Telšių apylinkės teismo nuosprendis

2021-01-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-64-1008/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2021-01-21
Bylos Nr.
1-64-1008/2021
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Daiva Maneikienė
Nukentėjusysis
A. J.
Kaltinamasis
E. K.
TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. sausio 21 d.Mažeikiai
Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmų teisėja Daiva Maneikienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei,

dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorei Olgai Alibajevai, nukentėjusiajam A. J., kaltinamajam E. K.,

viešame teisiamo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), dirbantis, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), 2015 m. birželio 15 d. teistas Latvijos Respublikos Saldus apylinkės teismo nuosprendžiu 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui bei neteisėta ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų gamyba, bausmę atlikęs,

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. K. viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams, o būtent: 2020 m. gegužės 17 d. apie 17 val. 05 val., (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, vairuodamas transporto priemonę – ratinį traktorių Polaris, Scrambler XT1000 valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant A. J. ir jį važiuodamas tempė apie 15-20 metrų atstumą, ko pasėkoje sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas dešiniojo kelio priekinio paviršiaus odos nubrozdinimus, kas sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą.

E. K., apklaustas teisiamajame posėdyje apie jam pareikštą kaltinimą ir žinomas bylos aplinkybes, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, jog 2020 m. gegužės 17 d. kartu su pusbroliu važinėjosi keturračiais. Ieškodami kelio, kuriuo galėtų grįžti į Mažeikius, įvažiavo į nukentėjusiojo A. J. sodybą, tačiau pamatę, kad teritorijoje yra elektrinis „piemuo“, apsisuko ir ketino išvažiuoti. Tuo metu pastebėjo link jų ateinantį nukentėjusįjį, kuris buvo nepatenkintas dėl to, kad jis su pusbroliu įvažiavo į jo sodybos teritoriją. Įvyko žodinis konfliktas. Nukentėjusysis konflikto metu stovėjo priešais jo keturratį. Konflikto metu spustelėjo greičio pedalą ir pastūmė priešais keturratį stovėjusį nukentėjusįjį ir šis nukrito. Kur būtent po susidūrimo su keturračiu atsidūrė nukentėjusysis, tiksliai pasakyti negali, nes nematė, kadangi buvo su šalmu. Kiek tiksliai metrų savo keturračiu tempė nukentėjusįjį, pasakyti taip pat negali, tačiau mano, kad nukentėjusiojo parodymai yra teisingi ir jis galėjo kaltinime nurodytą atstumą tempti nukentėjusįjį savo keturračiu. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, patikino, jog padarė atitinkamas išvadas ir ateityje taip nesielgs. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus civilinį ieškinį dėl 233,16 Eur žalos atlyginimo pripažįsta visiškai ir įsipareigoja jį atlyginti. Nukentėjusiojo A. J. civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies, mano, kad nukentėjusiojo prašoma jam priteisti 4000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra per didelė. Atsižvelgęs į tai, kad nukentėjusiajam buvo padaryti tam tikri sužalojimai, kuriems gydyti buvo reikalingi vaistai, taip pat buvo suplėšyti rūbai, patirti išgyvenimai, sutiko sumokėti nukentėjusiajam 700 Eur, kurie, jo nuomone, ne tik atlygintų nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, bet ir padengtų patirtas išlaidas vaistams bei sugadintiems rūbams.

Byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu (BPK 273 straipsniai). Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

E. K. kaltė padarius 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo, yra visiškai įrodyta teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais ir išvardintais įrodymais (BPK 273, 291 straipsniai):

2020 m. gegužės 18 d. A. J. prašymu pradėti ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 17 d., apie 17 val. 05 min., į privačią namų valdą adresu (duomenys neskelbtini), atvažiavo du keturračiai, kurie ketino pravažiuoti per jo valdas, todėl jis iškėlė ranką ir juos sustabdęs paaiškino, kad kelias baigiasi ir pravažiavimo nėra, dėl to jam buvo pagrasinta būti suspardytam, vėliau vienas keturratis staigiai pradėjo važiuoti į jį ir partrenkęs vilko apie 15-20 metrų (t. 1, b. l. 1–2);

