Kauno apylinkės teismo sprendimas

2014-02-28 · Civilinė byla Nr. 2-1802-429/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-28
Bylos Nr.
2-1802-429/2014
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vida Jegorovienė
Ieškovas
T. F.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Advokatai
Vilius Masiulis
Civilinė byla Nr.: 2-1802-429/2014;proceso Nr.: 2-69-3-18176-2013-9;procesinio sprendimo kategorija:
24.1; 30.3; 30.6; 45.6; 99.3; 99.5;99.7; 113.1.; 113.8.; 114.11.;116.1; 116.11. (S)KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m.vasario 28 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Vida Jegorovienė, sekretoriaujant Kristinai Matkevičienei, dalyvaujant ieškovei T. F. ir jos atstovui advokatui Viliui Masiuliui, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Evelinai Eidukaitei- Babenskienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. F. ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei dėl teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas lengvatinėmis sąlygomis pripažinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė T. F. prašo pripažinti jai teisę lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant atsakovę Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ja šio buto pirkimo-pardavimo sutartį bei priteisti visas turėtas bylinėjimosi išlaidas (3-6 b.l.).

Ieškovė ir jos atstovas advokatas teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimą ir prašė ieškinį tenkinti jame išdėstytais motyvais. Nurodė, kad Kauno Miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomojo komiteto 1961 m. kovo mėn. 29 d. sprendimu Nr. 215 „Dėl planuojamos vykdyti Zooviettiekimo statybos" iš šios statybos teritorijos buvo iškeldinta ieškovės motina, E. M.. Tuo pačiu sprendimu Zooviettiekimo Kauno skyriaus vedėjas įpareigotas apmokėti ieškovės motinai E. M. už sklype, iš kurio iškeldinama, esančius pastatus, sodinius ir įrenginius. 1964 metų spalio 21d. sprendimu Nr. 547 Kauno Miesto Darbo Žmonių Deputatų Tarybos Vykdomasis komitetas nusprendė E. M. suteikti gyvenamąjį plotą - butą Nr. 24, esantį Vilijampolėje, „B" kvartale, statyboje Nr. 8. 1969 m. liepos 4 d. apsikeitimo orderiu Nr. 513 p patvirtinta teisė E. M. pasikeisti gyvenamosiomis patalpomis su J. D., kurio pagrindu E. M. įgijo teisę naudotis butu, esančiu adresu (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) mirus E. M., jos dukra, T. F. priėmė palikimą pradėdama faktiškai jį valdyti (1964 m. CK 587 str., 1986-07-01 redakcija).

Šalies argumentai

1997m. gegužės 27 d. Ieškovė Kauno miesto savivaldybei pateikė pareiškimą Nr. 83057 su prašymu parduoti butą esantį (duomenys neskelbtini), Kaune, bei notariškai patvirtintą susitarimą tarp V. F., ieškovės sūnaus, bei ieškovės pirkti privatizuojamą butą ieškovės vardu. Tolimesni veiksmai - buto įkainojimas, pirkimo-pardavimo sutarties sudarymas tarp ieškovės ir atsakovo - nebuvo atlikti. 1997 gegužės 29 d. Kauno miesto savivaldybė su ieškove sudarė gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinę sutartį, kuria suteikė ieškovei ir jos šeimos nariams neterminuotam naudojimui 45,76 kv.m. bendrojo (naudingojo) ploto gyvenamąją patalpą Kaune, Neries krantinėje, namo Nr. (duomenys neskelbtini), buto Nr. (duomenys neskelbtini). 2012-09-07 ieškovė pateikė prašymą Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriui dėl leidimo lengvatinėmis sąlygomis privatizuoti šį ginčo butą. 2012 rugsėjo 19 d. raštu Nr. 66-6-456 Privatizavimo skyrius ieškovei nurodė, jog teisinio pagrindo lengvatinėmis sąlygomis parduoti nurodytas gyvenamąsias patalpas nėra, nes asmenims, kurie butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu neprivatizavo savo nuomojamų patalpų, šių patalpų privatizavimo procedūros vykdomos tik jeigu jiems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti nuomojamas gyvenamas patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą. Ginčo butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei, jo unikalus Nr. yra (duomenys neskelbtini).

