- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-12-20
- Bylos Nr.
- eI3-9078-1029/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00424-2023-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Irena Varžinskienė, Erminijus Baziulis, Giedrė Kairienė
- Pareiškėjas
- žemės ūkio bendrovės „E“
- Atsakovas
- Panevėžio rajono savivaldybės
- Advokatai
- Deivis Valiulis
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erminijaus Baziulio, Giedrės Kairienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irenos Varžinskienės,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „E“ skundą atsakovui Panevėžio rajono savivaldybės merui dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja ŽŪB „E“ kreipėsi į teismą skundu prašydama panaikinti Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (8.9.)-SD1-1294 atsisakyti pakeisti žemės sklypo, Panevėžio r. sav., Velžio sen., Liūdynės k., (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dembavos k.v., pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties, būdą – pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijos, ir įpareigoti atsakovą Panevėžio rajono savivaldybės merą per 5 darbo dienas nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos iš naujo išnagrinėti pareiškėjos ŽŪB „E“ 2023 m. birželio 9 d. prašymą pritarti pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimui.
Skunde pareiškėja paaiškina, kad 2023-01-12 kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją su prašymu pakeisti žemės ūkio paskirties žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Dembavos k. v., esančio Panevėžio r., Velžio sen., Liūdynės k. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas) pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemės sklypą, naudojimo būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Pažymi, jog pareiškėjos 2023-01-12 prašymas buvo atmestas Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2023-02-23 sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447, argumentuojant, kad savivaldybė gavo gyventojų pasiūlymus raštu, kuriuose pasisakyta prieš planuojamos biometano dujų gamybos jėgainės statybą dėl galimos vizualinės bei ūkinės taršos ir gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių ir kad, vadovaujantis Panevėžio priemiestinių gyvenamųjų teritorijų intensyvios plėtros specialiuoju planu, patvirtintu Panevėžio rajono savivaldybės tarybos 2014-05-08 sprendimu Nr. T-104 (toliau – Specialusis planas), gretimose teritorijose suplanuota gyvenamoji teritorija ir planuojamo statyti objekto statyba apribotų ir pažeistų teisėtus trečiųjų šalių interesus. Teigia, kad 2023-06-09 pareiškėja pakartotinai kreipėsi į atsakovą, prašydama pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas, pagrįsdama prašymą detaliais argumentais dėl atitikimo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams. Pažymi, jog ginčijamu 2023-06-28 Panevėžio rajono savivaldybės mero sprendimu Nr. (8.9)-SD1-1294 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodant, kad ŽŪB „E“ jau buvo atsakyta 2023-02-23 sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447. Tvirtina, kad skundžiamas sprendimas yra nemotyvuotas ir neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies nuostatų. Be to, atsisakymo tenkinti pareiškėjos prašymą pagrindai prieštarauja Žemės įstatymo 23 straipsnio 2 dalies, Teritorijų planavimo įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999-09-29 nutarimu Nr. 1073 patvirtinto Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir būdo nustatymo ir keitimo tvarkos ir sąlygų aprašo 10 punkto nuostatoms, reglamentuojančioms paskirties ir būdo keitimo pagrindus ir tvarką. Mano, kad Žemės sklypas atitinka visas teisės aktuose įtvirtintas sąlygas žemės sklypo naudojimo paskirčiai ir būdui pakeisti, todėl atsakovas nepagrįstai atsisako vykdyti jo kompetencijai priskirtus veiksmus.
Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovas advokatas palaikė skunde išdėstytus argumentus ir prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas Panevėžio rajono savivaldybės meras atsiliepime į skundą su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutinka. Tvirtina, kad ginčijamas 2023-06-28 Panevėžio rajono savivaldybės mero sprendimas Nr. (8.9)-SD1-1294 yra motyvuotas – jame išsamiai pasisakyta, kad pareiškėjai į jos tapatų prašymą jau yra atsakyta 2023-02-23 raštu Nr. (8.9)-SD1-447, kuriame aiškiai nurodytos priežastys ir aplinkybės dėl kurių prašymas buvo netenkintas. Pabrėžia, jog 2023-02-23 raštas Nr. (8.9)-SD1-447 nebuvo skųstas. Akcentuoja, jog vykdant žemės sklypo paskirties ir naudojimo būdo keitimo procedūrą teisės aktai numato įvertinti ne tik bendrojo plano sprendinius, bet taip pat atsižvelgti ir į visuomenės atstovų pasiūlymus, t. y. viešąjį interesą, kraštovaizdį, viešąsias erdves, vykdomą ir planuojamą veiklą žemės sklype, inžinerinę ir socialinę infrastruktūrą. Teigia, kad nagrinėjamu atveju į visus nurodytus kriterijus buvo atsižvelgta, visos aplinkybės buvo objektyviai įvertintos, o procedūros dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo pakeitimo įvykdytos tinkamai pagal galiojančius teisės aktus. Atkreipia dėmesį, jog buvo gauta apie 1500 raštiškų visuomenės atstovų nepritarimų ir mano, kad sprendžiant ginčą prioritetas turi būti teikiamas viešajam interesui užtikrinti, t. y. pagrįstam visuomenės interesui gyventi saugioje, sveikoje, švarioje, netaršioje, tvarioje, ramioje, gražioje ir visavertes gyvenimo sąlygas atitinkančioje aplinkoje, o ne tik atsižvelgta į ekonominius pareiškėjos interesus.
Teismo posėdžio metu atsakovo įgalioti atstovai palaikė atsiliepime išdėstytus argumentus ir prašė pareiškėjos skundą atmesti. Nesutiko su pareiškėjos nurodytu patirtų bylinėjimosi išlaidų dydžiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje kilo ginčas dėl Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023-06-28 sprendimo Nr. (8.9.)-SD1-1294 teisėtumo ir pagrįstumo.
Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja ŽŪB „E“ 2023-01-12 prašymu (prašyme nurodyta data 2023-01-05) kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybės administraciją, prašydama pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemės sklypą, naudojimo būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius 2023-02-23 sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447 pareiškėjos 2023-01-12 prašymo netenkino. 2023-06-09 prašymu (prašyme nurodyta data 2023-06-08) pareiškėja pakartotinai kreipėsi į Panevėžio rajono savivaldybę, prašydama pakeisti Žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį į kitos paskirties žemę, būdą – į pramonės ir sandėliavimo objektų teritorijas. 2023-06-28 Panevėžio rajono savivaldybės mero sprendimu Nr. (8.9)-SD1-1294 buvo atsisakyta tenkinti pareiškėjos prašymą, nurodant, kad ŽŪB „E“ jau buvo atsakyta 2023-02-23 sprendimu Nr. (8.9)-SD1-447.
Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktas nustato, kad prašymas ar skundas viešojo administravimo subjekto vadovo arba jo įgalioto pareigūno ar valstybės tarnautojo, kito įstatymų nustatytą specialų statusą turinčio fizinio asmens sprendimu gali būti nenagrinėjamas, be kita ko, jeigu paaiškėja, kad dėl to paties klausimo atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, arba kitas kompetentingas viešojo administravimo subjektas ir asmuo nepateikia naujų duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas nurodytą teisės normą, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo subjekto finansiniai ir žmogiškieji ištekliai, skirti įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti, turi būti naudojami efektyviai, racionaliai, todėl įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kada skundas gali būti nenagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas laikosi pozicijos, kad sprendžiant dėl šios teisės normos taikymo pagrįstumo turi būti kreipiamas dėmesys ne tik į tai, kokius prašymus asmuo suformulavo viešojo administravimo subjektui savo skunde, o analizuojamas visas skundo turinys, ypač atkreipiant dėmesį į tai, ar viešojo administravimo subjektui pateiktame naujame skunde tuo pačiu klausimu yra nurodyta naujų faktinių duomenų, kurie nebuvo nurodyti ankstesniame skunde (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-37/2012, 2012 m. liepos 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-392/2012, 2013 m. vasario 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-602-888/2013, 2016 m. vasario 18 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-305-492/2016). Sprendžiant dėl pateiktų prašymų tapatumo, tapačiais prašymai gali būti pripažinti tik tuomet, kai yra tapatūs visi trys elementai – šalys, prašymo dalykas ir prašymo pagrindas (žr., pvz., LVAT 2008 m. sausio 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS442-54/2008). Vertinti, ar pateikti duomenys yra nauji ir gali daryti įtakos priimtam sprendimui, yra atsakovo kompetencija (žr., pvz., LVAT 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-665-822/2015).
