Tauragės apylinkės teismo sprendimas

2023-09-06 · Civilinė byla Nr. e2YT-3425-750/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-09-06
Bylos Nr.
e2YT-3425-750/2023
Teisminio proceso Nr.
2-43-3-01115-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dalia Zimantienė
Pareiškėjas
A. R.
Suinteresuotas asmuo
A. R., J. M.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-3425-750/2023Teisminio proceso Nr. 2-43-3-01115-2023-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.1.; 3.4.5.2. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. rugsėjo 6 d.Šilutė
Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų teismo teisėja Dalia Zimantienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys byloje A. R., J. M.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. R. kreipėsi į teismą prašydamas paveldėjimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. O. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvas J. R. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. R. Namą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais pastatais, t. y. tvartu, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus daikto Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjo tėvai įsigijo būdami santuokoje, t. y. (duomenys neskelbtini), nors namas buvo registruotas pareiškėjo J. R. vardu. Taip pat būdami santuokoje pareiškėjo tėvai įsigijo ⅟11 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini). Mirus A. O. R. (duomenys neskelbtini), pareiškėjo tėvas J. R. dėl palikimo į notarą nesikreipė, nors ir liko gyventi minėtame name ir jame gyveno iki pat savo mirties (duomenys neskelbtini), mokėjo mokesčius, išpirko namui priskirtą žemės sklypą bei prižiūrėjo garažus. Taip pat nurodo, jog byloje suinteresuotais asmenimis įtraukti asmenys A. R. ir J. M. yra J. R. bei A. O. R. vaikai ir, kad kitų potencialių pirmos eilės paveldėtojų nėra.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. R. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Patvirtina, kad po jo mamos A. O. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) jo tėvas J. R. Prašo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo J. M. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad sutinka su pareiškimu. Patvirtina, kad po jos mamos A. O. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) jos tėvas J. R. Prašo pareiškimą tenkinti ir bylą nagrinėti jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs turimų įrodymų visumą bei dalyvaujančių byloje asmenų pozicijas pareiškėjos reikalavimo klausimu, nusprendė bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 5 dalis).

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad J. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. O. R., gim. (duomenys neskelbtini), susituokė (duomenys neskelbtini). A. O. R. mirė (duomenys neskelbtini), J. R. mirė (duomenys neskelbtini). Kaip matyti iš Testamentų registro išrašų mirus A. O. R. nėra įregistruotų palikėjo palikimo priėmimo faktų.

Iš VĮ Registrų centras 2023-05-24 Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašų nustatyta, kad J. R. vardu registruotas santuokos metu (duomenys neskelbtini) įgytas gyvenamasis namas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su kitais pastatais, t. y. tvartu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), daržine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), malkine, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statiniais, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), įgyti (duomenys neskelbtini) Pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu pagal LR 1991-05-28 įstatymą Nr. (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini). Taip pat būdamas santuokoje (duomenys neskelbtini) J. R. įgijo ⅟11 dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) bei ¼ dalį garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).

Kaip matyti iš Šilutės 3-ojo notaro biuro notarės Astos Aukštakalnienės 2023-05-19 liudijimo apie palikimo priėmimą, (duomenys neskelbtini) mirus J. R. palikimą priėmė įpėdinis sūnus A. R.

Klaipėdos regioninis valstybės archyvas 2023-07-05 rašte Nr. (2.3.6 E) 6R nurodė, kad Klaipėdos regioniniame valstybės archyve iki 1995-11-06 saugomuose Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro dokumentuose, duomenų apie paveldėjimo teisės liudijimą, išduotą (duomenys neskelbtini) mirus A. O. R., nerasta.

Iš prie bylos pateiktos Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vainuto seniūnijos 2023-05-09 pažymos Nr. (2023-546-PD)-32 apie asmens paskutinę deklaruotą gyvenamąją vietą nustatyta, kad J. R. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) deklaravo 2016-04-08.

