuprinę ir petnešos nusmuko. Jis pareikalavo aprodyti kuprinę, vaikas padarė judesį, kad tarsi norėdamas nusiimti kuprinę. V. B. nebuvo nukritęs ant žemės, kurpinė taip pat. Visi 4 vaikai stovėjo vietoje, niekas neišsilakstė. Ikiteisminio tyrimo metu V. B. sakė, kad nukrito ant šviežiai pasėtos žolės. Ten jokios pasėtos žolės niekada nebuvo ir nebus. Jis vaiko nepurtė. Nuėmė, kuprinę gražiai. Vaikas pradėjo kuprinę nusiimti ir jis ją paėmė. Neigia nukritimo momentą. Jokio nusikaltimo V. B. atžvilgiu nepadarė. Su civiliniu ieškiniu nesutinka, nes telefonas nebuvo nukritęs, jo nematė, ir smurto prieš vaiką nenaudojo. Kuprinė buvo užsekta, jis prie visų ją atsegė ir ištraukė balionėlį (t. 2, b. l. 31–39).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu nukentėjusiojo V. B. įstatyminė atstovė ir liudytoja L. B. paaiškino, kad viskas vyko vakarop, tikslios valandos nepamena. Matė, kaip sūnus su draugais eina nuo 106 namo ir pasuko link žaidimų aikštelės. Ir kai ji įsukinėjo, matė, kaip Z. B. prabėgo prieš jos automobilio priekį. Viskas vyko prieš jos akis. Zenonas griebė jos vaiką už kuprinės ir pradėjo tampyti. Vaikas stovėjo išsigandęs. Tampė tiek, kad nuėmė kuprinę nuo pečių ir vaikas parkrito neišlaikęs pusiausvyros. Nukritęs jis buvo jau be kuprinės. Vaikas nesipriešino, nesistumdė. Šalia buvusių vaikų nematė. Tuo metu ji buvo iki dešimties metrų nuo jų. Sustabdė automobilį ir išlipo aiškintis, automobilį paliko vidurį kelio ir net neužgesino. Nesuprato, kodėl jos vaikas yra puolamas. Iš kuprinės buvo išimamai daiktai. Jos vaikas buvo įtariamas apipaišęs sieną. Jie bandė tartis, ji žadėjo sutvarkyti sieną, tačiau Z. B. to nenorėjo girdėti. Vėliau buvo skambinta į policiją. Po to grįžus į žaidimų aikštelę, iš darbo parvažiavo jos vyras. Toliau vyko konfliktas ir su juo tame pačiame kieme. Atsakydama į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus L. B. nurodė, kad vaikas buvo numestas ant žemės, ten yra suplukta žemė ir būtent toje vietoje jis pargriuvo. Grįžus iš policijos namo vaikas pasiskundė, kad jam svaigsta galva, todėl kreipėsi į medikus, kad įvertintų vaiko būklę. Mano, kad viskas buvo viename, ir tempimas už kuprinės, ir jos nuėmimas. Negali pasakyti tiksliai, bet viskas susidėjo kartu. Tampoma buvo už kuprinės. Kito fizinio kontakto nematė, tik Z. B. tampė už kuprinės. Kuprinę tampė viena ranka. Vėliau dviem rankomis, nes bandė atsekti kuprinę. Mano, kad buvo naudojama fizinė jėga. Vaikas susižeidė galvą. Kaip vaikas krito ji matė, bet kurią vietą užsigavo tiksliai nematė. Krito išsinerdamas iš kuprinės. Krito šonu ir užsigavo galvą. Vaikui buvo sukeltas fizinis skausmas. Jis buvo išsigandęs. Pareiškė 1500 eurų civilinį ieškinį. Tai yra moralinė žala vaikui, kadangi ir metais jaunesnė dukra buvo aikštelė. Ji taip pat matė, kaip brolis buvo užpultas, ji bijo likti namuose viena. Buvo sukeltas emocinis skausmas. Jie turėjo apriboti vaiko buvimą kieme. Vasarą vaikai buvo kaime sodyboje, nes V. B. bijojo išeiti į lauką. Vaikai patyrė stiprų stresą. Į psichologus nesikreipė. Turtinė 200 eurų, neturtinė 2000 eurų žala. Sudužo vaiko telefonas, kuris šiuo metu yra taisykloje, laukia iš taisyklos rašto. Telefonas sudužo, kai vaikas nukrito. Pakeitė gyvenamąją vietą greičiau nei planavo. V. B. sakė, kad ne jis paišė ant sienos. Dažai buvo jo. Ji siūlė išsiaiškinti ir išvalyti sieną, bet Z. B. negirdėjo. Jai buvo surašytas protokolas už vaiko nepriežiūrą. Kiek žino, buvo surašytas toks pat protokolas ir kito vaiko tėvams. Įvykis buvo penktadienį, sekančią savaitę pirmadienį sūnus nėjo į mokyklą, jis gėrė vaistus ir nėjo į mokyklą. Skundėsi galvos skausmu vakare, po įvykio (t. 2, b. l. 31–39).
