Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-11 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-800-318-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-11
Bylos Nr.
1A-800-318-2009
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Stasys Punys, Jūratė Damanskienė

Pranešeja Regina Pociene Baud˛iamoji byla Nr. 1A-800/2009 m.

Teiseja Inga Stakniene Procesinio sprendimo kategorija:(S)

1.2.10.1.; 2.1.7.4.; 2.1.14.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2009 m. rugsejo 11 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baud˛iamuju bylu skyriaus teiseju kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkes Reginos Pocienes,

teiseju Jurates Damanskienes, Stasio Punio,sekretoriaujant Kristinai Januševiciutei,dalyvaujant gynejui adv. Benediktui Paulauskui,išteisintajam A. A.,nukentejusiajai ˇ. P.,nukentejusiosios atstovui adv. Gediminui Sagaciui,

teismo posedyje išnagrinejo baud˛iamaja byla pagal nukentejusiosios ˇ. P. apeliacini skunda del Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegu˛es 28 d. nuosprend˛io, kuriuo A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. išteisintas Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p. pagrindu, nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo po˛ymiu.

Iš ˇ. P. priteista 2500 Lt bylinejimosi išlaidu A. A. naudai.

Nukentejusiosios ˇ. P. civilinis ieškinys del 10000 Lt neturtines ˛alos atlyginimo paliktas nenagrinetas.

Išnagrinejusi byla, kolegija

Aprašomoji dalis

nustate:

A. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. liepos 30 d., apie 8 val., panaudodamas fizine jega ir grasindamas remonto darbus bute vykdanciam L. R., isibrove i nukentejusiajai ˇ. P. ir jos vyrui J. P. jungtines nuosavybes teise priklausanti buta, esanti Širvintose, (duomenys neskelbtini), ir taip neteisetai pa˛eide nukentejusiosios busto nelieciamybe.

Širvintu rajono apylinkes teismas 2009 m. gegu˛es 28 d. nuosprend˛iu A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. išteisino, jam nepadarius veikos, turincios šio nusikaltimo po˛ymiu. Teismas padare išvada, jog A. A. i patalpas, esancias (duomenys neskelbtini) Širvintose, pateko teisetai, vykdydamas mero pavaduotojo funkcijas. Nors minetas patalpas nukentejusioji isigijo kaip gyvenamasias, taciau buvo keiciama ju paskirtis, neteisetai, neturint tam leidimo, atliekama patalpu rekonstrukcija, išardant buto pertvaras, u˛murijant duris i laiptine, vietoj lango iškertant duris. Todel tai buvo statybviete, o ne gyvenamosios patalpos. A. A. i šias patalpas pateko ne siekdamas pa˛eisti busto nelieciamybe, o turedamas tiksla padeti statybos prie˛iura vykdanciai pareigunei u˛fiksuoti savavališkos statybos fakta.

Apeliaciniame skunde nukentejusioji ˇ. P. prašo panaikinti Širvintu rajono apylinkes teismo 2009 m. gegu˛es 28 d. nuosprendi ir priimti nauja nuosprendi: pripa˛inti A. A. kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. ir paskirti viešuju darbu bausme, ipareigojant ji 12 menesiu neatlygintinai dirbti 20 val. per menesi visuomenes labui. Priteisti iš A. A. ˇ. P. naudai 10000 Lt padarytos neturtines ˛alos atlyginimo ir bylinejimosi išlaidas. Priemus sprendima atmesti apeliacini skunda del apylinkes teismo nuosprend˛io panaikinimo, apeliante prašo panaikinti skund˛iamo nuosprend˛io dali, kuria iš ˇ. P. A. A. naudai priteista 2500 Lt bylinejimosi išlaidu.

Nukentejusioji tvirtina, jog apylinkes teismas neteisingai ivertino byloje surinktus irodymus, kuriu visuma, jos nuomone, patvirtina visu nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., sudeties elementu buvima A. A. veiksmuose, netinkamai išaiškino ir pritaike baud˛iamaji istatyma.

