- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2024-02-20
- Bylos Nr.
- e2YT-259-1145/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-16-3-01257-2023-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Asta Kurauskaitė
- Pareiškėjas
- I. K.
- Advokatai
- Dariuš Lučinski
Įžanginė dalis
Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėja Asta Kurauskaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos I. K., atstovaujamos advokato Dariuš Lučinski, skundą dėl Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A. atsisakymo atlikti notarinį veiksmą, suinteresuoti byloje asmenys Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A., J. Z. ir S. Z..
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėja prašo panaikinti Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A. 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimą atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, įpareigoti notarę išduoti jai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į P. S. priklausiusį turtą: 50/70 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4213/4500 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, kurios unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), priteisti iš notarės L. A. bylinėjimosi išlaidas.
Pareiškėja nurodo, kad P. S. sudarė testamentą, kurį 2012 m. liepos 17 d. patvirtino Ignalinos rajono Ceikinių seniūnijos seniūnas J. V., registro Nr. 25. P. S. testamente nurodytą turtą paliko pareiškėjai ir S. Z.. P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja kreipėsi į Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarę L. A. dėl P. S. turto paveldėjimo, bet notarė atsisakė išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą, nes žemės sklypai, į kuriuos pareiškėja prašė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, jai nėra palikti, o testamentu palikti žemės sklypai mirusiajam nuosavybės teise viešajame registre nėra įregistruoti.
Pažymi, kad P. S. testamento sudarymo metu nuosavybės teise turėjo keturis žemės sklypus, tarp kurių du jam vieninteliam priklausė nuosavybės teise, o likusiuose dviejuose žemės sklypuose P. S. nuosavybės teise priklausė dalys. Be to, P. S. nuosavybės teise priklausė šeši statiniai, tarp kurių du jam priklausė bendrosios dalinės nuosavybės teise. Mano, kad testamente yra aiškiai išreikšta P. S. valia visą turimą nekilnojamąjį turtą (keturis žemės sklypus ir statinius) padalinti tarp dviejų įpėdinių – S. Z. ir I. K.. Vienas žemės sklypas, kuriame nėra dalinės nuosavybės, turi atitekti S. Z., o likusieji tris sklypai, tarp kurių yra žemės sklypai P. S. priklausantys bendrosios dalinės nuosavybės teise, bei viename žemės sklype esantys statiniai – turi atitekti I. K.. Palyginus Nekilnojamojo turto registre esančius P. S. nuosavybės teise priklausiančių nekilnojamojo turto objektų unikalius kodus ir adresus su testamente nurodytais duomenimis, matyti, jog tarp šių duomenų yra smulkių techninių neatitikimų. Vertinant šiuos techninius neatitikimus akivaizdu, jog testamente nurodyti unikalūs numeriai (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) iš esmės sutampa su Nekilnojamojo turto registre nurodytais numeriais. Tai nėra visiškai skirtingi ir nepanašūs numeriai, o juos nurodant testamente buvo padaryta techninė klaida praleidžiant vieną skaičių „0“. Nekilnojamojo turto registre registruojamas nekilnojamasis turtas turi savo kodą, kurį sudaro 12 skaičių, o testamente nurodyti kodai turi tik 11 skaičių. Tai pagrindžia, jog tokio turto su 11 skaičių numeriu Nekilnojamojo turto registre negali būti registruoto ir tai negali būti laikoma, jog P. S. testamente nurodo kitą jam nepriklausiantį turtą.
Suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A. pateikė atsiliepimą į pareiškėjos skundą, kuriame prašo skundą atmesti.
Suinteresuoti asmenys J. Z. ir S. Z. pateiktame atsiliepime nurodo, kad su skundu sutinka.
Pareiškėja, jos atstovas ir suinteresuoti asmenys apie skundo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka informuoti įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalis).
Skundas tenkintinas iš dalies.
Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad P. S. sudarė testamentą, kurį 2012 m. liepos 17 d. patvirtino Ignalinos rajono Ceikinių seniūnijos seniūnas J. V., registro Nr. 25. Sudarytu testamentu P. S. po savo mirties padarė tokį patvarkymą: „1. Visą man priklausančią dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir šiame žemės sklype esančius: visą man priklausančią dalį gyvenamo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), visus ūkio pastatus, kiemo statinius, žemės sklypus unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini) palieku I. K., a. k. (duomenys neskelbtini). 2. Žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) palieku S. Z., a. k. (duomenys neskelbtini). P. S. mirė (duomenys neskelbtini). Testamentinė įpėdinė I. K. kreipėsi į notarę dėl P. S. turto paveldėjimo. Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A., vadovaudamasi Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 40 straipsniu, atsisakė išduoti paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į P. S. nuosavybės teise priklausiusią 4213/4500 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), nes žemės sklypai, į kuriuos I. K. prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą, minėtu testamentu I. K. nėra palikti, o testamentu palikti žemės sklypai mirusiajam nuosavybės teise viešame registre nėra įregistruoti.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.66 straipsnio 1 dalis nustato, kad įpėdiniai, paveldėję pagal testamentą, gali prašyti palikimo atsiradimo vietos notarą išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Sprendžiant dėl notaro veiksmų teisėtumo būtina atsižvelgti į notaro veiklos specifiką. Pagal Notariato įstatymo 1 dalį notariatas yra visuma notarų, kuriems pagal šį įstatymą suteikiama teisė juridiškai įtvirtinti neginčijamas fizinių ir juridinių asmenų ar kitų organizacijų ir jų padalinių (toliau – juridiniai asmenys) subjektines teises ir juridinius faktus, užtikrinti šių asmenų ir valstybės teisėtų interesų apsaugą. Notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų (Notariato įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Tokie notaro veiklos ypatumai lemia, kad jam taikomi didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, savo funkcijas jis turi atlikti tiksliai laikydamasis notaro veiklą ir teisinius santykius, su kuriais susijęs atliekamas notarinis veiksmas, reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, o jeigu notarinio veiksmo atlikimas prieštarauja įstatymams ar neatitinka jų reikalavimų – atsisakyti atlikti tokį veiksmą (Notariato įstatymo 40 straipsnio 1 dalis).
Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad tokia notaro funkcijų samprata suponuoja išvadą, jog notaras nenagrinėja asmenų ginčų, nenustato ginčytinų aplinkybių, o tuo atveju, jei dėl asmenų teisių ar juridinių faktų kyla abejonių ar nesutarimų, privalo atsisakyti tvirtinti tokias teises ar faktus. Taigi notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-219/2011; 2013 m. gruodžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-643/2013; 2018 m. spalio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-379-248/2018). Notaras gali tvirtinti tam tikras teises ar faktus tik tokiu atveju, jei dėl jų turinio ir teisėtumo jam nekyla abejonių. Ši nuostata taikytina ir išduodant paveldėjimo teisės liudijimą.
Paveldėjimo teisės liudijimo turinys, kai paveldima pagal testamentą, turi tiksliai atitikti testamente išdėstytą testatoriaus valią. Dėl to notaras, išduodamas paveldėjimo teisės liudijimą, turi būti įsitikinęs dėl testatoriaus valios, išreikštos testamente, aiškiai suprasti jo patvarkymų dėl palikimo esmę. Paprastai dėl to nekyla problemų, kai testamento turinys yra nuoseklus, nedviprasmiškas, neprieštaringas, testamentas surašytas, vartojant standartinę teisinę terminiją ir sąvokas, apibrėžtas teisės normų. Pagal CK 5.18 straipsnio 2 dalį jeigu iš testamento turinio testatoriaus valia aiški, tai neturi reikšmės testamento teksto klaidos, netikslus asmenų įvardijimas, tai, kad kokio nors asmens ar daikto savybė ar padėtis pasikeitė ar išnyko. Tai reiškia, kad tokie netikslumai nėra kliūtis išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamento neaiškumo.
Notarui atsisakius atlikti notarinį veiksmą ir suinteresuotam asmeniui apskundus tokį atsisakymą teismui, teismas turi patikrinti, ar pagrįstai notaras atsisakė atlikti skundžiamą notarinį veiksmą, įvertindamas įstatymu suteiktas notarui funkcijas bei kompetenciją. Kitaip tariant, teismas turi patikrinti, ar notaras, nedisponuojantis teise nustatyti neaiškias, neakivaizdžias faktines aplinkybes bei tikrinti abejotinas ar ginčytinas aplinkybes, turėjo pakankamą teisinį pagrindą atsisakyti atlikti prašomą notarinį veiksmą pagal jam pateiktus dokumentus.
Vertinant P. S. 2012 m. liepos 17 d. testamento turinį matyti, kad testamentu I. K. palikti žemės sklypai yra (duomenys neskelbtini), jų unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini).
Pagal valstybės įmonės Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašus su istorija testamento sudarymo metu P. S. nuosavybės teise priklausė nekilnojamasis turtas: ½ dalis gyvenamojo namo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir priklausiniai; 50/70 dalių žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypas, kurio Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Daugiau jokio kito turto P. S. vardu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruota.
