- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-23
- Bylos Nr.
- 2A-1928-413/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-06057-2014-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Koriaginas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“
- Atsakovas
- V. P.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintautas Koriaginas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Nordecum“ ieškinį atsakovui V. P. dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 700 Lt skolos, 314 Lt palūkanų, 383,39 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinį grindė tuo, jog 2011 m. sausio 14 d. ieškovė ir atsakovas, naudodami nuotolinio ryšio priemones sudarė Vartojimo kredito sutartį SP 1762, pagal kurią ieškovė suteikė atsakovui 700 Lt kreditą 180 dienų terminui, o atsakovas įsipareigojo grąžinti Kreditą laiku bei sumokėti 140,86 proc. metines palūkanas. Tačiau savo įsipareigojimų atsakovas nevykdė, į ieškovės raginimus (telefonu, sms žinutėmis, el. paštu, paštu) grąžinti skolą nereagavo.
Atsakovui adresuoti teismo procesiniai dokumentai, kuriuose nustatytas 14 dienų terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti, įteikti 2014 m. balandžio 25 d. viešo paskelbimo būdu, tačiau atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Esant ieškovės prašymui, teismas priėmė sprendimą už akių.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. gegužės 19 d. sprendimu už akių ieškinį tenkinto iš dalies, priteisė iš atsakovo V. P. 700 Lt skolos, 314 Lt sutartinių palūkanų, 60,48 Lt delspinigių, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą (1074,48 Lt), skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 7 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 41,52 Lt žyminio mokesčio UAB „Nordecum“ naudai.
Formaliai įvertinęs ieškovės pateiktus rašytinius įrodymus teismas sprendė, kad atsakovas praleido prievolės įvykdymo terminą ir laikomas pažeidusiu prievolę. Teismas pažymėjo, kad vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę draudžiama. Iš bylos duomenų teismas sprendė, kad ieškovė įrodė ir pagrįstai apskaičiavo skolos dydį, todėl ieškovės reikalavimą dėl skolos priteisimo pripažino pagrįstu ir priteisė iš atsakovo 700 Lt skolą ir 314 Lt sutartinių palūkanų.
Įvertinęs tai, jog atsakovas nevykdė sutarties tinkamai, vadovaujantis CK 6.256 straipsnio 1 ir 2 dalimis bei sudarytos sutarties sąlygomis, teismas sprendė, jog atsakovui kyla pareiga sumokėti ieškovei netesybas. Teismas nustatė, jog sutarties 8.3. punkte buvo numatyta, kad atsakovas už kiekvieną termino praleidimo dieną nuo laiku nesumokėtos sumos privalo ieškovui mokėti 0,05 proc. dydžio delspinigius, tuo pagrindu ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 383,39 Lt delspinigių už laikotarpį nuo 2011 m. vasario 14 d. iki 2014 m. kovo 31 d., t .y. už 1141 dieną. Teismas nustatė, jog ieškovė vartojimo kredito sutartį su atsakovu V. P. sudarė 2011 m. sausio 14 d., sutartyje nustatytas konkretus vartojimo kredito sutarties terminas – 180 dienų. Tuo tarpu ieškovė ieškinį teismui pateikė praėjus daugiau nei trejiems metams po sutarties vykdymo pažeidimo, nepateikė jokių įrodymų, jog iki ieškinio teismui pateikimo ieškovė kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo, delspinigių sumą skaičiavo už visą daugiau nei trejų metų laikotarpį. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas konstatavo, jog ieškovė nepateikė laiku ieškinio teismui dėl savo pačios neapdairumo, dėl ko prašomus priteisti delspinigius sumažino iki 60,48 Lt, skaičiuodamas juos už 180 pradelstų atsiskaityti dienų terminą. Įvertinęs tai, jog skolininkas praleido terminą įvykdyti prievolę, teismas priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai 41,52 Lt dydžio žyminį mokestį.
III. Apeliacinio skundo argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį dėl 60,48 Lt delspinigių priteisimo ir priimti naują sprendimą - priteisti 383,39 Lt delspinigių, atlyginti visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliantė pažymi, jog ji ragino (telefonu, sms žinutėmis, el. paštu, paštu) atsakovą įvykdyti įsipareigojimu, tačiau atsakovas į tai nereagavo, kas patvirtina aplinkybę, kad ieškovė nebuvo pasyvi. Be to, teismas neprašė ieškovės pašalinti trūkumus ir pateikti įrodymus, jog iki ieškinio teismui pateikimo ji kreipėsi į atsakovą dėl skolos grąžinimo. Vartojimo kredito santykius reglamentuoja specialusis teisės aktas – Lietuvos Respublikos Vartojimo kredito įstatymas, kurio 11 straipsnio 8 dalis numato, kad „Pavėluotų įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. ‹...›“. Taigi konkretų netesybų dydį nustato specialusis teisės aktas. Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. sausio 8 d. apžvalgoje Nr. AC-37-1 „Dėl netesybas ir palūkanas reglamentuojančių teisės normų taikymo“ nurodyta, kad „daugiau kaip už šešis mėnesius delspinigius galima priteisti, jeigu skolininkas neprašo taikyti ieškinio senaties termino. Tokia nuostata įtvirtinta ir CK 1.126 straipsnio 2 dalyje, kurioje nurodoma, kad „ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai ginčo šalis reikalauja“. Vadovaujantis nurodytu, apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai prašomus priteisti delspinigius sumažino.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
Apeliacijos dalykas – delspinigių dydžio nustatymo teisėtumo bei pagrįstumo patikrinimas.
