- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-01-22
- Bylos Nr.
- e2-155-553/2026
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Aldona Tilindienė
- Ieškovas
- mažosios bendrijos ,,2 passibus anteire“
- Atsakovas
- Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir viešajai įstaigai CPO LT
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,2 passibus anteire“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutarties, kuria nutraukta civilinė byla Nr. e2-3086-603/2025 pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,2 passibus anteire“ ieškinį atsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė mažoji bendrija (toliau ir – MB) ,,2 passibus anteire“ ieškiniu atsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui (toliau ir – VGTU, perkančioji organizacija) ir viešajai įstaigai (toliau ir – VšĮ) CPO LT (toliau ir – CPO LT) prašo teismo: 1) pripažinti neteisėtu viešosios įstaigos CPO LT 2025 m. spalio 6 d. priimtą sprendimą, kuriuo nutrauktas Pirkimas pagal 2025 m. rugpjūčio 20 d. atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto per CPO LT elektroninio katalogo priemonėmis paskelbtą konkursą Nr. CPO355511 dėl statinių statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo; 2) pripažinti neteisėtu atsakovo Vilniaus Gedimino technikos universiteto atsisakymą sudaryti su Pirkimo laimėtoja MB ,,2 passibus anteire“ Pirkimo sutartį CPO Nr. CPO355511 pagal 2025 m. rugpjūčio 20 d. perkančiosios organizacijos per CPO LT elektroninio katalogo priemonėmis paskelbtą konkursą? Nr. CPO355511 dėl statinių statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo; 3) įpareigoti perkančiąją organizaciją Vilniaus Gedimino technikos universitetą sudaryti CPO LT sugeneruotą Pirkimo sutartį CPO Nr. CPO355511 pagal 2025 m. rugpjūčio 20 d. perkančiosios organizacijos per CPO LT elektroninio katalogo priemonėmis paskelbtą konkursą? Nr. CPO355511 dėl statinių statybos techninės priežiūros paslaugų pirkimo be papildomų ne CPO LT sistemos sugeneruotų Pirkimo sutarties priedų.
2. Nurodė, kad 2025 m. rugpjūčio 20 d. perkančioji organizacija Centrinės perkančiosios organizacijos CPO LT elektroninio katalogo priemonėmis paskelbė konkursą? Nr. CPO355511 dėl statiniu? statybos techninės priežiūros paslaugu? pirkimo (toliau – ir Pirkimas); CPO LT pirkimo sistemoje buvo patalpinta techninė reikalavimu? specifikacija: statybos leidimas, projekto dokumentai, numatomu? darbo valandų skaičiavimai ir techninė specifikacija; 2025 m. rugsėjo 2 d. elektroniniame kataloge Pirkimo laimėtoju buvo paskelbta ieškovė, ir ieškovės pasiūlymas 50 787,06 Eur buvo įvertintas kaip geriausias iš visu? Pirkimo dalyviu?, todėl ieškovė buvo pakviesta sudaryti Pirkimo sutartį.
3. 2025 m. rugsėjo 5 d. perkančiosios organizacijos iniciatyva įvyko susitikimas su ieškovės atstovais, kurio metu ieškovė patvirtino esanti pasirengusi tinkamai ir laiku vykdyti Pirkimo sutartį pagal nustatytas Pirkimo sąlygas. Tai patvirtina, kad ieškovei buvo siūloma vykdyti sutartį būtent pagal galiojančias Pirkimo sąlygas. Susitikimo metu perkančioji organizacija išreiškė ketinimą prie Pirkimo sutarties pridėti papildomą priedą su naujomis sąlygomis ir papildomomis paslaugomis, kurios nebuvo numatytos Pirkimo sąlygose, motyvuodama tuo, kad jos labiau atitiktų perkančiosios organizacijos interesus, bei nurodė galimybę už jas papildomai sumokėti. Ieškovės atstovai iš karto pažymėjo, kad tokios papildomos sąlygos ir paslaugos gali būti įsigyjamos tik organizuojant atskirą viešąjį pirkimą, nes pagal galiojančias Pirkimo sąlygas nebuvo numatyta nei paslaugų apimties didinimo, nei papildomų mokėjimų, t. y. Pirkimo kainos didinimo.
