Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėja Jūratė Jakubonienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-600-478/2015

Teisėjas Jonas Malinauskas Teisminio proceso Nr. 1-88-1-00021-2013-7

NUTARTIS

2015 m. rugsėjo 24 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Jūratės Jakubonienės, teisėjų Danutės Giačaitės, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei - Puidienei, dalyvaujant prokurorei Alimai Petruškevičienei, nuteistojo A. V. gynėjui advokatui Eugenijui Senovaičiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. apeliacinį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo

A. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, 198¹ straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, ir nubaustas:

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. M. elektroninės bankininkystės duomenų įgijimas ir laikymas) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. M. atveju) terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. M. elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimo atvejai) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. M. atveju) terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. I. elektroninės bankininkystės duomenų įgijimas ir laikymas) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. I. atveju) terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. I. elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimo atvejai) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios J. I. atveju) terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 214 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios L. N. elektroninės bankininkystės duomenų įgijimas ir laikymas) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios L. N. atveju) terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams;

pagal BK 215 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios L. N. elektroninės bankininkystės duomenų panaudojimo atvejai) terminuotu laisvės atėmimu 8 (aštuoniems) mėnesiams;

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, (nukentėjusios L. N. atveju) terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo (idealiosios sutapties atveju) ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - terminuotas laisvės atėmimas 2 (dvejiems) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, (byloje atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas) paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-09-16 nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Nuteistajam A. V. paskirta kardomoji priemonė - suėmimas ir jis suimtas teismo salėje po nuosprendžio paskelbimo.

Nuteistajam į bausmės laiką įskaityta bausmė atlikta pagal 2014-09-16 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. K., tačiau jo atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. sausio 6 d., laike nuo 11 val. 36 min. iki 12 val. 11 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai J. M. į laidinį telefoną, melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai informavo, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos. J. M. padiktavus jos AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, juos neteisėtai įgijo ir laikė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 6 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su E. K., K. S., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą ikiteisminį tyrimą jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas neteisėtai įgytus J. M. vardu išduotus AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui kuris, neteisėtai atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios J. M. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra 2013-01-06, kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie J. M. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko 2 mokėjimus po 0,01 Lt į UAB ,,4 Finance” sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), kredito įstaigai pateikė J. M. asmens duomenis, taip save identifikavo kaip J. M., ir tokiu būdu suklaidino kredito įstaigą bei apgaule gavo iš UAB „4finance“ 1500 Lt ir 1000 Lt paskolas J. M. vardu ir į jos sąskaitą. K. S. suradus E. K., į kurio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,Swedbank“ turėjo būti pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo per du kartus pervedė iš J. M. sąskaitos minėtus 2500 Lt į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris (E. K.) juos išgrynino ir K. S. nurodymu pervedė į nenustatytų asmenų sąskaitas, tokiu būdu, neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, apgaule savo ir kitų asmenų naudai A. V. įgijo 2500 Lt vertės UAB ,,4finance” priklausantį turtą ir padarė nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. sausio 6 d., apie 19 val. 26 min., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai J. I. į laidinį telefoną, melagingai prisistatė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai informavo, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos ir, kad tam užkirsti kelią, reikalingi jos elektroninės bankininkystės duomenys J. I. padiktavus jos AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, juos neteisėtai įgijo ir laikė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 6 d., A. V., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), veikdamas bendrininkų grupėje su K. S., pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, E. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas neteisėtai įgytus J. I. vardu išduotus AB Swedbank banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) internetinės prieigos duomenis - elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris neteisėtai atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios J. I. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, tai yra 2013-01-07, kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie J. I. AB ,,Swedbank“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir atliko du mokėjimus po 0,01 Lt į UAB ,,4Finance” sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), vieną mokėjimą 0,01 Lt į UAB ,,M. C.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kredito įstaigoms pateikė J. I. asmens duomenis, taip save identifikavo kaip J. I. ir tokiu būdu suklaidino kredito įstaigą bei apgaule gavo iš UAB „4finance“ 1500 Lt ir 1000 Lt paskolas, o iš UAB „M. C.“ 1200 Lt paskolą J. I. vardu ir į jos sąskaitą. K. S. suradus E. K., kuris turėjo surasti asmenį, į kurio sąskaitą banke bus pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, ir šiam suradus G. Ž., kuri E. K. pateikė savo sąskaitos AB ,,Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), o šis sąskaitos numerį pateikė K. S.. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pervedė iš J. I. sąskaitos minėtus 3700 Lt ir sąskaitoje buvusius J. I. priklausančius 150 Lt į G. Ž. AB ,,Swedbank“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuri juos išgrynino ir perdavė E. K., o šis K. S. nurodymu pervedė į nenustatytų asmenų sąskaitas, tokiu būdu, kaltinamasis A. V., neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2500 Lt vertės UAB ,,4finance” priklausantį turtą, 1200 Lt vertės UAB ,,M. C.” priklausantį turtą ir 150 Lt, priklausančių J. I., tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2013 m. sausio 31 d., laike nuo 17:42 val. iki 18:43 val., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), paskambino nukentėjusiajai L. N. į laidinį telefoną, melagingai prisistatė finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pareigūnu ir melagingai informavo, kad nukentėjusiosios sąskaitoje neteisėtai atliekamos finansinės operacijos. Jų nutraukimui reikalingi jos elektroninės bankininkystės duomenys. L. N. padiktavus jos AB ,,DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) elektroninių mokėjimo priemonių naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodus, asmeninius prisijungimo slaptažodžius, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, juos neteisėtai įgijo ir laikė, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje.

