- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2019-06-03
- Bylos Nr.
- 1-1084-1079/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-19686-2019-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- Š. L.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.1.8.7.13Veiką padarė recidyvistas (BK 60 str. 1 d. 13 p.)
- 1.1.8.12Bausmės skyrimas bylą išnagrinėjus supaprastinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BK 64-1 str.)
- 1.1.8.14Kardomojo kalinimo įskaitymas į paskirtą bausmę (BK 66 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.12.1.1Prokuroro teisė nuspręsti užbaigti procesą baudžiamuoju įsakymu (BPK 418 str.)
- 2.12.1.3Teisėjo sprendimai (BPK 420 str.)
- 2.12.1.4Baudžiamojo įsakymo turinys (BPK 421 str.)
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokuroro Mariaus Foko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje
Š. L., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), teistas:
1) 2015 m. spalio 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį ir 138 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant bausmės atlikimo metu tęsti mokslą ir būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi;
2) 2016 m. vasario 3 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – laisvės apribojimu 8 mėnesiams; vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsniu, paskirta bausmė subendrinta su 2015 m. spalio 16 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams, įpareigojant bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, ir per tris mėnesius išdirbti 30 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose;
3) 2017 m. gegužės 15 d. Joniškio rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalį, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnį – 30 parų arešto, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
Š. L. 2019 m. gegužės 12 d. laikotarpyje nuo 13.00 val. iki 14.00 val., Joniškio r., (duomenys neskelbtini), kviečių lauke, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, nustatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo T. S. priklausantį automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kai alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 7510“ (patikrinimo Nr. 4439) jam nustatytas 2.86 promilių neblaivumas.
Baudžiamoji atsakomybė už šią nusikalstamą veiką numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Š. L., apklaustas įtariamuoju dėl pareikšto įtarimo padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad jis neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonę ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio vairavo automobilį. 2019 m. gegužės 12 d. namuose, adresu (duomenys neskelbtini), jis kartu su E. T. vartojo alkoholį. Namo kieme stovėjo jo sugyventinei L. B. priklausantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo ji naudojasi, nors automobilis registruotas jos dėdės T. S. vardu. Begeriant sugalvojo minėtu automobiliu nuvažiuoti į pamiškę ir ten toliau gerti, kad namie niekam netrukdytų. Niekam nieko nesakęs, tik pakvietęs kartu važiuoti E. T., pasiėmė kelis alkoholio butelius, sėdo už automobilio vairo, nes rakteliai buvo palikti automobilio užvedimo spynelėje ir kartu su E. T. nuvažiavo į pamiškę, kur vartojo alkoholį. Po kviečių lauką jis nevažinėjo, o tik nuvažiavo į pamiškę. Po kažkiek laiko atvažiavo policijos pareigūnai, kurie jam alkotesteriu pirmą kartą nustatė 2,93 promilių girtumą, o antrą kartą 2,86 promilių girtumą. Dėl šitokio savo poelgio nuoširdžiai gailisi (b. l. 109-110, 119).
Žemesnės instancijos teismas
E. T., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 09.00 val., jis atvyko pas savo draugą Š. L., gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur kartu su juo gėrė alkoholinius gėrimus. Apie 13.00 val. begeriant degtinę, Š. L. būdamas neblaivus savo gyvenamojo namo kieme pasiėmė automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), raktelius ir pakvietė jį kartu pasivažinėti. Kadangi jis buvo neblaivus, nesuprato esamų pasekmių, todėl sutiko kartu su juo važiuoti. Pirmiausia jie automobiliu nuvyko prie (duomenys neskelbtini) esančio tvenkinio. Ten pabuvę važiavo link Joniškio r., (duomenys neskelbtini), kur įvažiavo į šalia kaimo esantį lauką ir tame lauke pradėjo sukti ratus, važinėti po pasėlius. Automobilyje jie buvo dviese, Š. L. vairavo automobilį, o jis sėdėjo šalia jo. Pasivažinėję sustojo pamiškėje, Š. L. užmigo prie automobilio vairo, o jis išlipo iš automobilio ir nuropojo prie pamiškės, kur užmigo. Netrukus jį mieganti netoliese automobilio pažadino policijos pareigūnai, kurie taip pat pažadino ir Š. L., kuris miegojo prie automobilio vairo (b. l. 39-40).