4. 2025 m. rugsėjo 10 d. perkančioji organizacija pateikė pasirašyti Pirkimo sutartį su dviem Priedais Nr. 1 „Techninė specifikacija“, iš kurių vienas nebuvo numatytas Pirkimo dokumentuose ir nustatė papildomas pareigas ieškovei. Ieškovė nurodė, kad tai pažeidžia viešųjų pirkimų skaidrumo ir teisinio aiškumo principus, ir sutiko pasirašyti tik konkurso metu patvirtintą Sutarties redakciją.
5. 2025 m. rugsėjo 11 d. perkančioji organizacija pasiūlė pasirašyti papildomą susitarimą, kuriuo būtų pakeistos Sutarties techninės sąlygos, tačiau ieškovė nurodė, kad bet kokie pakeitimai galimi tik jos sutikimu. Ieškovės teigimu, 2025 m. rugsėjo 12 d. perkančiosios organizacijos laiško turinys patvirtina jos išankstinį ketinimą nesudaryti Sutarties pagal Pirkimo sąlygas.
6. 2025 m. rugsėjo 22 d. perkančioji organizacija pranešė, kad ieškovei nepasirašius Sutarties su papildomu, Pirkimo dokumentuose nenumatytu Priedu Nr. 1 „Techninė specifikacija“, Pirkimas bus nutrauktas ir skelbiamas naujas.
7. 2025 m. rugsėjo 24 d. ieškovė pateikė perkančiajai organizacijai pretenziją dėl Pirkimo sutarties nepasirašymo, nurodydama, kad jai buvo pateikti pasirašyti neteisėti papildomi priedai, ir pareikalavo per 5 dienas pasirašyti CPO LT sistemoje suformuotą Pirkimo sutartį.
8. 2025 m. rugsėjo 26 d. perkančioji organizacija atsakė, kad nors ieškovė buvo paskelbta Pirkimo laimėtoja, CPO LT suformuota Sutartis, jos teigimu, neatitinka faktinių perkančiosios organizacijos poreikių dėl nepilnai pateiktos techninės specifikacijos. Remdamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 17 straipsnio 2 dalies 1 punktu, perkančioji organizacija nurodė, kad sutarties pasirašymas pažeistų racionalaus lėšų naudojimo principą, todėl 2025 m. rugsėjo 23 d. kreipėsi į CPO LT dėl Pirkimo nutraukimo ir ketinimo skelbti naują viešąjį pirkimą.
9. 2025 m. spalio 6 d. CPO LT nutraukė Pirkimą Nr. CPO355511, motyvuodama esminėmis Pirkimo dokumentų klaidomis – techninės užduoties ir kataloge paskelbtos techninės specifikacijos neatitikimu.
10. Ieškovės vertinimu, Pirkimas buvo nutrauktas nepagrįstai ir neteisėtai. Ieškovė buvo teisėtai paskelbta Pirkimo laimėtoja, pasirašė CPO LT sistemoje sugeneruotą Sutartį ir buvo pasirengusi ją vykdyti. Perkančioji organizacija atsisakė sudaryti Sutartį tik todėl, kad ieškovė nesutiko su papildomu, Pirkimo dokumentuose nenumatytu priedu, kuriuo buvo iš esmės išplėstos paslaugos ir pareigos.
11. Perkančiosios organizacijos argumentai dėl racionalaus lėšų naudojimo ir tariamo CPO LT sistemos netinkamumo neatitinka VPĮ 29 straipsnyje nustatytų Pirkimo nutraukimo pagrindų, yra deklaratyvūs ir grindžiami pačios perkančiosios organizacijos veiksmų pasekmėmis. Pirkimo nutraukimas šiuo atveju buvo panaudotas kaip priemonė išvengti Sutarties sudarymo su laimėtoja ir įsigyti papildomas, viešuoju pirkimu neįsigytas paslaugas.
