Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. A. (A. A.) ir N. Z. (N. Z.) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. vasario 8 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. A. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 199² straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį ir nubaustas:

- pagal BK 199² straipsnio 1 dalį – 800 MGL (104 000 Lt) dydžio bauda;

- pagal BK 286 straipsnį – 250 MGL (32 500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė A. A. paskirta 800 MGL (104 000 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, paskirtoji bauda sumažinta iki 686 MGL (89 180 Lt).

N. Z. pripažintas kaltu pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir nubaustas 800 MGL (104 000 Lt) dydžio bauda. Į bausmės laiką įskaičius laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, paskirtoji bauda sumažinta iki 796 MGL (103 480 Lt).

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalies 2 punktu, konfiskuotos nusikalstamos veikos padarymo priemonės – automobiliai „Jeep Grand Cherokee“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir „VW Passat“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. A. ir N. Z. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai disponavo, t.y. gabeno ir laikė akcizais apmokestinamas prekes, o būtent:

A. A. ir N. Z., veikdami bendrininkų grupe, pažeisdami nustatytą tvarką - Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų „Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ 2 p. reikalavimą, kuris nustato, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje fiziniams asmenims draudžiama gabenti ir laikyti jiems nuosavybės teise priklausančiose, pagal nuomos, panaudos sutartį ar kitais pagrindais naudojamose patalpose ir kitose vietose tabako gaminius, nepaženklintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka finansų ministro patvirtinto pavyzdžio specialiaisiais ženklais - banderolėmis, taip pat kontrabandinius tabako gaminius ir 2010 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 4-443 patvirtintų „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2004 m. gegužės 26 d. įsakymu Nr. 4-200 patvirtintų Fiziniams asmenims taikomų alkoholio produktų ir tabako gaminių gabenimo ir laikymo Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių“ pakeitimo 3.3 p. reikalavimą, kuris nustato, kad fiziniams asmenims leidžiama gabenti įvežtus iš trečiųjų šalių į Lietuvos Respubliką alkoholinius gėrimus ir tabako gaminius, kurių kiekis vienam asmeniui neviršija Lietuvos Respublikos galiojančiais teisės aktais nustatyto kiekio, leidžiamo keleiviams įvežti oro transportu iš trečiųjų šalių be importo, pridėtinės vertės mokesčio ir akcizų, tai yra 200 vienetų cigarečių, 2011 metų gruodžio 12 d. apie 19 val. Vilniaus rajone, keliu „Rudamina - Turgeliai“ A. A. vairuojamu automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kurį lydėjo iš paskos N. Z. vairuojamas automobilis „VW Passat“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) neteisėtai, per du kartus, iki Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini)esančios, S. Z. priklausančios sodybos Nr. 14, gabeno 20 450 pakelių cigarečių „Fest“ 137 992 Lt vertės, 4 997 pakelius cigarečių „Credo“ 33 717, 96 Lt vertės, 2 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ 13 496 Lt vertės, 500 pakelių cigarečių „Minsk capital“ 3 632 Lt vertės, 500 pakelių cigarečių „Minsk Superslims“, 3 632 Lt vertės ir 20 pakelių cigarečių „Minsk 7“ 134, 60 Lt vertės, kurios nebuvo paženklintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. balandžio 9 d. nutarimu Nr. 408 patvirtintų „Apdoroto tabako, etilo alkoholio ir alkoholinių gėrimų ženklinimo specialiaisiais ženklais – banderolėmis taisyklių“ 5 p. nustatyta tvarka ir kurių bendra muitinė vertė, įskaitant privalomus sumokėti mokesčius, viršijo 250 MGL dydžio sumą ir sudarė 192 604, 56 Lt. Dalį cigarečių, tai yra 10 450 pakelių cigarečių „Fest“, 2 997 pakelius cigarečių „Credo“, 1 000 pakelių cigarečių „Fest 7“, 500 pakelių cigarečių „Minks capital“, 500 pakelių cigarečių „Minks Superslims“ ir 20 pakelių cigarečių „Minks 7“, atvežtų pirmu kartu, A. A. ir N. Z. neteisėtai laikė minėtos sodybos garaže iki 23 val. 10 min., kada jos buvo surastos kratos metu. Kita dalis cigarečių, tai yra 10 000 pakelių cigarečių „Fest“, 2 000 pakelių cigarečių „Credo“ ir 1 000 pakelių cigarečių „Fest 7“ , kurias įtariamieji gabeno antru kartu automobilyje „Jeep Grand Cherokee“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamame A. A., kurį lydėjo iš paskos N. Z., vairuodamas automobilį VW Passat, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iki tos pačios S. Z. priklausančios sodybos, nepavykus jų čia iškrauti (dėl pareigūnų atliekamos sulaikymo operacijos), buvo gabenamos toliau ir buvo rastos Vilniaus raj. kelio Rudamina-Turgeliai 6-me kilometre, ties kelio ženklu „Piktonys 2“ nuo kelio nuvažiavusiame, A. A. vairuotame ir paliktame automobilyje Jeep Grand Cherokee, po to, kai A. A., vengdamas sulaikymo minėtu automobiliu pabėgo nuo jį sulaikyti bandžiusių pareigūnų.