Henrikas Baltutis, ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad jis dirba Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiuoju patruliu. 2019 m. gegužės 12 d., dirbant kartu su Reagavimo skyriaus tyrėju J. Matuzevičiumi, apie 13.38 val., gavo pranešimą iš budėtojo, kad (duomenys neskelbtini), laukuose važinėja automobilis ir niokoja pasėlius. Pranešė pasėlių savininkas A. S., kuris juos pasitiko nuvykus į įvykio vietą. Pastarasis paaiškino, kad jam priklausančius pasėlius išvažinėjo šviesos spalvos automobilis, kuris šiuo metu stovi vidurį lauko. Nuvykus ant pasėlių lauko rastas stovintis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilio vairuotojo vietoje miegojo neblaivus Š. L.. Šalia automobilio ant pasėlių miegojo neblaivus E. T.. Minėtas automobilis buvo neužrakintas, rakteliai buvo padėti ant Š. L. kojų. Prižadinus E. T., jis žodžiu paaiškino, kad kartu su Š. L. iš (duomenys neskelbtini), išvažiavo automobiliu pasivažinėti, kurį vairavo Š. L.. Automobilį Š. L. pasiėmė iš draugės L. B.. Bendraujant su Š. L., nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, jis kalbėjo nerišliai, judesiai buvo nekoordinuoti, todėl buvo pasiūlyta nusistatyti girtumą. Su alkotesteriu Š. L. nustatytas 2,93 prom. girtumas. Kadangi toks girtumo laipsnis vairuojant transporto priemonę užtraukią baudžiamąją atsakomybę, praėjus 17 min. po paskutinio patikrinimo buvo atliktas antras patikrinimas, kurio metu nustatytas 2,86 prom. girtumas. Š. L. su patikrinimo rezultatais sutiko, bet pasirašyti atsisakė. Š. L. buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę, o automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), išvežtas į saugojimo aikštelę, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 32-33).
V. D., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2019 m. gegužės 12 d., apie 13.00 val., jis važiuodamas automobiliu (duomenys neskelbtini), pastebėjo, jog S. ir A. S. kviečių laukuose sukdamas ratus važinėja pilkos spalvos automobilis, nuo kurio kilo didelės dulkės. Matė, kad minėtas automobilis nuvažiavo prie lauko gale esančios pamiškės ir sustojo, ir iš jo išlipo jaunuoliai. Matė, kad stambesnis jaunuolis, kuris buvo tamsiai apsirengęs, išlipo iš automobilio vairuotojo vietos, o smulkesnis jaunuolis, kuris buvo šviesiai apsirengęs, išlipo iš priekinės keleivio vietos. Apie įvykį jis pranešė savininkui S. S. (b. l. 43-44).
L. B., ikiteisminio tyrimo metu apklausta liudytoja, parodė, kad ji su Š. L. apie trejus metus yra sugyventiniai. 2019 m. gegužės 12 d. ryte ji autobusu atvyko pas Š. L. tėvus, adresu (duomenys neskelbtini), kur prieš kelias dienas jau buvo atvažiavęs ir pats sugyventinis. Automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), ji pirko pernai, tačiau visi dokumentai buvo surašyti jos giminaičio T. S. vardu dėl mažesnių draudimo mokesčių, nes ji tik prieš metus įgijo vairuotojo pažymėjimą. Šiuo metu ji laukiasi ir minėtu automobiliu naudojasi mažai. Automobilis buvo paliktas kaime pas sugyventinio tėvus. Automobilio užvedimo rakteliai buvo palikti spynelėje. Tą rytą sugyventinis kartu su draugu kieme vartojo alkoholį. Praėjus kuriam laikui, ji pamatė, kad kieme nebėra nei automobilio, nei jos sugyventinio su draugu. Suprato, kad sugyventinis išvažiavo automobiliu. Jam paskambinus, pastarasis pasakė, kur yra ir paaiškino, jog greitai grįš. Po kurio laiko atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad sugyventinis sulaikytas girtas vairuojantis automobilį ir išvežtas į areštinę, o automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę Šiauliuose (b. l. 52-53).
T. S., ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju, parodė, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. jo giminaitė L. B. nusipirko automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau pirkimo-pardavimo sutartį surašė jo vardu, kad jai būtų mažesni mokesčiai už draudimą, nes ji nesenai buvo įgijusi vairuotojo pažymėjimą. Automobilį jis priregistravo savo vardu, o juo naudojosi L. B.. Apie tai, kad minėtas automobilis nuvežtas į automobilių saugojimo aikštelę, jis sužinojo iš policijos pareigūnų, kai buvo pakviestas į apklausą (b. l. 47-48).