2020 m. gegužės 17 d. pranešimu ROIK Nr. 0120000257181, kuriame užfiksuota bendrajam pagalbos centrui pranešėjo – N. A., nurodyta informacija apie tai, kad du keturračiai nuo (duomenys neskelbtini) pajudėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo centro. Prieš tai jie įvažiavo į pranešėjos kiemą ir pervažiavo jos vyrą, vyras nenukentėjo, sėdo į automobilį ir išvažiavo jų sekti (t. 1, b. l. 19–20);

2020 m. gegužės 17 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl pavojaus eismo saugumui“, kuriame nurodyta, kad 2020 m. gegužės 17 d. 17 val. 15 min. patruliuojant ekipaže „Lūšė 2029“ iš Telšių AVPK budėtojo buvo gautas pranešimas adresu (duomenys neskelbtini) apie tai, kad du keturračiai nuo (duomenys neskelbtini) pajudėjo link (duomenys neskelbtini) kaimo centro. Prieš tai jie įvažiavo į pranešėjos kiemą ir pervažiavo jos vyrą. Vyras nenukentėjo, sėdo į savo automobilį ir išvažiavo jų sekti. Pats paskambinti negali, nes paliko mobilų namuose. Keturračius vairuoja jaunuoliai, galimai neblaivūs, nes vairuoja agresyviai bei elgiasi neadekvačiai. 2020 m. gegužės 17 d. 17 val. 34 min. nuvykus nurodytu adresu (duomenys neskelbtini) pasitiko A. J., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), kuris paaiškino, kad 17 val. 05 min. jam būnant garaže adresu (duomenys neskelbtini), išgirdo, kad į kiemą atvažiuoja keturračiai motociklai. Kai išėjo iš garažo, pamatė, kad per kiemą pravažiavo du keturračiai ir nuvažiavo link ganyklos, kuri buvo aptverta elektriniu piemeniu, ir nutraukė elektrinį piemenį, bei pastebėję, kad toliau nepravažiuos dėl ganykloje esančio griovio apsisuko, tada jis parodė ranka, kad keturračių vairuotojai sustotų. Jiems sustojus, pasakė, kad jie įvažiavo į privačią teritoriją. Tada vieno keturračio vairuotojas paklausė, ar čia yra kelias į Šerkšnėnus, ir teigė jei A. J. nepraleis jų, jie jį suspardys. Šis atsakė, kad jų nepraleis, nes jie yra privačioje teritorijoje ir nutraukė elektrinį piemenį. Tada keturračio vairuotojas, su kuriuo bendravo A. J., pasakė, kad jei jis nepasitrauks, jis jį pervažiuos. A. J. nepasitraukus, keturračio vairuotojas, su kuriuo jis bendravo, pradėjo važiuoti ant jo, jį užkabino ir keturračiu vilko apie 15-20 metrų, tada išvažiavo iš kiemo. Keturračiai neturėjo valstybinių numerių, keturračių vairuotojai buvo su šalmais, keturratis, kuris jį pervažiavo, buvo raudonos ir juodos spalvos, <...> Iškart, kai atsistojo, A. J. sėdo į savo automobilį Opel valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir bandė juos vytis, tačiau matė juos tik važiuojančius (duomenys neskelbtini) gatve link (duomenys neskelbtini) gatvės ir tada pametė iš akiračio. Vykstant į įvykio vietą keturračių motociklų pastebėta nebuvo. Dėl nutraukto elektrinio piemens žala nepadaryta, A. J. patyrė fizinį skausmą. Įvykio vieta fotografuota, nubraižyta eismo įvykio vietos schema. Eismo įvykis įformintas. A. J. teigė, kad šiuo metu jaučiasi gerai ir GMP pagalba jam nereikalinga (t. 1, b. l. 23–25);

2020 m. gegužės 17 d. foto lentele, kurioje užfiksuoti įvykio vietos – (duomenys neskelbtini), vaizdai (1 t., b. l. 25–26);