12. Todėl perkančiosios organizacijos atsisakymas sudaryti Pirkimo sutartį ir CPO LT sprendimas nutraukti Pirkimą laikytini neteisėtais, pažeidžiančiais VPĮ nuostatas, ieškovės teisėtus lūkesčius ir viešųjų pirkimų skaidrumo bei sąžiningumo principus.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
13. Vilniaus apygardos teismas 2025 m. gruodžio 11 d. nutartimi nutraukė civilinę bylą, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones ir įpareigojo šią nutartį vykdyti skubiai.
14. Teismas konstatavo, kad ginčas kilo iš viešojo pirkimo procedūrų, todėl ieškovei buvo privaloma laikytis VPĮ 101 straipsnio 3 dalyje ir CPK 423² straipsnyje nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos. Ieškovė neinicijavo pretenzijos dėl CPO LT 2025 m. spalio 6 d. sprendimo nutraukti pirkimo procedūras ir kitą dieną tiesiogiai kreipėsi į teismą, taip pažeisdama privalomą ikiteisminę procedūrą, kuria jau nebegalima pasinaudoti. Dėl šios priežasties byla dalyje dėl CPO LT sprendimo pripažinimo neteisėtu buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.
15. Teismas taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad CPO LT nėra perkančioji organizacija ginčo prasme. Pažymėta, kad CPO LT veikia kaip centrinė perkančioji organizacija, vykdanti viešųjų pirkimų procedūras perkančiųjų organizacijų vardu, naudodamasi savo informacine sistema ir priimdama procedūrinius sprendimus, įskaitant sprendimą nutraukti pirkimą. Todėl būtent CPO LT turėjo būti adresuojama pretenzija ikiteisminėje stadijoje.
16. Teismas akcentavo, kad viešųjų pirkimų bylose ieškinio ribos yra griežtai siejamos su ikiteismine pretenzija, o pretenzijos institutas skirtas ne tik ginčui spręsti iki teismo, bet ir aiškiai apibrėžti būsimo teisminio ginčo ribas. Ieškovei nepateikus pretenzijos, buvo pažeistas šis imperatyvus reikalavimas.
17. Atsižvelgdamas į tai, kad Pirkimo procedūros buvo nutrauktos, teismas taip pat pripažino, jog ieškovės reikalavimai dėl atsakovo atsisakymo sudaryti Pirkimo sutartį ir įpareigojimo ją sudaryti nebegali sukelti jokių materialinių teisinių padarinių. Todėl civilinė byla ir šioje dalyje buvo nutraukta kaip nenagrinėtina teisme.
18. Nutraukęs civilinę bylą, teismas panaikino Vilniaus apygardos teismo 2025 m. spalio 13 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones. Įvertinęs tai, kad 2025 m. spalio 6 d. jau buvo sudaryta statybos darbų sutartis su UAB „Versina“, o dėl neįvykdyto statinio techninės priežiūros paslaugų pirkimo negalima pradėti statybos darbų, teismas pripažino, jog, siekiant proporcingumo principo, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimas turi būti vykdomas skubiai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
19. Atskiruoju skundu ieškovė mažoji bendrija ,,2 passibus anteire“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3086-603/2025 ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Ginčas kilo ne dėl paties pirkimo procedūrinio nutraukimo, o dėl VGTU pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su teisėtai nustatytu laimėtoju – ieškove. Ieškovė buvo pripažinta Pirkimo laimėtoja, todėl įgijo konkrečią subjektinę teisę reikalauti sutarties sudarymo pagal Pirkimo dokumentus. Tačiau VGTU atsisakė pasirašyti CPO LT sistemoje sugeneruotą sutartį ir pareikalavo papildomo priedo, kuris nebuvo Pirkimo sąlygų dalis ir iš esmės keitė sutarties turinį, taip pažeisdamas viešųjų pirkimų principus ir savo pareigą sudaryti sutartį.
19.2. Ieškovė 2025 m. rugsėjo 24 d. pateikė pretenziją tiesiogiai VGTU, nurodydama atsisakymo sudaryti sutartį neteisėtumą, o atsakymą gavo 2025 m. rugsėjo 30 d. Tik 2025 m. spalio 6 d. CPO LT priėmė sprendimą nutraukti Pirkimo procedūrą, kuris buvo procedūrinis ir negali paneigti VGTU padaryto materialiosios teisės pažeidimo. 2025 m. spalio 7 d. ieškovė kreipėsi į teismą, neviršydama VPĮ 102 straipsnio termino.