Netesybų institutas detaliai reglamentuojamas CK 6.71 – 6.75 straipsniuose, įtvirtinančiuose netesybų sampratą, susitarimo dėl netesybų formą, netesybų ir realaus prievolės įvykdymo santykį, netesybų mažinimą ir kitas nuostatas. Netesybos taip pat įtvirtintos CK 6.245 straipsnio 1 dalyje, apibrėžiančioje civilinės atsakomybės sampratą, CK 6.256 straipsnio 2 dalyje, nustatančioje sutartinės atsakomybės atsiradimo pagrindus, CK 6.258 straipsnyje, įtvirtinančiame skolininko pareigą prievolės neįvykdymo atveju sumokėti netesybas (CK 6.258 straipsnio 1 dalis) ir teismo teisę mažinti pernelyg dideles netesybas (CK 6.258 straipsnio 3 dalis). Netesybos yra nukreiptos į minimalių kreditoriaus nuostolių atlyginimą ir negali būti kreditoriaus pasipelnymo šaltinis bei negali leisti nukentėjusiai šaliai piktnaudžiauti savo teise bei nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Delspinigiai dažniausiai skaičiuojami pažeidus prievolės įvykdymo terminą ir skaičiuojami už kiekvieną prievolės įvykdymo termino praleidimo laiko tarpą (dieną, savaitę ar mėnesį ir pan.).
Nagrinėjamu atveju atsakovo prievolė sumokėti delspinigius kilo iš sutarties, sudarytos tarp verslo subjekto ir šios srities profesionalo UAB „Nordecum ir fizinio asmens. Savo pobūdžiu tai yra vartojimo sutartis (CK 1.39 straipsnio 2 dalis), todėl teismas, savo iniciatyva (ex officio) privalo įvertinti, ar sutarties sąlygos, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas dėl delspinigių dydžio, yra sąžiningos (CK 6.188 straipsnis). Teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad sutartyje šalių sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma, tačiau netesybos negali būti priemonė vienai iš šalių piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės nevykdymo ar netinkamo vykdymo. Šiuo atveju būtina nustatyti protingą ir pagrįstą kreditoriaus ir skolininko interesų balansą. Sąvoka „neprotingai didelės netesybos“ (CK 6.258 straipsnio 3 dalis) įstatymo nesukonkretinta. Pagal kasacinio teismo praktiką teismas, nustatydamas, ar yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, turėtų vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.) ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
Bylos duomenimis, nors ieškovė ieškinyje nurodė, kad ėmėsi aktyvių veiksmų skolai sugrąžinti, informuodama apie tai atsakovą telefonu, SMS žinutėmis, el. paštu, paštu, tačiau šiai aplinkybei pagrįsti nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui jokių įrodymų nepateikė (CPK 178 straipsnis). Todėl nėra pagrindo išvadai, kad ieškovė tinkamai būtų vykdžiausi Vartojimo kredito sutarties 12.4, 12.5 punktų reikalavimus. Pagal sutarties specialiąsias sąlygas vartojimo kreditas turėjo būti pradėtas mokėti nuo 2011 m. vasario 13 d. lygiomis dalimis, po 169 Lt kas mėnesį, iki 2001 m. liepos 13 d. Tačiau į bylą nėra pateikta jokių įrodymų, kad atsakovui šių sąlygų nevykdant, ieškovė būtų pasinaudojusi sutarties 8.4 punkte numatytomis galimybėmis ginti savo turtinius interesus dar iki sutarties termino pabaigos. Kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, į teismą ieškovė kreipėsi praėjus daugiau kaip trims metams nuo sutarties sudarymo. Todėl santykinai didelį delspinigių dydį lėmė pačios ieškovės nerūpestingumas ir neprofesionalumas. Remiantis nurodytu, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog delspinigiai yra neprotingai dideli, todėl teismas pagrįstai juos sumažino. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 263 str., 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Kauno apygardos teismo teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 19 d. sprendimą už akių palikti nepakeistą.
Ši teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.