- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-10-29
- Bylos Nr.
- I1-6435-283/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00208-2020-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjas
- Dalytė Zlatkuvienė (pirm.)
- Pareiškėjas
- R. L.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Lietuvos valstybė
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. L. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas R. L. (toliau – ir pareiškėjas, ir R. L.) skundu, kurį patikslino, pateikdamas skundo trūkumų pašalinimą (toliau – abu dokumentai vadinami skundu) kreipėsi į administracinį teismą ir prašė iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovės atstovas, ir Panevėžio AVPK), priteisti 150 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini), apie 14.32 val. Panevėžio AVPK areštinėje (toliau – ir Areštinė) nusižudė jo brolis L. L. (toliau – ir pareiškėjo brolis, ir L. L.). Pareiškėjas paaiškino, kad jo brolis, vartojęs alkoholį, narkotikus, buvo sulaikytas ir uždarytas Areštinėje. Kadangi staigiai nutraukus alkoholio ir narkotikų vartojimą, yra paveikiama žmogaus psichika, todėl jo brolis nusižudė. Teigė, kad nors Areštinės pareigūnams buvo žinoma, kad jo brolis dėl abstinencijos būsenos vartojo vaistus, todėl turi būti imtasi veiksmų, skirtų užtikrinti jo saugumą, tačiau to nebuvo padaryta. Tvirtino, kad Areštinėje nesukurta tinkama ir pakankama suimtųjų priežiūros sistema, o esanti suimtųjų priežiūros sistema veikė netinkamai. Tvirtino, kad Areštinės kamerose nėra įrengta vaizdo stebėjimo ar kitos sistemos, kurių pagalba būtų galima nuolat stebėti nuteistųjų elgesį, o bendro naudojimo bei gyvenamosiose patalpose nėra stacionaraus posto, kuriame budėtų pareigūnas. R. L. tvirtino, kad jo brolis, (duomenys neskelbtini) dienos metu buvęs kameroje, nebuvo stebimas, Panevėžio AVPK pareigūnai nesugebėjo prižiūrėti jo brolio, todėl jis ir turėjo galimybę nusižudyti. Pareiškėjas vertino, kad Areštinės pareigūnų veiksmų neteisėtumas pasireiškė netinkamu teisės aktais nustatytos pareigos prižiūrėti ir apsaugoti suimtuosius, įskaitant ir jo brolį, vykdymu, ir tai yra tiesioginė neturtinės žalos atsiradimo priežastis, sudarė sąlygas (neužkirto kelio) jo broliui pasikėsinti į savo gyvybę. Pareiškėjas teigė, kad dėl brolio netekties jis patyrė didelį dvasinį sukrėtimą, sielvartą, liūdesį, išgyvenimus, nuolat išgyvena emocinę depresiją, patyrė psichologinę ir moralinę neturtinę žalą. Tvirtino, kad Panevėžio AVPK net nepranešė jam apie brolio netektį, į tai buvo žiūrima aplaidžiai, dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimą, nežinią, pyktį, sielvartą (b. l. 1–13, 22–23).
Atsiliepimas
Atsakovei Lietuvos valstybei atstovaujantis Panevėžio AVPK atsiliepimu į skundą (b. l. 28–31) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Panevėžio AVPK atsiliepime nurodė, kad L. L. 2020 m. birželio 2 d. į Areštinės kamerą Nr. 19 buvo uždarytas, vadovaujantis ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-21657-20 priimtu nutarimu. Iš asmens kortelės išrašo skilties „Medicininė kortelė“ duomenų matyti, kad, įvertinus L. L. būklę, buvo nustatyta, kad jis gali būti areštinėje, ir nurodyta asmenį stebėti. Asmens kortelės išrašo skiltyje „Asmens požymiai“ nebuvo nurodyta, kad asmuo linkęs žudytis. Panevėžio AVPK paaiškino, kad Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui atliekant aplinkybių patikslinimą, buvo išanalizuoti Areštinės kameros Nr. 19 stebėjimo (duomenys neskelbtini) vaizdo įrašai. Peržiūrėjus šiuos vaizdo įrašus, buvo nustatyta, kad Areštinės darbuotoja, prieš pastebėdama L. L. savižudybę, kamerą Nr. 19 tikrino 13.55 val., 13.58 val., 14.01 val., 14.06 val., 14.16 val.; tai, kad L. L. kilpoje, ji pastebėjo 14.25 val.; apie įvykį buvo nedelsiant pranešta Greitosios medicinos pagalbos medikams; 14.26 val. Areštinės pareigūnai ir Areštinės slaugytoja įėjo į kamerą Nr. 19 ir slaugytoja pradėjo gaivinti L. L., buvo panaudotas dirbtinio kvėpavimo aparatas; 14.33 val. į įvykio vietą atvyko Greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie 20 min. gaivino L. L.. Atsakovės atstovas teigė, kad nurodytos aplinkybės patvirtina, jog pareigūnai veikė teisės aktų nustatyta tvarka: įvertino L. L. sveikatos būklę ir nustatė, kad asmuo gali būti areštinėje. Kadangi L. L. nuolatinis stebėjimas nebuvo skirtas, jis buvo stebimas Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtintos Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcijos (toliau – ir