Pagal aptartą teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką, prašymas gali būti nenagrinėjamas, kai nustatoma, kad 1) dėl to paties klausimo jau yra priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas; ir 2) asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų ar papildomų argumentų, leidžiančių abejoti ankstesnio sprendimo pagrįstumu. Todėl teismui vertinant, ar pagrįstai pareiškėjo kreipimasis nenagrinėtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostata dėl kreipimosi tapatumo, tikrinama, ar toks atsisakymas yra teisėtas, t. y. ar iš tiesų išnagrinėtas tapatus ginčas, ar pareiškėjas, kreipdamasis į viešojo administravimo subjektą, nepateikė naujų duomenų, leidžiančių ginčyti ankstesnį sprendimą.
Nagrinėjamu atveju, analizuojant pareiškėjos atsakovui teiktų 2023-01-12 ir 2023-06-09 prašymų turinį matyti, jog sutampa šių prašymų šalys bei prašymo dalykas (prašoma pakeisti Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir būdą), tačiau prašymo pagrindas, t. y. aplinkybės, kuriomis grindžiami prašymai yra akivaizdžiai skirtingos. Jei 2023-01-12 kreipdamasi į Panevėžio rajono savivaldybę pareiškėja tik suformulavo prašymą dėl Žemės sklypo paskirties ir būdo keitimo, tai 2023-06-09 prašyme nurodyta eilė argumentų ir motyvų į kuriuos ginčijamu 2023-06-28 sprendimu Nr. (8.9.)-SD1-1294 nebuvo atsakyta. Iš ginčijamo administracinio akto turinio matyti, kad atsakovas, konstatuodamas, jog į pareiškėjos prašymą jau buvo atsakyta, neatliko pareiškėjos teiktų prašymų tapatumo vertinimo, nenurodė, ar pareiškėjos argumentai jos prašymuose sutampa, ar nesutampa, ar argumentacija abiejuose prašymuose identiška, ar vis dėlto prašymai skiriasi savo turiniu ir prasme. Be to, galima tik numanyti, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas remiantis Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktu, kadangi 2023-06-28 sprendime Nr. (8.9.)-SD1-1294 jokia teisės norma, kuri suteiktų teisę atsakovui nenagrinėti pareiškėjos 2023-06-09 prašymo, net nenurodyta. Pagal Viešojo administravimo įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 3 punktą, nustačius, jog prašymas tapatus ankstesniam – jis nenagrinėjamas. Tuo tarpu atsakovas ginčijamu administraciniu aktu pareiškėjos prašymo netenkino, kai toks institucijos sprendimas gali būti priimtas tik prašymą išnagrinėjus iš esmės.
Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 2023-06-28 sprendimas Nr. (8.9.)-SD1-1294 yra administracinis aktas, kurį priimdamas atsakovas veikė kaip viešojo administravimo subjektas, todėl privalėjo vadovautis iš gero administravimo principo kylančiais imperatyvais (šis principas įtvirtintas svarbiausiuose nacionalinio lygmens (žr. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 str. 3 d. nuostatą, kad visos valdžios įstaigos tarnauja žmonėms) bei tarptautiniuose dokumentuose (Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 41 str. ir kt.)), iš kurių išplaukia, kad valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, privalo dirbti rūpestingai ir veikti taip, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų. Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkte įtvirtinta pareiga administraciniame sprendime pateikti jo motyvus reiškia, jog sprendime turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį sprendimą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (žr., pvz., LVAT 2022 m. liepos 5 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3023-821/2022). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, kad atsakingo valdymo (gero administravimo) principas, be kita ko, įtvirtina ir viešojo administravimo subjekto pareigą imtis aktyvių veiksmų vykdant administracinę procedūrą; pagal gero administravimo principą valstybės institucijos turi vykdyti procedūrą nešališkai ir objektyviai; formaliai ir biurokratiškai vykdomos viešojo administravimo funkcijos nesiderina su gero administravimo principu (žr., pvz., 2016 m. liepos 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. I-13-520/2016 ir kt.).
