Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje, išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį fakto nustatymo, suinteresuotiems asmenims Trakų rajono savivaldybės administracijai, Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos, N. A. (N. A.).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2016 metais įvykus 0,4 kV kabelinės linijos gedimui pareiškėjos AB „Energijos skirstymo operatorius“ klientas liko be elektros energijos. Pareiškėja sutvarkė kabelių liniją, tačiau kabelinės linijos pripažinimo tinkamu naudoti ar perdavimo-priėmimo dokumentų nėra išlikę. Šiuo metu reikia tvarkyti šią kabelinę liniją. Bešeimininkis turtas yra 10kV kabelių linija tarp OLS Šv-143 (ilgis 0,82 km) ir KT Šv-144, ir komplektinė transformatorinė KT Šv-144 ( buvęs elektrinis adresas OLS L-344 ir KT L-322, bei komplektinė transformatorinė KT L-322).

10kV kabelių linija ir komplektinė transformatorinė KT Šv-144 yra elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos dalis, t. y. ji naudojama elektros energijos persiuntimui. Šia kabeline linija yra prijungti vartotojai.

Siekiant užtikrinti saugų elektros energetikos sistemos eksploatavimą, pareiškėjai yra būtina įgyti nuosavybės teisę į minėtą kilnojamą daiktą.

Pareiškėja prižiūri, eksploatuoja ir tvarko šią 10kV kabelių liniją tarp OLS Šv-143 (ilgis 0,82 km) ir KT Šv-144, ir komplektinę transformatorinę KT Šv-144. Per visą valdymo laikotarpį pretenzijų dėl pareiškėjos valdomo turto niekas nėra pareiškęs. Tai reiškia, kad valdymas iš pareiškėjos pusės prasidėjo sąžiningai ir išliko sąžiningas visą valdymo laikotarpį, kadangi pareiškėja nežinojo ir iki šios dienos nežino apie asmenis, kurie į kabelinę liniją turėtų daugiau teisių nei pareiškėja. Be to, visą valdymo laikotarpį 10kV kabelių linija tarp OLS Šv-143 (ilgis 0,82 km) ir KT Šv-144, ir komplektinė transformatorinė KT Šv-144 buvo valdoma teisėtai, sąžiningai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip sava, t. y. visą valdymo laikotarpį kabelinė linija remontuojama, eksploatuojama, techniškai aptarnaujama ir tvarkoma pareiškėjos, tai įrodo, kad pareiškėja visą daikto valdymo laikotarpį elgėsi kaip savininkas, rūpestingai prižiūrintis jam priklausančius daiktus.

Suinteresuotų asmenų Trakų rajono savivaldybės administracijos, Nacionalinės žemės tarnybos prie žemės ūkio ministerijos atstovai teismo posėdyje nedalyvavo, taip pat nedalyvavo ir suinteresuotas asmuo N. A.. Teismo procesiniais dokumentai ir šaukimai suinteresuotiems asmenims įteikti įstatymo nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys atsiliepimų į pareiškimą nepateikė. Teismui nėra žinoma jų nedalyvavimo teismo posėdyje priežastis.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.68 straipsnio 1 dalis numato, kad fizinis ar juridinis asmuo, kuris nėra daikto savininkas, bet yra sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs nekilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų arba kilnojamąjį daiktą ne mažiau kaip trejus metus, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja, įgyja nuosavybės teisę į tą daiktą. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisė negali būti įgyjama į slaptai arba per prievartą užvaldytą daiktą, nepaisant, ar nuosavybės teisę į tą daiktą minėtu būdu pretenduoja įgyti pats slaptai, ar per prievartą daiktą užvaldęs asmuo ar kitas asmuo (CK 4.68 straipsnio 2 dalis). Įgyjamąja senatimi negali būti įgyjama nuosavybės teisė į valstybei ar savivaldybei priklausančius daiktus bei į kito asmens (ne valdytojo) vardu registruotus daiktus (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Asmuo, įgyjantis daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti ne tik sąžiningas to daikto įgijėjas, t. y. užvaldydamas daiktą turėjo būti pagrįstai įsitikinęs, kad niekas neturi daugiau už jį teisių į užvaldomą daiktą, bet taip pat jis privalo išlikti sąžiningas valdytojas visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi neturi žinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.70 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: pirma, pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas. Antra, daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). Trečia, asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis). Ketvirta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas. Daikto valdymas laikomas teisėtu ir atsiradusiu sąžiningai, kol neįrodyta priešingai (CK 4.23 straipsnio 2 dalis, 4.26 straipsnio 2 dalis). Penkta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas. Atviro daikto valdymo sąlyga pagal CK 4.68 straipsnį nuosavybės teisei įgyjamąja senatimi pripažinti gali būti nustatyta nepriklausomai nuo to, ar daikto valdymo faktas buvo įregistruotas viešame registre. Šešta, daiktas valdomas nepertraukiamai. Pagal CK 4.71 straipsnio 1 dalį daikto valdymas laikomas nepertraukiamu, kai asmuo daiktą nepertraukiamai valdė nuo valdymo teisės į daiktą įgijimo iki nuosavybės teisės į tą daiktą įgijimo įgyjamąja senatimi. Svarbu daiktą valdyti taip, kad būtų aišku, jog asmens valdymas tęsiasi, t. y. jis neatsisakė daikto valdymo. Septinta, visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį į valdomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas). Aštunta, valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą – pareiškėjas nekilnojamąjį daiktą valdė ne mažiau kaip 10 metų; kilnojamąjį daiktą – ne mažiau kaip 3 metus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. birželio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2004; 2006 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-498/2006; 2007 m. spalio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2007; 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011; 2013 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2013 ir kt.). Nustačius visas pirmiau nurodytas nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi sąlygas, valdymo teisės pagrindu teismo sprendimu pareiškėjui gali būti pripažinta nuosavybės teisė įgyjamąja senatimi į daiktą, jeigu dėl konkretaus daikto įgijimo nuosavybės teise įgyjamosios senaties pagrindu nėra apribojimų ar draudimų (CK 4.68–4.71 straipsniai).

Byloje esantis 2016-08-10 atliktų darbų aktas Nr. 41031-TRA160810-LD20, patvirtina pareiškėjo atliktus techninės priežiūros darbus. Iš VĮ Turto banko 2019-04-29 pranešimo matyti, kad VĮ Turto bankas patikėjimo teise nevaldo 10kV kabelių tarp OLS L-334 ir KT L-322 ir komplektinės transformatorinės KT L-332, esančių (duomenys neskelbtini). Trakų rajono savivaldybės administracijos Statybos, ūkio plėtros ir turto valdymo skyrius elektroniniu paštu informavo pareiškėją, jog 10kV kabeliai tarp OLS L-334 ir KT L-322, komplektinė transformatorinė KT L-332 Trakų rajono savivaldybės administracijai nepriklauso. Suinteresuoto asmens N. A. 20108-12-03 prašyme adresuotame AB „Energijos skirstymo operatorius“ nurodyta, jog 20008-02-19 buvo sudaryta sutartis Nr. 7703584-20334/280480, tarp N. A. ir AB „Rytų skirstomieji tinklai“, kurioje buvo nustatytos elektros teikimo sąlygos ir elektros tinklų nuosavybės ribos. 2018-12-02 apie 2.00 val. dingo elektra. 2005 m. N. A. paveldėjo pastatą, esantį (duomenys neskelbtini). 2008-02-19 tarp AB Rytų skirstomieji tinklai atstovo ir N. A. buvo pasirašytas Elektros energijos tiekimo sąlygų ir elektros tinklų nuosavybės ribų nustatymo aktas Nr. 24-8-323. Akto 8 punkte nurodoma: „Bendrovei nuosavybės teise priklauso 10 kV OL atrama Nr. 318/23 ir elektros energijos apskaitos skaitiklis.“, o 9 punkte nurodoma, kad „Savininko nuosavybėje – 10 kV kabelis, KT L-322, 0,4kV tinklai“. Jokio teisinio šio kabelio nuosavybės teisės perėjimo fakto nebuvo, nes nei N. A., nei jo tėvas to kabelio nedėjo, nei mano tėvas. Jam paveldėjus pastatą, nuosavybės teisės į kabelį neperėjo. N. A. kabelio neįsigijo ir perduoti AB Rytų skirstomieji tinklai neturėjo jokio teisinio pagrindo ir neperdavė, negalėjo jo įsigyti be teisinio nuosavybės teisės perėjimo pagrindo ir tai patvirtinančių kabelio įsigijimo dokumentų. Teigia, kad šis aukštos įtampos kabelis nėra jo nuosavybė, todėl jis neturiu teisinės pareigos jo remontuoti, neturi teisės perduoti ir parduoti. Aukštos įtampos kabelio ilgis tęsiasi 420 metrų. N. A. įsigijus žemės sklypą prie paveldėto pastato 2006 m., jis guli apie 30-40 metrų tame sklype.

Elektros energetikos įstatymo 35 straipsnyje numatyta, jog skirstomųjų tinklų operatorius yra atsakingas už jam priklausančius skirstomuosius tinklus nuo perdavimo iki vartotojų ar gamintojų įrenginių prijungimo taško bei už jų saugumą, patikimumą, eksploatavimą, priežiūrą, valdymą bei plėtojimą pagal poreikius. Tinkama šių veiksmų atlikimo pareiga tenka pareiškėjai. Dėl statinio specifikos, kabelinę liniją valdo, eksploatuoja, aptarnauja, prižiūri ir remontuoja pareiškėja. Minėti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog šiuo metu pareiškėja tai daro neturėdama nuosavybės teisės į kabelinę liniją, todėl saugus elektros energijos skirstymo ir tiekimo sistemos eksploatavimas lieka neužtikrintas. Siekiant užtikrinti saugų elektros energetikos sistemos eksploatavimą, pareiškėjai yra būtina įgyti nuosavybės teisę į minėtą kilnojamą daiktą.

Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos pareiškimas, kaip pagrįstas tenkintinas, ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėja įgyjamosios senaties būdu įgijo nuosavybės teisę į 10kV kabelių linija tarp OLS Šv-143 (ilgis 0,82 km) ir KT Šv-144, ir komplektinę transformatorinę KT Šv-144.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268, 270, 533 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja AB „Energijos skirstymo operatorius“, įmonės kodas 304151376, įgyjamąja senatimi įgijo nuosavybės teisę į 10kV kabelių linija tarp OLS Šv-143 (ilgis 0,82 km) ir KT Šv-144, ir komplektinę transformatorinę KT Šv-144.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmus.