Tauragės apylinkės teismo įsakymas

2024-03-27 · Baudžiamoji byla Nr. e1-258-377/2024

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2024-03-27
Bylos Nr.
e1-258-377/2024
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-36991-2023-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Gražina Gudžiūnienė
Kaltinamasis
D. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. e1-258-377/2024Teisminio proceso Nr. 1-01-1-36991-2023-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.1; 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.1; 1.2.9.9.; 2.12.1.3. (S)
TAURAGĖS APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASISĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2024 m. kovo 27 d.Tauragė
Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų teisėja Gražina Gudžiūnienė,

išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros (Tauragė) prokurorės L. M. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 01-1-36991-23 medžiaga, kurioje

D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Tauragės m., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas - pagrindinis, išsituokęs, dirbantis(duomenys neskelbtini) faktinė gyv. vieta(duomenys neskelbtini) ; teistas Tauragės apylinkės teismo 1) 2009-04-09 pagal LR BK 178 str. 4 d., 2 MGL bauda; 2) 202-07-21 teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 281-1 str. 1 d., taikant BK 64¹ str., galutinė bausmė - 40 MGL (2000 eurų) bauda, skirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždraudimas naudotis specialia teise 3 m. atimant teisę vairuoti transporto priemones; turto konfiskavimas, išieškant konfiskuotino automobilio vertę atitinkančią sumą 2110 eurų; bauda išieškota 2021-03-25; teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 164 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

D. L. vengė išlaikyti vaikus: 2019 m. gruodžio 3 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų D. L. ir I. L. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią iš D. L. priteista teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam, Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka jas indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2019-12-03, iki jų pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant I. L. bei 2023 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu iš D. L. priteista teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 250 Eur, pradedant mokėti nuo 2023-01-05, iki jos pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant I. L., tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., D. L. be pateisinamos priežasties išlaikymo vaikams visiškai nemokėjo, dėl ko I. L. susidarė įsiskolinimas, ir taip vengė pareigos išlaikyti vaikus. Šiais savo veiksmais D. L. padarė nusikalstamą vieką, numatytą BK 164 straipsnyje.

D. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad su buvusia žmona I. L. kartu gyveno apie 12 metų. Kartu gyvenant(duomenys neskelbtini) gimė sūnus G. L., (duomenys neskelbtini) - dukra D. L.. (duomenys neskelbtini) jie susituokė, santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini) Po santuokos nutraukimo iki 2022-09-01 jie dar gyveno kartu. (duomenys neskelbtini) gimė dukra K. L.. Iki 2022 metų sausio mėnesio jis dirbo Lietuvoje, gavo atlyginimą ir pilnai išlaikė savo šeimą. 2022 metų sausio 21 dieną išvyko dirbti į Norvegiją. Ten dirbdamas gavo atlyginimą, iš kurio išlaikė savo šeimą. 2022-09-01 išvyko į Norvegiją ir daugiau pas I nebegrįžo. Santuokos nutraukimo metu vyresniems vaikams iš jo buvo priteista mokėti išlaikymą po 300 eurų kiekvienam vaikui, vėliau buvo priteista mokėti 250 eurų išlaikymą kas mėnesį ir jauniausiai dukrai. Išlaikymo vaikams nemokėjo nuo 2022-09-01. Išlaikymo nemokėjo, nes buvusi žmona neleidžia vaikams su juo bendrauti, nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Taip pat yra įsitikinęs, kad jiems paliko pakankamai turto, nebaigtą statyti namą, įrankius, aplinkos priežiūros techniką. Buvusi žmona iš jo yra gavusi pakankamai, kad galėtų išlaikyti vaikus. Kaltu prisipažįsta visiškai.