Ieškovė T. F. ginčo bute gyvena nuo 1969 metų, su ja yra sudaryta tipinė buto nuomos sutartis su Kauno miesto savivaldybe. Taigi ji atitinka asmens, turinčio teisę pagal butų privatizavimo įstatymą pirkti butą lengvatinėmis sąlygomis, sąvoką. Ginčo butas esantis (duomenys neskelbtini) yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektu. Ieškovė, būdama sąžininga ir apdairi, atliko veiksmus, reiškiančius teisės privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, suteiktos jai butų privatizavimo įstatymo, įgyvendinimą – 1997- 05- 27 pateikė atsakovui prašymą dėl nuomojamų patalpų prikimo ir kitus reikiamus dokumentus, tarp kurių - notaro tvirtintą pareiškimą dėl susitarimo pirkti nuomojamą gyvenamąją patalpą ieškovės T. F. vardu. Šio fakto neginčija ir atsakovas, nes minimi dokumentai yra išlikę - siųsdami 2012-09-19 atsakymą Nr. 66-6-456 į 2012-09-07 ieškovės prašymą dėl leidimo privatizuoti ginčo butą, Privatizavimo skyrius šių dokumentų kopijas pateikė ieškovei. Kadangi šeimos narių valia dėl buto privatizavimo buvo išreikšta laiku ir tinkamai, privatizavimo procedūros buvo pradėtos galiojant Butų privatizavimo įstatymui, butas buvo tinkamas privatizavimo objektas, o ieškovė buvo tinkamas subjektas, privatizavimo procedūros buvo neužbaigtos ne dėl ieškovės kaltės, todėl mano, kad ieškovė turi teisę baigti pradėtas buto privatizavimo procedūras. Nurodo, kad ieškinio senaties termino nepraleido, nes apie pažeistą teisę sužinojo 2012 m. rugsėjo 19 d. gavus iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus raštą, į ankstesnius jos kreipimusis Kauno miesto savivaldybė atsakymų raštu neteikė. Ieškinio reikalavimą grindžia LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. 1 d. 2 p.

Atsiliepimas

Atsakovė Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą, o taip pat taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti šiuo pagrindu (47-52 b.l.).

Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė teismo posėdžio metu su ieškinio reikalavimu nesutiko, prašė jo netenkinti ir atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą, kadangi byloje nėra įrodymų, kad ieškovė būtų kreipusis dėl buto privatizavimo sandorio sudarymo užbaigimo, tai yra savo ketinimų šį butą privatizuoti atsisakė konkliudentiniais veiksmais bei nepateikė įrodymų, kad ji būtų kreipusis į Valstybinę komisiją. Atsakovės atstovė nurodė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, kurie leistų manyti, kad ieškovė Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu ji turėjo pati aktyviai domėtis buto privatizavimo eiga, nes gyvenamosios patalpos privatizavimo santykiuose ne tik savivaldybė, bet ir ieškovė turėjo pareigą elgtis rūpestingai ir atsakingai. Teigė, kad ieškovė nepateikė įrodymų, jog ji ėmėsi visų priemonių ginčo buto pirkimo-pardavimo sandoriui sudaryti, taip pat nepateikė įrodymų, kad ginčo buto privatizavimo procedūros buvo pradėtos ir neatliktos dėl atsakovės darbuotojų kaltės. Atstovė nurodė, kad byloje nėra įrodymų, jog ieškovė įstatymų nustatytais terminais būtų kreipusis dėl ginčo gyvenamųjų patalpų privatizavimo į Valstybinę komisiją, nors tokią teisę ieškovė galėjo įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993-04-20 potvarkiu Nr.290p. nustatyta tvarka, kuri numatė, kad gyventojai, kurie ne dėl savo kaltės neprivatizavo įstatymo nustatytu laiku jų nuomojamų gyvenamųjų patalpų, turėjo teisę paduoti prašymus ministerijai, kitai valstybinei tarnybai, miestų, rajonų valdyboms, įmonėms, įstaigoms bei organizacijoms. Taip pat atsakovės atstovė prašo taikyti ieškinio senatį ir ieškinį atmesti ir šiuo pagrindu, kadangi nuo Butų privatizavimo įstatymo negaliojimo, t.y. nuo 1998-07-01, iki ieškinio pateikimo praėjo daugiau kaip 10 metų, per tą laiką ieškovė nesiėmė jokių veiksmų ginti savo teisių, jeigu manė, kad jos buvo pažeistos, su ieškiniu kreipėsi į teismą tik 2013-10-31.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad ginčo butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei (41 b.l.).

1992-05-29 ir 2000-02- 28 tarp Kauno miesto savivaldybės ir ieškovės T. F. buvo sudaryta Gyvenamosios patalpos valstybinio ir visuomeninio butų fondo namuose nuomos tipinė sutartis dėl buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos (21-23, 53-54 b.l).

Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų nustatyta, kad Kauno miesto valdyba 1997-02-04 priėmė sprendimą Nr. 99 „Dėl nuomos sutarčių pakeitimo“, kuriuo leido pakeisti gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį šiems asmenims: 7p. T. F. ( šeimoje du asmenys) - 2 kambarių 45,76kv.m. bendrojo ploto butą (duomenys neskelbtini) (b.l.49).

Ieškovė 1997-05-27 kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę su pareiškimu registro Nr. 83057, prašydama parduoti jos vardu butą, esantį (duomenys neskelbtini) bei kartu pateikė 1996-12-30 Kauno m. 3-iojo notarų biuro notarės Valdos Vainauskienės patvirtintą, registro Nr. 1-5544 sūnaus V. F. a.k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą, kuriuo jis patvirtino savo sutikimą, kad perkamo buto savininke taptų T. F. (b.l.46). T. F. ir jos sūnus V. F. kito nekilnojamojo turto neturi (b.l.68,69.). Ieškovė eilę kartų 2009m. gydėsi stacionare , jai nuo 2009m. iki 2014m. rugpjūčio mėn.12d. išduotas neįgaliojo pažymėjimas (b.l.31-32,42).

Taigi, pagrindinė buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkė nuo 1975m. yra ieškovė T. F., kuri gyvena ginčo bute kartu su sūnumi V. F., gim. 1975m..

Ieškovė T. F. savo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) yra deklaravusi nuo 1975 m. sausio 20 d., jos sūnus V. F. –nuo 1993-01-14 (33 b.l.,61).

Valstybės įmonės Registrų centras duomenimis ieškovė T. F., o taip pat jos šeimos narys sūnus F. V. Lietuvos Respublikos teritorijoje nekilnojamųjų daiktų neturi ir neturėjo (68,69 b.l.). 2012-09-19 Kauno miesto savivaldybės administracijos privatizavimo skyrius atsakė į ieškovės 2012-09-07 prašymą dėl buto privatizavimo, nurodydamas, kad yra išlikę dokumentai įrodantys, jog Butų privatizavimo laikotarpiu ieškovė kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę (b.l.34-35).

Ieškovė prašo pripažinti jai teisę privatizuoti nuomojamą butą pagal Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, kadangi 1997m gegužės mėnesį pradėjo ginčo buto privatizavimo procedūrą, pateikdama Kauno miesto savivaldybei prašymą bei jos sūnaus F. V. rašytinį susitarimą privatizuoti butą T. F. vardu, tačiau privatizavimo procedūra iki šiol nėra užbaigta. Savo reikalavimui pagrįsti ieškovė remiasi jos pačios 1997-05-27 pareiškimu, įregistruotu atsakovo reg. Nr. 83057, Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2012-09-19 raštu (34 b.l.), byloje esančiais rašytiniais įrodymais. Atsakovė su ieškiniu nesutinka, nurodo, kad ieškovė, pradėjusi privatizavimo procedūras jų pati neužbaigė, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais pati nepasirašydama sandorio, atsisakė savo ketinimų butą privatizuoti, o taip pat kad ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą, kurį prašo teismą taikyti.

Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymas įsigaliojo 1991 m. birželio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo 1997 m. balandžio 29 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) šio įstatymo galiojimo laikas buvo su išlygomis nustatytas iki 1998 m. liepos 1 d., o 2000 m. spalio 12 d. įstatymu Nr. VIII-2033, įsigaliojusiu 2001 m. sausio 1 d., pripažintas netekusiu galios. Pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, galimybė savivaldybės (valstybės) gyvenamąsias patalpas privatizuoti laikantis sąlygos, kad jų pardavimo kaina nebūtų didesnė negu kaina pinigais, kuri Butų privatizavimo įstatymo nustatyta tvarka galėjo būti apskaičiuota iki 1998 m. liepos 1 d. ir patikslinta atsižvelgiant į infliaciją, įtvirtinta VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnyje. Pagal šiame įstatyme nustatytas sąlygas vienas iš atvejų, kai gyvenamosios patalpos gali būti privatizuojamos – kai patalpas privatizuoja nuomininkai, kuriems teismo sprendimu pripažinta teisė privatizuoti jų gyvenamąsias patalpas pagal Butų privatizavimo įstatymą (VPBĮIDNAMĮ 12 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Pagal kasacinio teismo suformuotą praktiką, pasibaigus Butų privatizavimo įstatymo galiojimui, jo pagrindu negalima įgyti naujų teisių, tačiau gali būti įgyvendinamos ir turi būti ginamos asmenų teisės, įgytos galiojant šiam įstatymui. Šis aiškinimas grindžiamas tuo, kad civilinėje teisėje teisiniams santykiams taikomi tie įstatymai, kurie galioja tų santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo momentu. Tai reiškia, kad civiliniai įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems iki šių įstatymų įsigaliojimo, t. y. negalioja atgaline tvarka, bei kad netekę galios įstatymai negali būti taikomi teisiniams santykiams, atsiradusiems pasibaigus įstatymų galiojimui, tačiau įstatymų galiojimo metu įgytos teisės ir pareigos neišnyksta ir gali būti įgyvendinamos pagal šių teisių ir pareigų atsiradimo metu galiojančią teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2012 m. birželio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2012; kt.).