Be to, A. A., grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, pasipriešino valstybės tarnautojui, t. y. 2011 metų gruodžio 12 d., laikotarpiu nuo 19 val. 55 min. iki 20 val. 00 min., Vilniaus rajone, (duomenys neskelbtini), S. Z. priklausančios sodybos teritorijoje, vairuodamas automobilį „Jeep Grand Cherokee“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), nevykdė teisėto Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriaus specialisto M. K., dėvinčio šviesą atspindinčią liemenę su Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atributika, laikančio stabdymo diską ir aiškiu rankos mosto judesiu reikalaujančiu sustabdyti transporto priemonę reikalavimo, tyčia, siekdamas išvengti sulaikymo, pavojingai manevruodamas, didindamas greitį tiesiogiai važiavo į prie tarnybinio automobilio „Renault Coleos“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovinčio ir jo vairuojamą automobilį „Jeep Grand Cherokee“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stabdančio specialisto M. K., taip grasindamas tuoj pat panaudoti fizinį smurtą, tai yra jį nutrenkti, o pastarajam bandant išvengti sužalojimų ir spėjus pasitraukti nuo tiesiogiai į jį važiuojančio automobilio, savo vairuojamu automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) trenkėsi į tarnybinio automobilio „Renault Coleos“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kairės pusės galinį sparną ir pasišalino iš įvykio vietos.

Nuteistojo N. Z. apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Anot apelianto, nuosprendį priėmęs teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir jais remiantis konstatuodamas, jog N. Z. padarė inkriminuojamas nusikalstamas veikas, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Antai, pirmosios instancijos teismas rėmėsi liudytojų (policijos pareigūnų) M. K., T. S., J. S., A. S., E. V. bei D. J. parodymais, kuriuos apygardos teismas įvardino kaip patikimus įrodymų šaltinius. Nuteistasis nesutinka su tokia nuosprendį priėmusio teismo išvada ir tvirtina, kad šių liudytojų parodymai negali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme, kadangi, pirma, jie viso proceso metu nebuvo nuoseklūs, antra, jie nepatvirtina, jog vykdant BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką dalyvavo būtent apeliantas. Anot N. Z., apygardos teismas neturėjo teisinio pagrindo remtis byloje esančiais duomenimis apie operatyviniu būdu gautą informaciją, kadangi tokia informacija neužfiksuota BPK 179 straipsnyje nustatyta tvarka, todėl nuteistajam nebuvo sudaryta tinkama galimybė susipažinti su jį įkaltinančiais duomenimis ir tinkamai gintis, tokiu būdu pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpciją ir BPK 20 straipsnio 1 ir 4 dalies reikalavimus.

