Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2010-10-06 · Byla Nr. Ik-2073-189/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2010-10-06Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2011-05-16Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2010-10-06
Bylos Nr.
Ik-2073-189/2010
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01234-2010-6
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Veslava Ruskan, Ina Kirkutienė, Bronius Januška
Atsakovas
Nacionalinės žemės tarnybos
Trečiasis asmuo
F. B., A. Š., F. G.
Advokatai
Algirdas Cegelis
Kategorijos
  • 4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. I-2073-189/2010Proceso Nr. 3-61-3-01234-2010-6Procesinio sprendimo kategorija 4.3; 15.2.3.2.
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. spalio 6 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Broniaus Januškos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Inos Kirkutienės ir Veslavos Ruskan, sekretoriaujant Daliai Kalantienei, dalyvaujant pareiškėjos atstovas advokatui Algirdui Cegeliui, atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos atstovei Irenai Zaliauskienei, trečiajam suinteresuotam asmeniui F. B., trečiojo suinteresuoto asmens A. Š. atstovui advokatui Kęstučiui Blažiui, vertėjai Violetai Marčiulionienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal H. S. skundą Lietuvos valstybei atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir žalos atlyginimo priteisimo (tretieji suinteresuoti asmenys A. Š., F. B., F. G.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja skundu (t. I, b. l. 37-47) kreipėsi į teismą prašydama:

1.panaikinti 2006-10-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymą Nr. 2.3-9599-01 dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo patvirtinimo dalyje, kuria buvo suformuotas ir paskirtas žemės sklypas plane pažymėtas Nr. 33-2 piliečiams F. B. ir B. Z. grąžinti natūra (I t., b.l. 78-80);

2.panaikinti 2007-01-31 Vilniaus apskrities viršininko sprendimą Nr. 2.4-01-4743 (t. II, b. l. 102) bei 2007-05-02 sprendimą Nr. 2.4-01-4958 (t. II, b.l. 200);

3.priteisti 100 000 Lt žalos atlyginimą.

Paaiškino, kad nuo 1970 m. naudojasi žemės sklypu, kurį skyrė tuometinis Riešės apylinkės vykdomasis komitetas, o 1993 m. Riešės apylinkės tarybos sprendimu vietos gyventojams buvo įforminami jų naudojami žemės sklypai kaip asmeninio ūkio žemė. Neišlikus dokumentams, patvirtinantiems žemės sklypo suteikimą, ji turėjo patvirtinti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.G. šeimai buvo skirtas 1,19 ha asmeninio ūkio žemės sklypas ir, kad ji tikrai juo naudojosi. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-402-656/2007 (I t., b.l. 15-17) nustatė juridinę reikšmę turintį faktą, kad A.G. šeimai buvo suteiktas ir ji naudojasi 1,19 ha asmeninio ūkio žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini) g., Vilniuje (buvusiame (duomenys neskelbtini) kaime, Riešės seniūnijoje, Vilniaus rajone). Pareiškime dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo buvo nurodyti konkretūs visą laiką naudojami žemės sklypai, turintys numerius rengiamuose kadastrinės vietovės projekto papildymo dokumentuose – Vilniaus apskrities Vilniaus miesto kadastrinės vietovės teritorijoje. 1999 m. rengiamo žemės reformos projekto žiniaraštyje 10 numeriu ji yra įrašyta kaip žemės naudotoja, jai pagal planą suprojektuoti žemės sklypai: sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ir sklypas Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-03-22 nutartimi (I t., b.l. 18) taikė laikinąsias apsaugos priemones – uždraudė Vilniaus apskrities viršininko administracijai atlikti administracinius veiksmus, sustabdyti jau pradėtus atlikti administracinius veiksmus, susijusius su nurodytais žemės sklypais. Įsiteisėjus Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimui, ji kreipėsi į Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl asmeninio ūkio žemės sklypų įteisinimo ir privatizavimo. Vilniaus apskrities viršininko administracija 2008-06-20 raštu Nr. 20-762 (I t., b.l. 19-20) atsisakė įteisinti 1,19 ha asmeninio ūkio žemės sklypą, nes jos motinai F.G. Vilniaus apskrities viršininko sprendimais yra atkurtos nuosavybės teisės į 2,64 ha žemės natūra. 2010-04-18 Vilniaus apskrities viršininko administracijos raštu informavo, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-09 įsakymu Nr. 2.3-9599-01 patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas, kuriuo jos asmeninio ūkio žemės sklypai suformuoti tretiesiems asmenims, o 2010-04-08 raštu informavo (I t., b.l. 13), kad jai skirti asmeninio ūkio žemės sklypai yra grąžinti natūra tretiesiems asmenims: vietoje 0,42 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypai grąžinimui natūra piliečiams F. B. ir B.Z. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-31 sprendimu Nr. 2.4-01-4743 B.Z. atkurtos nuosavybės teisės į 0,54 ha ploto žemės sklypą, 2007-05-02 Vilniaus apskrities viršininko sprendimu Nr. 2.4-01-4958 F.B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha ploto žemės sklypą. Tai reiškia, kad jai skirti ir jos naudojami žemės sklypai šiuo metu jau priklauso tretiesiems asmenims, o 2006-10-09 Vilniaus apskrities viršininko įsakymas dėl (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymo Nr. (duomenys neskelbtini), dalyje, kuria buvo suformuoti jos naudojamas žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti natūra piliečiams F.B. ir B.Z. yra neteisėtas. Dėl šių Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ji patyrė daug neigiamų emocijų, pablogėjo sveikata, buvo priversta nuolat kęsti įtampą, todėl jai turi būti priteista 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimas.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas skundą palaikė. Papildomai paaiškino, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nepatikrino žemės ribų vietoje, nebuvo užfiksuotas asmeninio ūkio žemės naudojimo faktas. Tuo tarpu pareiškėjos motinai F.G. žemės sklypai yra suformuoti visai kitoje vietoje.