Kasacinis teismas, formuojantis teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs, kad sprendžiant klausimą dėl gyvenamosios patalpos privatizavimo, būtina atsižvelgti į tai, kad, į Lietuvos Respublikos teisinę sistemą grąžinus privačios nuosavybės konstitucinį institutą, buvo pradėtos kurti teisinės prielaidos privačios nuosavybės teise grindžiamai ūkio sistemai grąžinti ir toliau plėtoti. Taigi gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra sudėtinė valstybės (savivaldybės) turto privatizavimo proceso dalis bei viena valstybės socialinės ekonominės politikos krypčių, turinčios tikslą sudaryti sąlygas fiziniams asmenims įsigyti nuomojamas gyvenamąsias patalpas privačion nuosavybėn. Butų privatizavimu buvo siekiama, kad gyvenamosios patalpos taptų privačia nuosavybe, t. y. kad savininkas būtų joje gyvenantis asmuo. Kita vertus, teisė privatizuoti nėra prigimtinė žmogaus teisė. Asmens teisė privatizuoti valstybės (savivaldybės) turtą atsiranda tik atitinkamo teisės akto pagrindu. Gyvenamųjų patalpų privatizavimas yra ne vienkartinis aktas, bet tam tikrą laikotarpį užtrunkantis procesas. Tai lemia teisinių santykių, susiklosčiusių dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, specifiką ir sudėtingumą, o teismui sprendžiant ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – pareigą aiškinti bei taikyti butų privatizavimą reglamentuojančias teisės normas, vertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009, 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje bylos Nr.3K-3-538/2012; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2013)

1991 m. gegužės 21 d. priimtame Butų privatizavimo įstatyme buvo įtvirtinta Lietuvos gyventojų, nuomojančių iš valstybės (savivaldybės) gyvenamąsias patalpas, teisė įsigyti vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn lengvatine tvarka. Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje (1991 m. gruodžio 20 d. įstatymo Nr. I-2128 redakcija) buvo nustatyta, kad pagal šį įstatymą pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989 m. lapkričio 3 d. nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai arba jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Įstatymas galiojo iki 1998 m. liepos 1 d., pasibaigus įstatymo galiojimui galima įgyvendinti tik teisę, kuri buvo įgyta įstatymo galiojimo metu ir pagal įstatymą ir kuri buvo pažeista (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2000 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-783/2000; 2000 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-1025; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-240/2012 kt.).

Taigi, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas Butų privatizavimo įstatymo nuostatas, suformavo praktiką, kad, sprendžiant dėl ieškovės teisės privatizuoti butą pagal Butų privatizavimo įstatymą, reikia nustatyti tokias šiame įstatyme įtvirtintas privatizavimo sąlygas: 1) ieškovė yra subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą (Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnis); 2) nurodytas butas yra gyvenamoji patalpa, galinti būti privatizavimo objektas (Butų privatizavimo įstatymo 2, 3 straipsniai); 3) ieškovė, kaip subjektas, kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdama veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tuo pagrindu susiklostė ieškovės bei atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo–pardavimo) subjektų, santykiai dėl buto privatizavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. kovo 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2002; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-548/2009; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-183/2013)

Nagrinėjamojoje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovės nuomojamas butas gali būti privatizavimo objektas, nėra ginčo , kad ieškovė yra tinkamas subjektas , kuriam įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, tačiau šalys nesutaria dėl to, ar ieškovė, kuriai įstatymo suteikta teisė privatizuoti butą, šia teise tinkamai pasinaudojo, ar netinkamai, tai yra buvo išreikšta valia pabaigti pradėtą privatizavimo procedūrą, pasinaudojant Butų privatizavimo įstatyme įtvirtinta teise galiojant šiam įstatymui.