2020 m. gegužės 17 d. eismo įvykio vietos schema, kurioje nurodyta įvykio vietoje – (duomenys neskelbtini), užfiksuotų keturračio ridos pėdsakų vieta (1), susidūrimo vieta (2), bei vieta, kurioje rasta pėsčiojo kepurė (3) (t. 1, b. l. 28);

2020 m. gegužės 18 d. tarnybiniu pranešimu „Dėl pavojaus eismo saugumui“, kuriame jį rašęs policijos pareigūnas nurodė, kad aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, telefonu bendravo su A. J., kuris paaiškino, kad dėl sužeidimų kreipėsi į VšĮ Mažeikių ligoninę. Jam nustatytas nugaros apatinės dalies, dubens ir kelio sumušimas, gydomas ambulatoriškai. A. J. taip pat nurodė, kad jam padaryta 30 Eur turtinė žala dėl išvažinėtos ganyklos (t. 1, b. l. 29);

nukentėjusiojo A. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. gegužės 17 d. apie 17 val. 05 min. buvo namuose, t. y. garaže ir darbavosi, gyvena (duomenys neskelbtini), kai pamatė keliu nuo miško pusės, iš (duomenys neskelbtini) pusės, link jo sodybos atvažiuojant 2 keturračius motociklus. Kadangi jo sodyba yra vienkiemyje, toliau kelias nebesitęsia, pravažiuoti galima tik per privačią jo valdą. Keturračiai nuvažiavo į pakalnę, kur yra užtvėręs teritoriją ir joje gano mažus veršelius, kaip vėliau pamatė, kad jie pravažiavo nutraukdami elektrinio piemens vielą. Būdamas garaže, matė, kaip keturračius vairavę asmenys nuvažiavo į pakalnę ir netrukus apsisukę grįžo, nes toje pusėje yra kanalas ir jie pravažiuoti negalėjo. Išėjęs iš garažo, paėjo gal 10-15 metrų pažiūrėti, pro kur važiavo keturračiai ir pamatė juos parvažiuojant. Iš tolo pakėlė ranką į viršų, taip duodamas ženklą, kad jie sustotų. Keturračiai privažiavę gal 1 metro atstumu sustojo lygiagrečiai vienas kito. Tik sustoję vienas keturračio vairuotojas klausė, kur yra kelias į Šerkšnėnus, jam pasakė, kad pravažiavimo nėra, o be to, jie jau įvažiavo jam į aptvarus, nutraukė elektrinį piemenį ir tuoj paleis visus veršelius. Į ką jam atsakė, kad sakytų, kur yra pravažiavimas, nes kitaip tuoj jį suspardo. Tada jiems pasakė, kad jie yra privačioje valdoje ir jei jie jam jau grasina, jis paskambins ir praneš policijai. Į ką jam atsakė, kad sakytų kur yra pravažiavimas, nes kitaip tuoj jį suspardo. Tada vienas keturračio vairuotojas jam pasakė, kad jį pervažiuos. Jis čiuptelėjo už kelnių kišenės, kad išsitrauktų telefoną, tada tas pats vairuotojas pagazavo ir važiavo tiesiai į jį. Jis nespėjo net atšokti į šoną, kai keturratis greitai priartėjo prie jo, todėl instinktyviai rankomis griebė už keturračio apsauginių grotelių priekyje, kaip jam atrodo, kurios galėjo būti apie 1 metro aukštyje. Keturratis ir tada nesustojo bei važiavo visu greičiu į priekį. Jis laikėsi stipriai įsikibęs į tas grotas, jo kūno apatinė dalis palindo po keturračiu ir tada jis bandė prisitraukti rankomis į viršų, kad ištrauktų iš po keturračio savo kūną, kad galėtų atsistumti nuo keturračio. Kadangi greitis buvo didelis, atsistoti negalėjo, buvo velkamas, pasisuko šonu, bandė atsistumti rankomis nuo keturračio ir pajautė kaip padangos pradėjo kabinti jo vilkėtas darbines kelnes. Sugebėjo atsistumti nuo keturračio ir nugriūti ant žemės, o keturratis nesustodamas nuvažiavo tolyn, kiek matė antras keturratis važiavo kartu, jis nieko jam nedarė. Jį su keturračiu vilko apie 15-20 metrų. Apie įvykį pagalbos telefonu 112 pranešė jo žmona N. J., atvykę policininkai surašė reikiamus dokumentus. Jiems išvažiavus, jis pasijuto blogai, pasidarė silpna, skaudėjo kojos, stuburas, todėl žmona iškvietė greitąją med. pagalbą ir jis buvo išvežtas į Mažeikių ligoninę, kur priėmimo skyriuje buvo apžiūrėtas ir išleistas namo, nes lūžių nebuvo. Po to kreipėsi į šeimos gydytoją, buvo išrašyti vaistai nuo uždegimo ir skausmo, nes skaudėjo sudaužtos vietos, buvo sunku vaikščioti, atlikti ūkio darbus, pirmą savaitę negalėjo pavaikščioti. Įvykio metu buvo sugadintos jo vilkėtos darbinės kelnės, kurių vertė 60 Eur, apatinės kelnaitės irgi buvo suplėšytos, kurių vertė 15 Eur (t. 1, b. l. 33–34, 36–39);