Atsiliepimas

Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime (IV t., b.l. 62-66) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-18 įsakymu Nr. 2423-01, pareiškėjos vardu buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,57 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,42 ha) pagal 2001-05-08 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-13 sprendimu Nr. 01-2246 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,50 ha ploto žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kitai paskirčiai (namų valdai) (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995-06-01. Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-05-07 įsakymo Nr. 2.3-3257 2.3 p., žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti asmeniniam ūkiui žemės sklypai piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ar nebuvo tinkamai įforminti, paimami į laisvos valstybinės žemės fondą ir nustatyta tvarka žemė grąžinama natūra pretendentams. Apie tai pareiškėjos motina F.G. informuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-09 raštu Nr. (20)-G20-727. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-25 įsakymu Nr. 2.3-9336-01 pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą, kuriame suprojektuoti žemės sklypais grąžinimui natūra piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-09 įsakymu Nr. 2.3-9599-01 patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Patvirtintame projekte vietoje 0,42 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypai grąžinimui natūra piliečiams F.B. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto) ir B.Z. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,54 ha ploto). Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-02 sprendimu Nr. 2.4-01-4958 F.B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha ploto žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-18 įsakymu Nr. 2423-01 patvirtintame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2007-10-15 sprendime nurodė, kad pareiškėjos motina F.G. paveldėjo visą nekilnojamąjį turtą iš savo sutuoktinio A.G., todėl 1,19 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas yra įskaitytas į 2,64 ha ploto žemę, į kurią pareiškėjos motinai F.G. atkurtos nuosavybės teisės ir dar kartą 1,19 ha ploto asmeninio ūkio žemė pagal Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-10-15 sprendimą negali būtų privatizuojama. Be to, Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-09 įsakymas Nr. 2.3-9599-01 priimtas iki Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007-03-22 nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, priėmimo. Tai reiškia, kad ir šio įsakymo pagrindu priimti administraciniai aktai yra teisėti. Pareiškėja reikalavimą dėl žalos atlyginimo priteisimo grindžia abstrakčiais samprotavimais, nepateikdama konkrečių įrodymų, todėl reikalavimas dėl žalos atlyginimo priteisimo nepagrįstas.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad palaiko atsiliepimo motyvus. Papildomai paaiškino, kad asmeninio ūkio žemės sklypas skirtas A.G. šeimai ir jam mirus paveldėjo pareiškėjos motina F.G. Be to, 2004 m. F.G. buvo informuota, kad sklypas bus paimtas į laisvos žemės fondą, nes nebuvo visų reikiamų dokumentų.

