Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lidija Valentukonytė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei A. G. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ 2019 m. birželio 25 d. turto sunaikinimo sugadinimo akto žalos byloje Nr. 2207618 kopija patvirtina, kad 2019 m. birželio 20 d. iš viršutiniame aukšte esančio buto adresu (duomenys neskelbtini), buvo užlietas ir apgadintas butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Minėto įvykio metu apgadintas butas adresu (duomenys neskelbtini), buvo apdraustas ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ būsto draudimu, ką patvirtina būsto draudimo liudijimo TIA Nr. 239215106 kopija. Ieškovės žalų ekspertas 2019 m. birželio 25 d. turto sunaikinimo sugadinimo akte žalos byloje Nr. 2207618 nustatė, kad dėl užliejimo buvo sugadinta minėto buto virtuvės lubos, sienos, koridoriaus lubos ir sienos, svetainės lubos ir sienos, vonios lubos. Įvykis pripažintas draudžiamuoju. Apskaičiuodama nuostolio ir draudimo išmokos dydį ieškovė vadovavosi Būsto draudimo taisyklėmis Nr. 067 (2016 m. sausio 26 d. redakcija, galiojusi nuo 2016 m. vasario 1 d.). Pagal minėtų taisyklių 2.2 punktą nuostolis apskaičiuotas pagal remonto išlaidas, būtinas sugadintam turtui atstatyti iki buvusios prieš įvykį vertės bei neviršijant turto atkūrimo vertės, buvusios prieš draudžiamąjį įvykį. Ieškovė pagal lokalinę sąmatą apskaičiavo, kad buto Nr. (duomenys neskelbtini) remonto kaina sudaro 1315,00 EUR ir išmokėjo dėl įvykio nukentėjusiam asmeniui A. V. 1315,00 EUR dydžio draudimo išmoką, ką patvirtina akcinės bendrovės „Swedbank“ 2019 m. liepos 26 d. mokėjimo nurodymo Nr. 16509385 kopija. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad butas adresu (duomenys neskelbtini), kuriame buvo užliejimo šaltinis, įvykio metu 2019 m. birželio 20 d. nuosavybės teise priklausė atsakovei A. G.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius (CK 6.1015 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į tai, kai draudėjo turtui padaroma žala, draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.

CK 6.266 straipsnyje reglamentuojama pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininko (valdytojo) civilinė atsakomybė: žalą, padarytą dėl jų sugriuvimo ar dėl kitokių trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo aplinkybės. Tai atitinka griežtosios civilinės atsakomybės sampratą, kai asmuo atsako už jo veiksmais (neveikimu) padarytą žalą nepaisant jo kaltės. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad jeigu užliejimo priežastis yra statinio ar įrenginių (pvz., vandentiekio tinklų ir sistemų) konstrukciniai trūkumai, taikytina atsakomybė pagal CK 6.266 straipsnį. Tokiu atveju neteisėti asmens veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. Dėl kokios priežasties užpylimo atveju teka vanduo iš atsakovo buto, ieškovas neprivalo įrodinėti. Jis privalo įrodyti tik tą aplinkybę, kad buto užpylimo židinys yra viršuje esantis atsakovo butas, o ne kiti šaltiniai. Užpylimas gali įvykti dėl viršuje esančio savininko netinkamo turto valdymo arba naudojimo. Netinkamas valdymas yra daikto ar turto techninės būklės nepalaikymas tokiu būdu, kad nebūtų daroma žala kitiems asmenims, kitaip tariant, tai yra netinkamas įrengtų sistemų ar įrenginių eksploatavimas. Netinkamas naudojimas yra ir tinkamos, ir netinkamos būklės turto ar daikto naudojimas tokiu būdu, kad daroma žala, pvz., dėl vienkartinio vandens išpylimo ant grindų, užliejant žemiau esančias patalpas. Ieškovas neprivalo įrodyti, ar buvo netinkamai valdomas ar naudojamas daiktas, bet turi įrodyti, kad žalą darantis vanduo ištekėjo iš viršuje esančių atsakovo patalpų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2008; 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-204/2014; 2014 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2014; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-534-611/2016).

