Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-08-17 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eAN2-342-870/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-08-17
Bylos Nr.
eAN2-342-870/2018
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-01147-2018-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Liudvinavičienė
Kategorijos
AN byla Nr. AN2-342-870/2018
Teisminio proceso Nr. 4-68-3-01147-2018-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.11.10. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2018 m. rugpjūčio 17 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Liudvinavičienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka, išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos transporto saugos administracijos (toliau – ir Institucijos) Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarimo, kuriuo V. N. (V. N.) nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 459 straipsnio 5 dalį ir jam, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 5 dalimi, paskirta administracinė nuobauda – 400 Eur dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. N. nubaustas už tai, kad jis, būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, 2018 m. gegužės 14 d., važiavo maršrutu Arimų g. – Pavilnys, transporto priemone „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (keturašis vilkikas), kurioje yra analoginis tachografas (patikra galioja iki 2019 m. sausio 17 d.). Patikrinimo metu nustatyta, kad vairuotojas vairuoja leistinas apkrovas viršijančią transporto priemonę, neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Patikrinus 2018 m. gegužės 14 d., 14.39 val. Lietuvos transporto saugos administracijos interneto svetainėje, nustatyta, kad leidimo važiuoti vieną kartą kopija transporto priemone „Mercedes Benz“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo skelbta. Pasvėrus transporto priemonių junginį ašinėmis svarstyklėmis nustatyta, kad: 1) transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė – 41,15 t, kai leistina bendroji masė - 32 t, t. y., įvertinus Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2015 m. lapkričio 19 d. įsakymu Nr. 4-730 patvirtintame Neautomatinių svarstyklių techniniame reglamente nurodytą neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t), transporto priemonių junginio faktinė bendroji masė viršyta - 8,35 t; 2) transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova – 26,35 t, kai leistina varančiosios ašies apkrova - 18 t, t. y., įvertinus neautomatinių svarstyklių paklaidą (kiekvienos ašies iki 20 t apkrovos paklaida - 0,2 t) transporto priemonės varančiųjų ašių grupės apkrova viršyta – 7,95 t. Kadangi V. N. pradėdamas važiuoti nesilaikė reikalavimo patikrinti, ar krovinys išdėstytas ir pritvirtintas pagal nustatytas transporto priemonės pakrovimo normas, ir važiavo sunkiasvore transporto priemone, neturėdamas specialaus, nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone Lietuvos Respublikos keliais, tuo jis pažeidė Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. 101-4492 20 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 3-289 patvirtinto Leidimų važiuoti valstybinės reikšmės keliais didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis išdavimo tvarkos aprašo 4 punkto reikalavimus, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002 m. vasario 18 d. įsakymu Nr. 3-66 patvirtintų Didžiausių leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų aprašo III skyriaus 15.7 punkto nuostatas, IV skyriaus 26.3 punkto nuostatas, 2008 m. vasario 21 d. Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu Nr. 3-56 patvirtintų Krovinių, vežamų kelių transporto priemonėmis, išdėstymo ir tvirtinimo taisyklių 9, 10 punktų nuostatas bei šiais savo veiksmais padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 459 straipsnio 5 dalyje.

Šalies argumentai

Skundu Vilniaus apygardos teismui Institucijos įgaliotas asmuo prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje, V. N. paskiriant nuobaudą sankcijos ribose. Nurodo, kad padarytas nusižengimas savo pobūdžiu yra pavojingas visuomenei, nes krovininių transporto priemonių vairuotojai, gabenantys sunkiasvorius krovinius, yra padidinto pavojaus objekto valdytojai saugaus eismo srityje bei už tokio pobūdžio nusižengimus įstatymo leidėjas, įvertinęs nusižengimo pavojingumo laipsnį, nustatė atitinkamos rūšies ir griežtumo nuobaudas. Sunkiasvorių krovinių vežimas pagrįstai kelia pavojų saugiam eismui, kitiems eismo dalyviams ir kartu visuomenei ar valstybės saugomiems interesams, priešingu atveju minėtos veikos nebūtų laikomos nusižengimu. Apelianto teigimu, kiekvienas vairuotojas privalo laikytis valstybėje galiojančių įstatymų, norminių aktų ir administracinių nuostatų, reglamentuojančių transportą ir eismą, o visi asmenys, susiję su krovinių pateikimu, pakrovimu ir vežimu privalo imtis visų įmanomų priemonių, kad transporto priemonė būtų išleista važiuoti nepažeidžiant svoriui nustatytų reikalavimų (tai yra neviršijant didžiausiąją leidžiamąją ašies (ašių) apkrovą, bendrąją masę ir kitus parametrus).

Atkreipia dėmesį į tai, kad tiek Lietuvos Aukščiausiasis teismas, tiek Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėję, jog mažesnės nuobaudos nei sankcijoje numatyta minimali, ar švelnesnės nuobaudos, nei numatyta sankcijoje, skyrimas, arba administracinės nuobaudos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę ir rodančios, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, konstatavimu. Apelianto teigimu, šiuo atveju pažeidėjo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Byloje nėra nustatyta ir jokių išskirtinio pobūdžio aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti mažesnę nei sankcijoje numatyta minimalią baudą. Mano, kad teismas nepagrįstai V. N. atžvilgiu pritaikė Kodekso nuostatas, kurios numato galimybę skirti mažesnę nuobaudą nei numatyta įstatymo arba jos visai neskirti tik esant tam tikroms išskirtinėms aplinkybėms, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai, kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę. Tuo tarpu teismas tokių aplinkybių 2018 m. birželio 14 d. nutarime nekonstatavo, nes byloje nėra įrodymų apie išskirtines aplinkybes. Asmeniui dėl skirtos nuobaudos galimai kilsiantys nepatogumai taip pat nesudaro pagrindo taikyti aptariamas išimtines nuostatas, nes bet kurios įstatyme numatytos administracinės nuobaudos paskyrimas neišvengiamai sukelia tam tikras neigiamas pasekmes administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir tai yra nuobaudoms keliamų tikslų dalis.

Apeliacinis skundas netenkinamas.

ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Ginčo byloje dėl administracinio nusižengimo padarymo fakto nėra ir apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius jam inkriminuotą nusižengimą. Institucijos įgalioto asmens apeliaciniu skundu yra keliamas ANK 34 straipsnio 5 dalies nuostatų taikymo klausimas.

Už ANK 459 straipsnio 5 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą vairuotojams numatyta bauda nuo devynių šimtų iki dviejų tūkstančių eurų (redakcija galiojusi nusižengimo padarymo metu, t. y. iki 2018 m. gegužės 20 d.). Tačiau teismas, atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Teismas savo sprendimą privalo motyvuoti (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Administracinė nuobauda gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-36/2013, 2AT-42/2013, 2AT-17/2015).

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą, sprendžia, kad apylinkės teismas teisingai taikė ANK nuostatas, reglamentuojančias administracinių nuobaudų skyrimą, ir pagrįstai konstatavo, jog V. N. paskyrus švelnesnę administracinę nuobaudą bus pasiekti administracinio nubaudimo tikslai.

Kaip teisingai nurodo apeliantas, administracinės nuobaudos taikymas turi atitikti proporcingumo reikalavimą – tarp padaryto administracinio nusižengimo ir už šį nusižengimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant nusižengimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta.

Susipažinus su nagrinėjamos administracinės bylos medžiaga, matyti, kad V. N. savo kaltę pripažino pilnai ir dėl padaryto administracinio nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Taigi, priešingai Institucijos argumentams, teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punkte. V. N. atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė. Skirdamas administracinę nuobaudą teismas atsižvelgė ir į tai, kad mokestis už važiavimą keliais transportu, kurio gabaritai viršija leidžiamus, buvo sumokėtas administracinio nusižengimo padarymo dieną. Pirmosios instancijos teismas įvertino ir pažeidėjo asmenybę, t. y. kad administracine tvarka baustas, tačiau baudos sumokėtos, galiojančių nuobaudų neturi, dirba. Be aptartų aplinkybių, pirmosios instancijos teismas nustatė, kad už analogiško nusižengimo padarymą V. N. baudžiamas pirmą kartą. Pirmosios instancijos teisme jis paaiškino, kad jam pirmą kartą tokia situacija, kas suteikia pagrindą manyti, jog padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio. Pastebėtina, kad įvykį tiriantiems pareigūnams jis netrukdė teisingai ir greitai nustatyti įvykio aplinkybes, su jais bendradarbiavo. Išklausius teismo, priėmusio sprendimą, vykusio posėdžio garso įrašą, nepaneigta V. N. nurodyta aplinkybė, kad ten nėra svarstyklių (kas akivaizdžiai rodo jo ribotas galimybes nustatyti tinkamą svorį), o ateityje V. N. pažadėjo būti atidesnis - kopėčiomis užlips ir vizualiai stengsis nustatyti, kad neviršytų krovinio reikalavimų. Teisėjai pasiteiravus, kokio dydžio yra jo mėnesinis atlyginimas, pastarasis paaiškino, kad priklauso nuo dirbtų valandų, tačiau vidutiniškai uždirba 500 Eur. per mėnesį.

Taigi įvertinęs visumą nustatytų aplinkybių, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas pagrįstai sprendė, jog mažesnės nei straipsnio sankcijoje paskirtos baudos paskyrimas, šiuo atveju, pakankamai nubaus pažeidėją ir padės pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Apeliacinės instancijos vertinimu, net ir ANK 459 str. 5 d. ribose paskirta minimali administracinė nuobauda būtų neproporcinga ir neadekvati padarytam teisės pažeidimui, o tuo pačiu nei teisinga, nei protinga. Institucija apeliacinės instancijos teismui nenurodė aplinkybių, leidžiančių daryti priešingą išvadą, todėl keisti skundžiamą nutarimą nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 14 d. nutarimą ir Lietuvos transporto saugos administracijos Teisės skyriaus vedėjo D. L. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėja Virginija Liudvinavičienė