ˇ. P. teigia, jog Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnyje itvirtintos savokos „butas“ ir „kita gyvenamoji patalpa“ apima ne tik tas vietas, kuriose asmuo nuolat gyvena, bet ir tas, su kuriomis jis sieja savo socialinius, ekonominius, kulturinius ar kitokius poreikius. Byloje esantys VI Registru centro duomenys patvirtina, jog patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini) Širvintose, pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra gyvenamoji (butu). Šiose patalpose apeliante bei jos vyras liudytojas J. P. ne karta nakvojo, bendravo su treciaisiais asmenimis, taigi laike jas gyvenamosiomis, privaciomis. Ta aplinkybe, jog butas tuo metu, kai A. A. i ji pateko, buvo rekonstruojamas, nukentejusiosios manymu, nekeicia nei teisinio buto statuso, nei jo paskirties.

Nukentejusioji nurodo, jog asmens teise patekti i kitam asmeniui priklausanti buta ar kitas gyvenamasias patalpas reiškia buto ar kitos gyvenamosios patalpos savininko teisiu, itvirtintu Lietuvos Respublikos Konstitucijos 24 straipsnyje ir Europos ˛mogaus teisiu ir pagrindiniu laisviu apsaugos konvencijos 8 straipsnyje, suvar˛yma. Todel toks suvar˛ymas galimas tik tuo atveju, jei jis yra numatytas istatyme, juo siekiama teiseto tikslo ir ši priemone yra butina demokratineje visuomeneje. Nenustacius bent vieno iš išvardintu imperatyvu laikoma, kad buvo pa˛eista buto ar kitos gyvenamosios patalpos savininko teise. Lietuvos Respublikos BK 165 straipsnio prasme asmuo, patekes i svetima buta ar kitas gyvenamasias patalpas, laikomas neteisetai isibrovusiu, išskyrus atvejus, kai nustatoma, kad toks asmuo turejo buto ar patalpu savininko sutikima arba igyvendino jam istatyme suteikta specialia teise. Šiuo konkreciu atveju Širvintu rajono savivaldybes tarybos reglamento nuostatos, kuriomis vadovavosi apylinkes teismas, ˇ. P. nuomone, nesuteike mero pavaduotojui teises patekti i svetima buta. Statybos istatymo 42 str. 3 d. 5 p., kuriuo vadovavosi teismas, numato viešojo administravimo subjekto, atliekancio statinio naudojimo prie˛iura, teises, kai tuo tarpu byloje nustatyta, kad A. A. padejo Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos prie˛iuros departamento darbuotojai O. S. vykdyti statybos prie˛iuros funkcijas. Bet kuriuo atveju, apeliantes teigimu, A. A. veiksmai buvo neteiseti, nes vykdyti statinio naudojimo prie˛iura yra pavesta savivaldybes administracijai, bet ne mero pavaduotojui, kuris yra savivaldybes tarybos narys. Be to Statybos istatymo nuostatos suteikia statinio naudojimo prie˛iura vykdantiems pareigunams teise netrukdomai patekti tik i naudojama statini, taciau ne i butus ir kitas gyvenamasias patalpas. Gi statybos prie˛iura apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija, valstybes lygiu – Valstybine teritoriju planavimo ir statybos inspekcija prie Vyriausybes igaliotos institucijos. A. A. neatstovavo ne vienos iš ju ir negalejo pasinaudoti Statybos istatymo 27 str. 6 d. 2 p. suteikta teise netrukdomai patekti i statybvietes, statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esancius butus ir reikalauti iš statybos dalyviu pateikti visus statybos dokumentus. Ta aplinkybe, jog liudytoja O. S., nufotografavusi statini iš lauko, papraše A. A., kad jis u˛liptu ant cokolio ir nufotografuotu, nes cokolis buvo aukštai ir ji pati negalejo u˛lipti, nukentejusiosios nuomone, nesudare A. A. teisinio pagrindo patekti i buta, ten išbuti 3-4 minutes, fotografuoti.

ˇ. P. teigia, jog nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., objektas yra asmens privatus gyvenimas, o ne nuosavybes nelieciamybe, kaip kad nurodyta apylinkes teismo nuosprendyje. Klaidingas nusikaltimo objekto traktavimas šioje byloje, apeliantes manymu, turejo itakos ir A. A. veiksmu vertinimui. Be to tikslas nera privalomas nusikaltimo sudeties po˛ymis ir šiuo konkreciu atveju neturi itakos nusikaltimo sudeties konstatavimui. Todel, nukentejusiosios manymu, apylinkes teismo išvada, kad A. A. pateko i patalpas ne siekdamas pa˛eisti buto nelieciamybe, o turedamas tiksla padeti statybos prie˛iura vykdanciai pareigunei u˛fiksuoti savavališkos statybos fakta, jo tycia nebuvo nukreipta i busto nelieciamuma, todel jis nepadare šio nusikaltimo, yra nepagrista.