Atsiliepimas

Trečiasis suinteresuotas asmuo A.Š. atsiliepime (b.l. 66-71) prašo atmesti skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai ar jos šeimos nariams apylinkės tarybos sprendimu būtų suteikta iki 2 ha asmeninio ūkio žemės sklypas ar iki 2004-12-31 jo naudojimosi faktas patvirtintas apskrities viršininko sprendimu. Be to, atkūrus nuosavybės teises į galimo ginčo žemę B.Z., pagal jo pateiktą 1991-10-10 prašymą ir kitus nuosavybės teises patvirtinančius dokumentus, netenka teisės į tą patį žemės sklypą pretenduojantis išsipirkti asmuo, naudojęs jį kaip asmeninį ūkį ar kitais pagrindais. Taip pat byloje nėra duomenų, kad pareiškėjos asmeninio ūkio žemė persidengia su jo žemės sklypu. Byloje yra duomenų, kad kartu gyvenančiai pareiškėjos motinai, F.G., yra atkurtos nuosavybės teisės į 2,64 ha žemės sklypą, esantį Didžiųjų (duomenys neskelbtini) kaime, t.y. atkurta daugiau negu prašomas priteisti 1,19 ha asmeninio ūkio žemės sklypas.

Trečiojo suinteresuoto asmens A.Š. atstovas teismo posėdžio metu prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo F.G. atsiliepime (IV t., b.l. 50-51) prašo skundą tenkinti. Paaiškino, kad pareiškėja naudoja asmeninio ūkio žemės sklypą, kuris nėra susijęs su 2,64 ha ploto žemės sklypu į kurį jai atkurtos nuosavybės teisės.

Teismo posėdžio metu trečiasis suinteresuotas asmuo F.B. prašė atmesti skundą kaip nepagrįstą.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Pagal bendrą įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, pareiškėjas turi įrodyti aplinkybes, kurios nurodytos kaip skundo pagrindas, t.y. faktus, patvirtinančius ginčijamo teisinio santykio buvimą, ir faktus, liudijančius, kad pareiškėjo teisė arba įstatymu saugomas interesas pažeisti. Savo ruožtu atsakovas turi įrodyti faktus, patvirtinančius jo prieštaravimus skundui. Ginčo šalių nurodytos aplinkybės patvirtinamos tiesioginiais rašytiniais įrodymais, t.y. faktiniais duomenimis, betarpiškai patvirtinančiais arba paneigiančiais turinčių bylai reikšmės aplinkybių buvimą ar nebuvimą (LR ABTĮ IX skirsnis, tame tarpe 57 str., 58 str.).

Atkreiptina, jog negali būti įrodymo šaltinis tik asmens pareiškimas (t.y. asmens paaiškinimas nepatvirtintas įrodymais ir teisės aktais), adresuotas teismui, nors jame ir yra tam tikrų žinių apie kurią nors bylai turinčią reikšmės aplinkybę.

Pareiškėja skunde (I t., b.l. 1-10) ir patikslintame skunde (I t., b.l. 37-47) nurodytais motyvais ir prie jo pridedamais dokumentais nepatvirtino, jog ginčijami Vilniaus apskrities viršininko sprendimai yra neatitinkantis susiklosčiusios situacijos faktinių aplinkybių įvertinimui ir paminėtiems teisės aktams.

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime į skundus išdėstyta argumentacija dėl pareiškėjo reiškiamų reikalavimų yra adekvati įrodymų visumai (IV t., b.l. 41-98), teisės aktų reikalavimams.