Instrukcija) nustatyta tvarka, t. y. periodiškai, bet ne rečiau kas 30 min. Tvirtino, kad atsitikus įvykiui, pareigūnai veikė Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Vidaus tvarkos taisyklės) nustatyta tvarka – nedelsdami suteikė pirmąją medicinos pagalbą. Dėl įvykio Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriuje buvo atliktas aplinkybių patikslinimas, kurio metu priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir L. L. mirties nebuvo nustatytas, todėl tarnybinis patikrinimas nebuvo pradėtas. Atsakovės atstovė teigė, kad pareigūnai tinkamai vykdė teisės aktų priskirtas funkcijas, elgėsi rūpestingai ir atsakingai. Nurodė, kad teisės aktai nenumato, kurie konkrečiai mirusiojo artimieji turi būti informuojami apie mirties faktą, o apie L. L. mirties faktą (duomenys neskelbtini) buvo informuoti du artimiausi giminaičiai – brolis ir sutuoktinė. Teigė, kad, įvertinus tai, jog pareiškėjas atliko laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose ir realių galimybių pasirūpinti mirusiojo palaikais neturėjo, tai, kad policijos pareigūnai jam nepranešė apie brolio mirtį, negali būti laikoma kaip teisės aktų pažeidimas. Panevėžio AVPK teigė, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, esančią priežastiniame ryšyje su Panevėžio AVPK pareigūnų galimai neteisėtais veiksmais, ir vertino, kad nėra sąlygų, būtinų valstybės civilinei atsakomybei kilti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje nagrinėjamas ginčas dėl neturtinės žalos, kurios atsiradimas siejamas su Panevėžio AVPK areštinės pareigūnų galimai neatliktomis pareigomis prižiūrėti Areštinėje kalintą L. L., dėl ko pastarasis (duomenys neskelbtini) Areštinėje nusižudė.
Ginčo dėl neturtinės žalos atlyginimo teisiniams santykiams taikomos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.271 straipsnio nuostatos. CK 6.271 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šioje teisės normoje įtvirtinta viešoji civilinė atsakomybė, kurios specifika yra ta, kad civilinės atsakomybės subjektas yra ne privatus, bet viešasis asmuo – valstybė. Atsakomybės subjekto ypatumai lemia tam tikrus šios civilinės atsakomybės taikymo ypatumus. Vienas iš jų yra tai, kad šio delikto padarymas suponuoja griežtą civilinę atsakomybę, tai yra, civilinę atsakomybę be kaltės, CK 6.271 straipsnyje nustatytai viešajai atsakomybei atsirasti pažeidėjo kaltės sąlyga nėra būtina. Tai reiškia, kad viešajai atsakomybei nustatyti pakanka trijų civilinės atsakomybės sąlygų buvimo: valdžios institucijos (jų tarnautojų, pareigūnų) atliktų neteisėtų veiksmų (CK 6.246 straipsnis), asmens patirtos žalos (CK 6.249 straipsnis), neteisėtus veiksmus bei padarytą žalą siejančio priežastinio ryšio (CK 6.247 straipsnis). Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2205-575/2017; 2017 m. rugpjūčio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1980-520/2017).
Pareiškėjas skunde nurodė, kad L. L., gimęs (duomenys neskelbtini), yra jo brolis (b. l. 2–3, 5, 13, 22–24). Panevėžio AVPK nurodytos aplinkybės neginčijo. Teismas neturi pagrindo abejoti faktu, jog pareiškėjas R. L. yra (duomenys neskelbtini) nusižudžiusio L. L. brolis.
Žemesnės instancijos teismas
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29), asmens kortelės išraše (b. l. 33–35), asmens paskirstymo į kameras išraše (b. l. 38), ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-21657-20 byloje (toliau – Ikiteisminis tyrimas) esančio Panevėžio PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) pranešime apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21657-20 (Ikiteisminio tyrimo b. l. 1–2) esančiais duomenimis, Ikiteisminio tyrimo byloje esančiais kito ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-07671-20 (Ikiteisminio tyrimo b. l. 53–58) duomenimis, nustatyta, kad L. L. 2020 m. birželio 2 d. buvo uždarytas į Panevėžio AVPK areštinę, ir 10.25 val. paskirtas į kamerą Nr. 19 (b. l. 29, 33–35, 38). L. L. buvo laikinai sulaikytas, remiantis Panevėžio AVPK Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus 2020 m. birželio 2 d. vyresniojo tyrėjo nutarimu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsniu, dėl įtarimo padarius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 2 dalies 9 punkte, 180 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-07671-20. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi L. L. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 3 mėnesiams terminui (b. l. 33; Ikiteisminio tyrimo b. l. 57–58).
Atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29), asmens kortelės išraše (b. l. 33–35), asmens paskirstymo į kameras išraše (b. l. 38), Panevėžio AVPK darbuotojų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 40–47, 50) esantys duomenys patvirtina išvadą, kad L. L. buvo kalinamas Areštinės kameroje Nr. 19 (toliau – ir kamera) nuo 2020 m. birželio 2 d. iki (duomenys neskelbtini), kameroje buvo laikomas vienas.
L. L. asmens kortelės išrašo skilties „Medicininė kortelė“ duomenys patvirtina, kad: 1) 2020 m. birželio 2 d., 10.43 val. L. L. medicinos darbuotojui nurodė, kad jis ilgą laiką, be paliovos vartojo alkoholinius gėrimus, skundėsi sunkiomis pagiriomis; medicinos darbuotojas užfiksavo, kad stebimas viso kūno tremoras (drebulys), gausus prakaitavimas; L. L. matuotis arterinį kraujo spaudimą atsisakė; pamatuota kūno temperatūra; L. L. skirta vaisto; medicinos darbuotojas į asmens kortelę įrašė nurodymą L. L. stebėti ir davė išvadą, kad jis Areštinėje būti gali; 2) (duomenys neskelbtini), 8.44 val. L. L. medicinos darbuotojui teigė, kad jis negali užmigti, skundėsi nemiga, abstinencija; medicinos darbuotojas įrašė, kad asmuo neagresyvus, tačiau išsigandęs, pamatuotas kraujospūdis, temperatūra; paskirta medikamentų ir vartoti daugiau skysčių; medicinos darbuotojas į asmens kortelę įrašė nurodymą L. L. stebėti ir davė išvadą, kad jis Areštinėje būti gali (b. l. 36).
Minėta, kad, vadovaujantis BPK 166 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 171 straipsnio 1 dalimi, (duomenys neskelbtini) buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-21657-20 L. L. mirties priežasčiai nustatyti, suteikiant kodą (duomenys neskelbtini) (Ikiteisminio tyrimo b. l. 1–9). Be to, remiantis Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (duomenys neskelbtini) tarybinio pranešimo „Dėl aplinkybių patikslinimo“ duomenimis, (duomenys neskelbtini) Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriui buvo pavesta patikslinti aplinkybes ir spręsti klausimą dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo pagal Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto J. I. tarnybinį pranešimą Nr. 50-PR2-5911 (b. l. 40).
Panevėžio AVPK darbuotojų tarnybinių pranešimų duomenimis, (duomenys neskelbtini), nuo 7 iki 19 val. (t. y. ir tuo laikotarpiu, kai L. L. nusižudė) Areštinėje budėtoju dirbo Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus specialistas J. I., budėtojo padėjėjo pareigas vykdė vyriausiasis postinis B. B., 2-ojo posto postinės pareigas vykdė vyriausioji postinė I. T. (b. l. 40, 44–47, 50–51).
Ikiteisminio tyrimo metu kaip liudytojai buvo apklausti J. I., B. B., I. T. apie L. L. mirties areštinės kameroje aplinkybes (Ikiteisminio tyrimo b. l. 45, 61-62, 67-68). Budėtojo pareigas vykdęs J. I. paaiškino, kad jo budėjimo metu L. L. kameroje elgėsi ramiai, patikrinimų metu apie suicidą nekalbėjo, jo elgesys įtarimų nesukėlė. Budėtojo padėjėjo pareigas vykdęs B. B. irgi paaiškino, kad jo budėjimo metu L. L. elgesys jokių įtarimų nesukėlė. Areštinės 2-ojo posto postinės pareigas vykdžiusi I. T. nurodė, kad jos budėjimo metu L. L. niekuo nesiskundė, kameroje elgėsi ramiai, įtarimų nesukėlė. Iš esmės analogiškus paaiškinimus apie L. L. būseną ir elgesį nurodyti Panevėžio AVPK pareigūnai pateikė ir savo parengtuose tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 44, 46, 50).
Remiantis atsakovės atstovo atsiliepime (b. l. 29), Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. tarnybiniame pranešime (b. l. 40-41) nurodytais duomenimis, vaizdo įrašu (b. l. 70), daroma išvada, kad 2-ojo posto postinė I. T. (duomenys neskelbtini) kamerą Nr. 19 pro duryse esantį stebėjimo langelį tikrino 13.55 val., 13.58 val., 14.01 val., 14.06 val., 14.16 val., o patikrinusi šią kamerą 14.25 val., pastebėjo L. L. savižudybę.
Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 29), asmens kortelės išrašo skilties „Medicininė kortelė“ (b. l. 36), Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. tarnybinio pranešimo (b. l. 40–41), Panevėžio AVPK vyriausiųjų postinių I. T. ir B. B. tarnybinių pranešimų (b. l. 44, 50), Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus specialisto J. I. tarnybinio pranešimo (b. l. 46; Ikiteisminio tyrimo b. l. 42), Areštinės bendruomenės slaugytojos J. K. pranešimo (b. l. 48), Panevėžio PK Veiklos skyriaus vyriausiojo tyrėjo pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-21657-20 (Ikiteisminio tyrimo, b. l. 1), Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvado Nr. M158/2020(05) (Ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 37), J. I., I. T. ir B. B. liudytojų apklausos protokolų (Ikiteisminio tyrimo b. l. 45, 61–62, 67–68), Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje Nr. 01-1-21657-20 (Ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 71–72) duomenys patvirtina, kad 2-ojo posto postinė I. T. (duomenys neskelbtini), 14.25 val. pro kameros Nr. 19 stebėjimo langelį duryse pamatė, jog L. L. kaba kilpoje, vieną patalynės skiautės galą užkabinęs ant drabužių kabyklos, kitą užsinėręs ant kaklo; tai pamačiusi, I. T. nedelsdama bėgo iki Areštinės budėtojų posto ir bėgdama šaukė budėtoją J. I., bėgdama sutiko budėtojo padėjėją B. B., su kuriuo atbėgo iki kameros Nr. 19 ir atrakinę kameros duris 14.26 val. įėjo į kamerą; I. T. su B. B. išlaisvino L. L. iš kilpos ir paguldė ant grindų; 14.26 val. į kamerą atbėgo ir Areštinės bendruomenės slaugytoja J. K., kuri pradėjo daryti L. L. išorinį širdies masažą; 14.27 val. B. B. atnešė plaučių vėdinimo įtaisą, kuris buvo panaudotas L. L. gaivinimui; gaivinti L. L. padėjo B. B. ir atbėgę kiti Areštinėje dirbę darbuotojai – Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus viršininkas G. M. ir šio skyriaus specialistas L. M.. Be to, aukščiau išvardinti duomenys patvirtina, kad budėtojas J. I. apie 14.27 val., būdamas įskaitos kabinete, išgirdęs, kad I. T. jį šaukia, iškart nubėgo į 2-ąjį postą, į kamerą Nr. 19 ir iškvietė Greitąją medicinos pagalbą; Areštinės darbuotojai pakaitomis L. L. gaivino kameroje Nr. 19 iki 14.33 val. atvyko Greitosios medicinos pagalbos medikai; atvykus Greitosios medicinos pagalbos medikams, visi kartu L. L. išnešė į koridorių ir 14.34 val. medikai pradėjo gaivinti L. L.; L. L. buvo gaivinamas 20 min., o 14.54 val. konstatuota jo mirtis.
Ikiteisminio tyrimo metu atlikus tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialistas (duomenys neskelbtini) išvadoje Nr. M158/2020(05) konstatavo, kad L. L. mirė nuo uždusimo, suspaudus kaklą kilpa; kaklo suspaudimas kilpa galėjo būti padarytas paties nukentėjusiojo (originale - nukentėjusiojo veiksmų pasekoje); Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialistas (duomenys neskelbtini) davė išvadą Nr. T-A3077/2020(01), kad paimtame L. L. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (Ikiteisminio tyrimo byla, b. l. 37-38).
Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroro (duomenys neskelbtini) nutarimu Ikiteisminis tyrimas L. L. mirties priežasčiai nustatyti buvo nutrauktas, nustačius, kad L. L. mirtis nėra susijusi su veika, turinčia nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros (Panevėžys) prokuroras, įvertinęs ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, padarė išvadą, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp L. L. mirties ir kitų asmenų neteisėtos veikos (Ikiteisminio tyrimo b. l. 71–75).
Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo „Dėl aplinkybių patikslinimo“ duomenimis, tikslinant įvykio aplinkybes, buvo susipažinta su J. I., I. T., B. B., J. K. tarnybiniais pranešimais, L. L. asmens kortelės išrašu, išanalizuotas Areštinės koridoriaus vaizdo įrašas ir, remiantis surinktais duomenimis, buvo padaryta išvada, kad nenustatytas priežastinis ryšys tarp policijos pareigūnų veiksmų ir L. L. mirties, todėl pasiūlyta nepradėti tarnybinio patikrinimo (b. l. 40–42).