Motyvuojamoji dalis
Š. L. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą veiką be jo paties prisipažinimo, liudytojų parodymų, įrodyta šiais byloje esančiais duomenimis:
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gegužės 12 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Joniškio rajono policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio Henriko Baltučio tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodytos kaltinamojo Š. L. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės (b. l. 12);
2019 m. gegužės 12 d. įvykio vietos ir vietovės apžiūros protokolu, kuriame aprašyta ir nufotografuota įvykio vieta – kviečių laukas (duomenys neskelbtini), ir čia esantis automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo neblaivus kaltinamasis Š. L. (b. l. 16-26);
Vietovės planu ir eismo įvykio schema, kuriuose pažymėta įvykio metu užfiksuota automobilio „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), buvimo vieta (b. l. 28-29);
2019 m. gegužės 12 d. Neblaivumo nustatymo aktu ir asmens blaivumo testo rezultatų šaknelėmis, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 12 d., 14.17 val., Š. L. buvo nustatytas 2,93 promilių girtumas, o 2019 m. gegužės 12 d., 14.34 val. – 2,86 promilių girtumas (b. l. 56-58);
2019 m. gegužės 13 d. sprendimu nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo/neleisti vairuoti transporto priemonių, kuriuo uždrausta Š. L. vairuoti transporto priemonę (b. l. 59);
2019 m. gegužės 13 d. VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašu apie transporto priemonę, kuriame nurodyta, jog transporto priemonės „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas yra T. S. (b. l. 62);
VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“, kuri patvirtina, kad 2019 m. gegužės mėnesio duomenimis automobilio „Opel Astra“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1050 Eur (b. l. 63);
2019 m. gegužės 12 d. transporto priemonės perdavimo ir priėmimo aktu, kuriame užfiksuota, jog transporto priemonė „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priverstinai nuvežta saugoti į aikštelę, esančią (duomenys neskelbtini) (b. l. 64);
Žemesnės instancijos teismas
2019 m. gegužės 13 d. daiktų apžiūros protokolu ir 2019 m. gegužės 13 d. tyrėjos nutarimu, iš kurių matyti, kad 2019 m. gegužės 12 d. įvykio vietos apžiūros metu paimti du mobiliojo ryšio telefonai „Samsung S3 NEO“ be SIM kortelės ir „Samsung GALAXY S9 PLIUS“ su dviem SIM kortelėmis, apžiūrėti kaip daiktiniai įrodymai ir tyrėjos nutarimu grąžinti kaltinamajam Š. L. (b. l. 65-70, 72-73);
2019 m. gegužės 14 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, iš kurio matyti, kad liudytoja L. B. pateikė tyrimui 2018 m. rugsėjo 17 d. „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b. l. 75);
2018 m. rugsėjo 17 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi, sudarytoje tarp T. S. ir B. J., iš kurios matyti, kad pirkėjas T. S. įsigijo automobilį „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 78);
2019 m. gegužės 14 d. tyrėjos nutarimu grąžinti daiktus, iš kurio matyti, kad automobilis „Opel Astra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintas jo savininkui T. S. (b. l. 79).
Pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad Š. L. 2019 m. gegužės 12 d. vairavo transporto priemonę būdamas apsvaigęs, kai jo kraujyje buvo nustatytas 2,86 promilių girtumas.
Bylos aplinkybės yra aiškios, kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai, kaltinamojo Š. L. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažįsta ir tai patvirtino apklausos metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei kitais byloje esančiais dokumentais.
Atsižvelgiant į tai, jog BK 281¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės, prokuroras pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2019 m. gegužės 27 d. buvo surašytas pranešimas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, šio proceso tvarką ir pasekmes, sutinka su prokuroro kreipimusi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, sutinka su prokuroro siūloma bausmės rūšimi bei dydžiu (b. l. 133-135).
Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmės paskirtis yra ne tik sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis).
Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 dalis ir 2 dalis).
Kaltinamojo Š. L. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis pripažįsta padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Š. L. nusikalto turėdamas neišnykusį ir įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą už tyčinius nusikaltimus, o tai laikytina nusikaltimų recidyvu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir pripažintina Š. L. atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
Š. L. padarė vieną baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą. Bylos medžiaga patvirtina, jog kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, teistumas neišnykęs (b. l. 83-85), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų, visos baudos sumokėtos (b. l. 89-92), dirbantis (duomenys neskelbtini) (b. l. 96), nusikalstamą veiką padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonės, kai jos nėra įgijęs (b. l. 93).
Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes bei įvertinęs kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančią aplinkybę, kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes (BK 61 straipsnis), teismas sprendžia, kad už BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą Š. L. skirtina inkriminuojamo straipsnio sankcijoje numatyta bausmė – bauda, kurios dydis nustatytinas artimas BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos už nesunkų nusikaltimą minimumui.
Baudžiamoji byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka – baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis Š. L. prisipažino kaltu, todėl vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į Š. L. paskirtą bausmę įskaitytinas kaltinamojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. gegužės 12 d. 14.15 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 14.16 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikytina, kad Š. L. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
Š. L. nustatytinas dvylikos mėnesių terminas savanoriškai sumokėti paskirtą baudą.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281¹ straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų.
Nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad kaltinamasis Š. L. padarė šiurkštų Kelių eismo taisyklių pažeidimą ir tik sėkmingo atsitiktinumo dėka pavyko išvengti sunkesnių padarinių. Esant tokioms aplinkybėms, teismo nuomone, baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones yra būtina ir tikslinga. Nustatydamas draudimo naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, terminą teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis nėra baustas administracine tvarka už kelių eismo taisyklių pažeidimus, šiurkštų kelių eismo taisyklių pažeidimą padarė pirmą kartą, tačiau vairavo transporto priemonę ne tik būdamas neblaivus, bet ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemonių, kai nustatytas sunkus neblaivumo lygis, kuris ženkliai viršijo ribą, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, todėl sprendžia, jog bausmės paskirtis bus įgyvendinta uždraudžiant Š. L. naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones – dvejus metus ir šešis mėnesius. Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).
Turto konfiskavimas yra priemonė, kuria siekiama ne tik nubausti kaltininką, bet ir pačią nusikalstamą veiką padaryti ekonomiškai nenaudingą. Pagal baudžiamąjį įstatymą baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, jei yra pagrindas, privalomai skiriama kaltininkui kartu su bausme. Tai reiškia, kad turto konfiskavimas yra imperatyvus. Pagal BK 72 straipsnio 1, 2 dalis konfiskuotinas, t. y. priverstinai neatlygintinai paimamas valstybės nuosavybėn, tik tas turtas, kuris buvo nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-514-942/2015). Todėl, nustačius, kad transporto priemonė buvo inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo priemone, jos konfiskavimas yra privalomas. Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, kad priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami.
BK 72 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų BK 72 straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. Byloje nustatyta, jog transporto priemonė, kurią neblaivus vairavo Š. L., priklauso T. S., kuris nežinojo apie automobilio panaudojimą nuskalstamai veikai atlikti, todėl pati transporto priemonė nekonfiskuotina. Byloje esanti VšĮ „Emprekis“ pažyma „Vidutinė transporto priemonės kaina Lietuvoje“ patvirtina, kad 2019 m. gegužės mėnesio duomenimis automobilio „Opel Astra“, gamybos metai 2001 m., vidutinė kaina Lietuvoje su PVM yra 1050 Eur, todėl laikytina, jog konfiskuotino turto vertė yra 1050 Eur, ši suma konfiskuotina iš kaltinamojo Š. L..
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam Š. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintam savininkui T. S., ir apie tai praneština savininkui.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintini visi apribojimai, taikyti dvejiems mobiliojo ryšio telefonams „Samsung S3 NEO“ be SIM kortelės ir „Samsung GALAXY S9 PLIUS“ su dviem SIM kortelėmis, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems savininkui Š. L., ir apie tai praneština savininkui.
Kaltinamajam Š. L. išaiškintina bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 47 straipsnio 7, 8 dalyse.
Kaltinamajam Š. L. taip pat išaiškintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Proceso išlaidų nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas,
nusprendė:
Š. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) MGL, t. y. 3000 Eur (trijų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, Š. L. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę 40 (keturiasdešimties) MGL, t. y. 2000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) dydžio baudą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi, į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2019 m. gegužės 12 d. 14.15 val. iki 2019 m. gegužės 13 d. 14.16 val., vieną sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL baudos, ir laikyti, kad Š. L. yra sumokėjęs 2 MGL (100 Eur) baudos.
Nurodyti Š. L., jog 38 MGL dydžio, t. y. 1900 Eur, baudą jis privalo sumokėti į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos ir pateikti teismui banko kvitą.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 42 straipsnio 6 dalimi, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 7 punktais, 3 dalimi, 68, 72 straipsniais paskirti baudžiamojo poveikio priemones:
uždrausti Š. L. naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones) 2 (dvejus) metus ir 6 (šešis) mėnesius;
konfiskuoti iš Š. L. nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobilio „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vertę atitinkančią pinigų sumą, t. y. 1050 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų).
Baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, terminą skaičiuoti nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo Š. L. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus automobiliui „Opel Astra“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintam savininkui T. S., ir apie tai jam pranešti.
Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti visus apribojimus, taikytus dvejiems mobiliojo ryšio telefonams „Samsung S3 NEO“ be SIM kortelės ir „Samsung GALAXY S9 PLIUS“ su dviem SIM kortelėmis, ikiteisminio tyrimo tyrėjos nutarimu grąžintiems savininkui Š. L., ir apie tai jam pranešti.
Įspėti Š. L., jog nustatytu laiku nesumokėta arba nepervesta bauda bus išieškota priverstinai.
Išaiškinti Š. L., jog jei asmuo neturi lėšų sumokėti teismo paskirtą baudą, teismas nuteistojo sutikimu šią bausmę gali pakeisti viešaisiais darbais. Jei asmuo vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti, teismas gali pakeisti paskirtą baudą areštu.
Išaiškinti Š. L., jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Š. L. teismo baudžiamąjį įsakymą įteikti pasirašytinai.
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.