Teismo posėdžio metu liudytojas V. J. paaiškino, kad vakare prie savo kiemo reguliavo vartelių sklendę. Tas sklypas veda link jo namo. Apie 30 metrų nuo jo buvo vaikų žaidimo aikštelė. Atkreipdavo dėmesį, ką vaikai ten veikia. Pamatė, kad ateina Z. B., jis dažniausiai atvažiuodavo su dviračiu. Pakėlęs akis matė, kad jis kalbasi su vaikais. Po to pamatė, kad Z. B. su kurpine, tada privažiavo automobilis. Priėjo moteris iš automobilio prie jų. Z. B. su ta moterimi nuėjo link daugiaaukščių namų. Baigęs savo darbus jis pats (liudytojas) nuėjo namo. Pastebėjo, kad nėra automobilio. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus V. J. nurodė, kad konkrečiai, kaip atsirado kuprinė nematė, tai buvo sekundžių reikalas, Z. B. eidamas rankose nieko neturėjo. Jis, kai buvo sustojęs, buvo be kuprinės. Po to jis jau laikė kuprinę rankoje. Jokio smurto nematė. Nukritęs vaikas tikrai nebuvo. Nebuvo net jokio triukšmo. Kaip atsirado kuprinė pas Z. B. nežino. Rudenį Z. B. pas jį atėjo ir paklausė ar negalėtų paliudyti, kas buvo pavasarį. Jis sužinojo, kad viskas dėl namo sienos išpaišymo. Su N. B. nepažįstami. Jis labai konfliktiškas, bet tiesioginių asmeninių konfliktų tarp jų nebuvo. Viskas įvyko prieš jo (liudytojo) akis, jokio konflikto nebuvo. Nesigirdėjo jokio garso. Z. B. stovėjo ant asfalto. Taip pat visi vaikai, gal 2-4 vaikų grupė, stovėjo ant asfalto. Niekas nebuvo kritęs. Vaikai stovėjo ramiai, neišsilakstė. Jie nepasišalino, kol neatvažiavo automobilis (t. 2, b. l. 31–39).
Teismo posėdžio metu liudytojas J. I. paaiškino, kad buvo balkone, jo balkonas į vaikų žaidimų aikštelę, ir pamatė kaip nuo žemės kėlėsi Z. B. ir N. B. Tuo momentu, kai kėlėsi Z. B. ir N. B., L. B. stovėjo prie automobilio ir skambino telefonu. Automobilis stovėjo prieš įvykio veiksmą, prieš vaikų aikštelę. Priekis buvo nukreiptas nuo šimtojo namo. Automobilis stovėjo nosimi į J. I. namus. Po kiek laiko jis lauke pamatė du policininkus (t. 2, b. l. 31–39).
Teismo posėdžio metu liudytojas N. B. paaiškino, kad atvažiavęs į kiemą pamatė ant kelio prie vaikų aikštelės žmonos automobilį su atidarytomis durelėmis. Priėjo pažiūrėti kas ten vyksta. Pamatė, kad Z. B. eina nuo namo pusė ir nešasi kuprinę. Šalia jo buvo žmona ir sūnus V. B. Žmona sakė, kad galima išspręsti viską. Z. B. kažkam bandė skambinti. Jis elgėsi įžūliai. Paklausė žmonos kas vyksta. Jis Z. B. apstūmė su ranka, nuo savo žmonos. Z. B. pradėjo spardytis su kojomis. Jie susistumdė. Pasidėjo muštynės. Žmona papasakojo, kad V. B. kaltina, kad apipaišė sieną, kad V. B. buvo nukritęs, buvo įvykęs konfliktas, kad Z. B. nieko nesitarė. Dukra verkė ir skambino seneliams. Seneliai skambino jam. Nuėjo su sūnumi laukti policijos į kiemą. Po 10 minučių pats paskambino į policiją. Sakė, kad iškvietimo nebuvo. Nežinojo, kur Z. B. gyvena, nuėjo su pareigūnais išsiaiškinti. Įtarimas buvo, kad sūnus išdažė sieną. Z. B. sakė, kad dažai buvo jo sūnaus kuprinėje. Dažai buvo skirti mokyklai. Vakaris bestovit prie policijos bandė išsitraukti telefoną. Telefonas buvo sudaužytas. Jis pasakė, kad jį pastūmė, nukrito, o telefonas buvo kišenėje, todėl sudužo. Policininkai liepė važiuoti į komisariatą. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus N. B. nurodė, kad apie konfliktą jam pasakojo žmona, kai nuėjo namo. Dukra labai rėkė. Ji sakė, kad žmogus mušė V. B., norėjo jį užmušti. Dukra turbūt žaidė aikštelėje su kitai vaikai ir matė įvykį arba apie jį jai pasakė kiti vaikai. Kai jis atvažiavo, žmona apie konfliktą nepasakojo. V. B. buvo šalia. Buvo labai išsigandęs. Kai jis mušėsi su Z. B., V. B. pabėgo namo. S. B. pasakė, kad matė muštynes per langą. V. B. naudojosi telefonu pastoviai. Telefonas yra namuose. Jis visiškai nepataisomas, neina jo nei įjungti, nei į jį paskambinti. Dėl remonto nesikreipė. Vaikas pasakojo, kad draugas ištraukė jo dažus iš kuprinės ir užrašė savo vardą. Z. B. atėmė iš V. B. kuprinę ir ištraukė dažus. Sūnus sakė, kad stipriai nukrito, nes nesitikėjo, kad atiminės kuprinę. Nukrito šonu, susimušė koją, ranką, galvą. Jis (liudytojas) apžiūrėjo, tačiau jokių matomų sužeidimų nematė (t. 2, b. l. 31–39).