ˇ. P. tvirtina, jog teismas nepagristai priteise iš jos 2500 Lt bylinejimosi išlaidu A. A. naudai. Byloje surinkti irodymai, nukentejusiosios teigimu, rodo, jog A. A. padaryta veika atitinka visus nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., po˛ymius, todel šis baud˛iamasis procesas inicijuotas pagristai. Tuo tarpu teismu praktikoje išteisintojo patirtos išlaidos paprastai priteisiamos iš pareiškima pateikusio asmens tuo atveju, kai nustatoma, kad nukentejusysis inicijavo baud˛iamaji procesa, neturedamas pagrindo teigti, kad jis nukentejo nuo nusikalstamos veikos (LAT konsultacija B3-364 2005 m. spalio 27 d., Kauno apygardos teismo nutartis civilineje byloje Nr. 2A-226-485/2009).

Teismo posedyje nukentejusioji ˇ. P. ir jos atstovas praše apeliacini skunda tenkinti.

Išteisintasis A. A. ir jo gynejas praše nukentejusiosios ˇ. P. apeliacini skunda atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentejusiosios ˇ. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Apylinkes teismas ištyre visus byloje esancius irodymus, nepa˛eisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str., 301 str. reikalavimu, ir juos ivertino. Remdamasis šiais irodymais teismas padare teisinga išvada, jog A. A., ieidamas i ˇ. P. ir J. P. priklausancias patalpas, nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, ir ji pagristai pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. išteisino.

Pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. atsako tas, kas neteisetai slapta ar atvirai, panaudodamas apgaule ar smurta arba kitokiu budu prieš savininko ar jo igaliotu asmenu valia isibrove i kito ˛mogaus gyvenamaji nama, buta ar kita gyvenamaja patalpa arba jos priklausinius, iskaitant saugoma busto teritorija.

Kaip matyti iš nukentejusiosios ˇ. P. A. A. pareikšto kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d., pastarasis buvo kaltinamas tuo, kad 2008 m. liepos 30 d., apie 8 val., panaudodamas fizine jega ir grasindamas remonto darbus bute vykdanciam L. R., isibrove i nukentejusiajai ˇ. P. ir jos vyrui J. P. jungtines nuosavybes teise priklausanti buta, esanti Širvintose, (duomenys neskelbtini), ir tokiu budu neteisetai pa˛eide nukentejusiosios busto nelieciamybe.

Ši kaltinima nukentejusioji grinde liudytoju L. R. bei V. V. rašytiniais paaiškinimais, liudytojo J. P. parodymais, VI Registru centro pateiktais duomenimis.

Nukentejusioji ˇ. P. ir jos vyras liudytojas J. P. aiškina, jog buta, esanti Širvintose, (duomenys neskelbtini), jie laike savo gyvenamaja patalpa, todel i ji patekus pašaliniams asmenims, buvo pa˛eistas nukentejusiosios privataus gyvenimo nelieciamumas. Taciau faktiniai bylos duomenys tvirtina, jog 2008 m. liepos 30 d. mineto buto tiksline naudojimo paskirtis jau buvo iš esmes pakeista. Iš byloje esancio administracinio teises pa˛eidimo bylos nuorašo matyti, kad 2008 m. liepos 9 d. ˇ. P. iniciatyva ivyko (duomenys neskelbtini) namo gyventoju susirinkimas, kuriame buvo siuloma keisti patalpu, esanciu (duomenys neskelbtini) paskirti iš gyvenamuju patalpu i administracines, irengiant atskira iejima su atviru iejimo stogeliu. Šiam pasiulymui namo gyventojai pritare. 2008 m. liepos 14 d. ˇ. P. pateike paraiška Širvintu rajono savivaldybes architektui del buto rekonstrukcijos projektavimo salygu savado. Šioje paraiškoje nukentejusioji nurode, jog planuojama patalpu paskirtis yra administracines patalpos.

Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento vyriausiosios specialistes O. S. 2008-07-31 savavališkos statybos aktas bei 2008 m. rugpjucio 6 d. administracinio teises pa˛eidimo protokolas patvirtina, jog ˇ. P., dar negavusi istatymo nustatyta tvarka išduoto statybos leidimo, pradejo vykdyti planuotus mineto buto rekonstravimo darbus – 2008 m. liepos 30 d. buvo u˛fiksuota, jog u˛murytos buto durys iš laiptines, iškirstos durys iš gatves puses, buto viduje išgriautos buvusios ir statomos stiklines pertvaros, vykdomi kiti statybos darbai.

Ivertines šias aplinkybes, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog ivykio metu nukentejusiajai priklausancios patalpos

Širvintose jau nebebuvo toks gyvenamasis bustas, kurio nelieciamybe itvirtinta tarptautiniuose teises aktuose bei Lietuvos Respublikos Konstitucijoje ir kuria gina baud˛iamasis istatymas. Kita vertus, 2008 m. liepos 30 d. dar galutinai nebuvo irengtos ir administracines patalpos, jose vyko statybos darbai. Todel šios patalpos pagristai buvo ivertintos kaip statybviete.

Šiai teismo išvadai neprieštarauja byloje esantis išrašas iš VI Registru centro, kuriame nurodyta, kad ˇ. P. priklausancio buto pagrindine tiksline naudojimo paskirtis yra gyvenamoji. Kaip jau mineta, nukentejusioji buto rekonstrukcijos darbus vykde nesilaikydama teises aktu nustatytos tvarkos, todel ir duomenys apie patalpu tikslines naudojimo paskirties pakeitima VI Registru centrui negalejo buti pateikti.

Nukentejusiosios ˇ. P. teiginio, jog A. A. ivykio metu naudojo fizini smurta bute remonto darbus vykd˛iusiu darbininku at˛vilgiu ir jiems grasino, nepatvirtina jokie objektyvus faktiniai duomenys. Kaltinamasis A. A. šias aplinkybes neigia. Liudytoja O. S. patvirtino, jog patalpose buve darbininkai nenoriai su jais bendravo, taciau niekas prieš juos fizinio smurto nenaudojo ir negrasino. Tam nebuvo jokio reikalo, kadangi ji turejo istatymu suteikta teise patekti i rekonstruojamas patalpas, o esant bet kokiems trukdymams – kviesti policijos pareigunus.

Nukentejusioji pateike teismui rašytinius statybos darbus jos bute atlikusiu darbininku L. R. ir V. V. paaiškinimus apie tai, kad A. A. i nukentejusiajai priklausancias patalpas isiver˛e prieš ju valia, buvo panaudota fizine jega, grasinimai. Taciau, kaip matyti iš baud˛iamosios bylos med˛iagos, paaiškinimuose nurodytais adresais šie liudytojai negyvena, o pati nukentejusioji nesieme reikiamu priemoniu, kad u˛tikrintu šiu asmenu dalyvavima teisme. Todel apylinkes teismas, neturedamas galimybes teisiamajame posedyje patikrinti minetuose L. R. ir V. V. paaiškinimuose išdestytu duomenu, pagristai ju nepripa˛ino irodymais ir nesivadovavo priimdamas nuosprendi.

Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas padare pagrista išvada, jog nukentejusiosios ˇ. P. pateikti faktiniai duomenys nepatvirtina A. A. pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. pareikšto kaltinimo. Be to, juos paneigia ir kiti byloje esantys faktiniai duomenys.

Kaltinamasis A. A. neige padares inkriminuojama nusikalstama veika ir aiškino, jog 2008 m. liepos 30 d. i ivykio vieta vyko kaip savivaldybes atstovas Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento vyriausiosios specialistes O. S. prašymu, kad patikrinti informacija apie vykdomus savavališkus statybos darbus. Nuvykes pamate sienoje išdau˛ta ertme, viduje nugriautas pertvaras. Tokiems darbams statybos leidimas išduotas nebuvo. Buto savininkes tuo metu nebuvo, taciau buvo du darbininkai. Inspektore O. S. jiems prisistate, parode pa˛ymejima ir nufotografavo objekta iš lauko. Kadangi cokolis buvo aukštai, pastaroji papraše jo u˛lipti ir nufotografuoti pa˛eidimus, dave tarnybini fotoaparata. Tuomet jis ilipo ir nufotografavo. Statybininkai tam neprieštaravo, durys buvo atidarytos. Jokio smurto ar apgaules nenaudojo. Tai buvo statybviete, o ne gyvenamoji patalpa, matesi tik statybines med˛iagos, irankiai.