Bylos medžiaga nustatyta, jog pareiškėjos motina F.G. 1991-10-13 pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į iki nacionalizacijos buvusio savininko savo tėvo M. A.valdytą 8,74 ha ploto žemės sklypą (duomenys neskelbtini) kaime (Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu priskirtoje Vilniaus miestui teritorijoje). Pagal Vilniaus apskrities viršininko Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus 1999-02-02 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų F. G. turi teisę atkurti nuosavybės teises į 2,92 ha ploto žemę.

F. G., A. G.žmonai, Vilniaus apskrities viršininko 2004-06-29 sprendimu Nr. 2.4-01-2519 atkurtos nuosavybės teisės į 1,38 ha ploto žemę (II t., b.l. 78) ir Vilniaus apskrities viršininko 2007-03-21 sprendimu Nr. 2.4-01-4843 atkurtos nuosavybės teisės į 1,26 ha ploto žemę (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijoje (II t., b.l. 22), Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu priskirtoje Vilniaus miestui. Nuosavybės teisės atkurtos į 2,64 ha ploto žemės.

(duomenys neskelbtini) kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte, patvirtintame Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-18 įsakymu Nr. 2423-01, H. S. vardu buvo suformuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,57 ha) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (plotas 0,42 ha) pagal 2001-05-08 išvadą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn. Vilniaus apskrities viršininko 2003-11-13 sprendimu Nr. 01-2246 pareiškėjai atkurtos nuosavybės teisės, suteikiant neatlygintinai nuosavybėn 0,50 ha ploto žemės sklypą (Nr. (duomenys neskelbtini)) kitai paskirčiai (namų valdai) (duomenys neskelbtini) kaime, teritorijoje, priskirtoje Vilniaus miestui po 1995-06-01.

Vadovaujantis Vilniaus apskrities viršininko 2004-05-07 įsakymo Nr. 2.3-3257 2.3 punktu žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuoti asmeniniam ūkiui žemės sklypai piliečiams, kuriems asmeninio ūkio žemės suteikimo dokumentai neišliko ar nebuvo tinkamai įforminti, paimami į laisvos valstybinės žemės fondą ir nustatyta tvarka žemė grąžinama natūra pretendentams. Apie tai pareiškėjos motina F. G. informuota Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2004-11-09 raštu Nr. (20)-G20-727. Žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniaus apskrities viršininko 2004-11-25 įsakymu Nr. 2.3-9336-01 pervestas į laisvos valstybinės žemės fondą kuriame suprojektuoti žemės sklypai grąžinimui natūra piliečiams, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (duomenys neskelbtini) kaime. Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-09 įsakymu Nr. 2.3-9599-01 „Dėl Didžiosios Riešės kadastro vietovės (duomenys neskelbtini) kaimo teritorijos, Lietuvos Respublikos 1996-04-24 įstatymu Nr. I-1304 priskirtos Vilniaus miestui, žemės reformos žemėtvarkos projekto, patvirtinto Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-18 įsakymu Nr. 2423-01, papildymo patvirtinimo“ patvirtintas (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekto papildymas. Patvirtintame projekte vietoje 0,42 ha ploto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) suformuoti žemės sklypai grąžinimui natūra piliečiams F. B. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,35 ha ploto) ir B. Z. (žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), 0,54 ha ploto). Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-31 sprendimu Nr. 2.4-01-4743 piliečiui B. Z. atkurtos nuosavybės teisės į 0,54 ha ploto žemės sklypą, Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-02 sprendimu Nr. 2.4-01-4958 piliečiui F. B. atkurtos nuosavybės teisės į 0,35 ha ploto žemės sklypą. Vilniaus apskrities viršininko 2000-07-18 įsakymu Nr. 2423-01 patvirtintame (duomenys neskelbtini) žemės reformos žemėtvarkos projekte suformuoto žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) nėra. Taigi šios paminėtos aplinkybės patvirtina vieną iš pareiškėjos reikalavimų netenkinimo pagrindų ir tuo pačiu konstatuoja, jog Vilniaus apskrities viršininko sprendimai pareiškėjos ir jos motinos F.G. bei trečiųjų suinteresuotų asmenų B. Z., F. B. atžvilgiu dėl atkurtos nuosavybės į konkrečius žemės sklypus neprieštaravo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą, Lietuvos Respublikos reformos įstatymo nuostatoms (pagal galiojusias įstatymo redakcijas).