Teismo posėdyje dalyvavę nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė nuteistųjų apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų A. A. ir N. Z. apeliaciniai skundai atmetami.

Abu apeliantai savo skundų reikalavimus panaikinti Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį iš esmės motyvuoja tuo, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis ir pripažindamas juos įrodymais, pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Nuteistieji nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad liudytojų (policijos pareigūnų) M. K., J. S., T. S., A. S., E. V.. D. J. parodymai yra patikimas įrodymas, tuo tarpu pačių nuteistųjų A. A. ir N. Z. parodymai bei juos patvirtinantys liudytojų A. G. ir O. Z. parodymai yra nepatikimi.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi šią baudžiamąją bylą, tokių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti suvaržiusiais nuteistųjų gynybos teises ar kitaip sutrukdžiusiais pirmosios instancijos teismui išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą, nenustatė. Apeliantų teiginiai, kad apygardos teismo nuosprendis pagrįstas prielaidomis, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, prieštarauja skundžiamo teismo nuosprendžio turiniui. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, Baudžiamojo proceso kodekso numatytais veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją teismai įrodymus turi įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais remdamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visi byloje surinkti duomenys buvo išsamiai ištirti, rungimosi principas (BPK 7 straipsnis) nepažeistas, visi prašymai buvo sprendžiami nepažeidžiant įstatymo reikalavimų. Priimtame nuosprendyje įrodymai, tiek kaltinantys, tiek teisinantys, išdėstyti, išanalizuoti bei atitinkamai įvertinti. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje BPK 20 straipsnio 5 dalyje bylos aplinkybių ištyrimui ir įrodymų vertinimui keliami reikalavimai nebuvo pažeisti.

Pažymėtina, kad esminių BPK normų pažeidimų buvimas apeliaciniuose skunduose grindžiamas ir ne teisiniais argumentais nurodant konkrečius pažeidimus, o tiesiog nesutinkant su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis ir pateikiant savą įrodymų vertinimą, kuris šioje byloje esą ir būtų tinkamas bei teisingas. Teisėjų kolegija atkreipia nuteistųjų dėmesį į tai, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

Nuosprendį priėmęs teismas, darydamas išvadas apie tai, kad N. Z. ir A. A. padarė BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, o A. A. dar ir BK 286 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, jas grindė ne tik liudytojų M. K. ir T. S., nuosekliai patvirtinusių apeliantų kaltę liudijančias aplinkybes, parodymais, bet ir šiuos parodymus atitinkamai papildančiais liudytojų J. S., A. S., E. V., D. J. parodymais, taip pat kitais bylos įrodymais, kurių turinys išsamiai išanalizuotas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje.