Teismo posėdžio metu liudytojas Ž. M. paaiškino, kad 2017-04-07 įvykį bendrais bruožais atsimena. Gavus iškvietimą atvyko į vietą. Į juos kreipėsi berniuko tėvas ir paaiškino, kad jo sūnus buvo sumuštas, sudaužytas telefonas ir jis pats susimušė su tuo vyriškiu. Suradus vyriškį, Z. B. nurodė, kad vyko konfliktas, nepilnamečiai vaikai ištepliojo namo sieną dažais, kuriuos rado pas juos kuprinėje. Taip pat Z. B. buvo paėmęs telefoną iš kažkurio vaiko. Tas vaikas tiesiogiai neprisipažino, bet davė suprasti, kad iš tikrųjų tą sieną ištepliojo ir konflikto metu jam sudaužė telefoną. Jam (liudytojui) susidarė įspūdį, kad tas vaikas neklusnus, chuliganiškas, jis šypsojosi ir galbūt tas telefonas buvo sudaužytas ne tom aplinkybėm. Atsakydamas į teisėjo ir proceso dalyvių klausimus Ž. M. nurodė, kad vaikas pasakojo, kad Z. B. stumtelėjo, jis pargriuvo ir dėl to sudužo telefonas. Kad jis patyrė kažkokį skausmą neminėjo, tik kad pastūmė ir sudužo telefonas. Berniuko tėvas taip pat paaiškino, kad sužinojęs apie konfliktą su jo vaiku nubėgo aiškintis, abu ritinėjosi vaikų žaidimo aikštelėje. Z. B. sakė, kad pagavo vaikus, kurie teplioja namo sieną ir ne pirmą kartą randą ją ištepliota ir mano, kad tai būtent ta kompaniją išteplioja sieną. Tik užgriebė už rūbų, kad sulaikyti, nes vaikai norėjo pabėgti, ir jie patys parodė kuprinę, kurioje buvo dažai. Sakė, kad nieko nestumdė, vaikas nebuvo pargriuvęs. Ant vaiko nebuvo išorinių sužalojimų, buvo linksmas, bendravo arogantiškai. Buvo iškvietimas, kad suaugęs žmogus mušą vaiką. Jis pats (liudytojas) matė sudaužytą telefoną. Pas ką tuo metu buvo telefonas nepamena. Su abiem pusėm vyko į komisariatą, nes abi pusės turėjo vienas kitam pretenzijų. Jei sužalotas vaikas jie paklausia ar med. pagalbos reikia, tėvai pasakė, kad nereikia. Kad telefonas buvo sudaužytas ne ten, jam pasirodė tik iš vaiko reakcijos, be jokių įrodymų. Vaikas buvo arogantiškas, atrodė neklusnus, vaikas su kuriuo yra problemų. Bet čia tik jo pirminis įspūdis. Dirba policijoje 21 m. (t. 2, b. l. 50–52).
Teismo posėdžio metu liudytojas M. K. paaiškino, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prašo priminti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymas.
Pagarsinus parodymus, M. K. paaiškino, kad atvažiavo pagal pranešimą į įvykio vietą, ieškojo nukentėjusiojo, bet iš karto nerado vaiko. Pagal pranešimą, ponas gyvena tame bute, duris atidarė ponas (Z. B.), kuris paaiškino, kad toks ir toks vaikas, kuris apipiešė sieną, nurodė, kur yra pripiešta siena, nurodė patį vaiką. Priėjus prie vaiko jis neverkė, bet matėsi paraudusios akys. Priėjo tėvas įniršio metu, susijaudinęs. Jis pradėjo aiškinti, kad ponas pradėjo vaiką stumdyti, kratyti. Bendravo tame pačiame kieme. Z. B. nurodė tą vaiką, to vaiko tėvas pribėgo prie jų įniršio metu, pradėjo aiškinti ką ponas padarė. Tarpusavyje konfliktavo. Bandė nuraminti, paaiškino situaciją vienam, kitam ir su visais važiavo į komisariatą. Vaiko akys buvo paraudonavę, buvo blogos išvaizdos. Vaikas buvo normalus, adekvatus, aiškino normaliai, ramesnis, nei tėvas, priešingai nei tėvas, kuris buvo susijaudinęs. Tėvas aiškino, kad kaltinamasis grubiai purtė, kad jis kažką padarė blogo, bet nežino. Skundėsi, kad vaikas pargriuvo ant žemės su telefonu. Kaltinamasis buvo ramesnis, aiškino normaliai. O kai susitiko abi pusės, pradėjo ginčytis dėl aplinkybių: kas teisus, kas neteisus. Kai atvažiavo į vietą, jie iš karto nerado nei vaiko, nei nieko. Pagal informaciją pradėjo ieškoti buto. Priėję prie buto paskambino, duris atidarė tas ponas, kuris pradėjo aiškinti. Išėję į lauką apžiūrėti piešinio, nuėjo į tą patį kiemą, kur atvažiavo, ponas nurodė vaiką. Vaikas buvo ne tam pačiam kieme, bet nuošaliau. Vaikas arogantiškai nesielgė. Jis buvo prieš tai apsiverkęs. Matėsi, kad po verkimo, raudonos akys. Nebuvo išsigandęs. Negali pasakyti dėl kokio įvykio atvažiavo pagal iškvietimą: ar dėl sienos apipaišymo, ar dėl vaiko sumušimo. Neprisimena pačios pradžios. Kai atvyko šalia buvo daugiau vaikų. Suprato, kad prasidėjo konfliktas dėl vaiko, tėvas kaltina poną Z. B., kad jis pradėjo purtyti, stumdyti, o ponas Z. B. sakė dėl sienos apipaišymo, ir kad negalima taip daryti. Nežino, ar vaikas pats neišlaikė pusiausvyros ir pats pagriuvo ar ne. Tarnybinį pranešimą rašė kolega. Tarnybinis pranešimas bendras. Atskirai nerašo. Ž. M. daugiau bendravo su Z. B. Jo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu teisingi. Jei jo informacija nesutampa su kolegos informacija, tai jo kolega daugiau prisimena, prieš tai jie rašė tarnybinį pranešimą kartu, vadinasi jo kolega daugiau žino (t. 2, b. l. 61–69).