Kaip matyti iš Šilutės rajono savivaldybės administracijos Vainuto seniūnijos 2023-05-25 pažymos Nr. V6-9, A. O. R., gim. (duomenys neskelbtini) ir J. R., gim. (duomenys neskelbtini), būdami sutuoktiniais gyveno savo sodyboje (duomenys neskelbtini), vedė bendrą ūkį. Po sutuoktinės A. O. R. mirties (duomenys neskelbtini), minėtoje sodyboje liko gyventi jos sutuoktinis J. R., kuris mokėjo mokesčius, ją prižiūrėjo, rūpinosi iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Iš VĮ Registrų centras 2023-05-24 Nekilnojamo turto registro duomenų bazės išrašo nustatyta, kad J. R. po sutuoktinės A. O. R. paliktu turtu rūpinosi, t. y. 2005-09-29 išpirko namui priskirtą žemės sklypą, taip pat iš prie bylos pateiktų mokėjimo kvitų matyti, kad J. R. mokėjo mokesčius už vandenį (2010-08-18, 2010-08-19, 2010-09-29), elektrą (2010-07-16, 2011-06-22, 2013-02-25).

Atsižvelgiant į tai, kad A. O. R. palikimas atsirado jai mirus, t. y. (duomenys neskelbtini), šiuo atveju paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos tuo metu galiojusio 1964 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatos (toliau – 1964 m. CK), reglamentuojančios paveldėjimo santykius.

Palikimo priėmimas – tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Tiek pagal nagrinėjamai bylai spręsti taikytiną 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalį, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad aplinkybė, jog 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiškai pradėjus turtą valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo būdą, nesupriešina ir (ar) nepriešpastato šio palikimo priėmimo būdo aiškinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m. Civilinius kodeksus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-01-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2012). Pažymėtina, kad nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-11 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-381/2011).

Kokių aplinkybių buvimas pripažįstamas pakankamu pagrindu konstatuoti, kad įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, 1964 m. CK paveldėjimo teisės normose nedetalizuojama. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, pirma, priimti palikimą, pradedant faktiškai valdyti turtą, galima tik aktyviais veiksmais, t. y. tylėjimas ar neveikimas nepripažintini valios priimti palikimą išreiškimu; antra, tokie veiksmai atliekami, siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą; trečia, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, vertinant, buvo ar ne palikimas priimtas faktiškai jį pradedant valdyti, svarbu atsižvelgti į turto, sudarančio palikimą, pobūdį. Tais atvejais, kai palikimą sudaro gyvenamasis namas (butas), faktiškas jo valdymas reiškia apsigyvenimą name (bute) po palikėjo mirties ar tolesnį gyvenimą tame name (bute), jeigu įpėdinis jame gyveno iki palikėjo mirties; taip pat namo priežiūrą, prievolių, susijusių su namu, vykdymą (mokesčių, draudimo įmokų mokėjimą ir pan.), t. y. palikimo priėmimu, pradedant faktiškai jį valdyti, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamos būklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-04-04 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-392/2001; 2004-01-07 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-8/2004; 2004-11-29 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-649/2004; kt.). Iš esmės panaši nuostata įtvirtinta ir 2000 m. CK 5.51 straipsnio 1 dalyje. Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis (1964 m. CK 587 straipsnio 1 dalis, 2000 m. CK 5.50 straipsnio 1 dalis). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007-03-05 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per 6 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas 3 mėnesių terminas).

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų: pareiškėjo pareiškime nurodytų aplinkybių bei rašytinių įrodymų byloje, teismas daro išvadą, kad po A. O. R. mirties (duomenys neskelbtini) jos palikimą priėmė ir faktiškai jį valdė iki savo mirties (duomenys neskelbtini) jos sutuoktinis J. R., kadangi jis liko gyventi tuometinėje šeimos sodyboje, ja rūpinosi, prižiūrėjo, išpirko namui priskirtą žemės sklypą.

Esant šiems įrodymams nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas palikimo priėmimo tikslu, kad po A. O. R., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė sutuoktinis J. R. iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 448 straipsniu,

Teismas nutaria:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, palikimo priėmimo tikslu, kad po A. O. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė ir valdė sutuoktinis J. R. asmens kodas (duomenys neskelbtini) iki savo mirties (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.

Teisėja Dalia Zimantienė