Antra, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (Žin., 1991, Nr. 24-635, aktuali redakcija nuo 2007-05-29 iki 2009-07-08) 15 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės < ... > plotą įskaitomas tokio pat dydžio < .. > nustatyta tvarka skirtas ir naudojamas piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypas (išskyrus tuos skirtus ir naudojamus piliečio asmeniniam ūkiui žemės sklypus, už kuriuos nustatyta tvarka ir sąlygomis buvo įmokėtos įmokos).

Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (Žin., 1997, Nr. 65-1558) 4 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad į piliečiui grąžinamos natūra žemės, miško plotą arba perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės, miško sklypui plotą įskaitomas tokio pat dydžio jo privatizuojamas namų valdos (išskyrus tas namų valdas, už kurias nustatyta tvarka buvo įmokėtos įmokos) žemės sklypas bei jo naudojamas asmeniniam ūkiui žemės sklypas.

Iš bylos medžiagos duomenų darytina išvada, kad kartu gyvenančiai pareiškėjos motinai, F.G., yra atkurtos nuosavybės teisė į 2,64 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini) kaime, priskirtame Vilniaus m. (Vilniaus apskrities viršininko sprendimai, 2004-06-29 Nr. 2.4-01-2519, 2007-03-21 Nr. 2.4.-01-4843 t.y. atkurta daugiau negu prašomas perleisti 1.19 ha asmeninio ūkio žemės sklypas). Vadovaujantis Žemės reformos įstatymu asmeninio ūkio naudotojai galėjo ją įsigyti nuosavybėn, įtraukiant šios žemės sklypus į grąžinamą žemę ir tik grąžinamos žemės neturint, galėjo ją išsipirkti. Todėl, esant paminėtų teisės aktų nuostatoms bei tokiems duomenims, laikytina, jog Vilniaus apskrities viršininko administracijos oficialiuose dokumentuose išreikšta išvada, kad pareiškėjos minimas 1,19 ha žemės sklypas yra įtrauktas į F.G. sugrąžintą 2,64 ha žemės sklypą, nėra paneigta.

Byloje nėra duomenų apie F.G. apie asmeninio ūkio žemės sklypo dislokacijos vietą, nėra duomenų, kad pareiškėjos asmeninio ūkio žemė persidengia su trečiųjų suinteresuotų asmenų žemės sklypais. Todėl paminėtos įstatymų nuostatos ir faktinės aplinkybės patvirtina, jog 1,19 ha ploto asmeninio ūkio žemės sklypas yra įskaitytas į 2,64 ha žemę, į kurią pareiškėjos motinai F.G. atkurtos nuosavybės teisės.

Trečia, kitu pareiškėjos reikalavimų netenkinimo pagrindu laikytinas terminio praleidimas skundui paduoti. Pagal ABTĮ 22 str. 1 d. skundą dėl viešojo administravimo subjekto priimto administracinio akto ar veiksmo ( neveikimo) turi teisę paduoti asmenys, taip pat kiti viešojo administravimo subjektai, įskaitant valstybės ir savivaldybės viešojo administravimo tarnautojus, pareigūnus ir įstaigų vadovus, kai jie mano, kad jų teisės ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti.

Iš 2010-05-21 patikslinto skundo turinio matyti, kad pareiškėja skundą pateikė prašydama panaikinti Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-09 įsakymą Nr. 2.3-9599-01 bei Vilniaus apskrities viršininko sprendimus: 2007-01-31 sprendimą Nr. 2.4-01-4743; 2007-05-02 sprendimą Nr. 2.4-01-4958 ir priteisti iš valstybės 100000 Lt žalos. Pareiškėja termino skundui paduoti pradžią skaičiuoja nuo atsakovo 2010-04-08 atsakymo Nr. 20-183, gauto 2010-04-10 (pareiškėja nurodo, jog ši data yra sužinojimo data apie skundžiamus sprendimus). Iš minėto atsakovo atsakymo turinio matyti, kad tai yra atsakymas į 2010-03-19 paklausimą dėl informacijos pateikimo apie trečiųjų asmenų turimus žemės sklypus. Atsakovas 2010-04-08 atsakymu Nr. 20-183 „Dėl informacijos pateikimo“ nepadarė jokio sprendimo, kuriuo būtų išreikštas teisės aktų taikymo rezultatas, konkretaus subjekto atžvilgiu, įtakojantis į šio subjekto teises ir pareigas t.y. būtų galimai pažeistos pareiškėjos teisės. Vilniaus apskrities viršininko administracija atsakymu tik pateikė pareiškėjai informaciją apie trečiųjų asmenų turimus žemės sklypus (I t., b.l. 13).

