Kauno apygardos teismo nutartis

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. S., taip pat D. V. ir R. K. advokato Mindaugo Šeškauskio apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimo V. S., D. V. ir R. K. administracinio teisės pažeidimo byloje, ir

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Raimondas K. J. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 85 straipsnio 6 dalyje, padarymą – 868 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 1 metams ir transporto priemonės, kuri buvo panaudota sumedžiotiems gyvūnams gabenti, t. y. R. K. priklausančio visureigio L. R. D. 90, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimu už tai, kad 2016 m. gruodžio 28 d., 19.15 val. (duomenys neskelbtini) teritorijoje automobiliu L. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno neteisėtai sumedžiotą stirnos jauniklį (1 vnt.), nežymėtą specialios paskirties plomba – licencija, bei draudžiamu laiku sumedžiotus stirnų patinus numestais ragais (2 vnt.), sumedžiotus V. S., tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių (toliau – Medžioklės taisyklių) 58.2.3 punktų reikalavimus.Vilmantas S. J. rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, padarymą – 1200 Eur bauda su teisės medžioti atėmimu 2 metams 6 mėnesiams, su pažeidimo padarymo įrankių – graižtvinio šautuvo BRNO (duomenys neskelbtini) 222 Remington, Nr. (duomenys neskelbtini), optinio taikiklio MTC GENESIS (duomenys neskelbtini) su uždėtu prožektoriaus laikikliu bei minkšto dėklo konfiskavimu už tai, kad 2016 m. gruodžio 28 d., apie 16.30 val. medžiotojų klubo „(duomenys neskelbtini)“ medžioklės ploto vienete (duomenys neskelbtini) rajone sumedžiojo draudžiamus medžioti tuo metu stirnų patinus numestais ragais (2 vnt.) (pažeidė Medžioklės taisyklių 15.2.4 ir 58.23 punktų reikalavimus) ir paimdamas iš nušovimo vietos sumedžiotą stirnos jauniklį (1 vnt.), nežymėtą specialios paskirties plomba – licencija, bei gabendamas R. K. vairuojamu automobiliu L. R., valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teritorijoje iki 19.15 val. buvo sustabdytas Karo policijos Kauno įgulos vyresniojo karo policininko kartu su Jonavos policijos komisariato darbuotoju (pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimus).D. V. Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 21 d. nutarimu pripažintas kaltu ir nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 85 straipsnio 1 dalyje, padarymą – 90 Eur bauda, o byla dėl pažeidimų, numatytų ATPK 85 straipsnio 1 dalyje (dėl Medžioklės taisyklių 24.10 punkto pažeidimo) ir 6 dalyje prieš jį nutraukta. Jis nubaustas už tai, kad būdamas medžioklės vadovu (medžioklės lapas Nr. 31), 2016 m. gruodžio 28 d. organizuotoje medžioklėje netinkamai vykdė medžioklės vadovo pareigas, t. y. neužtikrino, kad sumedžiojimo vietoje prieš gabenant medžiotojo V. S. sumedžiotas stirnos jauniklis būtų pažymėtas licencija, tuo pažeidė Medžioklės taisyklių 22 punkto reikalavimą, nurodantį, kad gyvūno sumedžiojimo vietoje prieš pradedant sumedžioto gyvūno gabenimą sumedžiotas licencijuojamas gyvūnas būtų pažymėtas licencija, ir 23 punkto reikalavimą, pagal kurį už teisingą sumedžiotų licencijuojamų gyvūnų pažymėjimą pagal Taisyklių 22 punkto reikalavimus atsako medžioklės vadovas ir gyvūną sumedžiojęs medžiotojas.Jonavos rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime konstatavo, kad byloje esantys įrodymai ir rašytinė bylos medžiaga patvirtina R. K., V. S. kaltę pagal jiems inkriminuotus teisės pažeidimus, numatytos ATPK 85 straipsnio 6 dalyje, o D. V. kaltę pagal jam inkriminuotą teisės pažeidimą, numatytą ATPK 85 straipsnio 1 dalyje.Apeliaciniame skunde V. S. prašo skundžiamą nutarimą pakeisti ir paskirti jam švelnesnę nuobaudą, sumažinant iki sankcijoje numatyto minimumo baudą ir teisės medžioti atėmimo laiką.Skunde jis teigia, kad yra nubaustas per griežtai, nes nuosekliai pripažino padaręs šį pažeidimą ir gailisi, kas lengvina jo atsakomybę, ATPK 85 straipsnio 6 dalies sankcijoje numatyta minimali nuobauda (pagrindinė ir papildoma) yra gerokai mažesnė nei jam paskirtoji, jis augina keturis mažamečius vaikus, žmonai atlikta stuburo operacija, kas reikalauja ilgo reabilitacinio periodo, o paskirtosios baudos sumokėjimas taptų didele finansine našta jo šeimai.Apeliaciniame skunde D. V. advokatas prašo skundžiamo nutarimo dalį, kuria D. V. nubaustas pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti nenustačius pažeidimo sudėties arba skundžiamą nutarimą pakeisti, panaikinant šio pažeidimo sankcijoje numatytą nuobaudą.Skunde teigiama, kad medžioklės vadovas D. V. buvo kitame medžioklės plotų vieneto gale ir įvykio vietoje su V. S. nebuvo, o pastarasis, siekdamas nuslėpti padarytą Medžioklės taisyklių pažeidimą vengė susitikti su medžioklės