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu liudytojas nepilnametis D. F. paaiškino, kad praeitais metais jie, pusseserė G. L., jis, pusbrolis ir jos brolis, jam 13 metų, ėjo į aikštelę. Prie kiemo aikštelėje pamatė V. B., jis turėjo grafiti, kur purkšti. V. B. su D. F. nuėjo už namo, ir abu ant daugiabučio namo pradėjo piešti: D. F. ir V. B. Tada nuo kalniuko atėjo dėdė (kaltinamasis), jis pažiūrėjo, V. B. atidarė kuprinę, pamatė kas ten yra. Jis (liudytojas) nėra tikras, ar tempė V. B. už kapišono, ar ne, neprisimena. Paskui jie išėjo, daugiau neatsimena, kas vyko. Tai vyko daugiabutyje, namo numerio nežino, ten gyvena V. B. Įvykio metu buvo sustojusi mašina, nežino kas buvo mašinoje. Kai dėdė už užtrauktuko atidarė kuprinę, kuprinė buvo ant V. B. pečių, V. B. buvo ją užsidėjęs. Neatsimena, ar tampė už kapišono, nėra tikras. Šito nelabai žino. Paskui jie visi išėjo, o V. B. liko. Kas toliau buvo V. B. nežino. Nematė V. B. nukritusio ant žemės. Taip pat pats V. B. nieko nepasakojo dėl nukritimo, nekalbėjo su juo, jis nėra draugas, tik pažįstamas. Dėdė atidaręs kuprinę išėmė grafiti ir kažką pasakė, bet neatsimena ką. Dėdė buvo supykęs, susiraukęs. Dėdė su V. B. stovėjo ant gatvelės, asfalto, ne ant žolės, trukdė mašinai pravažiuoti. Dėdė priėjo prie V. B., kai jie ėjo. Dėdė greičiau atėjo, jie nebėgo, priėjo prie jų, atidarė V. B. kuprinę, pažiūrėjo, ištraukė grafiti, kažką sakė, bet nežino ką. Kuprinė buvo atidaryta tada, kai buvo ant V. B. pečių, tada jis atidarė kuprinę ir ištraukė grafiti. Vakaris su dėde buvo ant gatvelės, mašina važiavo ir sustojo. Kai jis (liudytojas) išėjo, mašina dar stovėjo, o vėliau jie pasitraukė leido pravažiuoti mašinai (t. 2, b. l. 61–69).
Teismo posėdžio metu liudytoja nepilnametė G. L. paaiškino, kad vasaros atostogų metu jie atėjo į žaidimų aikštelę. V. B. priėjo ir pasiūlė su grafičiu dažyti. Jie kartu nuėjo kažkur už namo. V. B. nupaišė ženklus, parašė kažkokią nesąmonę, dvi raides. V. B. užrašė „D.“ ir viskas. Pamatė, kaip V. B. bėga ir visi nubėgo. Atėjo dėdė, čiupo V. B. už peties, tą jo kuprinę, kur buvo grafiti, jie pabėgo. Ji labai išsigando su pusbroliu ir tiesiog pabėgo. Nebematė, kas buvo toliau. Ji taip pat buvo nuėjusi už pastato ir kur daug butų, (duomenys neskelbtini). Kažkuriuo metu atsirado dėdė. Gal šeimininkas. Visi išsigando. Sako, bėgam, ir nubėgo. Dėdė pas juos ėjo, kai pamatė. Jis sučiupo V. B. už peties, išėmė kuprinę, pasižiūrėjo į grafičius, po to tikriausiai pakvietė tėvus. Ji pati matė, kad pačiupo už peties, nuėmė kurpinę su flakonėliais. Tuo metu V. B. buvo užsidėjęs kuprinę. Dėdė su V. B. buvo už namo, nuvarė jį prie aikštelės, tada išėmė kuprinę. Ant pievutės šalia aikštelės. Ten toks takelis, čia ir stovėjo. Takelis yra, nes yra namas, mašinų išvažiavimas. Jie buvo ant pievutės, užlipo ant bortelio. Ji su kitais vaikais nuėjo, buvo su dviračiais, nuvažiavo: D., ji ir D. V. B. ten liko su dėde. Nežino ar buvo kas nukritęs, negirdėjo nieko apie kritimą. Dėdė čiupo už peties V. B. Tiesiog jis bėgo ir jį taip atsuko, atėmė kuprinę. Jai atrodo, kad dėdė atbėgo prie V. B., jį pasivijo, greitai atėjo, atbėgo, norėjo sudrausminti, sučiupti, kad atimti tą kuprinę. V. B. buvo išsigandęs, nieko nedarė, bijojo, kad tėvams pasakys, ar kas bus. Nelabai norėjo atiduoti. Gal timptelėjo, truputį priešinosi, kad nenuimtų kuprinės, bet tada nuėmė. Truputį priešinosi. Nežino, ar vyko susistumdymas tarp dėdės ir V. B., nematė. Dėdė iš šono V. B. artėjo. V. B. nenorėjo jam į akis žiūrėti, nes bijojo. Nuleidęs galvą buvo. Truputį šonu gal stovėjo į dėdę. Jie bėgo su vaikais nuo tos vietos, V. B. pasakė: bėgam. Dėdė pagavo V. B., nes jis irgi bėgo, už peties pagriebė ir atsuko jį. V. B. nepabėgo, nes dėdė jį laikė ir kalbėjo, kad ką tu čia darai, negalima paišyti ant namų. Laikė už peties, kad nepabėgtų ar panašiai (t. 2, b. l. 61–69).