Byloje esančiu 2008-06-20 raštu Nr. 20-762 „ Dėl asmeninio ūkio žemės sklypo įteisinimo“ (I t., b.l. 19) Vilniaus apskrities viršininko administracija atsisakė leisti pareiškėjai privatizuoti asmeninio ūkio žemę pagal Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2007-10-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-402-656/2007, kuris pripažintinas pareiškėjos skundo pagrindu, kadangi juo neigiamai konstatuojama dėl galimai asmens pažeistų teisių. VAVA atsakymo pareiškėja neapskundė. Esant šioms aplinkybėms, laikytina, jog pareiškėja praleido administracinių bylų teisenos įstatymo normose nustatytus terminus skundui dėl galimai jos pažeistų teisių paduoti.

Ketvirta, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žalos atlyginimo reikalavimas nėra absoliutus, o jis galimas tik tada, jeigu atsiranda dėl neteisėtų valstybės ar savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų bei jų pareigūnų ir valdininkų, einančių tarnybines pareigas, veiksmų ar neveikimo (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, 2009-02-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A63-167/2009).

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.271 straipsnis numato civilinę atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6.247 str.); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6.249 str.). Nesant bent vieno iš šių elementų civilinė atsakomybė negalima. Asmuo, reikalaujantis priteisti žalos atlyginimą, privalo įrodyti žalos atsiradimo faktą, nuostolių dydį, nes nurodytų šiuo atveju būtinų civilinės atsakomybės sąlygų buvimas ar nebuvimas pagal įstatymą nėra preziumuojamas. Todėl, remiantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, pareiškėja privalo pagrįsti savo reikalavimus leistinais įrodymais.

Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad valstybės ir savivaldybės atsakomybė atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Nagrinėjamu atveju civilinė atsakomybė galėtų atsirasti dėl valdžios institucijų neteisėtų aktų.

Pareiškėja mini, jog per visą ginčo klausimų nagrinėjimo procesą jautė įtampą, pablogėjo sveikata, patyrė daug neigiamų emocijų ir dėl šių priežasčių prašo priteisti minimą sumą.

Neturtinė žala yra numatyta CK 6.250 str. Neturtinė žala - tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio I dalis).

Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, turi atsižvelgti į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylos aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus. Šioje normoje nėra pateiktas išsamus neturtinės žalos dydžio kriterijų sąrašas, nes, priklausomai nuo bylos aplinkybių, teismas gali pripažinti ir kitus neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus.

Iš paminėtų aplinkybių bei byloje esančių rašytinių įrodymų darytina išvada, kad Vilniaus apskrities viršininko 2006-10-09 įsakymas Nr. 2.3-9599-01, Vilniaus apskrities viršininko 2007-01-31 sprendimas Nr. 2.4-01-4743 ir Vilniaus apskrities viršininko 2007-05-02 sprendimas Nr. 2.4-01-4958 yra pagrįsti.

Pagal bylos dokumentus ir pareiškėjos paaiškinimus nustatyti žalą (ir neturtinę žalą) bei taikyti atsakomybės naštą padariusio asmens atžvilgiu negalima (ginčijai sprendimai nepanaikinti).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 p., 127 str.,

nusprendė

atmesti H. S. skundą kaip nepagrįstą.

Sprendimas per keturiolika dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.

Teisėjai Bronius JanuškaIna KirkutienėVeslava Ruskan