Kaltinamojo A. A. parodymus apie tai, kad jis vykde mero nurodymus ir padejo statybos prie˛iura vykdanciai pareigunei u˛fiksuoti vykdomus savavališkos statybos darbus, patvirtinto liudytoja Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento vyriausioji specialiste O. S. bei liudytojas Širvintu rajono meras K. P.

Kaip matyti iš liudytojos O. S. parodymu, pastaroji 2008 m. liepos 30 d. perskaiciusi laikraštyje išspausdinta informacija apie tai, kad ˇ. P. vykdo savavališkus statybos darbus, kreipesi i rajono mera K. P. ir su˛inojo, jog nukentejusioji yra pateikusi savivaldybei prašyma, taciau statybos leidimas jai neišduotas. Kadangi O. S. pagal pareigas privalejo vykdyti savavališku statybu prevencija, nutare vykti i ivykio vieta. Ji papraše mero skirti savivaldybes atstova vykti kartu. Atstovauti savivaldybei sutiko mero pavaduotojas A. A.. Nuvykus laikraštyje nurodytu adresu, liudytoja rado u˛murytas duris iš laiptines ir iškirstas duris iš gatves puses. Buvo akivaizdu, kad vykdomi statybos darbai, t.y. patalpu rekonstrukcija. Ten rado darbininkus, kuriems ji pateike pa˛ymejima, nufotografavo objekta iš lauko. Po to papraše A. A., kad šis u˛liptu ant cokolio ir nufotografuotu, dave jam tarnybini fotoaparata, nes jai buvo per aukštai lipti. A. A. ta ir padare. Darbininkai neprieštaravo, kad jie ieitu i vidu.

Liudytojas K. P. paaiškino, jog išspausdinus laikraštyje straipsni apie ˇ. P. vykdoma savavališka statyba, i ji kreipesi inspektore O. S. ir pasake, kad privalo reaguoti, praše duoti atstova. Tuo metu šalia buvo vicemeras A. A., kuris sutiko vykti kartu ir liudytojas tam pritare.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos istatymo 20 str. 2 d, 2 p. nustatyta, jog meras atstovauja pats arba igalioja kitus asmenis atstovauti savivaldybei bendradarbiaujant su kitomis valstybes institucijomis. To paties straipsnio 8 d. nustato, jog mero pavaduotojas atlieka savivaldybes tarnybos nustatytas funkcijas ir mero pavedimus.

Pagal Lietuvos Respublikos statybos istatymo 27 straipsnio nuostatas, statybos valstybine prie˛iura apskrities lygiu atlieka apskrities viršininko administracija, kuri privalo tikrinti, ar nevykdoma savavališka statinio statyba. To paties straipsnio 6 d. 2 p. punktas nustato, jog Apskrities viršininko administracijos igalioti pareigunai turi teise, kai tai susije su pareigomis, netrukdomi patekti i statybvietes, statomus, rekonstruojamus, remontuojamus ar griaunamus statinius, juose esancius butus ir reikalauti iš statybos dalyviu pateikti visus statybos dokumentus.

Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento statybos valstybines prie˛iuros skyriaus vyriausiojo specialisto pareigybes aprašyme nurodyta, kad šios pareigybes paskirtis yra atlikti statybos valstybine prie˛iura, vykdyti savavališkos statybos prevencija ir šalinti savavališkos statybos padarinius.

