Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus (toliau – ir Probacijos tarnyba) teikimą dėl V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyvenančiam (duomenys neskelbtini), paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas Probacijos tarnybos teikimas pakeisti nuteistajam V. Š. paskirtą laisvės apribojimo bausmę arešto bausme.

3. Teikime nurodoma, kad Probacijos tarnyba V. Š. elgesį kontroliuoja nuo 2023 m. rugpjūčio 8 d. Bausmės pabaiga – 2024 m. balandžio 6 d. Priežiūros laikotarpiu V. Š. sutiko dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje, ikiteisminiai tyrimai nepradėti, asmuo yra pensinio amžiaus, niekur nedirba, tačiau yra vieną kartą baustas administracine tvarka, taip pat pažeidė įpareigojimą būti namuose nustatytu laiku – 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 2.04 val. iki 6.17 val., 2023 m. rugsėjo 30 d., nuo 22.34 val. iki 2.05 val., bei 2023 m. spalio 9 d., nuo 22.00 val. iki 5.36 val., buvo visiškai išsikrovęs elektroninio stebėjimo įtaisas.

4. Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė prašė teikimą tenkinti jame nurodytais motyvais, nurodė, kad jokių kitų pažeidimų V. Š. nėra padaręs, tuo metu, kai buvo fiksuotas elektroninio stebėjimo įrenginio išsikrovimas, fiziškai asmens buvimas namuose tikrintas nebuvo.

5. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė teikimą atmesti, kadangi šiuo atveju niekas netikrino, ar apykojės nekrovimo atvejais nuteistasis buvo namuose, reikėtų tikėti V. Š. žodžiais. Nuteistajam būtų tikslinga susitikti su probatore ir išsiaiškinti apykojės veikimo klausimus.

6. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. Š. prašė teikimo netenkinti. Nurodė, kad elektroninio stebėjimo įrenginį pakrauna, žino, kaip tai daryti, tačiau dėl techninių trikdžių fiksuojami pažeidimai, tai yra ne pirmas kartas. Tuo metu jis buvo namuose, eina tik į parduotuvę. Administracinio nusižengimo padarymo faktą pripažino, nurodė, kad buvo užėjęs namo išgerti kavos, sutiko kitą savaitę gavęs pensiją sumokėti paskirtą baudą.

7. Teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas prašė teikimo netenkinti, kadangi apykojės išsikrovimą galima paaiškinti galimai techniniais prietaiso gedimais, o daugiau jokių pažeidimų nėra.

Motyvuojamoji dalis

Teikimas netenkintinas.

8. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 353 straipsnio 2 dalį, teismas laisvės apribojimo bausmę kita bausme arba jos atlikimo sąlygas pakeičia BK 48 straipsnyje numatytais atvejais.

9. BK 48 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali <...> laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. Vengimu atlikti laisvės apribojimo bausmę laikytinas nuteistajam nustatytų draudimų pažeidimas ar nesilaikymas, įpareigojimų nevykdymas, netinkamas draudimų ar įpareigojimų laikymasis ar vykdymas, pareigos atsiskaityti, kaip vykdomi draudimai ir įpareigojimai, nevykdymas arba netinkamas vykdymas, atsiskaitymo nustatyta tvarka pažeidimai ir pan. Ar asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę ir kokią atsakomybės priemonę taikyti, sprendžia teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu. Be to, vengimui, be kita ko, būdingas ir piktybiškumo požymis, t. y. turi būti nustatyta asmens tyčia elgtis priešingai teisėtiems reikalavimams. Pažymėtina ir tai, kad laisvės apribojimo bausmės pakeitimui į arešto bausmę nereikia konstatuoti visų teismo skirtų įpareigojimų nevykdymo, užtenka nustatyti bent vienos taikytos priemonės piktybiško nevykdymo atvejį ar naujo teisės pažeidimo padarymo faktą. Kiekvienu atveju teismas privalo aiškintis, ar nuteistasis apkaltinamuoju nuosprendžiu paskirtų įpareigojimų nevykdė dėl svarbių, objektyvių priežasčių, ar jo elgesį lėmė subjektyvūs faktoriai, nenoras prisiimti atsakomybės už savo veiksmus ir vykdyti teisėtai nustatytų įpareigojimų (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-285-593/2021).

10. Vertinant nuteistojo elgesį viso bausmės atlikimo laikotarpiu, teismas nustatė, kad įpareigojimus V. Š. vykdo be pažeidimų – sutiko dalyvauti elgesio pataisos programoje, 2023 m. spalio 23 d., atsiradus galimybei, nukreiptas į elgesio pataisos programą, skirtą pykčio valdymui, įpareigojimo būti namuose nustatytu laiku ir nebendrauti su nukentėjusiąja pažeidimų taip pat nefiksuota, nauji ikiteisminiai tyrimai nepradėti. Kaip matyti iš teikimo turinio, probacijos laikotarpiu nustatyta, kad 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 2.04 val. iki 6.17 val., ir 2023 m. rugsėjo 25 d., nuo 22.34 val. iki 2.05 val., elektroninio stebėjimo įtaisas (apykojė) buvo visiškai išsikrovęs. 2023 m. spalio 2 d. buvo nuvykta asmens gyvenamosios vietos adresu. Apsilankymo metu nustatyta, kad asmuo nesuprato, kaip tinkamai krauti prietaisą, paaiškinta naudojimosi apykoje instrukcija. 2023 m. spalio 9 d. vėl gautas pranešimas, kad nuo 22.00 val. iki 5.36 val. V. Š. nekrovė elektroninės stebėsenos įrenginio. Teismo posėdžio metu Probacijos tarnybos atstovė pateikė duomenis, kad elektroninio stebėjimo įtaisas buvo išsikrovęs ir 2023 m. spalio 23 d., nuo 3.45 val. iki 7.42 val., nuo 2023 m. spalio 23 d. 22.54 val. iki 2023 m. spalio 24 d. 2.31 val., nuo 2023 m. spalio 27 d. 22.46 val. iki 2023 m. spalio 28 d. 7.06 val., nuo 2023 m. spalio 28 d. 19.59 val. iki 2023 m. spalio 29 d. 3.22 val., 2023 m. spalio 29 d., nuo 4.19 val. iki 6.43 val., nuo 2023 m. lapkričio 1 d. 17.55 val. iki 2023 m. lapkričio 2 d. 22.22 val., 2023 m. lapkričio 4 d. nuo 5.43 val. iki 6.00 val. Teismo posėdžio metu nuteistasis teigė, kad elektroninio stebėjimo prietaisas yra galimai sugedęs, jis jį krauna ir visą šį laiką tikrai buvo namuose.

11. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 22 straipsnio 1 dalies 2 punktas numato, kad vykdydama laisvės apribojimo bausmę, Probacijos tarnyba, be šio kodekso 17 straipsnio 1 dalies 1, 2 ir 3 punktuose ir kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatytų teisių, taip pat turi teisę nuteistiesiems teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ar auklėjamojo poveikio priemonių, įpareigojimų vykdymą ir draudimų laikymąsi kontroliuoti elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis. Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 22 straipsnis reglamentuoja probuojamųjų elgesio kontrolę ir šio straipsnio 2 dalis numato, kad elektroninio stebėjimo ir specialiosiomis techninėmis priemonėmis galima stebėti ir tikrinti ne tik šio straipsnio 1 dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų probacijos sąlygų vykdymą, jeigu taip būtų užtikrinta efektyvesnė probuojamųjų elgesio kontrolė. Pagal Probacijos įstatymo 22 straipsnio 5 dalį, probuojamųjų elgesio kontrolės tvarką nustato probacijos tarnybos direktorius. Lietuvos Respublikos probacijos tarnybos direktoriaus 2023 m. balandžio 25 d. įsakymu Nr. V-106 patvirtinto Reagavimo į elektroninio stebėjimo sistemos programinės įrangos generuojamus pranešimus apie galimus pažeidimus, probacijos ar bausmės atlikimo sąlygų pažeidimus bei elektroninio stebėjimo priemonių naudojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 4.3. punkte numatyta, kad elektroninio stebėjimo priemonės naudojamos nuteistiesiems laisvės apribojimu, kuriems teismo paskirtas BK 87 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas įpareigojimas bei nuteistiesiems, kuriems šis įpareigojimas paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, - pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios, šį terminą skaičiuojant nuo elektroninio stebėjimo įtaiso faktinio uždėjimo stebimajam ir (ar) stebimojo buvimo vietoje elektroninio stebėjimo įrangos sumontavimo, šį terminą taip pat skaičiuojant ir paskyrus šį įpareigojimą bausmės ar probacijos vykdymo metu.