Ikiteisminio tyrimo metu 2017-06-09 nepilnametis V. B., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją parodė, kad jie su draugais ėjo į miškelį žaisti žaidimą. Draugas ištraukė dažus iš kuprinės, prisipaišė ant sienų ir pabėgo. Atėjo dėdė, nuėmė kuprinė nuo jo pečių, jį pargriovė, jis susimušė galvą, sudužo jo telefonas. Buvo iškviesta policija, papasakojo kaip viskas buvo, buvo surašytas pareiškimas policijoje. Tai įvyko pavasarį, ketvirtą arba penktą mėnesį, vakare, ėjo su draugais, draugas pamatė, kad jis turi dažų. Vyras eidamas pamatė jį, atėjo, pamatė, kad pripaišyta ant sienų, pagalvojo, jog pripaišė jis. Vyras bandė nuimti kuprinę nuo jo, tampė už petnešų, jam pavyko nuimti kuprinę. Mama atsitiktinai pamatė, kad jam nuimama kuprinė. Jį tąsė, nustūmė, jis pargriuvo, ant šono, to šono, kur buvo telefonas. Telefonas buvo dešiniame šone kelnių kišenėje. Jį nustūmė, nugriuvo. Pargriuvo ant dešinio šono, pasirėmė rankomis bet užsigavo galvą, galva trenkėsi į žemę ir susimušė galvą pakaušio vietoje, link dešinio šono. Kai jį tąsė, jautėsi nepatenkinamai, neskaudėjo, bet jautėsi nemaloniai, kai pargriuvo, skaudėjo galvą. Po pagriuvimo atsistojo, pasirėmė į žemę ir atsistojo, tas žmogus bandė įrodyti jam ir mamai, kad jis pripaišė. Tas žmogus jam nieko nesakė, pamatė dažus ir pagalvojo, jog jis pripaišė. Toje vietoje, kur buvo prigautas, buvo žolė, kietas pagrindas, itin kieta žemė, skaudėjo, kai pargriuvo. Ten neseniai buvo pasėta žolė. Iki įvykio telefonas buvo sveikas, per įvykį sudužo ekranas. Telefonas sudužo dėl to, kad jis griuvo ant šono. Išsitraukęs telefoną, pamatė, jog sudužo ekranas, prieš tai ekranas nebuvo net nė kiek įskilęs. Jautėsi nemaloniai, buvo išsigandęs. Namie užsidėjo šaltą kompresą ant tos vietos, kur užsigavo, ant pakaušio. Išsigandęs buvo apie 10 min. Mamai ir tėčiui parodė galvą, važiavo į ligoninę. Neatsimena, ar kitą dieną reikėjo eiti į mokyklą. Kai viskas įvyko buvo arba penktadienis, arba šeštadienis. Turėjo kuprinę, kur buvo keli vadovėliai, penalas, termosas atsigerti. Tą dieną buvo darbų pamoka, jis norėjo dažyti fanerą, pamiršo, jog kuprinėje yra dažai. Darbai būdavo penktadieniais. Nori įvykį pamiršti. Keli vaikai matė įvykį. Matė to vaiko, kuris paišė brolis ir sesuo. Jo sesuo nematė, bet buvo išsigandusi kai atvažiavo policija. Jaučiasi nemaloniai. Tą žmogų matydavo važiuojant dviračiu, nelabai nori jį matyti, nes nežino, ką jis gali dar padaryti. Tas žmogus pribėgo ir jam nieko nesakė. Gal ir sakė, negirdėjo. Negalvojo, kad kažką gali padaryti. Kai atbėgo prie jo, pradėjo jį tampyti. Nuėmė jo kuprinę, bandė įrodyti, kad nupaišė jis, mama reikalavo, kad atiduotų kuprinę. Vyras dažus ištraukė iš kuprinės, kiti daiktai liko kuprinėje. Tas žmogus jį tampė, tada pagriuvo. Jį patį palietęs nebuvo, gal tik už pečių. Jeigu jo nebūtų tampęs už kuprines ar už pečių nežino, ar būtų pargriuvęs. Tampė jį už kuprinės stovėdamas iš už nugaros. Tampė už kuprinės nes pagalvojo, jog jis pripaišė. Jis norėjo nuimti kuprinę ir jį pamokyti. Jam skaudėjo tą vakarą, suskaudo, kai pagriuvo. Skaudėjo pakaušį. Kai purtė už kuprinės neskaudėjo. Nukrito, nes neišlaikė pusiausvyros, gal užsikabino už ko nors, gali būti kad dėl to, jog tas žmogus kažką padarė. Nugriuvo su kuprine, nenorėjo atiduoti kuprinės žmogui. Jis jį purtė, jis priešinosi, nenorėjo, kad nuimtų kuprinę, jam atsistojant, vyras nuėmė kuprinę. Kai jį pradėjo purtyti ir tampyti, tada atsirado mama. Nežino, ar mama matė, kaip jis nukrito. Dabar nebeskauda, jaučiasi nemaloniai. Nesinori sutikti tą žmogų lauke. Šokant galvą neskauda. Įvykis buvo prie to namo, kur buvo pripaišyta, einant prie miškelio. Tai daugiabutis. (duomenys neskelbtini). Ten yra žaidimų aikštelė, miškas, perėjus gatvę yra mokykla. Jis gyvena (duomenys neskelbtini), tas namas yra dar per vieną namą. Iki dvidešimties metrų buvo nuo to namo, kur purtė. Nuo kelio apipaišyta siena nesimato. Iš tos vietos, kur stovėjo su žmogumi, kelias nesimato, matosi mašinos. Mama važiavo pagrindiniu keliu į darbą, pamatė jį, sustojo ir atėjo. Kai jį pradėjo tampyti, pamatė mamą. Mama ėjo link jų. Griuvo ant dešinio šono, kišenėje buvo telefonas, pasirėmė ranka, buvo su kuprine, neišlaikęs pusiausvyros atsitrenkė galva į žemę. Su jo dažais dažė D. Buvo žemė, neseniai užsėta žolė. Žolė buvo išdygusi, įsiminta, nes dažnai ten vaikšto. Kai pamatė link jo bėgantį žmogų, norėjo eiti į miškelį (t. 1, b. l. 68–71).