Taigi 2008 m. liepos 30 d. kaltinamasis A. A. i ivykio vieta nuvyko mero pavedimu kaip savivaldybes atstovas kartu su Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento vyriausiaja specialiste O. S., kuri pagal savo pareigas vykde savavališku statybu prevencija ir turejo istatyme numatyta teise patekti i statybviete. A. A. i šia statybviete iejo butent O. S. prašymu padeti u˛fiksuoti daromus pa˛eidimus, fotografavo pastarosios tarnybiniu fotoaparatu, kuri tuoj pat jai ir atidave. Esant šioms aplinkybems, apylinkes teismas pagristai konstatavo, jog A. A. i nukentejusiajai ˇ. P. nuosavybes teise priklausancia statybviete iejo teisetai, t.y. vykdydamas mero pavedima atstovauti savivaldybei, bendradarbiaudamas ir siekdamas padeti statybos prie˛iura vykdanciai pareigunei u˛fiksuoti savavališkos statybos fakta, bet ne siekdamas pa˛eisti nukentejusiosios busto ar privataus gyvenimo nelieciamybe.

Apeliante pagristai pa˛ymejo, jog apylinkes teismas nuosprendyje vadovavosi Lietuvos Respublikos statybos istatymo 42 str. 3 d. 5 p., itvirtinancio statybos naudojimo prie˛iura, o ne statybos prie˛iura atliekancio viešojo administravimo subjekto teises. Taciau ši klaida nesutrukde teismui priimti teiseta ir pagrista sprendima, juo labiau, kad minetas istatymas statybos prie˛iura vykdantiems pareigunams suteikia kur kas platesnes teises.

Ivertinusi aukšciau aptartas aplinkybes, kolegija daro išvada, jog A. A. veiksmai ieinant i nukentejusiajai ˇ. P. nuosavybes teise priklausancia statybviete ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritoriju planavimo ir statybos valstybines prie˛iuros departamento vyriausiosios specialistes prašymu fiksuojant daromus pa˛eidimus, t.y. nufotografuojant savavališkai vykdomus buto rekonstravimo darbus, negali buti traktuojami kaip tycinis asmens busto nelieciamumo pa˛eidimas. Todel A. A. pagristai pagal Lietuvos Respublikos BK 165 str. 1 d. išteisintas, nes nepadare veikos, turincios nusikaltimo ar baud˛iamojo nusi˛engimo po˛ymiu, o nukentejusiosios ˇ. P. civilinis ieškinys, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 3 d. 2 p., pagristai paliktas nenagrinetas.

Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d. nustato, kad tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas baud˛iamojoje byloje, pradetoje tik pagal nukentejusiojo pareiškima, teismas turi teise nuspresti, kad visas proceso išlaidas ar ju dali apmoka asmuo, pagal kurio pareiškima buvo pradetas procesas. Nukentejusioji savo prašyma panaikinti nuosprend˛io dali, kuria iš jos priteistos išteisintojo A. A. turetos bylinejimosi išlaidos, grind˛ia tuo, jog baud˛iamaji procesa ji inicijavo pagristai ir turejo pagrindo teigti, kad nukentejo nuo nusikalstamos veikos. Apylinkes teismas, išnagrinejes privataus kaltinimo byla pagal nukentejusiosios ˇ. P. skunda, nustate, jog A. A. veiksmuose nebuvo nei objektyviuju, nei subjektyviuju inkriminuojamo nusikaltimo po˛ymiu. Esant šioms aplinkybems, teismo sprendimas priteisti išteisintojo A. A. turetas bylinejimosi išlaidas iš ši baud˛iamaji procesa inicijavusios nukentejusiosios, neprieštarauja baud˛iamojo proceso istatymo nuostatoms bei susiformavusiai teismu praktikai.

Esant šioms aplinkybems, keisti ar naikinti apylinkes teismo nuosprendi del apeliaciniame skunde išdestytu argumentu nera istatyminio pagrindo.

Apeliacines instancijos teisme dalyvavo išteisintojo A. A. gynejas adv. Benediktas Paulauskas, todel iš privacios kaltintojos ˇ. P. išieškotinos ir išteisintojo turetos išlaidos advokato paslaugoms apmoketi, susijusios su procesu apeliacines instancijos teisme (Lietuvos Respublikos BPK 105 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutare:

nukentejusiosios ˇ. P. apeliacini skunda atmesti.

Iš ˇ. P. A. A. naudai papildomai priteisti 500 Lt advokato paslaugu apmokejimo išlaidoms padengti.

Kolegijos pirmininke Regina PocieneTeisejai Jurate DamanskieneStasys Punys