Motyvuojamoji dalis

D. L. kaltė įrodyta šia bylos medžiaga:

Nukentėjusioji I. L. parodė, kad su D. L., nors (duomenys neskelbtini) jų santuoka buvo nutraukta, kartu gyveno iki 2022-09-01. Jiems gimė vaikai G. L., D. L., K. L.. 2022-09-01 D. L. išskrido į Norvegiją ir daugiau į šeimą nebegrįžo. Nuo tos dienos jis vaikams nemokėjo išlaikymo, nors 2019-12-03 Tauragės teismo sprendimu iš D. L. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis Gabrieliui ir Dorotėjai po 300 eurų kiekvienam, 2023-03-30 teismo sprendimu priteista mokėti išlaikymą po 250 eurų Kotrynai. D. L. nemokant išlaikymo vaikams geranoriškai, ji kreipėsi į antstolį ir pateikė vykdomuosius raštus, tačiau išlaikymo vaikams D. L. nemokėjo. 2023 m. vasarą kreipėsi į Vaikų išlaikymo fondą ir iš fondo gauna vaikams tam tikras išmokas, po 88 Eur per mėnesį vieno vaiko išlaikymui. Iš socialinių tinklų mato, kad D. L. gyvena gerai, keliauja, pramogauja, ieško pirkti namą, jo finansinė padėtis nėra sunki.

I. L. pareiškimas, kuriame pareiškėja nurodo, kad D. L. nemoka vaikams priteisto išlaikymo. Prie pareiškimo pridėtos foto nuotraukos iš socialinių tinklų.

2019-12-03 Tauragės apylinkės teismo sprendimas, iš kurio matyti, kad išnagrinėjus civilinę bylą pagal pareiškėjų D. L. ir I. L. pareiškimą dėl santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu, patvirtinta pareiškėjų pateikta 2019-11-21 sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią iš D. L. priteista mokėti išlaikymą sūnui G. L., gim. (duomenys neskelbtini) , ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam, iki jų pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant I. L..

2023-03-30 Tauragės apylinkės teismo nutartis, iš kurios matyti, kad civilinėje byloje patvirtinus I. L. ir D. L. 2023-03-25 sudarytą taikos sutartį, iš D. L. priteista mokėti išlaikymą dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) , periodinėmis išmokomis po 250 Eur, iki jos pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant I. L..

Antstolio K.Košio pateikti pranešimai, iš kurių matyti, kad dėl išlaikymo išieškojimo iš skolininko D. L., kuriose išieškotojas I. L., vykdomos dvi vykdomosios bylos. (duomenys neskelbtini) D. L. įsiskolinimas vykdomojoje byloje Nr. 0118/23/00211 yra 9398 Eur, o vykdomojoje byloje Nr. 0118/23/01830 - 2459,56 Eur. Su skolininku antstolis buvo susisiekęs ir bendravo elektroniniu paštu. Skolininkas 2023-02-21 buvo parašęs el.laišką, kad mokės po 350 eurų, tačiau lėšos nebuvo mokamos.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus 2024-02-23 pranešimas, iš kurio matyti, kad I. L. 2023-05-30 kreipėsi į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos fondo administraciją prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir pateikė prašymą skirti ir mokėti vaikų išlaikymo išmokas už G. L., D. L. ir K. L.. I. F. valdybos Klaipėdos skyriaus paskirtos 2023-06-01 sprendimais ir mokamos nuo 2023-05-01. Mokėjimas nenutrauktas.

2024-01-10 Pranešimas, kad D. L. dirba įmonėje (duomenys neskelbtini) nuo 2022-01-21.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį atsako tas, kas vengė pareigos išlaikyti vaiką, mokėti lėšas vaikui išlaikyti ar teikti kitą būtiną materialią paramą vaikui. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis skelbia, kad tėvai turi pareigą auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 1 dalyje. Tėvai, siekdami garantuoti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tenkinti savo įgimtus ir įgytus gebėjimus, privalo šias pareigas vykdyti tinkamai.