liudytojos N. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. gegužės 17 d. ji su šeima, tai yra su vyru A. ir 1 m. 7 mėn. amžiaus dukryte, buvo pas uošvius (A. tėvus), kurie gyvena (duomenys neskelbtini). Tą dieną, gal apie kokią 17 val., su dukryte išleido vyro sesę su vaikais ir parėjo į kambarį pavalgyti. A. kažką tvarkėsi garaže, o uošviai buvo išėję į už maždaug 300 metrų esančią fermą darbuotis. Būdama kambaryje, išgirdo ūžesį ir nuėjo su dukryte pasižiūrėti. Išėjus į kiemą pamatė ten stovinčius užvestus du keturračius ir savo sutuoktinį A. J., stovintį prie vieno iš tų keturračių ir bendraujantį su jo vairuotoju. A. stovėjo ir kalbėjosi su pirmojo keturračio vairuotoju, o už jo stovėjo antras keturratis. Pagalvojo, kad jis bendrauja su savo pusbroliu, kuris taip pat turi keturratį, dėl to ėjo artyn, taip pat norėdama pasikalbėti. Jie stovėjo nuo jos gal apie kokius 200 metrų atstumu ir, jai einant link jų, pamatė, kaip A. atkišo vieną ranką į to pirmojo keturračio vairuotoją, lyg duotų ženklą „stop“, jų pokalbio nesigirdėjo, nes buvo labai didelis ūžesio garsas. Matė, kaip A. užsikabino rankomis į keturračio priekyje esančias groteles, taip neleisdamas jam važiuoti, ir vairuotojas užvažiavo ant A.. Po to matė, kaip A. atleido rankas, o to keturračio vairuotojas dar labiau pagazavo ir važiavo tiesiai, o A. palindo po keturračiu. Tai pamačiusi, sustojo, nes labai išsigando dėl to, kas bus toliau. Be to, labai išsigando ir dukrytė, kuri pradėjo verkti. Po to, kai pervažiavo A., ji pradėjo šaukti. Matė iš netoliese esančios fermos parbėgantį uošvį. Keturračiai apvažiavo šalia buvusį šuns voljerą, nuvažiavo link kiemo ir išvažiavo lauk. Pirmasis išvažiavo keturratis, kuris pervažiavo A., o antrasis keturratis išvažiavo vėliau, nes, matyt, nesitikėjo, kad taip galėjo įvykti. Pravažiuodamas jai per šoną, antrojo keturračio vairuotojas kaip ir norėjo sustoti, dar į galą atsisukęs pasižiūrėjo, bet nieko nesakęs, taip pat nuvažiavo per kiemą lauk. Matė, kad to keturračio vairuotojas vyrą keturračiu nustūmė ant žemės ir jį pervažiavo. Po šio įvykio parėjusi į namus, matė, kad A. buvo šoke, visas pabalęs, sakė, kad skauda nugara, dėl to iškvietė medikus, kurie sutuoktinį išvežė į ligoninę. Matė, kad A. kelnės, kelnaitės buvo suplėšytos, ant dešinės kojos kelio buvo mėlynė, nubrozdinimai (t. 1, b. l. 48–49);