Byloje esantys įrodymai : 1961-03-29 Kauno miesto DŽDT VK sprendimas Nr. 215, Kauno m. DŽDT VK 1964-10-121 sprendimas Nr. 547, kuriuo M. yra iškeldinama iš sklypo, 1969-07-04 apsikeitimo orderis, išduotas D. J., gy. (duomenys neskelbtini) apsikeisti butą su M. E. į jos turimą (duomenys neskelbtini) butą (b.l.16), 1997-02-04 Kauno miesto valdybos sprendimas „Dėl nuomos sutarčių pakeitimo“ (b.l.37), 1990 m. gegužės 29 d. nuomos sutartis (21-24.) bei 2000-02-28 nuomos tipinė sutartis (b.l.53-54) patvirtina, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui, ginčo butas priklausė valstybiniam butų fondui; nuo 1975 metų ieškovė gyveno ir iki šiol gyvena šiame bute. VĮ Registrų centro duomenys patvirtina, kad Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvusi pagrindinė ginčo buto nuomininkė ieškovė T. F., o taip pat jos sūnus V. F. nekilnojamojo turto neturėjo ir neturi (68-69 b.l.). Teismas konstatuoja, kad ginčo butas galėjo būti privatizavimo objektu, o ieškovė, kaip pagrindinė nuomininkė, turėjo teisę privatizuoti šį butą. Byloje esantis 1997-05-27 ieškovės pareiškimas , adresuotas Kauno miesto savivaldybei , patvirtina, kad ji siekė privatizuoti butą privatizuoti butą, tačiau pradėtos procedūros neužbaigė dėl savo onkologinės ligos tęstinumo (46 b.l.). Atsakovė šių faktų neginčija. Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu valstybiniam butų fondui priklausančių butų techninės apskaitos bylos buvo rengiamos tuometiniame Inventorizacijos biure (dabar –Registrų centras) tik esant nuomininko pateiktam prašymui leisti privatizuoti butą kartu su kitais būtinais dokumentais ir gyventojui apmokėjus nustatyto dydžio rinkliavą už buto inventorizavimą. Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2012-09-19 ir 2013-11-15 raštas, kuriame nurodoma, kad Skyriuje Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu pateiktas ieškovės T. F. prašymas bei jo priedai dėl buto (duomenys neskelbtini), privatizavimo, leidžia pagrįstai manyti, kad ieškovė buvo kreipusis į savivaldybę dėl buto privatizavimo.

Todėl teismas ieškovės prašymą dėl buto privatizavimo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Privatizavimo skyriaus 2013-11-15 raštą (55 b.l.) vertindamas kartu su kitais įrodymais tai yra šalių atstovų duotais paaiškinimais teismo posėdyje daro išvadą, kad galiojant Butų privatizavimo įstatymui ieškovės T. F. prašymas privatizuoti butą su papildomais dokumentais buvo pateiktas, tačiau ji dėl savo onkologinės ligos pobūdžio tęstinumo bei jos gydymo ilgo laikotarpio (b.l.31-32), jos neįgalumo (b.l.42), neužbaigė pradėtos buto privatizavimo procedūros.