Liudytojas M. K. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad jis dirba VSAT Vilniaus rinktinės Operatyvinės veiklos skyriuje. Buvo gauta operatyvinė informacija apie galimai vykdomą nusikalstamą veiką, susijusią su neteisėtu disponavimu akcizais apmokestinamomis prekėmis. Buvo žinoma tai, kad akcizais apmokestinamas prekes automobiliu „Jeep Grand Cherokee“ galimai gabens A. A., o automobiliu „VW Passat“ jį lydės N. Z.. Pagal turėtą operatyvinę informaciją, šie asmenys akcizais apmokestinamas prekes per du kartus turėjo atgabenti į N. Z. broliui S. Z. priklausančią sodybą. Liudytojas nurodė ir tai, kad A. A. jis pažinojo dar iki įvykio, kadangi darė kratą jo namuose. 2011 m. gruodžio 12 d., tikrinant minėtą operatyvinę informaciją, buvo pastebėti du dideliu greičiu važiuojantys automobiliai, kurie judėjo link S. Z. sodybos. Po kurio laiko šie automobiliai nuo valstybės sienos link S. Z. sodybos nuvažiavo antrą kartą. Tuomet liudytojas M. K. kitiems pasaloje dalyvavusiems pareigūnams davė nurodymą sulaikyti stebėtais automobiliais važiavusius asmenis. Vienas iš pareigūnų sustabdė automobilį „VW Passat“ ir sulaikė jį vairavusį N. Z.. Tuo tarpu automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotojas pareigūnų reikalavimui išlipti iš automobilio nepakluso ir, savo automobiliu taranuodamas policijos pareigūnų automobilį, iš įvykio vietos pasišalino. Liudytojas patvirtino, kad jis buvo priėjęs prie minėto automobilio ir gerai matė, kad jį vairavo A. A.. Po kurio laiko, apžiūrint teritoriją, automobilis „Jeep Grand Cherokee“ buvo rastas nuvažiavęs į griovį, vairuotojas buvo pasišalinęs (3 t. 108-112 b.l.). Liudytojas T. S. nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes ir kategoriškai patvirtino matęs, kad automobilį „Jeep Grand Cherokee“ vairavo būtent A. A., kuris iš įvykio vietos pasišalino. Šis liudytojas nurodė ir tai, kad atlikus kratą S. Z. sodyboje, buvo rasta dalis kontrabandos būdu įgytų cigarečių, kita dalis buvo rasta automobilyje „Jeep Grand Cherokee“ (3 t. 118-119 b.l.).

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nuosprendį priėmęs teismas neturėjo teisinio pagrindo netikėti liudytojų M. K. ir T. S. parodymais, nes, pirma, priešingai nei teigiama nuteistųjų apeliaciniuose skunduose, šių liudytojų parodymai dėl esminių nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, išsamūs, tarpusavyje sutampantys. Antra, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad liudytojai M. K. ir T. S. turėtų asmeninį suinteresuotumą apkalbėti A. A. ir N. Z.. Liudytojas M. K. patvirtino, kad buvo gauta operatyvinė informacija apie galimai nuteistųjų vykdomą nusikalstamą veiką. Jis, kaip policijos pareigūnas, turėdamas pareigą imtis visų teisės aktuose numatytų priemonių ir užkardyti galimai vykdomą nusikalstamą veiką bei sulaikyti ją galimai vykdančius asmenis, organizavo ir vadovavo operacijai, kurios metu turėta operatyvinė informacija visiškai pasitvirtino. Taigi ta aplinkybė, jog M. K. vykdė savo, kaip policijos pareigūno, pareigas negali būti pripažįstama aplinkybe, patvirtinančia, jog jis yra neobjektyvus ir sąmoningai duoda A. A. bei N. Z. įkaltinančius, melagingus parodymus. Tuo tarpu, kaip jau minėta, byloje nėra jokių duomenų, jų nenurodo ir nuteistieji apeliaciniuose skunduose, apie tai, kad minėti policijos pareigūnai būtų turėję kokį nors asmeninį suinteresuotumą apkalbėti nuteistuosius. Be to, teisėjų kolegija, vertindama liudytojų M. K. ir T. S. byloje duotus parodymus jų patikimumo aspektu, pažymi, kad jie patvirtinami ir kitais objektyviais bylos duomenimis – liudytojų J. S., A. S., E. V., D. J. parodymais. Šie liudytojai teisiamajame posėdyje nurodė analogiškas nuteistųjų N. Z. ir A. A. sulaikymo aplinkybes. Iš tiesų, liudytojas J. S. nurodė neatpažinęs automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairavusio asmens, tačiau patvirtino, kad arčiausiai automobilio buvo T. S., kuris turėjo galimybę vairuotoją pamatyti ir įsidėmėti. Aplinkybę, jog stengiantis sulaikyti automobilio „Jeep Grand Cherokee“ vairuotoją, buvo galima įsidėmėti jo veidą, patvirtino ir liudytojas E. V. (3 t. 104-108, 112-113, 117-118 b.l.).