liudytojo R. J. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog jis gyvena adresu (duomenys neskelbtini). Kartu gyvena sūnus A. J. su šeima. 2020 m. gegužės mėnesio viduryje, datos tiksliai nepamena, pavakary, apie 17-18 val., tiksliai laiko nepamena, buvo namų valdose, kai netoliese išgirdo triukšmą, variklio garsus. Kol išėjo iš už angaro, pamatė, kad kieme prie garažo stovi 2 keturračiai, prie jų arti stovi jo sūnus A. J., kuris stovėjo į jį nugara. Koks buvo atstumas nuo keturračių iki sūnaus, pasakyti negali, nes matė iš toliau, gal už 100 metrų. Ar keturračiai stovėjo greta vienas kito, ar vienas už kito neįsidėmėjo. Keleto sekundžių laikotarpyje pamatė, kaip vienas keturratis staigiai metėsi tiesiai į sūnaus A. J. pusę, šis net nespėjo atšokti. Matė, kaip A. J. buvo sugriebęs už keturračio grotelių, dalis jo kūno buvo po apačia keturračio, paskui jis kažkaip šonais išsprūdo nuo keturračio, keturratis nesustodamas nuvažiavo tolyn, antras keturratis irgi nuvažiavo, viskas vyko labai greit. Kai žiūrėjo vėliau, tos vilkimo žymės buvo apie 16 metrų. Bėgo prie sūnaus A. J., kol pribėgo, tai šis jau stovėjo, ir matė, kad sūnus buvo šoke, jo vilkėtos darbinės kelnės suplyšusios. Vėliau pamatė ant kūno nubrozdinimus. Marti iškvietė pagalbą telefonu. Jo sūnų A. J. partrenkęs keturratis buvo juodos ir raudonos spalvos. Antras keturratis buvo šalia, po to nuvažiavo kartu su pirmuoju (t. 1, b. l. 51– 52);

liudytojo D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, jog 2020 m. gegužės 17 d., laikotarpyje tarp 10-11 val., (duomenys neskelbtini) esančioje degalinėje vyko (duomenys neskelbtini) (keturračių) narių susitikimas. Jis tam klubui nepriklauso, jį pakvietė kartu važiuoti pusbrolis E. K., jis turėjo ir važiavo savo keturračiu „Polaris“, juodos spalvos, užsidėjęs šalmą į juodumą. Be jo ir E. K., dar buvo daugiau asmenų, iš kurių jis pažinojo A. B., E. U., M. A.. Tą dieną jie važiavo maršrutu Tirkšliai – Balėnai – Plinkšiai – Seda – Sedos giria – Tirkšliai. Kadangi važinėjosi daug, tai pritrūkus degalų jie užsuko į degalinę „Baltic Petroulum“, kur prisipylė degalų, jis mokėjo už save ir E. K., nes tik jis turėjo piniginę. Besivažinėjant sugedo keletas keturračių ir juos išvežė su priekabomis į namus, kiti tęsė pasivažinėjimą. Papietavę pavėsinėje Plinkšiuose, toliau važiavo į Sedos girią, vėliau visi išsiskirstė į namus, kiek buvo valandų nepamena, gal apie 15-18 val. Po to jie dviese su E. K. savo keturračiais važiavo link Mažeikių, važiavo kažkokiu žvyrkeliu ir privažiavo sodybą, nuo kelio nuvažiavo į kažkokią pievą – žolyną ir pamatė, kad toliau niekur nuvažiuoti negalima, nes yra aptverta, ganosi kažkokie gyvuliai, aptverti elektriniu piemeniu. Jie prie elektrinio piemens neprivažiavo ir jo nenutraukė, kai pamatė iš namo ateinantį nepažįstamą vyriškį, vyriškis keikėsi, šaukė, užstojo jiems kelią, ką būtent sakė, nepamena. E. K. to vyriškio prašė leisti pravažiuoti, ne vieną kartą prašė, bet vyriškis nepraleido, kodėl neleido pravažiuoti, nežino. E. K. pasakė, kad nori važiuoti ir prašė pasitraukti to vyriškio, tačiau vyriškis nesitraukė. Vyriškis įsikibo į E. K. keturračio priekį, ar buvo užsilipęs, negali pasakyti, nepamena. Kadangi neleido pravažiuoti, E. K. padavė gazo ir pradėjo važiuoti. Vyriškis netrukus nukrito nuo keturračio, keturratis galėjo pavažiuoti gal pusmetrį, nedaugiau. Gal tas vyriškis tuo metu buvo ne įsikibęs į keturratį, bet greičiau atsirėmęs rankomis, kad nepraleistų pravažiuoti. Niekas to vyriškio nevilko, jis buvo tik pastumtas į priekį, krito kažkaip į šoną ir, jam nukritus, E. K. nuvažiavo, gal kiek ir pasuko vairą į šoną, jis iš paskos nuvažiavo. Daugiau žmonių sodyboje nematė, nors gal buvo moteris su vaiku, dabar jau nepamena (t. 1, b. l. 54–55);