Be to, A. V. nuteistas už tai, kad 2013 m. sausio 31 d., atlikdamas laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini), A. V., veikdamas bendrininkų grupėje su K. S., pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, E. K. bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, turėdamas neteisėtai įgytus L. N. vardu išduotus AB ,,DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), internetinės prieigos duomenis – elektroninės bankininkystės vartotojo identifikavimo kodą, asmeninį prisijungimo slaptažodį, prisijungimo prie elektroninės bankininkystės banko suteiktus slaptažodžius, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, juos perdavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui, kuris neteisėtai atliko finansines operacijas neteisėtai panaudodamas nukentėjusiosios L. N. elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, 2013-01-31 kaip teisėtas naudotojas prisijungė prie L. N. AB ,,DNB“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 40 Lt ir 240 Lt mokėjimus į E. K. ,,DNB“ banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 50 Lt mokėjimą į UAB ,,Bitė Lietuva” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), atliko 3 mokėjimus po 0,01 Lt į UAB ,,4Finance” sąskaitas Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini), ir UAB ,,M. C.” sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kredito įstaigoms pateikė L. N. asmens duomenis, taip save identifikavo kaip L. N., tokiu būdu suklaidino kredito įstaigas ir apgaule gavo iš UAB „4finance“ dvi 1000 Lt paskolas L. N. vardu į jos sąskaitą, K. S. suradus E. K., į kurio sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) AB ,,DNB“ banke, turėjo būti pervestos apgaule įgyjamos piniginės lėšos, nenustatytas asmuo per vieną kartą pervedė iš L. N. sąskaitos minėtus 2000 Lt į E. K. banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuris juos išgrynino ir K. S. nurodymu perdavė nenustatytam asmeniui, tokiu būdu kaltinamasis A. V., neteisėtai prisijungdamas prie informacinės sistemos, apgaule savo ir kitų asmenų naudai įgijo 2000 Lt vertės UAB ,,4finance” priklausantį turtą ir 280 Lt, priklausančių L. N.. Tai yra padarė nusikaltimus, numatytus BK 198¹ straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu nuteistasis A. V. prašo sušvelninti Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu jam paskirtą bausmę ir paskirtą bausmę iš naujo subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nuosprendžiu.

Apeliacinės instancijos teisme nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Eugenijus Senovaitis prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė Alima Petruškevičienė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. V. apeliacinis skundas atmestinas.

A. V., apeliaciniame skunde keldamas bausmės individualizavimo klausimą, neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą nuosprendį ir baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų nepadaryta, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tik tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, nuosprendžio plačiau neanalizuodamas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).

Įvertinęs bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes bei priėmė nuosprendyje aptartais įrodymais pagrįstą ir motyvuotą nuosprendį, kuriame teismo padarytos išvados atitinka bylos aplinkybes, baudžiamasis įstatymas A. V. pritaikytas tinkamai, bausmė paskirta teisingai.

Apeliantas teigia, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 27 d. nuosprendžiu jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

A. V. nuteistas pagal BK 214 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), 198¹ straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 215 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos), BK 182 straipsnio 1 dalį (3 nusikalstamos veikos).

Už BK 214 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 198¹ straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki dvejų metų. Už nusikaltimo, numatyto BK 215 straipsnio 1 dalyje, padarymą gali būti skiriama bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos bausmės - viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki trejų metų.

Įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, nustatytų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – bausmės teisingumo principas. BK 54 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė – teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, tačiau šio straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad teismas privalo įvertinti ir visą eilę kriterijų, kurie ypatingai svarbūs parenkant teisingą ir adekvačią nusikalstamai veikai bausmę. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-519/2013). Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės įvertinimas.

Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. V. bausmę, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes, vadovavosi BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmes, kurias subendrino, nepažeisdamas BK 63 straipsnio nuostatų.

Pirmos instancijos teismas, spręsdamas bausmės skyrimo A. V. klausimą, teisingai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis dalį nusikalstamų veikų padarė bendrininkų grupėje. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino tai, kad A. V. kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Apylinkės teismas teisingai nustatė, jog visos A. V. padarytos veikos yra tyčinės ir baigtos, padarytos jam atliekant bausmę Alytaus pataisos namuose, nusikalstamų veikų metu jis buvo teistas keturis kartus, nuosprendžio priėmimo metu – jau teistas šešis kartus, šešios jo padarytos nusikalstamos veikos apysunkės, kitos šešios – nesunkios, nusikaltimais padaryta žala nebuvo atlyginta. Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad A. V. administracine tvarka nebaustas, Psichiatrijos ir priklausomybės ligų kabinetų įskaitose neįrašytas ir negydytas. Atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai paskyrė būtent laisvės atėmimo bausmę už visas nusikalstamas veikas, o įvertinus tai, kad bausmės buvo paskirtos žymiai mažesnės, nei sankcijoje nustatytas bausmių vidurkis, subendrindamas bausmes teismas BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė, konstatuotina, kad apylinkės teismo jam paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė nėra per griežta.

Be to, skiriant bausmę, buvo atsižvelgta į tai, kad nuteistojo A. V. baudžiamoji byla teisme išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistasis pilnai prisipažino kaltu, todėl jam teisingai taikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir paskirta bausmė buvo sumažinta 1/3 dalimi.

Skunde apeliantas nurodo, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. birželio 5 d. nuosprendis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartimi dalinio sudėjimo būdu buvo subendrintas su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu ir jam buvo paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 8 mėnesiams. Alytaus rajono apylinkės teismas 2015 m. kovo 27 d. nuosprendį dar kartą subendrino su Vilniaus rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu ir paskyrė jam laisvės atėmimo bausmę 3 metams.

Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, konstatuoja, kad apelianto skunde minima Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 9 d. nutartis neegzistuoja, taip pat tą dieną Vilniaus miesto apylinkės teismas nepriėmė jokio nuosprendžio A. V. atžvilgiu, apie skunde nurodytą teismo sprendimą jokios informacijos nėra. Skunde nurodomos datos teismo sprendimas nenurodytas ir vėlesniame 2015-06-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendyje, kuriuo A. V. nuteistas laisvės atėmimu 3 metams 9 mėnesiams. Kadangi šis skundo argumentas nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, yra deklaratyvus, todėl atmetamas.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalies, 4 dalies taisyklėmis, nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Be to, pagrįstai į šios bausmės laiką įskaitė bausmės laiką, atliktą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendį. Tai, jog apeliantas mano, kad jam turėjo būti skirta švelnesnė, nei skundžiamu nuosprendžiu skirta bausmė, nesant baudžiamojo įstatymo pažeidimų, neduoda pagrindo švelninti jam pirmosios instancijos teismo skirtos bausmės rūšies ir dydžio. Nuteistasis privalėjo numatyti ir įvertinti galimas neigiamas savo priešingo teisei elgesio pasekmes dar prieš darydamas nusikaltimus, juo labiau, kad apeliantas ne pirmą kartą pažeidžia įstatymus. Kitų išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytų veikų pobūdžiu ar nuteistojo asmenybe, šioje byloje nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį, būtų neįsigilinęs į faktines bylos aplinkybes ar būtų neteisingai pritaikęs baudžiamojo įstatymo nuostatas. Pirmosios instancijos teismas teisingai, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme ir paskyrė teisingą subendrintą galutinę bausmę.

Apibendrinus tai, kas išdėstytą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo išvados dėl nuteistojo kaltės pagrįstos įrodymų visetu, abejoti priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu nėra pagrindo, nuteistajam A. V. paskirta bausmė individualizuota teisingai, nepažeidžiant BK 54 ir 41 straipsniuose numatytų nuostatų, bausmės subendrintos nepažeidžiant BK 63 straipsnio nuostatų, todėl keisti nuosprendžio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

Byloje gautas Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos raštas, jog nagrinėjamoje byloje antrinės teisinės pagalbos, teikiamos nuteistajam A. V., išlaidas iki 2015 m. rugpjūčio 21 d. sudaro 69,48 Eur (7 t., b. l. 92). BPK 322 straipsnio 1 dalyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas apeliaciniame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-405/2014). Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo A. V. apeliacinį skundą atmesti.