D. L. kaltinamas tuo, kad 2019 m. gruodžio 3 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu patvirtinta pareiškėjų D. L. ir I. L. 2019 m. lapkričio 21 d. sudaryta santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, pagal kurią iš D. L. priteista teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams G. L., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 Eur kiekvienam, Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatyta tvarka jas indeksuojant atsižvelgiant į infliaciją, pradedant mokėti nuo 2019-12-03, iki jų pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant I. L. bei 2023 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu iš D. L. priteista teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. L., gim. (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 250 Eur, pradedant mokėti nuo 2023-01-05, iki jos pilnametystės, lėšas uzufrukto teisės pagrindu mokant I. L., tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., D. L. be pateisinamos priežasties išlaikymo vaikams visiškai nemokėjo, dėl ko I. L. susidarė įsiskolinimas, ir taip vengė pareigos išlaikyti vaikus.

Vengimas išlaikyti vaiką padaromas tiesiogine tyčia, nustačius, kad pareiga išlaikyti vaiką nevykdoma ne dėl objektyvių, pateisinamų priežasčių, o sąmoningai sukuriant situaciją, dėl kurios tampa neįmanomas net ir priverstinis (teisės aktų nustatyta tvarka) išlaikymo vaikui lėšų ar kitokios materialinės paramos išieškojimas. Vengimas gali pasireikšti įvairiais būdais: kaltininkui neįsidarbinant ar dirbant nelegaliai, slepiant pajamas ar kitokias turtines lėšas, panaudojant jas kitiems tikslams ir pan. Atsakomybėn pagal BK 164 straipsnį asmuo negali būti traukiamas tik tuo atveju, kai yra nustatoma, kad pareiga išlaikyti vaiką nėra vykdoma dėl svarbių priežasčių. Svarbiomis priežastimis derėtų laikyti priverstinę bedarbystę, nedarbą dėl ligos, sunkią finansinę padėtį, įkalinimą ir pan.‏‏‎ (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-20/2014 ir kt.). Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 straipsnis) yra pavojinga nusikalstama veika ne tik dėl to, kad nevykdomi teismo paskirti įpareigojimai, tačiau pirmiausia dėl to, kad ją padarius kyla grėsmė normaliam, visaverčiam vaiko aprūpinimui. Priteisto išlaikymo mokėjimas teismo nustatyta tvarka yra būtinas nuolat, nes augančio vaiko poreikiai yra nuolatiniai ir nenutrūkstami. Priteisto išlaikymo nemokėjimas ilgesnį laikotarpį gali būti pateisinamas tik esant itin svarbioms priežastims, tačiau kartu pažymėtina, kad išlaikymą vaikui teikiantis asmuo privalo dėti pastangas, kad tokią pareigą įvykdytų nustatyta tvarka.‏

Nagrinėjamu atveju, kaltinamasis, žinodamas apie 2019 m. gruodžio 3 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu patvirtintą (duomenys neskelbtini) sudarytą santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį ir apie turimą pareigą kas mėnesį mokėti priteistą vaikams G. L. ir D. L. išlaikymą po 300 Eur bei 2023 m. kovo 30 d. Tauragės apylinkės teismo sprendimu priteistą teikti išlaikymą nepilnametei dukrai K. L. po 250 Eur, tačiau laikotarpiu nuo 2022 m. rugsėjo 1 d. iki 2023 m. rugsėjo 14 d., be pateisinamos priežasties išlaikymo vaikams visiškai nemokėjo, dėl ko I. L. susidarė įsiskolinimas, užvestos vykdomosios bylos. Kaltinamasis nurodo, kad išlaikymo nemokėjo, nes buvusi žmona neleidžia vaikams su juo bendrauti, nesilaiko teismo nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos. Taip pat yra įsitikinęs, kad buvusiai šeimai paliko pakankamai turto, nebaigtą statyti namą, įrankius, aplinkos priežiūros techniką. Buvusi žmona iš jo yra gavusi pakankamai, kad galėtų išlaikyti vaikus.