Pirmiau paminėtų liudytojų parodymais bei rašytiniais bylos duomenimis (įvykio vietos apžiūros protokolu, objektų apžiūros protokolais) apygardos teismas nustatė aplinkybes, reikšmingas A. A. ir N. Z. padarytų veikų kvalifikavimui pagal BK BK 199² straipsnio 1 dalį, 286 straipsnį. Pirmosios instancijos teismas, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas, apkaltinamajame nuosprendyje nurodė ne tik įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, tačiau ir išdėstė motyvus, kuriais atmetami kiti įrodymai. Aprašomojoje apkaltinamojo teismo nuosprendžio dalyje apygardos teismas pateikė gana išsamius motyvus, kuriais atmetė nuteistojo N. Z. pateiktą įvykio versiją apie tai, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, įvykio dieną leido laiką su sutuoktine O. Z. ir automobilio „Jeep Grand Cherokee“ lydėti negalėjo. Teismas argumentuotai nustatė liudytojų O. Z. ir A. G. suinteresuotumą, be to, padarė pagrįstą išvadą, kad šių liudytojų parodymai yra prieštaringi. Skundžiamame teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta ir dėl nuteistojo A. A. apeliaciniame skunde minimos specialisto išvados, pagal kurią automobilyje „Jeep Grand Cherokee“ rastas DNR profilis nepriklauso nuteistajam (1 t. 163-164 b.l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ši aplinkybė nėra pakankamas pagrindas paneigti pirmiau aptartų liudytojų parodymų, kuriais remiantis galima daryti patikimą išvadą, jog minėtą automobilį vairavo būtent apeliantas.

Nuosprendį priėmęs teismas motyvuotai nepripažino patikimu įrodymu nuteistojo A. A. gynėjo pateiktų fotonuotraukų, kurios neva paneigia liudytojų M. K. ir T. S. parodymus apie tai, kad įvykio metu S. Z. sodybos kiemas buvo pakankamai apšviestas ir liudytojai turėjo objektyvią galimybę atpažinti A. A.. Nekartojant pirmosios instancijos teismo išvadų dėl šių duomenų vertinimo, su kuriomis teisėjų kolegija sutinka, atkreiptinas dėmesys į tai, kad ir liudytojas J. S. nurodė, jog sodybos kiemas buvo apšviestas gerai, liudytojas turėjo galimybę aiškiai matyti po sodybos kiemą vaikščiojantį asmenį.

Negali būti pripažįstamas pagrįstu ir nuteistojo N. Z. apeliacinio skundo argumentas, jog, net ir pripažinus, kad jis savo automobiliu lydėjo A. A. vairuojamą automobilį, tai nebūtų pakankamas pagrindas išvadai, jog jo veiksmuose yra BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai.

Pagal BK 199² straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pažeisdamas nustatytą tvarką įgijo, laikė, gabeno, siuntė, naudojo ar realizavo akcizais apmokestinamas prekes, kurių vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Taigi šiame BK specialiosios dalies straipsnyje įtvirtintos alternatyvios savarankišką teisinę reikšmę turinčios neteisėto disponavimo akcizais apmokestinamomis prekėmis nusikaltimų sudėtys: t. y. minėtų prekių įgijimas, ir (ar) laikymas, ir (ar) gabenimas, ir (ar) siuntimas, ir (ar) naudojimas, ir (ar) realizavimas. BK 199² straipsnio 1 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikaltimų sudėčių visuma ir bet kurios iš nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį.

Nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad N. Z., savo automobiliu lydėdamas A. A. vairuojamą automobilį, kuriuo buvo gabenamos akcizais apmokestinamos prekės, kurių dalis vėliau buvo iškrautos ir laikytos S. Z. sodyboje, veikė kaip bendravykdytojas. Neabejotina, kad nuteistasis N. Z., lydėdamas A. A. automobiliu neteisėtai gabenamas akcizais apmokestinamas prekes, suvokė neteisėtą savo veiksmų pobūdį, suprato, kad bendrais su A. A. veiksmais gabena akcizais apmokestinamas prekes ir, kaip rodo objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės (cigaretės buvo gabenamos per du kartus, jos iškrautos N. Z. broliui priklausančioje sodyboje), apeliantas neabejotinai suprato, kad neteisėtai gabentos cigaretės bus laikomos S. Z. sodyboje. Atsižvelgiant į tai, nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai N. Z. pripažino bendravykdytoju ir jo nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pagal BK 199² straipsnio 1 dalį.

Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas susiejo pirmiau minėtus įrodymus į vientisą loginę grandinę, leidusią susiformuoti teismo vidiniam įsitikinimui dėl A. A. ir N. Z. kaltumo. Apygardos teismo atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas atitinka BPK reikalavimus, remiantis įrodymų visuma nustatytos visos reikšmingos bylos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos pagrįstos išvados dėl objektyviųjų ir subjektyviųjų apeliantams inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių. Pagal byloje nustatytas aplinkybes, baudžiamasis įstatymas kvalifikuojant nuteistųjų A. A. ir N. Z. nusikalstamus veiksmus pagal BK 199² straipsnio 1 dalį ir 286 straipsnį pritaikytas tinkamai.

Vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bausmė skiriama pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikantis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismo nuosprendis priimtas tinkamai vadovaujantis BK 54 straipsnio 2 dalies nuostatomis, įvertinus visas reikšmingas A. A. ir N. Z. inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumą bei nuteistųjų asmenybes apibūdinančias aplinkybes. Nuosprendį priėmęs teismas įvertino tai, kad A. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai, jis anksčiau jau buvo teistas bei baustas administracine tvarka; N. Z. padarė vieną sunkų nusikaltimą, anksčiau teistas ir baustas administracine tvarka nebuvo, dirba. Abiejų nuteistųjų atsakomybę sunkina tai, kad BK 199² straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką jie padarė veikdami bendrininkų grupe; apeliantų atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

BK 199² straipsnio 1 dalies sankcijoje įtvirtintos alternatyvios bausmės – bauda arba laisvės atėmimas iki septynerių metų. Nuosprendį priėmęs teismas, įvertinęs pirmiau aptartas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendė, jog nuteistiesiems skirtina alternatyvi laisvės atėmimui bausmė – bauda, jos dydį nustatant artimą 47 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyto bausmės dydžio vidurkiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistiesiems pagal BK 199² straipsnio 1 dalį paskirtosios bausmės nei savo rūšimi, nei dydžiu nelaikytinos akivaizdžiai per griežtomis ar neteisingomis, todėl nešvelnintinos.

Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas, ar turtas laikytinas nusikalstamos veikos įrankiu ar priemone, teismas įvertina šio turto panaudojimo reikšmę nusikalstamos veikos sudėties požymių įgyvendinimui (kasacinės nutartys Nr. 2K-237/2011, 2K-24/2011). Turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-534/2011, 2K-463/2011, 2K-339/2008).

Pirmiau aptartais objektyviais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad nuteistasis N. Z. automobiliu “VW Passat” lydėjo A. A. vairuojamą automobilį, kuriuo buvo gabenamos akcizas apmokestinamos prekėmis. Akivaizdu, kad be automobilio nuteistasis N. Z. objektyviai nebūtų galėjęs atlikti tokių veiksmų ir bendrininkaudamas su A. A. nebūtų galėjęs prisidėti prie neteisėto akcizais apmokestinamų prekių gabenimo. Esant nurodytoms aplinkybėms automobilio “VW Passat” pripažinimas konfiskuotinu turtu yra teisingas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktus,

nutaria:

nuteistųjų A. A. ir N. Z. apeliacinius skundus atmesti.