vadovu. D. V. medžioklei vadovavo pagal Medžioklės taisyklėse nustatytus reikalavimus, tačiau V. S., būdams su jomis supažindintas, tik nušovęs stirnas, paskambino ir informavo medžioklės vadovą apie tai, bet nenurodė nei lyties nei amžiaus, o D. V., būdamas rūpestingu vadovu, pokalbio metu papildomai informavo V. S., kad licencijos yra pas G. G. ir įpareigojo V. S. susisiekti su G. G. bei pažymėti sumedžiotus gyvūnus. Medžioklės taisyklių 22 punkte medžioklės vadovui nėra numatyta pareiga būti gyvūno sumedžiojimo vietoje bei stebėti visus medžiotojus ar asmeniškai licencijuoti visus sumedžiotus gyvūnus, nes būti kartu su visais medžiotojai medžioklės vadovas fiziškai negali. Skunde teigiama, kad apie jokį daromą teisės pažeidimą D. V. iš viso negalėjo žinoti ir jo numatyti, nes buvo toli nuo tos vietos, o iš pateiktos informacijos jis suprato, kad sumedžioti leistini žvėrys, bet apie kokius nors pažeidimus jo V. S. neinformavo. Tuo tarpu pačiam vadovui medžioklės metu vaikščioti pas žvėrį sumedžiojusį medžiotoją nesaugu. Be to, licencijų galiojimo laikas tuoj turėjo pasibaigti, todėl nebuvo jokio reikalo jų nepanaudoti. D. V. inkriminuotas neatsargumas ir lengvabūdiškumas nepagrįstas jokiais įrodymais, o esantys įrodymai tik pagrindžia, kad jis elgėsi rūpestingai ir atidžiai. Skunde taip pat teigiama, kad pagal ATPK 85 straipsnio 1 dalį D. V. paskirta maksimali 90 Eur bauda yra nepagrįsta, nes pagal tuo metu galiojusią ATPK redakciją maksimali bauda buvo 86 Eur. Be to, D. V. iki šio pažeidimo padarymo nebaustas administracine tvarka, todėl atsižvelgęs į jo asmenybę, teismas turėjo iš viso netaikyti jam administracinės atsakomybės arba tokia nuobauda turėtų būti sankcijoje numatyta minimali bauda arba įspėjimas.Apeliaciniame skunde R. K. advokatas prašo skundžiamą nutarimą R. K. atžvilgiu panaikinti ir bylą nutraukti nenustačius pažeidimo sudėties arba skundžiamą nutarimą pakeisti, panaikinant jo dalį, kuria taikytas transporto priemonės konfiskavimas.Skunde teigiama, kad ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatytam pažeidimui inkriminuoti būtina nustatyti tiesioginę tyčią. R. K. pas V. S. atvažiavo visiškai sutemus, o privažiavęs paklausė, ar jis įvėrė licencijas ir ar susisiekė su medžioklės vadovu nei informavo vadovą apie sumedžiotas stirnas. V. S. patikino, kad medžioklės vadovą informavo apie sumedžiotus žvėris ir juos pažymėjo licencijomis. Tuo tarpu R. K. sumedžiotų stirnų nematė, nes jos buvo polietileniniuose maišuose, iš kurių matėsi tik stirnų kojos, kas leido suprasti, jog gabenamos trys stirnos, kurias to būrelio medžiotojai turėjo teisę sumedžioti, bet jis negalėjo suprasti, kad gabena stirnų patinus, nes ragų šie gyvūnai neturėjo, o atidžiau maišuose esančių gyvūnų neatžiūrinėjo, nes skubėjo namo pas sergančius vaikus. Taip pat R. K. neturėjo pareigos tikrinti ar sumedžioti gyvūnai turi įvertas licencijas, nes pasitikėjo V. S.. Skunde teigiama, kad jeigu R. K. būtų žinojęs apie tokį pažeidimą, jis būtų pasirinkęs kitą kelią važiavimui iki lupyklos, o šiuo atveju, būdamas tyčia suklaidintas V. S., jis važiavo pagrindiniu keliu nieko neįtardamas. Be to, teismas nepagrįstai rėmėsi vieni kitiems prieštaraujančiais pareigūnų R. D. (kuris pats yra gretimo būrelio medžiotojas), A. G., A. Z. parodymais apie tai, kad gyvūnai nebuvo įkišti į maišus ir apie priemonę, kuria buvo darytos nuotraukos, kurios beje buvo darytos atsainiai. Taip pat pareigūnai atlikdami kratą nepildė jokio apžiūros protokolo, nepranešė komisariatui apie administracinį teisės pažeidimą, nepateikė jokio protokolo nei gamtos inspektoriams nei teismui. Skunde teigiama, kad apylinkės teismas tinkamai nevertino 2016 m. gruodžio 28 d. R. K. duoto paaiškinimo, t. y. ar jis iš viso buvo išlipęs iš automobilio, tačiau teismas nesiaiškino, ar jis buvo išlipęs iš automobilio ir kurioje vietoje jis stovėjo jei buvo išlipęs. Be to, teismas nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos tokio pobūdžio bylose, nes R. K. šiuo atveju tik gabeno kito medžiotojo sumedžiotus gyvūnus. Skunde taip pat teigiama, kad R. K. paskirtas transporto priemonės konfiskavimas yra neproporcingas tariamai padarytam pažeidimui, nes teismas galėjo skirti tik minimalią baudą su teisės medžioti atėmimu 1 metams, tačiau nekonfiskuoti R. K. priklausančio automobilio. Visuomenei ar valstybei jis jokios žalos nepadarė, iš anksto su V. S. nebuvo susitaręs, jog pastarojo neteisėtai sumedžiotus gyvūnus gabens į lupyklą, netrukdė policijos pareigūnams nustatyti įvykio aplinkybių, anksčiau neteistas, už Medžioklės taisyklių pažeidimą anksčiau nebaustas, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Todėl R. K. turėjo būti paskirta minimali ATPK 85 straipsnio 6 dalyje numatyta nuobauda nekonfiskuojant jam priklausančios transporto priemones.