2017-10-30 įtariamasis Z. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 109–115).
2017-10-27 liudytoja L. B. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo metu (t. 1, b. l. 102–108).
2017-06-07 teismo medicinos ekspertas J. M. P., atlikęs medicininių dokumentų apžiūrą, pateikė išvadą, kad V. B., gim. (duomenys neskelbtini), objektyvių kūno sužalojimų nenustatyta. Patvirtinus kūno kontaktą su žalojančiu daiktu faktą, skausmo sukėlimo galimybė neatmetama (t. 1, b. l. 43).
2017-11-16 teismo medicinos ekspertas J. M. P., davė specialisto paaiškinimą, kad Vaikų ligoninės VšĮ VUL SK filialo priėmimo skubos pagalbos tarnybos traumą patyrusio paciento apžiūros lape Nr. E17-2PA7914 nurodyta, kad pacientas V. B., 2017-04-07 21.15 val., kreipėsi skųsdamasis galvos skausmu ir svaigimu, tačiau objektyviai apžiūrint sužalojimų požymių ir neurologijos simptomatikos nestebėta, todėl kūno sužalojimų nenustatyta ir nekvalifikuota. Vaikų ligoninės VšĮ VUL SK filialo priėmimo skubos pagalbos tarnybos traumą patyrusio paciento apžiūros lape Nr. E17-2PA7914 nurodyta, kad paciento sužalojimo pobūdis yra galvos trauma, pacientui trauma įvyko kieme, traumos mechanizmas nurodyta, kad kaimynas kratė ir pastūmė, vaikas krito ir susižalojo galvą. Ne kiekvienas žalojančio daikto (faktoriaus) kontaktas su kūno audiniais dėl juntamųjų nervų galūnių padirginimo, sukėlęs skausmą, sukelia matomus pakitimus kūno audiniuose (t. 1, b. l. 135–136).
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 12,86 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civiliniame ieškinyje dėl žalos atlyginimo nurodoma, kad buvo sužalotas V. B., kuris dėl patirtų sužalojimų gydytas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo apmokėtos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšų. Suteiktų gydymo paslaugų kaina – 12,86 Eur. Prašo priteisti minėtą žalą dėl nukentėjusiojo gydymo iš kaltų asmenų (t. 1, b. l. 46–47).
Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusiojo V. B. įstatyminė atstovė L. B. pateikė civilinį ieškinį, kuriame nurodoma, kad Z. B. nusikalstamais veiksmais V. B. buvo padaryta 200 Eur turtinė ir 2 000 Eur neturtinė žala, kurią prašo priteisti iš kaltinamojo Z. B. (t. 2, b. l. 23–24).
Z. B. buvo kaltinamas tuo, 2017-04-07 apie 18 val., kieme prie namo (duomenys neskelbtini), tampė už kuprinės bei purtė mažametį V. B., gim. (duomenys neskelbtini), sukeldamas jam fizinį skausmą, nuo ko nukentėjusysis pargriuvo bei atsitrenkęs į žemę, susimušė galvą, tuo patirdamas fizinį skausmą, t. y. kaltinamas BK 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu
BK 140 str. 3 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui asmeniui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Mušimas ar kitoks smurtavimas reiškia poveikį į žmogaus kūną siekiant sukelti fizinį skausmą. Tai gali būti vienkartinis ar daugkartinis fizinis ar mechaninis poveikis žmogaus kūnui, pasireiškiantis smogimu ranka, koja, kietu daiktu, spaudimu, stūmimu, tempimu, laužymu ir panašiais veiksmais. Pažymėtina ir tai, kad skausmas yra išimtinai subjektyvus pojūtis, kurio išmatuoti ar kitaip objektyviai įvertinti neįmanoma, todėl baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas neabejotinai atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys tokį fizinį skausmą. Teisminėje praktikoje taip pat išaiškinta, kad baudžiamoji atsakomybė pagal BK 140 str. iškyla tais atvejais, kai jame numatytos veikos padaromos tyčia, o šių veikų pobūdis, jų padarymo būdas, padariniai suponuoja išvadą, kad nukentėjusiojo mušimas ar kitoks smurtavimas, sukėlęs jam fizinį skausmą (BK 140 str. 1 d.), taip pat nukentėjusiojo kankinimas (BK 140 str. 2 d.) padaromi tik tiesiogine tyčia. Toks kaltininko elgesys jau pats savaime rodo, kad kaltininkas supranta savo veiksmų pavojingumą, numato jų padarinius – nukentėjusiajam sukeliamą fizinį skausmą – ir nori taip elgtis bei sukelti minėtus padarinius nukentėjusiajam. Tuo tarpu kaltininkas, mušdamas ar kitaip smurtaudamas ir dėl to nukentėjusįjį sužalojęs ar trumpam susargdinęs, tokias veikas gali padaryti ir tiesiogine, ir netiesiogine tyčia. Vadinasi, kaltininkas minėtais atvejais nukentėjusiojo sužalojimo ar trumpo jo susargdinimo gali ir nenorėti, bet sąmoningai leisti jiems kilti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-558/2006 ir kt.).