Lietuvos policijos generalinio komisaro 2002 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. 380 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimų (2019 m. gruodžio 31 d. įsakymo Nr. 5-V-978 redakcija) 80 punktas nustato, kad policijos įstaigos areštinėje įrengiama nuotolinio asmenų stebėjimo sistema – vaizdo stebėjimo (areštinės kamerose ir pasivaikščiojimų kiemeliuose įrengiamos vaizdo stebėjimo kameros su filmavimo galimybe) ir areštinės kamerose esančių asmenų ir policijos areštinės budėtojo (su policijos areštinės budėtoju, stebinčiu areštinės kameras ir pasivaikščiojimų kiemelius vaizdo monitoriuje, susisiekti skirti domofonai) ryšio sistemos. Š. T. policijos įstaigų areštinių saugos ir eksploatavimo reikalavimai nustato naujai statomų areštinių projektavimo, statybos, esamų areštinių rekonstravimo, kapitalinio remonto pagrindinius reikalavimus, jų materialinį ir techninį aprūpinimą bei lygį (1 punktas), todėl teismas sprendžia, kad nagrinėjamo ginčo atveju šis teisės aktas Panevėžio AVPK Areštinei nėra taikomas.
Policijos areštinėse dirbančių policijos pareigūnų bei kitų darbuotojų teises ir pareigas, policijos areštinėse laikomų asmenų apsaugos ir priežiūros tvarką nustato Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. 5-V-139 patvirtinta Policijos areštinių apsaugos ir priežiūros instrukcija, nauja redakcija išdėstyta Lietuvos policijos generalinio komisaro 2016 m. lapkričio 3 d. įsakymu Nr. 5-V-889.
Instrukcija apibrėžia, kad policijos areštinėse laikomų asmenų apsauga – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir policijos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų pabėgimui, įstatymais jiems draudžiamų turėti daiktų patekimui ir šių vietų užpuolimui užkardyti (3.9 punktas); policijos areštinėse laikomų asmenų izoliavimas – tai policijos areštinėje laikomų asmenų paskirstymas po kameras, siekiant užtikrinti įstatymų nustatytų tarpusavio santykių, santykių su policijos areštinės darbuotojais, giminaičiais ir kitais asmenimis apribojimų įgyvendinimą (3.10 punktas); policijos areštinėse laikomų asmenų priežiūra – tai organizacinių, inžinerinių ir techninių priemonių ir apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnų veiksmų visuma, skirta policijos areštinėse laikomų asmenų elgesio kontrolei užtikrinti, apimanti policijos areštinės darbuotojų ir kitų asmenų patekimo į policijos areštinę kontrolę, policijos areštinėje laikomų asmenų patikrinimus, policijos areštinės kamerų bei patalpų apžiūras, pašto ar perduodamų siuntinių ir smulkiųjų paketų tikrinimą, pasimatymų su giminaičiais ir kitais asmenimis kontrolę bei izoliacijos tarp asmenų, laikomų policijos areštinėje, užtikrinimą (3.11 punktas). Instrukcijos 38 punkte nurodyta, kad pagrindinis reikalavimas užtikrinant policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugą yra šių asmenų izoliavimas, paskirstymas po areštinės kameras ir jų priežiūra, o pagal 39 punkto nuostatas, viena ir policijos areštinėje laikomų asmenų apsaugos priemonių yra periodiškas jų stebėjimas (jei nėra skirtas nuolatinis stebėjimas).
Instrukcijos 101 punkte nustatyta, kad jei policijos areštinėje yra įrengta nuotolinio asmenų stebėjimo sistema, policijos pareigūnas (-ai) ar darbuotojas (-ai), dirbantis (-ys) pagal darbo sutartį, naudodamasis šia vaizdo stebėjimo sistema, užtikrina nuolatinį visų policijos areštinėje esančių areštinės kamerų ir jose laikomų asmenų stebėjimą bei užtikrina, kad būtų sureaguota į netinkamą šių asmenų elgesį, jų teisėtus prašymus ir pan.; periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius tokiose policijos areštinėse gali būti nevykdomas; kitas darbo organizavimas vykdomas instrukcijoje nustatyta tvarka. Teismas vertina, kad Instrukcijos 101 punktas nenustato imperatyvaus reikalavimo įrengti nuotolinio asmenų stebėjimo sistemą. Pagal nurodyto punkto prasmę, tuo atveju, jeigu policijos areštinėje vaizdo stebėjimo sistema nėra įrengta, joje vykdomas periodinis asmenų stebėjimas per kamerose esančius langelius. Pagal Instrukcijos 93.3, 34 punktus, jeigu tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis ar papildomas stebėjimas, vykdomas nurodyto pobūdžio asmenų stebėjimas.
Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 29), Panevėžio AVPK Imuniteto ir vidaus tyrimų skyriaus vyriausiojo tyrėjo D. Ž. tarnybinio pranešimo (b. l. 41), vaizdo įrašo (b. l. 70) duomenimis, vaizdo stebėjimo sistema buvo įrengta Panevėžio AVPK Areštinės koridoriuose. L. L., kalinamas kameroje Nr. 19, buvo periodiškai stebimas per kameroje esantį langelį.
Teismas sprendžia, kad toks L. L. stebėjimas atitiko Instrukcijos 101 punkto reikalavimus.
Remiantis tuo, kas nurodyta, kaip nepagrįstas atmetamas pareiškėjo skundo argumentas, kad Areštinės kamerose turėjo būti įrengta vaizdo stebėjimo sistema, kad ja naudojantis, būtų užtikrinamas nuolatinis areštinės kamerose laikomų asmenų stebėjimas ir sureagavimas į šių asmenų elgesį .
Instrukcijos 3.5 punkte apibrėžta, kad policijos areštinės apsaugos postas – tai apibrėžta teritorija, objektas arba vieta, kurioje policijos areštinės apsaugą užtikrinantys policijos pareigūnai ir kiti darbuotojai stebi ir saugo policijos areštinėje laikomus asmenis bei vykdo kitas instrukcijoje nustatytas užduotis. Pagal Instrukcijos 3.7 punktą, policijos areštinės postinio funkcijas atliekantis pareigūnas – tai policijos pareigūnas, vykdantis policijos areštinėje laikomų asmenų stebėjimą kamerose, pasivaikščiojimo kiemelyje ir kitose patalpose bei laisvu nuo asmenų stebėjimo laiku atliekantis kitas su šių asmenų apsauga susijusias funkcijas, tokias kaip asmenų lydėjimas policijos areštinės teritorijoje, jų stebėjimas pasivaikščiojimų ir pasimatymų metu, šių asmenų krata, kamerų apžiūra, perduodamų daiktų tikrinimas, dokumentacijos pildymas ir kt., o pagal Instrukcijos 3.1 punktą, apsaugos budinčioji pamaina – tai policijos areštinės budėtojo, jo padėjėjo, policijos areštinės postinio funkcijas atliekantys pareigūnai, kiti pareigūnai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartį, apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininko nustatytu laiku policijos areštinėje atliekantys policijos areštinės ir joje laikomų asmenų apsaugos funkcijas.
Bylos duomenimis, (duomenys neskelbtini), nuo 7 iki 19 val. (t. y. tuo laikotarpiu, kai L. L. nusižudė) Areštinėje budėtojo pareigas vykdė Panevėžio AVPK Viešosios tvarkos tarnybos Areštinės ir konvojaus skyriaus specialistas J. I., budėtojo padėjėjo pareigas – vyriausiasis postinis B. B., o 2-ojo posto postinės pareigas – vyriausioji postinė I. T. (b. l. 40, 44–47, 50–51).
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, daroma išvada, kad ginčo laiku Areštinėje kalinto ir L. L. apsauga ir stebėjimas buvo organizuojamas Instrukcijos nustatyta tvarka.
Instrukcijos 86.4 punktas nustato, kad policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas privalo, atsižvelgdamas į policijos areštinėje laikomų asmenų ypatybes, nustatyti jų periodinio stebėjimo areštinės kamerose intervalą; esant būtinumui, tam tikriems asmenims skirti nuolatinį stebėjimą. Instrukcijos 93.3 punktas nustato, kad policijos areštinės vidaus posto postinio funkcijas atliekantis pareigūnas privalo periodiškai, bet ne rečiau kaip kartą kas 30 min., pro durų stebėjimo langelius patikrinti asmenis, esančius kamerose, ir apie atliktą patikrinimą informuoti policijos areštinės budėtojo funkcijas atliekantį pareigūną; jei tam tikriems asmenims yra skirtas nuolatinis stebėjimas, vykdyti nepertraukiamą jų stebėjimą. Instrukcijos 33 punktas nustato, kad esant informacijai apie asmens ketinimą žudytis, žalotis, užpulti ar pasipriešinti policijos areštinės pareigūnams ar šiam bandžius žudytis, susižalojus, užpuolus ar pasipriešinus policijos areštinės pareigūnams, policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas visą surinktą medžiagą apie įvykį teikia apskrities vyriausiojo policijos komisariato ar policijos komisariato viršininkui, o šis per vieną darbo dieną priima sprendimą dėl tokio asmens priskyrimo linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai. Instrukcijos 34 punkte nustatyta, kad asmenims, priskirtiems linkusių pabėgti asmenų kategorijai ar linkusių žudytis, žalotis, užpulti ar priešintis asmenų kategorijai, taikomi papildomi režimo reikalavimai – atliekamos papildomos šių asmenų kratos ir kamerų, kuriose šie asmenys laikomi, apžiūros, vykdomas papildomas šių asmenų stebėjimas; papildomų asmens kratų, kamerų apžiūrų skaičių bei papildomo stebėjimo periodiškumą nustato policijos areštinės vadovo funkcijas atliekantis pareigūnas.