Žemesnės instancijos teismas
19.3. Pirmosios instancijos teismas, nutraukdamas bylą, nevertino šios aplinkybių sekos esmės ir nepagrįstai konstatavo, kad nebuvo laikytasi ikiteisminės tvarkos CPO LT atžvilgiu, nors CPO LT nėra sutarties šalis ir neturi galios atkurti ieškovės pažeistų teisių. Tokiu būdu ikiteisminė tvarka buvo formaliai suabsoliutinta ir paversta procesine kliūtimi veiksmingai teisminei gynybai.
19.4. Teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad nenagrinėjus ginčo CPO LT atžvilgiu nebelieka teisinio suinteresuotumo nagrinėti ginčą dėl VGTU pareigos sudaryti sutartį. Toks požiūris paneigia materialiosios teisės pažeidimo sampratą. VGTU pareiga sudaryti sutartį atsirado nuo laimėtojo nustatymo momento ir buvo pažeista dar prieš CPO LT sprendimą nutraukti Pirkimą. Vėlesnis procedūrinis sprendimas negali retroaktyviai panaikinti jau atsiradusios pažeistos pareigos, nes priešingu atveju būtų sudaryta galimybė perkančiosioms organizacijoms išvengti atsakomybės už neteisėtus veiksmus.
19.5. Teisinis suinteresuotumas išlieka tol, kol nėra pašalintas materialiosios teisės pažeidimas, t. y. nesudaryta sutartis su Pirkimo laimėtoju. Pažeidimas nebuvo pašalintas nei ikiteisminėje stadijoje, nei vėlesniais veiksmais, todėl ieškovė turi teisę ir teisėtą lūkestį gauti teismo sprendimą dėl ginčo esmės. Bylos nutraukimas procesiniais pagrindais šioje situacijoje reiškia ne ginčo išsprendimą, o jo eliminavimą, paliekant pažeidimą be jokios teisminės kontrolės.
19.6. Todėl skundžiama nutartis prieštarauja VPĮ tikslams, civilinio proceso principams ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje įtvirtintai teisei į teismą, nes procesinės normos negali būti aiškinamos taip, kad paneigtų teisę į veiksmingą teisminę gynybą, ypač bylose, kuriose ginamos viešųjų pirkimų laimėtojo teisės ir teisėti lūkesčiai.
Atsiliepimas
2. Atsakovas Vilniaus Gedimino technikos universitetas pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
20.1. Ieškovė nepaneigia fakto, kad nepateikė pretenzijos tiesiogiai perkančiajai organizacijai – CPO LT, kaip to reikalauja VPĮ 101 straipsnis. CPO LT vykdo centrinės perkančiosios organizacijos funkcijas, administruoja elektroninę pirkimų sistemą ir atlieka visus procedūrinius veiksmus, įskaitant konkurso paskelbimą, pasiūlymų priėmimą, vertinimą, sprendimų priėmimą ir sutarties sugeneravimą. VGTU šioje sistemoje pateikė tik užsakymą, todėl veikia kaip užsakovas, o ne kaip perkančioji organizacija.
20.2. Teismas teisingai konstatavo, kad norint teisme ginčyti perkančiosios organizacijos sprendimus ar veiksmus, tiekėjas privalėjo pateikti pretenziją CPO LT. Ieškovė pripažįsta, kad tokios pretenzijos nepateikė, todėl nesilaikė įstatyme nustatytos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos. Vietoje to ieškovė kreipėsi tiesiogiai į VGTU, su kuriuo tik buvo vykdoma susirašinėjimas dėl nepilnos sutarties pasirašymo, o tai neatitinka VPĮ numatytos procedūros.
20.3. Be to, net jeigu preziumuoti, kad VGTU yra perkančioji organizacija, pretenzijos pateikimo terminas buvo pažeistas – nors ieškovė 2025 m. rugsėjo 10 d. jau žinojo apie sprendimą nepaisyti CPO LT el. sistemoje sugeneruotos sutarties, pretenzija VGTU buvo pateikta tik 2025 m. rugsėjo 24 d. Tai rodo, kad net šiuo atveju buvo nesilaikoma privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos.