2020 m. birželio 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G655/2020(04), kurioje nurodyta, kad A. J. nustatytas sužalojimas: dešiniojo kelio priekinio paviršiaus odos nubrozdinimas, sužalojimas galėjo būti padarytas tiek vienu tiesioginiu trauminiu poveikiu, tiek krentant be pašalinės jėgos poveikio arba krentant po gauto smūgio; A. J. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (t. 1, b. l. 64);

2020 m. rugsėjo 22 d. A. J. el. paštu pateiktomis nuotraukomis, kuriose užfiksuoti suplyšusių kelnių ir kūno sužalojimų vaizdai (1 t., b. l. 65–75);

2019 m. rugsėjo 19 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi, liudijančia, kad E. K. įsigijo transporto priemonę Poliaris Scrambler XP1000, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 100);

2020 m. birželio 28 d. transporto priemonės pirkimo pardavimo sutartimi, liudijančia, kad E. K. pardavė transporto priemonę Poliaris Scrambler, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l.119);

2020 m. rugsėjo 18 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad A. J. pateikė darbines kelnes (t. 1, b. l. 120);

2020 m. rugsėjo 23 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota 2020 m. rugsėjo 18 d. savanoriškų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu A. J. pateiktų darbinių kelnių apžiūra, nurodant, jog apžiūrimos darbinės kelnės, juodos spalvos su atskiromis mėlynos spalvos detalėmis. Vietomis kelnės suteptos įvairiomis dėmėmis, ant kelnių ties keliais pramoniniu būdu prisiūtos medžiaginės detalės papildomai kelių apsaugai, ant dešinės klešnės prisiūta medžiaginė detalė pradilusi iki kelnių pagrindinės medžiagos, pradilimas iki 6x6 cm, galinėje dalyje klešnė iki 12-14 cm aukštyje nuo juosmens viršaus suplyšusi, įplyšimai matosi iki 22 cm žemyn ir iki 2-3 cm nuo šoninės siūlės, įplyšimas ties vidurine siūle žemyn yra iki 8 cm, žemiau yra prairusi vidurinė siūlė; šio protokolo priedu – foto lentele Nr. 1, kurioje užfiksuoti apžiūrėtų darbinių kelnių vaizdai (t. 1, b. l. 121–123, 124–126).

BK 284 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

Esminis viešosios tvarkos pažeidimo objektyvusis požymis yra tai, kad minėtais būdais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas turi būti realus. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-491/2013, 2K-520-303/2015, 2K-84-458/2020).