Ieškovės draudėjo butas buvo užlietas iš viršuje esančio atsakovės buto, šį faktą atsakovė pripažino atsiliepime į ieškinį ir triplike. Ieškovės atstovas žalų ekspertas vertintojas atliko ieškovės apdrausto turto apžiūrą nustatė patalpoms padarytos žalos mastą bei pobūdį ir atitinkamas aplinkybes fiksavo nuotraukomis, kurios pateiktos į bylą. Visi apgadinimai nurodyti turto sugadinimo, sunaikinimo akte, kuriame užfiksuoti pažeisti kambarių plotai ir buto remonto darbų kainos. Vanduo pratekėjo į ieškovės draudėjo butą per lubas, besiribojančias su viršuje esančiu atsakovės butu, ir sienas. Byloje nenustatyta jokių kitų ieškovės draudėjo buto užliejimo šaltinių, išskyrus viršuje esantį atsakovės butą, todėl teismas daro išvadą, jog minėti sugadinimai susiję su užliejimo įvykiu. Buto remonto kaina apskaičiuota pagal „Sistela“ programą. Atsakovė nepateikė įrodymų, paneigiančių ieškovės pateiktuose rašytiniuose įrodymuose užfiksuotas aplinkybes dėl užliejimo šaltinio buvimo vietos, užliejimo bei juo padarytų ieškovės draudėjo buto apgadinimų masto, buto atstatymo į iki įvykio buvusią būklę dydžio. Išdėstytos aplinkybės patvirtina atsakovės A. G. atsakomybės dėl užliejimu padarytos žalos pagal CK 6.266 straipsnį pagrindus.

Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnis). Įstatymas įtvirtina visišką nuostolių atlyginimo principą (CK 6.251 str. 1 d.).

CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Žala (nuostoliai) civilinės atsakomybės atveju gali būti turto sugadinimas. Ją patvirtina turtui pataisyti reikalingos lėšos, kurios gali būti išlaidos, jeigu remontas jau atliktas, arba būsimo remonto kaštai (sąnaudos), jeigu remontas dar neatliktas. Žala, padaryta asmens turtui, nesant įstatymo išimčių, turi būti atlyginama laikantis visiško nuostolių atlyginimo principo. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad tokiu atveju svarbu, jog padaryta žala būtų nustatyta objektyviai, pagal teisės aktų reikalavimus ir kriterijus. Žalos dydis tokiuose ginčuose gali būti įrodinėjamas visais įstatymo reikalavimus atitinkančiais įrodymais (turto vertintojo pažymomis, sąmatomis, kt.), laikantis bendrųjų įrodinėjimo civiliniame procese taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. kovo 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130-378/2016). CPK 12 straipsnyje nustatytas rungimosi civiliniame procese principas lemia tai, kad žalos dydžio įrodinėjimo našta tenka nukentėjusiam asmeniui, t. y. žalos dydį turi įrodyti asmuo, teigiantis, kad jos patyrė. Nuostolių dydį nagrinėjamu atveju sudaro užliejimu sugadinto buto atkūrimo išlaidos – remonto kaina.

Teismo vertinimu, minėti ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai neduoda pagrindo abejoti, kad 1315,00 EUR dydžio draudimo išmoka buvo išmokėta trečiajam asmeniui pastarojo nuostoliams, patirtiems dėl jam nuosavybės teise priklausančio buto užliejimo apgadinimo atlyginti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai draudimo įstaiga ar kita institucija (šiuo atveju draudimo bendrovė), vykdydama teisės aktų ir sutarties pagrindu suteiktą pareigą, nukentėjusiam asmeniui išmokėjusi draudimo išmoką (kompensaciją) įgyvendina atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį asmenį CK nustatyta tvarka, yra preziumuojama, kad išmokėta kompensacija (draudimo išmoka) visiškai kompensuoja padarytą žalą, tačiau ši prezumpcija gali būti nuginčijama, o pareigą ją paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad išmokėta draudimo išmoka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, priešingai, ją viršija Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008; 2013 m. sausio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2013). Žalą padaręs asmuo (jo draudikas), manantis, kad išmokėta kompensacija viršija nukentėjusio asmens patirtos žalos dydį, turi teisę visomis leistinomis priemonėmis įrodinėti, jog jis žalos nepadarė ar jos padarė mažiau, nei išmokėjo draudimo įstaiga (CPK 178 straipsnis). Tokiu atveju, atsižvelgęs į byloje esančių įrodymų visetą, žalą įvertina ir jos dydį nustato ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131/2014). Taigi, atsakovė turi procesinę pareigą įrodyti, jog išmokėta draudimo išmoka viršija realiai padarytą žalą. Atsakovės atsiliepime į ieškinį ir triplike nurodyti argumentai nepaneigia ieškovės išmokėtos draudimo išmokos pagrįstumo, atsakovė jokių įrodymų dėl žalos dydžio teismui neteikė. Todėl ieškovės reikalavimas dėl draudimo išmokos priteisimo iš atsakovės tenkinamas visiškai.

Ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų iki ieškinio pareiškimo priteisimo atmetamas. CK 6.261 straipsnyje įtvirtinta, kad praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, kreditorius nuostolius negautų pajamų pavidalu patiria visada, todėl skolininkas, praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą, privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tokias įstatyme nustatytas palūkanas turi teisę gauti visi kreditoriai, kuriems piniginės prievolės nebuvo įvykdytos laiku ir kurie su skolininkais sutartyse nenumatė kitokių prievolės nevykdymo padarinių(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-751/2003; 2003 m. rugsėjo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-830/2003; 2005 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2005). Kompensuojamosios palūkanos gali būti mokamos ir esant deliktinei civilinei atsakomybei. Jeigu dėl delikto atsiradusi žala atlyginama pinigais, o ne natūra, tai atsiradusi prievolė yra piniginė. Tai reiškia, kad jai būdingi visi piniginių prievolių požymiai, taigi, ir palūkanos (CK 6.37 straipsnis), todėl delikto atveju mokamos kompensuojamosios palūkanos, atlyginančios nukentėjusiojo turtinius praradimus dėl laiku negaunamo žalos atlyginimo. Pagal bendrąją taisyklę, kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą (CK 6.261 straipsnis). Kompensuojamosios palūkanos iš delikto atsiradusiai piniginei prievolei skaičiuotinos nuo žalos padarymo dienos, o jeigu žala atsirado vėliau, – nuo žalos atsiradimo dienos (CK 6.288 straipsnio 1 dalis). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per septynias dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 straipsnio 2 dalis). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 4 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2013, išaiškinta, kad skolininko prievolė mokėti kreditoriui kompensacinę funkciją atliekančias palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Nagrinėjamu atveju ieškovė reikalauja kompensacinių palūkanų nuo pareikalavimo įvykdyti prievolę – 2020 m. birželio 30 d., tačiau ieškovė nenurodo, kokiu būdu ji minėtą dieną pareikalavo atsakovę įvykdyti prievolę ir nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Iš pridedamų dokumentų matyti, kad ieškovė 2019 m. rugpjūčio 6 d. surašė reikalavimą dėl išmokos išieškojimo Nr. R0002231047, kuriuo pareikalavo atsakovę per 15 dienų sumokėti 1315,00 EUR žalai atlyginti, tačiau byloje nepateikta įrodymų apie minėto reikalavimo išsiuntimą atsakovei, o atsakovė ginčija gavusi ieškovės reikalavimą atlyginti žalą ir nurodo, jog apie ieškovės reikalavimą atlyginti žalą sužinojo tik nuo šios civilinės bylos procesinių dokumentų įteikimo momento. Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog ieškovė iki bylos iškėlimo teisme būtų neteismine tvarka pareikalavusi atsakovę atlyginti žalą, ieškovės reikalavimas dėl kompensacinių palūkanų iki ieškinio pareiškimo priteisimo atmetamas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovės priteisiamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1315,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Iš atsakovės ieškovei proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai priteisiamos pastarosios patirtos bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro už ieškinį sumokėtas žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 93 straipsnio 2 dalis).

Procesinių dokumentų įteikimo išlaidos priteisiamos lygiomis dalimis iš atsakovų valstybei (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260 straipsniais, 264 - 265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu teismas

nusprendžia:

ieškinį patenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovės A. G. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 1315,00 EUR (vieną tūkstantį tris šimtus penkiolika eurų) nuostoliams atlyginti.

Priteisti iš atsakovės A. G. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 5 (penkių) proc. dydžio metines palūkanas už priteistą 1315,00 EUR sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2021 m. liepos 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš atsakovės A. G. ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“ 29,59 EUR (dvidešimt devynis eurus, penkiasdešimt devynis euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovės A. G. valstybei 6,68 EUR (šešis eurus, šešiasdešimt aštuonis euro centus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.