20.4. Todėl tiek faktinė, tiek teisinė analizė patvirtina, kad ieškinys buvo pateiktas nepaisant VPĮ nustatytų procedūrinių reikalavimų, o tai sudaro pagrindą bylos nutraukimui ir patvirtina teismo išvadą dėl ikiteisminės ginčo stadijos privalomumo tiekėjui.
20.5. Teismas pagrįstai nustatė, kad dėl procesinių trūkumų – privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos nesilaikymo ir pretenzijos pateikimo termino praleidimo – byla negalėjo būti nagrinėjama iš esmės. Dėl to nebuvo teisinio pagrindo vertinti ieškovės reikalavimų dėl VGTU pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Nutraukus bylą dalyje dėl ikiteisminės ginčo tvarkos nesilaikymo, analogiškai praranda prasmę ir kita bylos dalis, kurioje ieškovė siekė priversti atsakovą sudaryti sutartį be papildomų, ne CPO LT sistemos sugeneruotų Pirkimo sutarties priedų. Teisingai konstatuota, kad esant nutrauktam konkursui, šių reikalavimų patenkinimas negali sukelti jokių materialinių teisinių padarinių ieškovei.
3. Atsakovė VšĮ CPO LT pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kuriuo prašė atskirąjį skundą atmesti ir priteisti iš ieškovės atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad ginčas kilo dėl VGTU pareigos sudaryti viešojo pirkimo sutartį su teisėtai nustatytu laimėtoju, o CPO LT sprendimas esą buvo tik procedūrinė kliūtis. Esą ieškovė pateikė pretenziją VGTU, kuri turėjo kompetenciją pašalinti pažeidimą, todėl privaloma ikiteisminė ginčo nagrinėjimo tvarka CPO LT atžvilgiu neva neturėjo būti taikoma.
21.2. Pagal VPĮ 101 straipsnio 3 dalį, tiekėjas prieš kreipdamasis į teismą dėl viešojo pirkimo procedūros sprendimų privalo pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai. Byloje nėra ginčo, kad ieškovė savo ieškinyje ginčijo CPO LT sprendimą nutraukti Pirkimą – privaloma ikiteisminė procedūra šiuo atveju taikytina, tačiau ji nebuvo inicijuota. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 423³ straipsnio 2–3 dalys numato, kad ieškinio pagrindas turi sutapti su ikiteisminėje stadijoje keliamais reikalavimais; nepadarius to, teismas negali nagrinėti bylos iš esmės.
21.3. CPO LT, kaip centrinė perkančioji organizacija pagal VPĮ 2 straipsnio 3 dalį, vykdo centralizuotus pirkimus ir atsako už visus procedūrinius veiksmus, įskaitant konkursų paskelbimą, pasiūlymų vertinimą, sprendimų priėmimą dėl rezultatų ir sutarties sugeneravimą. Ieškovė, dalyvaudama Pirkime, patvirtino, kad sutinka su ikiteismine ginčo tvarka, tačiau jos nesilaikė.
21.4. CPK 293 straipsnio 2 punktas numato, kad byla nutraukiama, jei ieškovas nesilaikė privalomos ikiteisminės tvarkos ir nebegalima ja pasinaudoti. Byloje ieškovė 2025 m. spalio 6 d. CPO LT sprendimo dėl Pirkimo nutraukimo neskundė ir ikiteisminės peržiūros neinicijavo, o ieškinį teismui pateikė kitą dieną. Todėl buvo pagrindas nutraukti bylą.
21.5. Be to, CPO LT sprendimo nutraukti Pirkimą materialinė ir procedūrinė reikšmė esminė – nutraukta pati viešojo pirkimo procedūra, todėl apeliantė turėjo inicijuoti ikiteisminę ginčo procedūrą, tačiau to nepadarė. Ieškovės teiginiai apie procedūrinę sprendimo „išvestinę“ prigimtį nepagrįsti – sprendimas nutraukti konkursą yra savarankiškai reikšmingas, todėl teismo sprendimas bylą nutraukti pagrįstas ir teisėtas.