Byloje ištirtų ir įvertintų įrodymų visetu neginčijamai nustatyta, kad E. K. 2020 m. gegužės 17 d. apie 17 val. 05 val., (duomenys neskelbtini), kitų žmonių akivaizdoje, vairuodamas transporto priemonę – ratinį traktorių Polaris, Scrambler XT1000, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), užvažiavo ant A. J. ir jį važiuodamas tempė apie 15-20 metrų atstumą, ko pasėkoje sužalojo nukentėjusįjį, padarydamas dešiniojo kelio priekinio paviršiaus odos nubrozdinimus, kas sukėlė jam nežymų sveikatos sutrikdymą. Tokie E. K. veiksmai neabejotinai vertintini kaip įžūlus ir netoleruotinas elgesys, kuriuo buvo pademonstruota nepagarba aplinkiniams ir aplinkai. Nors E. K. teigė tiksliai neprisimenantis, kiek metrų tempė nukentėjusįjį A. J. vairuotu keturračiu, abejoti nukentėjusiojo parodymais ir byloje esančiais rašytiniais įrodymais teismas neturi jokio pagrindo, be to, pažymėtina, kad ši aplinkybė nėra reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl E. K. kaltės padarius BK 284 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, todėl jis baustinas už šios veikos padarymą.

E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas E. K. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją (baigtas nesunkus nusikaltimas), į kaltės formą ir rūšį (tiesioginė tyčia), įstatymo ginamas vertybes, į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą, taipogi kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė būdamas jauno amžiaus.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Teismas, įvertinęs nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – E. K. 2015 m. birželio 15 d. Latvijos Respublikos Saldus apylinkės teismo nuosprendžiu nuteistas 4 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausme už nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėta prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis bei prekursoriais, skirtais ne tik asmeniniam vartojimui bei neteisėta ginklų, šaunamųjų ginklų, jų dalių ir komponentų, šaudmenų ir sprogmenų gamyba, bausmę atlikęs, teisiamas antrą kartą (1 t., b. l. 130–131), baustas administracine tvarka (1 t., b. l. 133–134), (duomenys neskelbtini) psichikos ir priklausomybės ligomis nesigydė (1 t., b. l. 146), teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą vidaus apdailos darbus, sprendžia jog bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant kaltinamajam BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą, jos dydį nustatant artimą BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytam baudos dydžio už nesunkų nusikaltimą minimumui.

Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis prisipažino kaltu, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina.

Dėl civilinių ieškinių

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas prašo jam atlyginti 4 000 Eur neturtinę žalą, kurią grindžia patirtu fiziniu skausmu, kai buvo tempiamas keturračiu, dideliu išgąsčiu, baime dėl savo gyvybės ir pažeminimu, kadangi įvykis įvyko žmonos ir mažametės dukros akivaizdoje, kurios taip pat patyrė išgąstį ir šoką. Nusikaltimu padaryti daugybiniai kūno sužalojimai, kurie nors mediciniškai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, buvo itin skausmingi ilgą laiką (sumušti keliai, nugaros apatinė dalis ir dubuo). Kaip nurodė gydytojai, sąnarių (kelių, dubens) traumos gali atsiliepti jo sveikatai ir ateityje, bendra fizinė sveikata yra neabejotinai prastesnė nei buvo iki traumos. Dėl patirtų traumų būdamas nedarbingas nuo 2020 m. gegužės 18 d. iki 2020 m. birželio 5 d. patyrė ne tik finansinių nuostolių (negalėjo laiku patręšti pasėlių, dėl to apie 30 proc. sumažėjo jų derlingumas ir atitinkamai, nuėmus derlių bus patirtas nuostolis), bet ir moralines kančias jausdamasis bejėgis, negalintis pasirūpinti buitimi ir savo ūkiu, nerimavo dėl žmonai ir dukrai sukeltų psichologinių pasekmių ir galimų padarinių dar negimusio kūdikio sveikatai. Po šio įvykio atsirado nesaugumo ir nepilnavertiškumo jausmas.

