Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Olegas Šibkovas

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal G. K. apeliacinį skundą dėl Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutarties G. K. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimu G. K. pripažintas padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 2 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas subendrinta 880 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams.Kauno apygardos teismas, 2016 m. kovo 21 d. nutartimi išnagrinėjęs G. K. apeliacinį skundą, pakeitė Prienų rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 21 d. nutarimą: vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio 1 dalimi, G. K. pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį paskirtos papildomos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo, terminą sutrumpino iki 1 metų 6 mėnesių ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – 880 Eur baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.G. K. 2017 m. vasario 10 d. su prašymu kreipėsi į Prienų rajono apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti paskirtos nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartimi prašymo netenkino, konstatuodamas, jog bylos aplinkybės, besiformuojanti teismo specialios teisės sutrumpinimo praktiką bei tai, kad Kauno apygardos teismas individualizuodamas bausmę, pažeidėjui Prienų rajono apylinkės teismo paskirtą nuobaudą sumažino ir paskyrė trumpesnę papildomą nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali papildoma nuobauda, taip pat G. K. elgesys pažeidimo padarymo metu, leidžia daryti išvadą, kad nėra pagrindo sutrumpinti specialiosios teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą.Apeliaciniame skunde G. K. prašo panaikinti Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – paskirtą 18 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti iki 11 mėnesių. Skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą, nurodė, kad padarytas administracinės teisės pažeidimas priskirtinas prie grubiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, o pasišalinimas iš eismo įvykio vietos priskiriamas prie tyčinių, padaromų sąmoningai, suvokiant savo elgesio neteisėtumą, tačiau tokiu motyvu teismas tik dar kartą formaliai įvertino padaryto nusižengimo sunkumą, bet nevertino realių pažeidimo sukeltų pasekmių: eismo įvykį skundo autorius padarė atsitrenkęs į automobilių stovėjimo aikštelėje stovintį kitą automobilį, žmonių sveikata ar gyvybė sutrikdyta nebuvo, t. y. buvo padaryti tik materialiniai nuostoliai. Pažymima, kad apeliantas eismo įvykio metu buvo blaivus. Tai, anot skundo autoriaus, reiškia, kad rimtų pasekmių jo poelgis nesukėlė. Be to, jis padarytus materialinius nuostolius atlygino labai greitai. Taip pat pabrėžiama, kad vien tik formalus padaryto nusižengimo įvertinimas neatspindi apelianto požiūrio į padarytą nusižengimą, jo patirtų neigiamų pasekmių, jo elgesio po nuobaudos paskyrimo. Tačiau būtent ATPK pažeidimą padariusio asmens elgesio įvertinimas ir sudaro arba nesudaro pagrindo specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimui. Tai patvirtina ir teismų praktika. Nesutinkant, su apylinkės teismo motyvu, kad Kauno apygardos teismas skundo autoriui skirtiną bausmę jau individualizavo ir atsižvelgė į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, sukelto įvykio pavojingumą bei kitas aplinkybes, skunde nurodoma, kad šis motyvas nepagrįstas. Akcentuojama, kad bausmės individualizavimas, parenkant asmeniui skirtiną bausmę, ir specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas yra savarankiški pagrindai. ATPK 329 straipsnis suteikia teismams teisę, gavus asmens prašymą ir praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, sutrumpinti specialios teisės atėmimo terminą, nepriklausomai nuo to, kad jau buvo paskirta švelnesnė nuobauda ir atsižvelgta į atsakomybę švelninančias aplinkybes. Tą pagrindžia ir teismų praktika.Kritikuojant apylinkės teismo motyvą, jog teisės vairuoti transporto priemones būtinumas siekiant įsidarbinti nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas, o pagal teismų praktiką būtinybė vežti artimuosius, ar vykti į darbą nepripažįstama aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą, apeliantas atkreipia dėmesį, kad jam vairuotojo teisės yra būtinos ne tik nuvykti į darbą ar nuvežti artimuosius, tačiau tai yra jo vienintelė priemonė užsidirbti lėšas pragyvenimui. Pažymima, kad skundo autoriaus profesija yra vairuotojas, iki eismo įvykio jis dirbo vairuotoju-ekspeditoriumi, kitos profesijos neturi. Dėl jo amžiaus (šiuo metu jam yra virš 50 m.) įgyti kitą profesiją jam praktiškai neįmanoma; kitokie fiziniai darbai, kuriems nebūtina turėti išsilavinimą, dėl amžiaus jam jau yra per sunkūs. Dėl šios priežasties šiai dienai jis yra bedarbis. Turėdamas vairuotojo teises greitu laiku apeliantas