Šalies argumentai
21.6. Apeliantės teiginiai, kad teisinis suinteresuotumas nagrinėti ginčą dėl VGTU pareigos sudaryti Pirkimo sutartį neva išlieka, nepaisant CPO LT sprendimo nutraukti Pirkimą, yra klaidingi. Vadovaujantis VPĮ 29 straipsnio 2 dalimi, pirkimo procedūros baigiasi, inter alia (be kita ko), sudarant pirkimo sutartį arba nutraukus pirkimo procedūras. Pirkimo nutraukimas reiškia, kad sutartis nėra sudaroma, o įstatymas nenumato galimybės vienu metu tiek nutraukti pirkimą, tiek sudaryti pirkimo sutartį.
21.7. Teismo konstatavimas, kad ieškovės reikalavimai dėl VGTU pareigos sudaryti sutartį negali būti nagrinėjami, yra teisingas, nes, esant teisėtai nutrauktai Pirkimo procedūrai, tokie reikalavimai nesukelia materialiųjų teisinių padarinių.
21.8. Vadovaujantis šiais principais, teisinis suinteresuotumas ieškovės reikalavimams dėl VGTU sudaryti sutartį pasibaigia kartu su Pirkimo procedūros nutraukimu teisėtu CPO LT sprendimu 2025 m. spalio 6 d. Todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl bylos nutraukimo šioje dalyje yra pagrįsta ir teisėta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
5. Nagrinėjamoje byloje apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla Nr. e2-3086-603/2025 pagal ieškovės mažosios bendrijos ,,2 passibus anteire“ ieškinį atsakovams Vilniaus Gedimino technikos universitetui ir viešajai įstaigai CPO LT dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo buvo nutraukta CPK 293 straipsnio 2 punkte numatytu pagrindu, t. y. konstatavus, kad ieškovė, kreipdamasi į teismą, nesilaikė šios kategorijos byloms nustatytos privalomos ginčo išankstinio sprendimo ne teisme tvarkos ir jog ja nebegalima pasinaudoti, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
6. Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų, įtvirtintų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, bei pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi konstatavo, kad ieškovė, prieš kreipdamasi į teismą, nesilaikė viešųjų pirkimų byloms nustatytos privalomos ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, nes nepateikė pretenzijos perkančiajai organizacijai – CPO LT. Dėl šios priežasties, taip pat atsižvelgdamas į tai, kad praleistas terminas pretenzijai pateikti ir tokia teise nebegalima pasinaudoti, teismas padarė išvadą, jog byla negali būti nagrinėjama iš esmės, ir ją nutraukė CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.
8. Ieškovė mažoji bendrija ,,2 passibus anteire“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3086-603/2025 ir perduoti bylą nagrinėti iš esmės.
Dėl skundo argumentų
9. Apeliantė teigia, kad ginčas kilo ne dėl Pirkimo nutraukimo, o dėl VGTU pareigos sudaryti sutartį su Pirkimo laimėtoja, nes VGTU atsisakė pasirašyti CPO LT sistemoje sugeneruotą sutartį ir reikalavo papildomo, Pirkimo sąlygose nenumatyto priedo. Apeliantės vertinimu, ji pagrįstai pateikė pretenziją VGTU, o vėlesnis CPO LT sprendimas nutraukti Pirkimą negali panaikinti anksčiau atsiradusio pažeidimo. Taip pat teigiama, kad teismas nepagrįstai suabsoliutino ikiteisminę ginčų sprendimo tvarką ir neįvertino ginčo esmės.
10. Apeliacinis teismas šiuos argumentus atmeta ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu, nes ieškovė nesilaikė viešųjų pirkimų ginčams nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos ir ja šiuo metu nebegalima pasinaudoti.