Palyginus Nekilnojamojo turto registre P. S. vardu įregistruotų žemės sklypų, kurių unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), ir testamente nurodytų žemės sklypų, kurių nurodyti unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), identifikuojančius duomenis – turto adresą, unikalius daikto numerius, matyti, kad sklypai yra toje pačioje vietoje, tai yra (duomenys neskelbtini), bet testamente nurodant daiktų unikalius numerius yra padarytos klaidos. Testamente nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra po pirmo brūkšnio praleistas skaičius „0“ ir vietoje skaičiaus „3“ neteisingai nurodytas skaičius „2“. Testamente taip pat nurodytas žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis (duomenys neskelbtini) esančio žemės sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tai yra po pirmo brūkšnio praleistas skaičius „0“. Esant tokiems netikslumas, notarei pagrįstai kilo abejonės dėl testatoriaus tikrosios valios, tai yra, ar testamentinei įpėdinei I. K. buvo paliktas turtas, į kurį ji prašo išduoti paveldėjimo teisės liudijimą.
Vertinant nurodytus neatitikimus, atsižvelgiant į tai, kad nors P. S. vardu Nekilnojamojo turto registre įregistruotų žemės sklypų ir testamentu I. K. paliktų minėtų žemės sklypų unikalūs numeriai nurodyti kitokie, darytina išvada, kad tai yra vieni ir tie patys žemės sklypai, o surašant testamentą padarytos techninės klaidos nurodant minėtų žemės sklypų unikalius numerius.
Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad testatorius P. S. 2012 m. liepos 17 d. testamentu išreiškė valią pareiškėjai I. K. palikti žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), kurie testamento sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti jo vardu unikaliais numeriais (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini).
Atsižvelgiant į Notariato įstatymo 1 ir 2 straipsnių nuostatas ir kasacinio teismo praktiką, notarė L. A., pagal įstatymą ir teismo praktiką negalėdama nustatinėti abejotinų dokumento turinio aplinkybių, pagrįstai atsisakė išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į dalį testamente klaidingai įvardintų daiktų, bet teismas, ištyręs faktines aplinkybes, sprendžia, kad testatorius testamente kalba apie turtą, kuris jo vardu įregistruotas nekilnojamojo turto registre, todėl notaras įpareigotinas išduoti paveldėjimo teisės liudijimą dėl testamente ir Nekilnojamojo turto registro išrašuose aptartų palikėjui priklausančių nekilnojamųjų daiktų.
Reikalavimas dalyje įpareigoti notarę išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimą į P. S. priklausiusį turtą – 50/70 dalį žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini); ½ dalį pastato-gyvenamojo namo, kurio unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-pirties, kurios unikalaus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-viralinės, kurios unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastato-tvarto, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį kitų inžinerinių statinių-kiemo statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), atmetamas, nes 2023 m. lapkričio 3 d. nutarimu notarė į minėtą turtą paveldėjimo teisės liudijimo neatsisakė išduoti.
Pareiškėja prašo priteisti iš Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Bylose, nagrinėjamose ypatingosios teisenos tvarka, dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas (CPK 443 straipsnio 6 dalis).
Pareiškėja už skundą sumokėjo 55 Eur žyminį mokestį ir patyrė 500 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Atsižvelgiant į tai, kad byloje suinteresuotas asmuo Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarė L. A. neturi tiesioginio suinteresuotumo šios bylos baigtimi, bei įvertinus tai, kad notarų veiklos ypatybės lemia didesnio atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimus, teismas sprendžia, kad bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš notarės L. A. neatitiktų sąžiningumo ir protingumo principų, todėl iš suinteresuoto asmens Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarės L. A. pareiškėjos patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.
Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, byloje yra 31,81 Eur, jos priteisiamos iš pareiškėjos valstybei (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 290, 291, 513 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Pareiškėjos I. K. skundą tenkinti iš dalies.
Įpareigoti Ignalinos rajono 1-ojo notaro biuro notarę L. A. teisės aktų nustatyta tvarka išduoti I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teisės liudijimą pagal testatoriaus P. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), testamentą, sudarytą 2012 m. liepos 17 d., registro Nr. 25, į žemės sklypą, kurio unikalus numeris pagal įrašą Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini), ir jam mirties dieną priklausiusią dalį žemės sklypo, kurio unikalus numeris pagal įrašą Nekilnojamojo turto registre (duomenys neskelbtini).
Kitoje dalyje skundą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjos I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 31,81 Eur (trisdešimt vieną eurą 81 ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei (Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, įmokos kodas 5662).
Nutartis per septynias dienas nuo jos gavimo dienos gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui, paduodant atskirąjį skundą Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmams.