- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-02-04
- Bylos Nr.
- e2S-561-967/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-33750-2020-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Sigita Zubavičiūtė-Montvilienė
- Ieškovas
- M. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo M. M. patikslintą ieškinį atsakovei A. M. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo bei bendravimo tvarkos nustatymo, institucija, teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas M. M. kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (toliau – ir teismas) su ieškiniu atsakovei A. M., kuriuo teismo prašo: 1) pakeisti 2019 m. birželio 21 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimu patvirtintos sutarties dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių (toliau – ir Sutartis) 2.1, 2.2.1 ir 3.1 punktų nuostatas susijusias su nepilnamečio vaiko gyvenamąja vieta, išlaikymu ir bendravimo tvarka.
2. Ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: 1) nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu); 2) nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią motina bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo ugdymo užsiėmimų mokykloje pabaigos iki tos pačios dienos 19 val.; 3) priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteistas kas mėnesį mokamas 250 Eur išlaikymas sūnui, vykdymą, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. (vaiko paėmimo iš motinos dienos) iki bylos išnagrinėjimo.
Atsiliepimas
3. Atsakovė su prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių nesutiko.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gruodžio 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-3059-1094/2020 ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.
4.1. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino šalių 2019 m. birželio 13 d. sudarytą Sutartį, kuria pareiškėjai, be kita ko, susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais (Sutarties 2.1 punktas); nustatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką, kai abu tėvai bendrauja, gyvena su vaiku po savaitę, leidžia su vaiku atostogas, tolygiai pasiskirsto šventinių dienų šventimą ir kt. (Sutarties 2.2.1 punktas); dėl tėvo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Sutarties 3.1 punktas) ir akcentavo, kad nagrinėjamu atveju privalu nustatyti, ar egzistuoja kita būtina sąlyga laikinai vaiko gyvenamajai vietai su vienu iš tėvų nustatyti – esminiams vaiko interesams grėsmę keliantis vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas arba sunki finansinė padėtis, dėl kurios jis negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis.
4.2. Atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, pateiktus įrodymus, teismas sprendė, kad ieškovas pakartotinai nagrinėjamo klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste neįrodė (nepateikė naujų aplinkybių, lemiančių prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių naują svarstymą), jog atsakovės elgesys kelia grėsmę šalių nepilnamečio vaiko interesams. Remiantis byloje esančia medžiaga, nėra pagrindo konstatuoti, kad nagrinėjamu atveju laikinai nesureguliavus tarp šalių susiklosčiusių santykių, t. y. nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
5. Ieškovas atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinke?s teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutarti? civiline?je byloje Nr. e2-3059-1094/2021, klausima? is?spre?sti is? esme?s – taikyti prašomas laikina?sias apsaugos priemones. Atskirąjį skundą grindžia šiais pagrindiniais argumentais:
5.1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigia, kad ieškovas reiškė pakartotinį prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes pirmą kartą ieškovas laikinąsias apsaugos priemones prašė taikyti iki ieškinio pateikimo dienos ir teismas šį prašymą atmetė nurodydamas, jog „šalys dalyvauja privalomosios mediacijos procese, kurią pareiškėjas nurodo kaip priežastį, kliudančią pareikšti ieškinį kol nepasibaigė mediacijos procesas, kartu reiškia ir tai, kad šalys derina pozicijas, taigi išlieka taikaus susitarimo galimybė. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas tokioje situacijoje nelaikytinas ypač tikslingu“. Pasibaigus mediacijos procesui, ieškovas pateikė kitą prašymą, kuriame buvo daugiau reikalavimų, tačiau teismas dėl jų nepasisakė.
5.2. Byloje yra pateikti duomenys, kad 2020 m. rugsėjo 16 d. šalių nepilnametis vaikas P. M. yra perduotas tėvui. Vaikų teisių apsaugos tarnybos išvadoje taip pat nurodoma, kad vaikas faktiškai gyvena su tėvu, šį faktą patvirtino vaikas, to neneigia procesiniuose dokumentuose ir atsakovė. Skundžiamos teismo nutarties 23 p. teismas ir pats nurodo, kad byloje esantys duomenys, taip pat Tarnybos išvada dėl ieškovo prašomų taikyti laikinųjų apsaugos priemonių patvirtina, kad šalių nepilnametis sūnus šiuo metu faktiškai gyvena su tėvu. Siekiant užtikrinti, kad bylos šalių nepilnamečio vaiko poreikių patenkinimui būtų pastoviai teikiamas abiejų tėvų, išlaikymas, yra pagrindas taikyti laikinąją apsaugos priemonę – priteisti iš atsakovės laikiną išlaikymą nepilnamečiui vaikui, kurio faktinė gyvenamoji vieta nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. yra su tėvu, nes nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. vaikas nei karto nėra nakvojęs pas atsakovę, fiziškai, matėsi 5-6 kartus.
5.3. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių dėl laikino vaiko išlaikymo ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteistas kas mėnesį mokamas 250 Eur išlaikymas sūnui sustabdymo, susidaro tokia faktinė situacija, kad vaikas gyvena su ieškovu jau daugiau nei tris mėnesius, atsakovė neteikia jokio išlaikymo vaikui, nors pareigą išlaikyti vaiką atsakovė turi, o ieškovas, pagal dabar galiojantį teismo sprendimą turi pervedinėti atsakovei po 250 Eur, skirtų vaiko išlaikymui. Tokiu būdu yra pažeidžiami vaiko interesai, nes jam ne tik neužtikrinamas išlaikymas iš mamos pusės.
5.4. Nors teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo pasekmių priėmimo metu ieškovė jau turėjo problemų dėl alkoholio vartojimo, o ieškovas patikėjo jos pažadais po skyrybų nebegerti, tačiau teismas tuo metu nenagrinėjo visos bylos detaliai, tai yra netyrė ir nevertino visų į bylą pateiktų įrodymų, byla išnagrinėta supaprastinto proceso tvarka. Tačiau, tiek santuokos nutraukimo byloje, tiek šioje byloje buvo atliktas vaiko nuomonės išklausymas. 2018 04 25 dienos Vaikų teisių tarnybos išvadoje nurodyta, kad P. M. paaiškino, kad mama dalyvauja daugelyje renginių, grįžta namo išgėrus, kartais užmiega neblaivi. Tuo tarpu apklausiant vaiką 2020 m. spalio 9 d., vaikas jau nurodo, kad mama namuose vartoja alkoholį. Taigi, nors atsakovė ir nurodo, kad ji labai gailisi, kad vis papuola į situacijas, kai jai nustatomas sunkus girtumo laipsnis, tačiau, teismas turi paisyti vaiko interesų ir užkirsti kelią, kad vaikas gyventų aplinkoje, kur jis nesijaučia saugus dėl to, kad mama namie būna girta.
Atsiliepimas
6. Atsakovė atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
6.1. Vienintelė aplinkybė, pagrįsta realiais įrodymais dėl atsakovės neblaivumo buvo užfiksuota 2020 m. rugsėjo 16 d. Ši aplinkybė buvo Vilniaus miesto apylinkės teismo išnagrinėta ir įvertinta 2020 m. lapkričio 3 d. nutartyje ir skundžiamoje nutartyje. Teismas nelaikė, kad šis vienintelis incidentas po šalių santuokos nutraukimo yra pakankama aplinkybė taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemone?s.
6.2. Valstybinės vaikų teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė 2020 m. gruodžio 14 d. išvadą, kurioje nustatyta, kad tiek ieškovo gyvenamojoje vietoje, tiek atsakovės gyvenamojoje vietoje yra pilnai sudarytos sąlygos Vaiko poreikių tenkinimui. Išvadoje nėra kalbama apie tai, kad atsakovės veiksmai kokiais nors būdais kenkia vaiko interesams, nenustatyta, kad atsakovė daro neigiamą įtaką vaiko raidai ar neužtikriną vaiko poreikių arba kad dėl atsakovės veiksmų nukentėtų vaiko pažymiai ir užklasinė veikla.
6.3. Ieškovas piktnaudžiauja savo, kaip tėvo, teisėmis, nes nevykdo įsiteisėjusio Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-484-897/2019, kuriuo patvirtinta šalių sudaryta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, nutraukta šalių santuoka, nustatyta šalių nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta su abiem tėvais ir nurodyta, kad vieną savaitę vaikas praleidžia su ieškovu, o vieną – su atsakove. Sprendimo galiojimas nesustabdytas ar nepanaikintas, o sprendimu patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį šalims turi įstatymo galią. Atsižvelgiant į tai, iki šiol galioja sprendimu patvirtinta ieškovo ir atsakovės bendravimo tvarka su nepilnamečiu vaiku ir ieškovas privalo jos laikytis. Tačiau ieškovas vienasmeniškai nusprendė nevykdyti sprendimo ir nesilaikyti teismo nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos ir nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. vaikui draudžia lankytis pas atsakovę, o pačiai atsakovei draudžia pasiimti vaiką iš ieškovo namų pas save. Tai reiškia, kad ieškovas pažeidinėdamas sprendimą bando pagrįsti tai, kad teismai turi tenkinti jo prašymą taikyti vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių ir iš atsakovės priteisti laikiną išlaikymą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 329 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1, 2 dalys, 338 straipsnis).
8. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis). Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti laikiną vaiko gyvenamąją vietą su ieškovu (tėvu), taip pat nustatyti laikiną atsakovės bendravimo su nepilnamečiu sūnumi tvarką, pagal kurią motina bendrauja su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį nuo ugdymo užsiėmimų mokykloje pabaigos iki tos pačios dienos 19 val. Taip pat prašoma priteisti iš atsakovės nepilnamečio vaiko naudai laikiną išlaikymą, mokamą periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis po 100 Eur nuo kreipimosi į teismą dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos bei sustabdyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimo dalies, kuria iš ieškovo priteistas kas mėnesį mokamas 250 Eur išlaikymas sūnui, vykdymą, nuo 2020 m. rugsėjo 16 d. (vaiko paėmimo iš motinos dienos) iki bylos išnagrinėjimo.
10. . Taigi, bylos apeliacinėje instancijoje nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą šeimos byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
11. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 21 d. sprendimu nutraukė šalių santuoką bendru sutuoktinių sutikimu ir patvirtino šalių 2019 m. birželio 13 d. sudarytą sutartį, kuria pareiškėjai, be kita ko, susitarė nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su abiem tėvais (Sutarties 2.1 punktas); nustatyti detalią bendravimo su vaiku tvarką, kai abu tėvai bendrauja, gyvena su vaiku po savaitę, leidžia su vaiku atostogas, tolygiai pasiskirsto šventinių dienų šventimą ir kt. (Sutarties 2.2.1 punktas); dėl tėvo teikiamo išlaikymo nepilnamečiam vaikui (Sutarties 3.1 punktas). Po teismo sprendimo, šalys laikėsi nustatyto grafiko, tačiau, ieškovo teigimu, jam ne kartą teko pasiimti vaiką iš atsakovės jos bendravimo su vaiku metu, kadangi ji dėl neblaivumo nesugebėdavo pasirūpinti vaiku. 2020 m. rugsėjo 16 d. šalių vaikas paskambino ir paprašė jį pasiimti, važiuodamas iki atsakovės namų, ieškovas iškvietė policiją. Atvykus pareigūnams, atsakovei nustatytas 2,73 prom. neblaivumas. Taip pat buvo iškviesti Vaiko teisių apsaugos specialistai, vaikas perduotas ieškovui, kadangi dėl sunkaus neblaivumo laipsnio atsakovė negalėjo rūpintis vaiku, užtikrinti vaiko poreikių.
12. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomą būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai, kaip neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams formos pakeitimas, bendravimo tvarkos nustatymo ir pan., be tikslų, įtvirtintų CPK 144 straipsnyje, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai, taip pat turtiniai interesai iki teismo sprendimo konkrečioje byloje priėmimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011).
13. Pažymėtina, kad priešingai nei buvo ieškovo atskirajame skunde, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų, susijusių su ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo vertinimu, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.
14. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės.
15. Laikinas iki teismo sprendimo priėmimo dienos nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų nustatymas yra laikinoji apsaugos priemonė, skirta apsaugoti vaiko interesus civilinės bylos nagrinėjimo metu, nustatoma su vienu iš tėvų iki teismo sprendimo byloje priėmimo, esant šiam aplinkybių visetui: 1) tėvai gyvena skyriumi; 2) vieno iš tėvų elgesys, gyvenimo būdas kelia grėsmę esminiams vaiko interesams arba jis pagal savo finansinę padėtį negali užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui augti ir vystytis. Ši laikinoji apsaugos priemonė yra išimtinio pobūdžio (ultima ratio) ir jos taikymą pateisinti gali tik reali grėsmė vaiko interesams vieno iš tėvų pusės. Asmeniui, prašančiam taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti jų taikymo būtinybę ir kad jų nepritaikius bus pažeisti vaiko ar vieno iš sutuoktinių interesai (CPK 178 straipsnis).
16. Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, sprendžia, kad laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nepakanka duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, vaiko teisės ir interesai bus pažeisti. Tokia išvada daroma įvertinus aplinkybę, kad iš civilinėje byloje Nr. e2-3059-1094/2021 pateiktos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2021 m. sausio 19 d. parengtos vaiko situacijos vertinimo anketos Nr. 1VSV-102 matyti, kad su nepilnamečiu šalių sūnumi buvo bendrauta 2021 m. sausio 14 d., nedalyvaujant tėvams atsakovės tėvų namuose. Anketoje 2 lapo 7 punkte nurodoma, kad šalių nepilnametis sūnus P. M. pasakė, kad nuo to laiko, kai tėtis jį pasiėmė iš mamos namų, jis nakvoja tėčio namuose, bet su mama susitinka beveik kiekvieną dieną. Taip pat nepilnametis nurodė, kad dažniausiai su mama susitinka senelių namuose, kur ji atvažiuoja, nes seneliai gyvena netoli tėčio namų, mama jį pasitinka prie tėčio namų ir jie kartu eina čiuožinėti nuo kalniukų arba pasivaikščioti; nuo to laiko, kai gyvena su tėčiu, išgėrusios mamos jis nematė. P. teigimu, jis norėtų kaip ir anksčiau savaitę nakvoti pas tėtį ir savaitę – pas mamą. Nepilnametis sakė, kad abu tėvai jam yra svarbūs. Anketos 13 punkte sakoma, kad dėl 2020 m. rugsėjo 17 d. įvykio nenustatytas apsaugos vaikui poreikis.
17. Remiantis byloje esančia medžiaga, nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismu, kad nenustačius vaiko laikinos gyvenamosios vietos su ieškovu, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai gali būti iš esmės pažeisti. Kadangi abiejų tėvų valdžia nepilnamečiam vaikui yra lygiavertė, aktualių duomenų apie vaiko interesų pažeidimą byloje nėra, todėl darytina išvada, kad šioje proceso stadijoje, t. y. išsamiai neištyrus visų bylai reikšmingų aplinkybių, nėra pagrindo nustatyti nepilnamečio vaiko laikiną gyvenamąją vietą su ieškovu, juolab, kad, gyvenamosios vietos nustatymas su abiem tėvais patvirtintus įsiteisėjusiu teismo sprendimu, be to, ieškovo pareikštas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių glaudžiai susijęs su ieškinio dalyku ir klausimas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus procesinių dokumentų argumentus ir įrodymų visumą. Netenkinus prašymo dėl gyvenamosios vietos nustatymo su ieškovu, nėra pagrindo pasisakyti dėl bendravimo tvarkos nustatymo bei išlaikymo iš atsakovės priteisimo, nes šie prašymai yra susiję su pirmuoju prašymu.
18. Kiti ieškovo atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai nagrinėjamoje proceso situacijoje nėra teisiškai reikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėja, Lietuvos teismų praktikoje laikantis nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas atskirąjį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
19. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde ir atsiliepime į jį nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
27. Kadangi ieškovo atskirasis skundas buvo atmestas, o atsakovė bylinėjimosi išlaidas pagrindžiančių rašytinių įrodymų nepateikė, jų atlyginimo klausimas byloje nespręstinas (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu, teismas
nutaria:
atmesti atskirąjį skundą.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-3059-1094/2021 palikti nepakeistą.