Taigi baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 str. 3 d. už fizinio skausmo sukėlimą kilti yra būtinas subjektyviosios pusės požymis – tiesioginė tyčia, t. y. kaltininkas turi daryti poveikį į nukentėjusio asmens kūną siekdamas pagrindinio tikslo – kad dėl kaltininko veikimo nukentėjęs asmuo patirtų fizinį skausmą.
Nusikaltimas laikomas padarytu tiesiogine tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (BK 15 str. 2 d. 2 p.).
Asmuo kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas įvertinęs visus byloje esančius įrodymus, daro išvada, kad Z. B. pareikšti kaltinimai nėra pagrįsti. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visumos analizė.
Vertinant byloje esančius įrodymus, pažymėtina, kad konfliktas tarp V. B. ir Z. B. kilo po to, kaltinamasis, pamatęs, jog vaikai ant sienos piešia (purškia) dažus, bandė vieną iš jų – V. B. – sulaikyti, reikalavo parodyti, ką šis turi kuprinėje. Z. B. teigimu, jis laikė V. B. už kuprinės. Nukritus kuprinės petnešoms, kai V. B. iš jų išsinėrė, kuprinė liko jo rankose. Neigia, kad V. B. buvo parkritęs ant žemės (t. 2, b. l. ).
Ikiteisminio tyrimo metu V. B. apklaustas teisme paaiškino, kad Z. B., laikydamas jį už kuprinės, bandė ją nuimti, tampė už jos petnešų, tąsė ir taip nuėmė kuprinę, nors jis priešinosi. Patvirtino, kad tuo metu, kai Z. B. tempė už kuprinės, jam neskaudėjo, tačiau jautėsi nemaloniai. Nugriuvo tuo metu, kai buvo purtomas už kuprinės, nes neišlaikė pusiausvyros, gal užkliuvo už ko nors. Griuvo ant dešinio šono, pasirėmęs rankomis, tačiau susitrenkė galvą į žemę, galvą skaudėjo. Tada sudužo telefono, kuris buvo kišenėje, ekranas (t. 1, b. l. 68–71).
Taigi, pats nukentėjusysis V. B. aiškiai patvirtino, kad dėl Z. B. tampymo už kuprinės jis jautėsi nemaloniai, tačiau dėl to jokio skausmo nejautė. Tai pat nurodė, kad skausmą pajuto, kai nukrito ant žemės bei susitrenkė galvą.
Atsižvelgus į tai, darytina išvada, kad kaltinime nurodytos aplinkybės, jog dėl Z. B. tampymo už kuprinės V. B. buvo sukeltas skausmas, nėra pagrįstos jokiais byloje esančiais įrodymais.
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoja L. B. patvirtino, kad aiškiai matė, kaip Z. B. nagrinėjamu atveju tampė už kuprinės V. B., norėjo ją nuimti nuo pečių, dėl to jis (V. B.) nukrito. Nurodė, kad nematė tiksliai kurią vietą krisdamas V. B. užsigavo, tik matė, kad krito išsinėręs iš kuprinės. Kad skauda galvą, ji svaigsta, V. B. pasakė vakare, grįžus iš policijos. Tampydamas už kuprinės Z. B. siekė ją nuimti (t. 2, b. l. 32–34).
Teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklaustas policijos pareigūnas Ž. M. patvirtino, kad atvykus pagal iškvietimą į vietą, V. B. paaiškino, kad Z. B. jį stumtelėjo, todėl pargriuvo ir sudužo telefonas. Iš V. B. pusės buvo vienintelis priekaištas – dėl sudaužyto telefono (t. 2, b. l. 50–52).
Nors Z. B. teigia, kad konflikto metu V. B. nebuvo parkritęs ant žemės, tokie jo paaiškinimai paneigiami aptartais nukentėjusiojo V. B. bei liudytojos L. B., betarpiškai stebėjusios konflikto aplinkybes, teisme duotais parodymais, kurie iš esmės yra nuoseklūs, neprieštaringi, taip pat patvirtinti kitais byloje esančiai įrodymais – 2017-10-27 parodymų patikrinimo vietoje protokolu, L. B. ikiteisminio tyrimo metu teiktais parodymais.
Teisme apklausti liudytojai – D. L., N. B., V. J., Ž. M., M. K., D. F., G. L. – arba betarpiškai nestebėjo viso konflikto nuo pradžios iki pabaigos, arba apie konflikto aplinkybes sužinojo iš kitų asmenų. Taigi, minėtų liudytojų parodymai nepaneigia V. B. ir L. B. nurodytų aplinkybių, kad tuo metu kai Z. B. siekė nuimti nuo V. B. kuprinę, traukė už jos, nukentėjusysis buvo parkritęs ant žemės.
2017-06-07 apžiūros protokole fiksuota M. J. P. išvada, kad V. B. objektyvių kūno sužalojimų požymių nenustatyta, tačiau neatmetama skausmo sukėlimo galimybė. Kaip žinia, skausmo intensyvumo vertinimo skalė labai plati, todėl, kiekvienu konkrečiu atveju, vertinant ar buvo sukeltas skausmas, turi būti analizuojamos visos su tuo susijusios reikšmingos aplinkybės, taip pat paties nukentėjusiojo parodymai.
Teisme apklaustas V. B. patvirtino, kad konflikto su Z. B. metu, kai šis tampė už kuprinės, buvo nukritęs ant žemės, susitrenkė galvą, dėl to juto skausmą. Netikėti tokiais nukentėjusiojo parodymais dėl patirto fizinio skausmo, teismas neturi pagrindo.
Kita vertus, analizuojant Z. B. kaltės klausimą, būtina įvertinti paties konflikto kilimo aplinkybes, taip pat kaltinamojo veiksmus, jų pobūdį ir tikslingumą, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, buvusią juos padarant ir pan., t. y. ar bylos aplinkybės patvirtina, jog kaltinamasis tyčia siekė sukelti nukentėjusiajam fizinį skausmą. Kaip minėta, BK 140 str. 3 d. numatytas nusikaltimas, nustačius, kad buvo sukeltas fizinis skausmas, gali būti padaromas veikiant tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltinamajam suvokiat savo veiksmų pavojingumą, numatant jos padarinius (fizinio skausmo sukėlimą) ir šių padarinių siekiant.
Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad konfliktas tarp V. B. ir Z. B. kilo po to, kai kaltinamasis pamatęs, jog vaikai ant sienos piešia (purškia) dažais, siekdamas užkirti kelią tokiems veiksmams, taip pat išsiaiškinti pažeidimo padarymo aplinkybes, pažeidimą padariusius asmenis, bandė sulaikyti vieną iš buvusių vaikų – V. B.. Z. B. laikydamas V. B. už kuprinės ir ją tempdamas (tampydamas) nuo nukentėjusiojo norėjo patikrinti ar joje yra dažų; tuo metu V. B. pargriuvo.
Teisme V. B. paaiškino, kad Z. B. jo paties nelietė, gal tik pečius, o tampė už kuprinės, bandė ją nuimti, todėl jis (nukentėjusysis) priešinosi, nenorėjo kuprinės atiduoti, nugriuvo kai neišlaikė pusiausvyros, gal užkliuvo už ko nors. Z. B. tada nuėmė kuprinę, ją atsegė ir rado dažus, mamai bandė įrodyti, kad jis tais dažais piešė ant sienos (t. 1., b. l. 69–70).
L. B. parodė, kad Z. B. tampė už kuprinės V. B., jokio kito fizinio kontakto nukentėjusysis iš kaltinamojo nepatyrė, o kaltinamojo tikslas buvo nuimti nuo pečių kuprinę (t. 2, b. l. 3–4).
Įvertinus V. B. ir L. B., taip pat ir Z. B. paaiškinimus, akivaizdu, kad kaltinamasis, laikydamas V. B. už kuprinės ir ją tampydamas, neturėjo tikslo nukentėjusįjį pargriauti ant žemės, ar kitaip sukelti jam skausmą, o norėjo įsitikinti ar kuprinėje buvo dažai. Be to, Z. B. nukentėjusiojo atžvilgiu neatliko jokių kitų fizinių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip smurtiniai (tyčinis stūmimas, sudavimas ranka ar pan.) ir kuriais būtų sukeltas skausmas V. B.. Todėl nėra pagrindo teigti, kad Z. B. smurtavo V. B. atžvilgiu siekdamas tyčia (tiesiogine) sukelti jam fizinį skausmą.
Z. B. veiksmuose nenustačius tiesioginės tyčios sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajam, jam pareikšti kaltinimai padarius BK 140 str. 3 d numatytą nusikalstamą veiką yra nepagrįsti, todėl jis išteisintinas Baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu.
Z. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikintina.
Dėl Vilniaus teritorinė ligonių kasos ir L. B. pareikštų civilinių ieškinių ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 12,86 Eur dydžio civilinį ieškinį dėl nukentėjusiojo gydymo išlaidų. Prašė šias gydymo išlaidas priteisti iš kaltų asmenų.
Nukentėjusiojo V. B. įstatyminė atstovė L. B. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti iš kaltinamojo 200 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai ir 2 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti (t. 2, b. l. 23–24). Taip pat prašė priteisti iš kaltinamojo 450 Eur proceso išlaidoms atlyginti (t. 2, b. l. 71–75).
BPK 115 str. 3 d. 2 p. nustatyta, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos; 105 str. 1 d. nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.
Atsižvelgus į tai, kad Z. B. pagal BK 140 str. 3 d. yra išteisintas neįrodžius, kad jis padarė nusikalstamą veiką, L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikšti civiliniai ieškiniai paliktini nenagrinėti; L. B. prašymas priteisti proceso išlaidas atmestinas (BK 105 str. 1 d., 115 str. 3 d. 2 p.).
L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasai išaiškintina, kad jos turi teisę pareikšti Z. B. ieškinius civilinio proceso tvarka.
V. B. proceso kodekso 105 str. 1 d., 115 str. 3 d. 2p., 297 str., 301 str., 302 str., 303 str. 5 d. 1 p., 304–307 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) kaltintą Baudžiamojo kodekso 140 str. 3 d. numatyto nusikaltimo padarymu, išteisinti nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo požymių.
L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos pareikštus civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.
Atmesti L. B. prašymą priteisti proceso išlaidas.
L. B. ir Vilniaus teritorinė ligonių kasai išaiškinama, kad jos turi teisę pareikšti Z. B. ieškinius civilinio proceso tvarka.
Z. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o įsiteisėjus nuosprendžiui – panaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.