Bylos duomenimis, Areštinėje dirbusi medicinos darbuotoja, 2020 m. birželio 2 d. įvertinusi L. L. sveikatos būklę, nustatė, kad jis Areštinėje gali būti, tačiau davė nurodymą jį stebėti (b. l. 37). Byloje nustatyti duomenys leidžia daryti išvadą, kad L. L. (duomenys neskelbtini) kameroje Nr. 19 elgėsi ramiai, jo elgesys Areštinės pareigūnams J. I., B. B. ir I. T. įtarimų nesukėlė, L. L. suicidinių minčių neišsakė (b. l. 44, 46, 50; Ikiteisminio tyrimo b. l. 45, 68, 71). Be to, minėta, kad L. L. asmens kortelės skiltyje „Asmens požymiai“ nebuvo įrašo, kad asmuo linkęs žudytis (b. l. 33). Byloje nėra pateikta duomenų, galinčių patvirtinti, jog Panevėžio AVPK turėjo kitokių žinių apie L. L. polinkį žudytis ar jo ketinimą žudytis, kad buvo pagrindas priskirti L. L. linkusių žudytis asmenų kategorijai.
Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, sprendžiama, kad nėra pagrindo teigti, jog Panevėžio AVPK turėjo pagrindą priimti sprendimą dėl L. L. priskyrimo linkusių žudytis asmenų kategorijai, vykdyti L. L. papildomą, periodinį ar nuolatinį stebėjimą, taikyti kitus Instrukcijos 34 punkte nustatytus papildomus režimo reikalavimus.
Bylos duomenimis, Areštinės 2-ojo posto postinė I. T. (duomenys neskelbtini) kilpoje esantį L. L. pro kameros Nr. 19 duryse esantį stebėjimo langelį pamatė 14.25 val., prieš tai L. L. stebėjo 13.55 val., 13.58 val., 14.01 val., 14.06 val., 14.16 val. (b. l. 29, 41, 70). Taigi, po paskutinio patikrinimo (14.16 val.) iki to momento (14.25 val.), kai postinė pamatė, kad L. L. kilpoje, praėjo 9 min., t. y. mažiau negu 30 min., kaip nurodyta Instrukcijos 93.3 punkte.
Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, daroma išvada, kad Areštinės 2-ojo posto postinės I. T. vykdytas L. L. stebėjimo dažnumas atitiko Instrukcijos 93.3 punkto reikalavimus.
Pagal Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2017 m. balandžio 3 d. įsakymu Nr. 1V-247 patvirtintų Teritorinių policijos įstaigų areštinių vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės) 51 punktą, policijos areštinėje turi veikti bendruomenės slaugytojas, o nesant tokios pareigybės, asmens sveikatos priežiūrai įgyvendinti yra sudaromos sutartys su valstybės arba savivaldybių asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Taisyklės nustato, kad pirmąją medicinos pagalbą areštantui ūmios, gyvybei pavojingos ligos arba nelaimingo atsitikimo atveju privalo nedelsdami suteikti policijos areštinės darbuotojai (52 punktas); areštantui privalo būti užtikrintas asmens sveikatos priežiūros specialisto skirtas medikamentinis gydymas; jei policijos areštinėje nėra medicinos punkto, už tai, kad asmens sveikatos priežiūros specialisto skirti medikamentai areštantui būtų pateikti laiku, atsako policijos areštinės vadovo (jo nesant – policijos areštinės (policijos komisariato) budėtojo) funkcijas atliekantis pareigūnas (55 punktas). Instrukcijos 43 punktas nustato, kad kamerų, kuriose laikomi asmenys, duris atidaro tik policijos areštinės vadovo ar policijos areštinės budėtojo (budėtojo padėjėjo) funkcijas atliekantis pareigūnas, dalyvaujant dar mažiausiai vienam apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnui.