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 91 straipsnio 1 dalis numato, jog skundžiamas aktas turi būti panaikintas, jeigu jis yra neteisėtas iš esmės, t. y. savo turiniu prieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, neteisėtas dėl to, kad jį priėmė nekompetentingas administravimo subjektas, ar neteisėtas dėl to, kad jį priimant buvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovo 2023-06-28 sprendimo Nr. (8.9.)-SD1-1294 turinį, nurodytą teisinį reguliavimą bei aktualią administracinių teismų praktiką, daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas, kuriuo iš esmės buvo nepatenkintas pareiškėjos prašymas pakeisti pagrindinę Žemės sklypo naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą, neatitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 6 punkto (administracinio sprendimo motyvai) reikalavimų, nes jame nenurodyti jokie argumentai ir motyvai, iš kurių būtų galima suprasti, dėl ko pareiškėjos prašymas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą nepatenkintas kaip pakartotinis. Įvertinusi sprendimo motyvavimo trūkumus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks individualus administracinis aktas yra visiškai nemotyvuotas ir akivaizdžiai pažeidžia Viešojo administravimo įstatymo nuostatas dėl administraciniam aktui keliamų reikalavimų, todėl skundžiamas sprendimas naikintinas kaip neteisėtas iš esmės (ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Nagrinėjant skundžiamo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą yra vertinama, kokiais faktiniais pagrindais jis priimtas bei kokia teisinė kvalifikacija pritaikyta. Tik esant konkretiems sprendimo priėmimo pagrindams, aiškiam teisiniam įvertinimui įmanoma pasisakyti dėl skundžiamų sprendimų teisėtumo bei pagrįstumo, o nagrinėjamu atveju skundžiamas 2023-06-28 sprendimas Nr. (8.9.)-SD1-1294 yra be jokios teisinės argumentacijos. Kadangi administracinis teismas negali perimti viešojo administravimo institucijos funkcijų ir, savarankiškai atlikęs administracinę procedūrą, priimti sprendimą, priskirtiną viešojo administravimo institucijos kompetencijai, nes tai galėtų pažeisti konstitucinį valdžių padalijimo principą (žr., pvz., LVAT 2012 m. kovo 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-756-1606/2012), teisėjų kolegija sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas įpareigoti atsakovę iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2023-06-09 prašymą. Nors pareiškėja skundu prašė nustatyti atsakovui 5 darbo dienų terminą šiam įpareigojimui įvykdyti, tačiau pagal Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio 4 dalį, viešojo administravimo subjektas administracinį sprendimą dėl asmens prašymo ar skundo turi priimti per 20 darbo dienų nuo tokio prašymo ar skundo gavimo dienos, todėl atsakovas įpareigotinas išnagrinėti UAB „E“ prašymą per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo.
Vadovaujantis bendruoju ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu bylinėjimosi išlaidų atlyginimo principu – proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą.
Pareiškėja pateikė prašymą atlyginti 6043,95 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias pagal pateiktą Teisinių paslaugų suvestinę už laikotarpį nuo 2023-06-06 iki 2023-11-22, sudaro advokato Deivio Valiulio skundo rengimo ir atstovavimo teismo posėdyje išlaidos.