Nukentėjusiojo įvardyti patirti neigiami išgyvenimai teismui nekelia abejonių ir atitinka CK 6.250 straipsnio 1 dalyje reglamentuotą neturtinės žalos turinį. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis A. J., prašydamas iš E. K. priteisti 5 500 Eur neturtinės žalos atlyginimą, šia suma siekia atlyginti ne tik savo, bet ir kartu gyvenančių ir įvykį mačiusių sutuoktinės N. J. ir mažametės dukters A. J. patirtą neturtinę žalą. Atsižvelgiant į tai, kad pastarieji asmenys byloje nėra pripažinti nukentėjusiaisiais, neturtinė žala atlygintina tik A. J., išaiškinant teisę dėl likusiems asmenims šioje byloje neatlygintinos neturtinės žalos kreiptis civilinio proceso tvarka.

Nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į E. K. neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam padarytus sužalojimus, kurie specialisto išvadoje nurodyti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikaltimas padarytas privačioje valdoje, kurioje bet kuris asmuo turėtų jaustis saugus ir užtikrintas, kad jokie pašaliniai asmenys nesutrikdys ten esančių asmenų ramaus ir įprasto gyvenimo. Be to, E. K. nusikalstami veiksmai atlikti besilaukiančios nukentėjusiojo sutuoktinės ir mažametės dukros akivaizdoje, kas be abejonės sukėlė nukentėjusiajam jo nurodytus dvasinius išgyvenimus – pažeminimą, baimę dėl savo sveikatos ir gyvybės, išgąstį, šoką bei trunkamas dvasines kančias – nerimą, nesaugumo jausmą.

Vis dėlto, atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes, kuriomis nukentėjusysis grindžia prašomos priteisti neturtinės žalos dydį, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, kaltinamojo sutikimą atlyginti dalį prašomos priteisti neturtinės žalos, nukentėjusiojo A. J. pareikštas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo mažintinas priteisiant iš E. K. nukentėjusiajam A. J. 700 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius ikiteisminio tyrimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš kaltinamojo priteisti 233,16 Eur Valstybinio socialinio draudimo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Atsižvelgiant į tai, kad A. J. dėl E. K. neteisėtų veiksmų nuo 2020 m. gegužės 20 d. iki 2020 m. birželio 5 d. buvo nedarbingas ir dėl to Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyrius jam apskaičiavo ir išmokėjo ligos išmoką – 233,16 Eur, ši suma priteistina iš kaltinamojo E. K. (t. 1, b. l. 86–88, 92–93).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. J. pateiktos darbinės kelnės, saugomos Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos daiktų saugykloje, grąžintinos A. J..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis BPK 273, 297–305, 307, 428, 432 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažintu kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti 75 (septyniasdešimt penkių) MGL – 3 750 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimties eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. K. paskirti galutinę 50 (penkiasdešimties) MGL dydžio – 2 500 Eur (dviejų tūkstančių penkių šimtų eurų) baudą. Baudą sumokant per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

2020 m. rugpjūčio 6 d. nutarimu E. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Patenkinti iš dalies A. J. civilinį ieškinį ir iš E. K. priteisti 700 Eur (septynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Patenkinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Mažeikių skyriaus ieškinį ir iš E. K. priteisti 233,16 Eur (du šimtus trisdešimt tris eurus 16 ct) žalos atlyginimo.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: 2020 m. rugsėjo 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, A. J. pateiktas darbines kelnes, saugomas Telšių AVPK Mažeikių rajono policijos daiktų saugykloje, grąžinti A. J..

Išaiškinti E. K., kad bauda turi būti sumokėta į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas 6801), per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Sumokėtos įmokos kvitą būtina pristatyti į Telšių apylinkės teismo raštinės skyrių.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos. Kai apeliacinis skundas paduotas dėl to, jog yra įstatyme numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, arba dėl to, jog yra pagrindai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės, ar dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo, ar neteisingai paskirtos bausmės, ar netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų ir apeliaciniu skundu neprašoma bloginti nuteistojo, išteisintojo asmens padėties bei proceso dalyviai neprašo bylos nagrinėti žodinio proceso tvarka ir byloje nėra būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus, tuomet byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Teisėja Daiva Maneikienė