11. Pagal VPĮ 101 straipsnio 1 ir 3 dalis bei CPK 423² straipsnio 2 ir 3 dalis tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, privalo pateikti pretenziją perkančiajai organizacijai, o teisme gali reikšti tik tuos reikalavimus ir nurodyti tik tas aplinkybes, kurios buvo keltos ikiteisminėje ginčo sprendimo stadijoje. Ši tvarka skirta ne tik ginčo operatyvumui, bet ir aiškiam teismo nagrinėjamo ginčo ribų nustatymui.
12. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad tiekėjo pretenzijos turinys apibrėžia ginčo apimtį teisme, o reikalavimai, nekelti ikiteisminėje tvarkoje, teisme negali būti nagrinėjami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012; 2020 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-78-248/2020).
13. Nagrinėjamu atveju ieškovė ikiteismine tvarka ginčijo tik VGTU atsisakymą pasirašyti CPO LT sistemoje sugeneruotą sutartį, tačiau nereiškė pretenzijos dėl CPO LT sprendimo nutraukti Pirkimo procedūras. Būtent šis sprendimas nulėmė Pirkimo procedūrų pabaigą ir objektyviai panaikino teisinį pagrindą sudaryti Pirkimo sutartį, todėl, nesant ikiteisminio ginčo dėl Pirkimo nutraukimo, teismas neturėjo procesinio pagrindo šio klausimo vertinti.
14. Apeliacinis teismas pažymi, kad reikalavimas įpareigoti sudaryti Pirkimo sutartį yra neatsiejamai susijęs su galiojančiomis Pirkimo procedūromis. Nutraukus Pirkimą, sutartis negali būti sudaryta, o teismo sprendimas, nevertinant Pirkimo nutraukimo teisėtumo, nesukeltų jokių realių materialiųjų teisinių padarinių.
15. Apeliantės argumentai, kad VGTU pareiga sudaryti sutartį atsirado dar iki Pirkimo nutraukimo ir kad vėlesnis procedūrinis sprendimas negali panaikinti anksčiau padaryto pažeidimo, nepaneigia imperatyvaus ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos taikymo. Nors apeliantė teigia, kad tariamai anksčiau padarytas pažeidimas buvo ginčijamas VPĮ nustatyta tvarka, tai nekeičia aplinkybės, jog šis pažeidimas yra neatsiejama viešojo pirkimo procedūrų dalis, o visi su pirkimu susiję ginčai turi būti sprendžiami laikantis VPĮ įtvirtintos ginčų nagrinėjimo tvarkos. Lietuvos apeliacinis teismas yra pažymėjęs, kad viešasis interesas viešuosiuose pirkimuose negali būti aiškinamas taip, jog būtų paneigta įstatymu nustatyta ikiteisminė ginčų nagrinėjimo stadija (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-146-236/2021).
16. Apeliacinis teismas taip pat nesutinka su apeliantės teiginiu, kad teismas neteisingai nustatė ieškinio dalyką ir teisinį suinteresuotumą. Ginčo dalykas negali būti dirbtinai siaurinamas iki VGTU pareigos sudaryti sutartį, kai Pirkimo procedūros yra nutrauktos ir jų nutraukimo teisėtumas nėra ginčijamas įstatymo nustatyta tvarka.
17. Teisinis suinteresuotumas reikalauti sudaryti Pirkimo sutartį neatsiejamas nuo galiojančių Pirkimo procedūrų rezultatų. Nutraukus Pirkimą ir nesant procesinės galimybės vertinti šio sprendimo teisėtumo, reikalavimas dėl sutarties sudarymo nebegali sukelti realių teisinių pasekmių.
18. Ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos taikymas šiuo atveju nelaikytinas pertekliniu formalizmu ar teisės į teismą paneigimu. Priešingai, ši tvarka užtikrina viešųjų pirkimų procedūrų stabilumą, operatyvumą ir teisinių santykių apibrėžtumą, o teisė į teismą nereiškia teisės nepaisyti imperatyvių procesinių sąlygų.
19. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinis teismas konstatuoja, kad, ieškovei nesilaikius VPĮ ir CPK nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos dėl Pirkimo procedūrų nutraukimo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė nagrinėti ginčą iš esmės ir teisėtai nutraukė bylą CPK 293 straipsnio 2 punkto pagrindu.
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2025 m. gruodžio 11 d nutartį palikti nepakeistą.