ABTĮ 40 straipsnio 5 dalis suteikia teisę proceso šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, reikalauti atlyginti jai ir atstovavimo išlaidas bei nustato, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Toks dydis patvirtintas Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atitinkamoje byloje, turi kompleksiškai įvertinti, ar bylinėjimosi išlaidos buvo pagrįstos, būtinos, realios, priteisdamas atstovavimo išlaidas turi atsižvelgti į Rekomendacijose numatytus maksimalius dydžius, Rekomendacijų 2 punkte nurodytus kriterijus, įvertinti šalių patirtas išlaidas bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Teismas taip pat turi atsižvelgti į tai, ar proceso šalys savo procesinėmis teisėmis naudojosi sąžiningai, ar proceso šalies išlaidavimas nebuvo perteklinis (ABTĮ 52 straipsnio 3 dalis).
Pagal Rekomendacijų 8.19 punktą už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą taikomas 0,1 koeficientas advokato darbo užmokesčiui apskaičiuoti. Pagal Rekomendacijų 8.20 punktą už kitų teisinių paslaugų, nenurodytų šių rekomendacijų 8.1 – 8.19 punktuose, teikimo valandą taip pat numatytas 0,1 koeficientas. Iš pateiktos Teisinių paslaugų suvestinės matyti, jog pareiškėjos atstovas advokatas sugaišo 4,75 valandos (remiantis Rekomendacijų 9 punktu apvalinama iki 5 valandų) susipažinimui su 2023-06-28 Panevėžio rajono savivaldybės sprendimu, argumentų analize, kliento konsultacijai dėl tolimesnių veiksmų; prašymo savivaldybei peržiūrėjimui, derinimui; susitikimui su klientu, 2023-06-28 Panevėžio rajono savivaldybės sprendimo apskundimo ir nuostolių priteisimo galimybių aptarimui; teisinės pozicijos formavimui, susitikimui su klientu; susipažinimui su savivaldybės mero atsiliepimu į skundą, atsiliepimo argumentų vertinimui; pasirengimui 2023-11-28 teismo posėdžiui. Už visas šias teisines paslaugas maksimali priteistina suma sudaro 979,95 Eur (1959,9 Eur (2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1 x 5). Už ieškinį, priešieškinį, atsiliepimą į ieškinį ar priešieškinį Rekomendacijų 8.2 papunktyje numatytas koeficientas – 2,5, todėl maksimali priteistina suma už skundo teismui parengimą sudaro 4899,75 Eur (1959,9 x 2,5). Už dalyvavimą 2023-11-28 teismo posėdyje, kuris truko 1 val. 6 min., maksimali priteistina suma sudaro 200,10 Eur (2000,1 Eur (2023 m. II ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis) x 0,1). Vadinasi maksimali šioje administracinėje byloje priteistinų atstovavimo išlaidų suma – 6079,80 (979,95 + 4899,75 + 200,10) yra artima pareiškėjos prašomai priteisti 6043,95 Eur patirtų bylinėjimosi išlaidų sumai.
Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą akcentavęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti bei nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-559-552/2017; 2018 m. rugpjūčio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-571-575/2018).
Sprendžiant dėl išlaidų už advokato (advokato padėjėjo) suteiktas teisines paslaugas dydžio, turi būti atsižvelgiama ne tik į patenkintų reikalavimų dalį, bet ir į bylos sudėtingumą, teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį, teisinių klausimų naujumą, kitas svarbias aplinkybes.
Atsižvelgiant į pareiškėjos procesinių dokumentų turinį ir apimtį, į Rekomendacijų 2 punkte nustatytus priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydžio nustatymo kriterijus, yra pagrindas prašomą priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą sumažinti iki sumos, kuri atitiktų teisingumo ir protingumo principus. Vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, mažintinos atitinkamai iki 3000 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40–41, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nusprendžia:
pareiškėjos žemės ūkio bendrovės „E“ skundą patenkinti.
Panaikinti atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės mero 2023 m. birželio 28 d. sprendimą Nr. (8.9.)-SD1-1294 ir įpareigoti atsakovą pareiškėjos 2023 m. birželio 9 d. prašymą išnagrinėti iš naujo ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Pareiškėjos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo patenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjai žemės ūkio bendrovei „E“ iš atsakovo Panevėžio rajono savivaldybės mero 3000,00 Eur (tris tūkstančius eurų) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.