Taigi, teismas, įvertinęs ir tai, kad ieškovė bei jos šeimos nariai nėra įgiję kitų gyvenamųjų patalpų lengvatinėmis sąlygomis ir visą laiką gyveno nuomojamame savivaldybei priklausančiame ginčo bute, kurį siekė privatizuoti, o taip pat vadovaudamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama teisės normų taikymo ir aiškinimo praktika privatizavimo klausimais, kuris formuojama taip, kad teismas, spręsdamas šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, turi aiškinti bei taikyti teisės normas ne formaliai, bet įvertindamas kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. G. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. gegužės 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. R. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-278/2008; 2009 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. Š. v. Lietuvos Respublika, bylos Nr. 3K-3-548/2009; 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-538/2012), pripažįsta, kad ieškovė galiojant Butų privatizavimo įstatymui įgijo teisę privatizuoti ginčo butą, tačiau iki šiol šios teisės nerealizavusi ne dėl savo kaltės, o dėl savo ligos pobūdžio bei gydymosi ilgo laikotarpio tęstinumo, jos neįgalumo (b.l.42), ji turi teisę nuomojamą butą įsigyti lengvatine tvarka.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. kovo 1 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje R. B. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-67/2010, išaiškino, kad, sprendžiant, kada asmuo, siekiantis privatizuoti butą, sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo pažeistą teisę, būtina įvertinti, jog gyvenamųjų patalpų privatizavimas, atliekamas pagal Butų privatizavimo įstatymą, yra ne vienkartinis aktas, o tam tikras procesas, apimantis prašymo pateikimą, privatizuotino turto įkainojimą, pirkėjo supažindinimą su įkainojimu ir mokestinio pranešimo įteikimą, nustatytos sumos už perkamą butą sumokėjimą, buto inventorinės bylos ir pirkimo–pardavimo sutarties parengimą bei šios sutarties sudarymą, ir dėl to užtrunkantis trumpesnį ar ilgesnį laiko tarpą; daugelį šių veiksmų turėjo atlikti atsakovas, be to, tam tikra seka; asmenų, pageidaujančių privatizuoti gyvenamąsias patalpas, veiksmai priklausė nuo privatizavimą vykdančių institucijų atliekamų veiksmų (pavyzdžiui, kol neatliktas turto įkainojimas, neturėjo galimybės už jį atsiskaityti) ir todėl jie negalėjo daryti tiesioginės įtakos privatizavimo proceso eigai; teisės aktais nebuvo nustatyti terminai, per kuriuos turi būti atliekami atskiri privatizavimo proceso veiksmai ar sudaryta buto pirkimo–pardavimo sutartis; pareiga informuoti, kad privatizavimą vykdančios savivaldybės tarnybos atliko atitinkamus veiksmus, po kurių turi sekti buto pirkėjo veiksmai, teko šioms tarnyboms; teisiniai santykiai, susiklostantys dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo, vertinant juos gyventojų požiūriu, sudėtingi ir specifiški; kitai santykio šaliai – savivaldybei – butų privatizavimas buvo teisės aktų priskirta funkcija, todėl būtent ši šalis turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butus įgyvendinimą; netinkamas šios pareigos vykdymas neturėtų sukelti neigiamų padarinių asmenims, pageidavusiems privatizuoti gyvenamąsias patalpas. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2012).

Taigi, atsižvelgiant į faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką, ieškovei T. F. ieškinio senaties terminas skaičiuotinas nuo 2012 m. rugsėjo 12 d., kai ieškovė buvo informuota apie negalėjimą privatizuoti butą (34 b.l.), nes savivaldybė turėjo užtikrinti tinkamą teisės privatizuoti butą įgyvendinimą. Savivaldybei to nepadarius, ieškovės atžvilgiu vyko tęstinis pažeidimas, todėl ji ieškinio senaties termino nepraleido (CK 1.127 straipsnio 5 dalis). Ir todėl atsakovės reikalavimas taikyti ieškinio senatį atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gruodžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2012).

Taigi, remiantis byloje nustatytas faktais, aukščiau išdėstytais motyvais ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika šios kategorijos bylose, teismas sprendžia, kad ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai - LR Valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti bei daugiabučiams namams modernizuoti įstatymo 12 str. , CPK 178 str.

Remiantis CPK 93 str. 1 d. šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antrosios šalies. Ieškovė teismui pateikė įrodymus apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas - 144 Lt sumokėtą žyminį mokestį už ieškinį (9 b.l.).

Kadangi byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų nukrypti nuo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių (CPK 93 str. 4 d.), todėl ieškinį patenkinus, iš atsakovės ieškovei priteistina 144 Lt jos sumokėto žyminio mokesčio. Ieškovė nepateikė duomenų apie atstovavimo išlaidas, todėl atstovavimo išlaidos nepriteistinos - LR CPK 79 str., 88 str., 93 str., 98 str.

Valstybė taip pat patyrė 11,00 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu. Ieškinį patenkinus, šios išlaidos taip pat priteistinos iš atsakovės - CPK- 96 str.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Pripažinti ieškovei T. F., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), teisę privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), pagal LR Butų privatizavimo įstatymą lengvatinėmis sąlygomis, įpareigojant sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka.

Priteisti ieškovei T. F., a.k(duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) a.k (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įm.k.111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, bylinėjimosi išlaidas : 144 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt keturis litus 00 ct) sumokėto žyminio mokesčio.

Priteisti valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės, įm.k.111106319, buveinės adresas Laisvės al. 96, Kaunas, a.s. Nr.(duomenys neskelbtini) AB DNB bankas, banko kodas 40100, 11 Lt (vienuolika litų ) bylinėjimosi išlaidų, mokamų Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, į.k. 188659752, sąsk. (duomenys neskelbtini) AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Vida Jegorovienė