galėtų įsidarbinti, kadangi UAB „(duomenys neskelbtini)“ sutinka jį priimti vairuotojo pareigoms. Tokiu būdu, skundo autorius ne tik užsidirbtų sau pragyvenimui reikalingas lėšas, bet ir mokėtų mokesčius į valstybės biudžetą, nepatirtų socialinės atskirties, jaustųsi reikalingas ir galintis pasirūpinti tiek savimi, tiek artimaisiais. Taip pat įvertintina ir tai, kad apeliantas turi garbaus amžiaus mamą (75 m.) ir patėvį (90 m.), kurie gyvena kitame mieste ir kuriems reikia pagalbos juos pavežant į gydymo įstaigą, aprūpinant maisto atsargomis.Skunde pažymima, kad nors teismų praktika dėl teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo termino sutrumpinimo labai įvairi, tačiau net daug sunkesnių administracinių teisės pažeidimų atvejais teismai taiko ATPK 329 straipsnio nuostatas dėl specialios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Nurodoma teismų praktika, kurioje taikytas specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas ir atkreipiamas dėmesys, kad apeliantui skundo surašymo dienai teisė vairuoti transporto priemones atimta jau daugiau nei vieneri metai. Skundo autoriaus manymu, šis terminas yra pakankamas ir administracinės nuobaudos paskyrimo tikslai yra pasiekti. Pabrėžiama ir tai, kad apeliantas nėra padaręs naujų nusižengimų, dėl padaryto nusižengimo gailisi, o pasišalinimą iš įvykio vietos vertina kaip neigiamą ir nepateisinamą. Jis padarytą žalą atlygino, paskirtą baudą sumokėjo. Skundo autoriaus sukeltas eismo įvykis buvo vienintelis jo gyvenime, kas patvirtina, kad jis buvo atsitiktinis, o apeliantas vairuoja atsakingai. Pakartojama, kad teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas ne tik sukelia nepatogumų, bet ir atima iš skundo autoriaus vienintelį pajamų šaltinį. Atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai – ne tik bausti, bet ir auklėti.Atsiliepimu į apeliacinį skundą (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato (duomenys neskelbtini) rajono policijos komisariatas prašo apylinkės teismo nutartį palikti nepakeistą ir G. K. skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

G. K. apeliacinis skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo (2015 m. birželio 25 d. įstatymas Nr. XII-1869) 6 straipsnio 1 dalis įtvirtina administracinių nuobaudų vykdymo tęstinumą, t. y., numato, jog iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai skirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus. Pažymėtina, jog naujasis Administracinių nusižengimų kodeksas (toliau – ANK) nenumato galimybės sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, taigi, šiuo nuobaudos vykdymo aspektu ANK yra griežtesnis nei ATPK. Tačiau administracine tvarka nubausto asmens atsakomybė negali būti sunkinama, todėl apelianto skundas nagrinėjamas ATPK, galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d., nustatyta tvarka.Apeliaciniame skunde keliamas specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino nesutrumpinimo pagrįstumo ir teisėtumo klausimas.ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad jei asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad ATPK 329 straipsnio normos analizė leidžia konstatuoti, jog paskyrusi nuobaudą institucija, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes, gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino. Pažymima, kad ATPK 329 straipsnio taikymas reiškia besąlyginį pažeidėjo atleidimą nuo nuobaudos vykdymo. Šio straipsnio pagrindu sutrumpinus specialiosios teisės atėmimo terminą, pažeidėjas įgyja teisę susigrąžinti specialiąją teisę anksčiau laiko, todėl teismas privalo nuodugniai įvertinti visumą įrodymų ir aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog jau yra pasiekti administracinės nuobaudos tikslai bei galima trumpinti terminą, o ne tik tai, ar pareikštas prašymas atitinka formaliuosius reikalavimus, ar įvykdytos visos ATPK 329 straipsnyje numatytos sąlygos. Teismų praktika formuojama ta linkme, jog tam būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus, pažeidėjui nustatytą girtumo laipsnį pažeidimo metu bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priešingai nei skunde tvirtina G. K., juos vertino tinkamai ir pagrįstai nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Skundžiamoje nutartyje teisingai konstatuota, jog G. K. nurodomos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga darbinėje veikloje, negali būti laikomos išskirtinėmis, kadangi administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo darydamas pažeidimą, prisiėmė atsakomybę už kilusias neigiamas pasekmes. Apygardos teismas konstatuoja, kad G. K. atitinka formalias sąlygas, kurias nustačius gali būti taikomas ATPK 329 straipsnis, tačiau vien tik formalių pagrindų nustatymas nėra pakankamas pagrindas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą sutrumpinti.Nagrinėjamu atveju G. K. teisė vairuoti transporto priemones atimta už šiurkštaus KET pažeidimo padarymą – pasitraukimo iš eismo įvykio, su kuriuo jis susijęs, vietos. G. K. šio eismo įvykio metu apgadino kitą transporto priemonę. Įstatymų leidėjas už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą asmenims, turintiems teisę vairuoti, teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nurodė kaip privalomą skirti, o ne kaip alternatyvią, nuobaudą. Todėl sprendimas sutrumpinti šios rūšies nuobaudos taikymo terminą turi būti pagrįstas abejonių nekeliančiomis aplinkybėmis, sudarančiomis pakankamą pagrindą manyti, kad administracinės nuobaudos tikslai, tiek nubaudimo, tiek prevenciniai bus pasiekti taikant jį trumpesnį, negu nustatytas teismo nutarime, kuriuo buvo skirta konkreti nuobauda.Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad išskirtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima apeliantui sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo terminą, šioje byloje nenustatyta. Teismų praktikoje šeiminės aplinkybės, darbinės funkcijos nepripažįstamos išskirtinėmis, išimtinėmis aplinkybėmis. Pažeidimą G. K. padarė naudodamasis specialia teise, todėl jos atėmimas tam tikram terminui, kuris šiuo atveju yra trumpesnis nei ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytas minimalus terminas, laikytinas adekvačia ir proporcinga padaryto pažeidimo pavojingumui priemone siekiant administracinės nuobaudos tikslų. Pažymima, kad vien nuobaudos paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi, todėl jos tikslai užtikrinami tik vykdant nuobaudą ir realiai patiriant teikiamus suvaržymus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas vertintinas kaip išimtis iš bendros taisyklės, kad asmuo, kuriam paskirta administracinė nuobauda, privalo nuobaudą atlikti (įvykdyti). Vien tas faktas, kad G. K. po pažeidimo padarymo už KET pažeidimus nebaustas, sumokėjo jam paskirtą baudą ir atlygino žalą, nelaikytina aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą taikyti ATPK 329 straipsnį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo padarė itin šiurkštų administracinės teisės pažeidimą, todėl pagrindo tenkinti skundą nesudaro ir ta aplinkybė, kad, pasak G. K., praradęs teisę vairuoti transporto priemones jis negali dirbti, atlikti pareigų, susijusių su pagalba senyviems tėvams, taip pat ir tai, kad jis teigia supratęs neigiamas nuobaudos pasekmes ir ateityje pasižada elgtis atsakingai. Kaip jau minėta, aplinkybės, susijusios su darbine, visuomenine veikla, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo žinomos ir prieš darant pažeidimą, tačiau tai jo nuo itin neatsakingo ir pavojingo elgesio nesulaikė ir kilę neigiami padariniai šiuo atveju yra paties administracinėn atsakomybėn patraukto asmens itin neatsakingo elgesio rezultatas. Asmuo privalo numatyti ir atsakingai įvertinti savo elgesį ir galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimiesiems, taip pat kitiems eismo dalyviams dėl Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Asmuo, kuriam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina dėl darbinės veiklos pobūdžio, turi būti pats suinteresuotas nedaryti tokių pažeidimų, kurie galėtų lemti šios specialiosios teisės netekimą, todėl šie argumentai negali būti vertinami kaip pagrindas trumpinti nuobaudos laiką. Specialioji teisė G. K. buvo atimta trumpesniam laikotarpiui nei ATPK 130 straipsnio sankcijoje numatytas minimalus terminas pagrįstai manant, kad tik tokį laiko tarpą asmens patiriami suvaržymai ir nepatogumai, kuriuos sukelia negalėjimas naudotis specialia teise, kuria naudojantis buvo padarytas pažeidimas, bus adekvatūs ir padės efektyviai pasiekti ATPK 20 straipsnyje apibrėžtus administracinės nuobaudos tikslusĮvertinus teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, konstatuojama, kad objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima padaryti priešingą išvadą, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti sugrąžinus teisę vairuoti transporto priemones anksčiau laiko, byloje nėra, todėl laikytina, kad apylinkės teismas pagrįstai netenkino G. K. prašymo ir nesutrumpino teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino. Teismas G. K. prašymą išnagrinėjo laikydamasis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertino visas aplinkybes, kurios reikšmingos sprendžiant dėl ATPK 329 straipsnio taikymo, savo išvadas argumentavo ir pagrindė, nurodė, kodėl mano, kad sutrumpinus teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai. Vien tai, kad G. K. netenkina apylinkės teismo priimtas sprendimas, nėra pagrindas pripažinti, kad teismas šio klausimo išsprendimui reikšmingus duomenis įvertino netinkamai ir dėl to priėmė neteisingą sprendimą. Esant paminėtoms aplinkybėms tenkinti skundą ir apylinkės teismo nutartį naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nutartį palikti nepakeistą ir G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.