12. Kadangi nuteistajam V. Š. įpareigojimas bausmės vykdymo metu būti savo gyvenamojoje vietoje nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu ar darbo paieška, paskirtas vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies nuostatomis, anksčiau išdėstyto teisinio reguliavimo pagrindu Probacijos tarnyba pirmus 3 mėnesius nuo bausmės vykdymo pradžios turi teisę nuteistajam naudoti elektroninio stebėjimo priemones. Vis dėlto, jeigu asmeniui intensyvi priežiūra nebuvo paskirta teismo nuosprendžiu (ar teismo baudžiamuoju įsakymu), teismas kritiškai vertina Probacijos tarnybos poziciją elektroninio stebėjimo įrenginio išsikrovimo atvejus vertinti kaip nuteistojo vengimą atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. BVK numatyta teisė Probacijos tarnybai naudoti elektroninio stebėjimo priemones kontroliuojant ir laisvės apribojimo be intensyvios priežiūros bausme nuteistiems asmenims skirtų įpareigojimų ir draudimų vykdymą neturėtų kiekvienu atveju virsti prievole nuteistiesiems. Vengimui atlikti bausmę būtinas akivaizdus neteisėtas nuteistojo elgesys ir piktybiškumas, siekiant nevykdyti laisvės apribojimo bausmės sąlygų, o tokių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Probacijos tarnybos atstovė teismo posėdžio metu pripažino, kad fiziškai asmens buvimas namuose jam nustatytu laiku tikrintas nebuvo.

13. Pažymėtina ir tai, kad per visą bausmės vykdymo laikotarpį V. Š. padarė vieną administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 489 straipsnio 2 dalyje, tačiau šis faktas nėra pagrindu pripažinti, kad nuteistasis piktybiškai nesilaiko įstatymų reikalavimų. Teismo posėdžio metu V. Š. nurodė, kad savo kaltę dėl administracinio nusižengimo padarymo pripažįsta, paskirtą baudą artimiausiu metu (po pensijos gavimo 2023 m. lapkričio 20 d.) sumokės. Nuo Probacijos tarnybos kreipimosi į teismą iki teikimo išnagrinėjimo (per beveik mėnesį) naujų administracinių nusižengimų ar kitų pažeidimų nefiksuota.

14. Atkreiptinas dėmesys į BK 48 straipsnio 8 dalies nuostatą, kuri numato, kad jei nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti šio kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių <...> ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Įvertinus BK 48 straipsnyje įtvirtintos teisės normos konstrukciją yra akivaizdi įstatymo leidėjo valia, kad nuteistam asmeniui vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, pirmiausia, turi būti sprendžiama dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) šio straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų skyrimo, ar intensyvios priežiūros skyrimo. Bausmės rūšies keitimas galimas tik jei teismas spręstų, jog aukščiau minėtos papildomos priemonės ir draudimai yra neefektyvūs bei nepritaikomi ir nustatytas nuteistojo piktybiškumas (Kauno apygardos teismo nutartis byloje Nr. 1S-481-485/2021).

15. Nagrinėjamu atveju dėl papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ar atitinkamų minėtame straipsnyje nurodytų įpareigojimų ar draudimų, intensyvios priežiūros skyrimo, taip siekiant BK 41 straipsnyje įvirtintų bausmės tikslų, nekeičiant taikomos bausmės griežtesne, užtikrinant intensyvesnę nuteistojo kontrolę, bausmės atlikimo metu nebuvo kreiptasi. Probacijos tarnyba nepagrįstai, esant tik formaliam pagrindui, iš karto kreipėsi į teismą dėl paskirtos bausmės pakeitimo griežtesne. Įvertinus visumą aplinkybių, teismas pripažįsta, kad nuteistasis nepadarė tokio turinio pažeidimų, dėl kurių jo elgesys turėtų būti vertinamas kaip vengimas atlikti jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę. Laisvės apribojimo bausmės pakeitimas arešto bausme šiuo atveju nebūtų proporcingas ir neatitiktų teisingumo principo reikalavimų, todėl tenkinti Probacijos tarnybos teikimą nėra pagrindo.

16. Atkreiptinas nuteistojo dėmesys, kad jis privalo tinkamai vykdyti laisvės apribojimo bausmės turinį sudarančius teismo skirtus įpareigojimus bei draudimus, nedaryti teisės pažeidimus, antraip Probacijos tarnyba turi teisę ir pareigą, vadovaujantis BK 48 straipsnio 8 dalimi, vėl kreiptis į teismą. Esant pasikartojantiems elektroninio stebėjimo įrenginio techniniams gedimams, dėl kurių yra fiksuojami pažeidimai, nuteistajam rekomenduojama nedelsiant kreiptis į Probacijos tarnybos atstovą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 8 dalimi, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 353 straipsnio 2–3 dalimis, 362 straipsnio 1, 7 dalimis, 364 straipsnio 2–3 dalimis,

nutaria:

Lietuvos probacijos tarnybos Vilniaus skyriaus teikimo dėl nuteistajam V. Š. paskirtos laisvės apribojimo bausmės pakeitimo arešto bausme netenkinti.

Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.