Akivaizdu, kad kaltinamasis žinojo apie jo pareigą teikti išlaikymą pagal patvirtiną santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartį, bei vėliau priimtą sprendimą, tačiau šios savo pareigos nevykdė, šiais tyčiniais veiksmais neprisidėjo prie vaiko išlaikymo. D. L. kaltę dėl padaryto nusikaltimo patvirtina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie BPK 20 straipsnio prasme, pripažintini įrodymais: nukentėjusios apklausos protokolai, antstolio ikiteisminio tyrimo metu raštiški paaiškinimai, kuriuose nustatyta, kad kaltinamasis nemokėjo nepilnamečiams vaikams teismo paskirto išlaikymo, bei kita rašytinė bylos medžiaga. D. L. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 164 straipsnį. Veika padaryta veikiant tiesiogine tyčia, kadangi D. L., žinodamas, jog turi prievolę mokėti nepilnamečiams vaikams išlaikymui teismo patvirtintą sumą, turėdamas realią galimybę juos mokėti, šios pareigos nevykdė. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis, pablogėjus jo turtinei padėčiai, būtų kreipęsis į savo buvusią sutuoktinę ar kitas institucijas dėl iš jo priteisto išlaikymo dydžio sumažinimo.

Prokurorė siūlo D. L. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 164 straipsnyje, skirti 1 m. laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d., įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį sumokėti 2000 eurų I. L. susidariusiam įsiskolinimui padengti. Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę mažinti 1/3, galutinę bausmę skirti 8 laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros. Vadovaujantis BK 48str. 6d., įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį sumokėti 2000 eurų I. L. susidariusiam įsiskolinimui padengti.

D. L. buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. D. L. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu.

Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. BK 41 straipsnis, numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad šie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

BK 164 straipsnio sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės – viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Teismas, skirdamas bausmę D. L., atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. L. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), veikdamas tiesiogine tyčia. Jis teistas, teistumas neišnykęs, administracine tvarka nebaustas, Lietuvoje nedirbantis, dirba Norvegijoje. D. L. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta; atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad veiką padarė recidyvistas ( BK 60 str. 1 d. 13 p.). Byloje nėra duomenų apie D. L. gydymąsi psichiatrinėse ligoninėse ir (ar) įrašymą į priklausomybės ligų įskaitą.

Įvertinus anksčiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmės turinčias aplinkybes, taip pat byloje nustatytas nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes, jo pobūdį, pavojingumo laipsnį, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. L. už BK 164 straipsnyje nustatytos nusikalstamos veikos padarymą šio straipsnio sankcijoje nustatytą ir prokurorės siūlomą bausmę - laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros bei įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį sumokėti 2000 eurų I. L. susidariusiam įsiskolinimui padengti.

D. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina nepakeista iki baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, pradėjus vykdyti bausmę – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsniu, 164 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

D. L. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir paskirti 1 m. (vienerių) laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį sumokėti 2000 (dviejų tūkstančių) eurų I. L. susidariusiam įsiskolinimui padengti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, bausmę mažinti 1/3, galutinę bausmę skirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 6 dalimi, įpareigoti per bausmės atlikimo laikotarpį sumokėti 2000 (dviejų tūkstančių) eurų I. L. susidariusiam įsiskolinimui padengti.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

D. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti nepakeistą iki teismo baudžiamojo įsakymo pradėjimo vykdyti, o pradėjus vykdyti bausmę – panaikinti.

Išaiškinti D. L., kad:

1) laisvės apribojimo bausmės vykdymo metu teismas vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti paskirtus įpareigojimus kitomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytomis baudžiamojo poveikio priemonėmis, įpareigojimais, draudimais, paskirti papildomų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą, jeigu tai darytų teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui;

2) jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių, ir (ar) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu. Laisvės apribojimo bausmė keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles;

Išaiškinti D. L., kad nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos, paduoti Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmams prašymą, reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Kaltinamajam pasinaudojus šia teise, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Gražina Gudžiūnienė