L. L. asmens kortelės išrašo skilties „Medicininė kortelė“ duomenys patvirtina, kad: 1) 2020 m. birželio 2 d., 10.43 val. apžiūros metu medicinos darbuotoja L. L. pamatavo kūno temperatūrą, paskyrė vaistą; 2) (duomenys neskelbtini), 8.44 val. medicinos darbuotojas pamatavo L. L. kraujospūdį, temperatūrą, paskyrė vaistinių preparatų, nurodė vartoti daugiau skysčių (b. l. 36). Be to, bylos duomenys patvirtina, kad Areštinės 2-ojo posto postinė I. T., pamačiusi L. L. kilpoje, iškart pranešė budėtojui J. I., be to, ji ir budėtojo padėjėjas B. B. įėjo į kamerą ir išlaisvino L. L. iš kilpos; Areštinės bendruomenės slaugytoja J. K. ir Areštinės darbuotojai B. B., G. M., L. M. gaivino L. L. iki atvyko iškviesti Greitosios medicinos pagalbos medikai, kurie toliau gaivino L. L. (b. l. 29, 36, 40–41, 44, 46, 48, 50, 70; Ikiteisminio tyrimo b. l. 1, 42, 45, 61–62, 67–68, 71–72).
Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, daroma išvada, kad Areštinės pareigūnai ir slaugytoja tinkamai vykdė Taisyklių 51, 52, 93.3 punktų reikalavimus. Be to, nustačius, kad kameros Nr. 19 duris atidarė ir į kamerą įėjo du apsaugos budinčiosios pamainos pareigūnai – postinė I. T. ir budėtojo padėjėjas B. B., sprendžiama, kad tokie pareigūnų veiksmai atitiko Instrukcijos 43 punkto reikalavimus.
Byloje nustačius, kad L. L., kalintas kameroje Nr. 19 (duomenys neskelbtini) buvo stebimas tinkamu dažnumu, kad policijos pareigūnai, pamatę, jog L. L. kilpoje, iškart ėmėsi veiksmų jo gyvybei išgelbėti (išėmė iš kilpos, nedelsiant ėmė jį gaivinti, iškvietė Greitąją medicinos pagalbą, kuri toliau gaivino L. L.), kaip nepagrįsti atmetami pareiškėjo skundo teiginiai, kad L. L. nusižudė dėl to, jog Areštinės pareigūnai ir slaugytoja nesugebėjo jo prižiūrėti (b. l. 23).
Pareiškėjas teigė, jog neturtinę žalą sukėlė ir tai, kad Panevėžio AVPK nepranešė jam apie brolio L. L. netektį, į tai pažiūrėjo aplaidžiai, dėl to jis patyrė psichologinį sukrėtimą, nežinią, pyktį, sielvartą (b. l. 23).
Lietuvos Respublikos žmogaus mirties nustatymo ir kritinių būklių įstatymo 12 straipsnio 3 dalis nustato, kad apie asmens mirties faktą įstatymų nustatyta tvarka turi būti pranešta jo giminėms ar artimiesiems. Lietuvos policijos generalinio komisaro 2018 m. sausio 29 d. įsakymu Nr. 5-V-92 „Dėl pirminių būtinųjų veiksmų reaguojant į pranešimus apie nusikalstamas veikas sekos schemų (algoritmų) patvirtinimo“ patvirtintas Reagavimo į pranešimą apie mirties faktą (kai nėra duomenų apie nusikalstamą veiką) algoritmas – būtinųjų veiksmų seka įvykio vietoje (b. l. 66-68) numato, kad apie mirusįjį informuojami artimieji. Teismas sprendžia, kad išvardinti teisės aktai nenustato, jog apie asmens mirtį turi būti pranešta visiems artimiesiems bei nepateikia konkretaus šių artimųjų sąrašo.
Atsakovės atstovo atsiliepimo (b. l. 30) ir Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniojo tyrėjo (duomenys neskelbtini) tarnybinio pranešimo „Dėl mirusiojo L. L.“ (Ikiteisminio tyrimo b. l. 39) duomenimis, apie L. L. mirtį telefonu buvo pranešta kitam jo broliui – V. L. ir sutuoktinei A. L.. V. L. telefoninio pokalbio metu policijos pareigūnui nurodė, kad pareiškėjas, nusižudžiusio L. L. brolis dvynys, atlieka laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose.
Teismas, įvertinęs nustatytas aplinkybes ir atsižvelgęs į taikomą teisinį reguliavimą, daro išvada, kad atsakovės atstovas, nepranešdamas pareiškėjui apie jo brolio mirtį, teisės normų reikalavimų nepažeidė.
Remiantis byloje nustatytomis aplinkybėmis, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, sprendžiama, kad pagrindo konstatuoti neteisėtus Panevėžio AVPK ir šios institucijos pareigūnų veiksmus nėra. Nenustačius neteisėtų viešojo administravimo subjektų veikų, nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijos neteisėtų veiksmų, sąlygos, o nesant šios sąlygos, negali kilti ir atsakomybė už žalą. Dėl šios priežasties pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86, 87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,
nusprendžia:
R. L. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.