- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-07-09
- Bylos Nr.
- 2A-1328-390/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11678-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Albina Rimdeikaitė, Algimantas Kukalis, Leonas Jachimavičius
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- K. R., J. M.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Advokatai
- Daiva Jurevičienė
- Kategorijos
- 30.10pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Leono Jachimavičiaus, Algimanto Kukalio (pirmininkaujantis ir pranešėjas) ir Albinos Rimdeikaitės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2263-877/2015 pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovėms K. R., J. M. dėl leidimo suformuoti žemės sklypą be atsakovių sutikimo ir atsakovių K. R. ir J. M. priešieškinį ieškovei A. P. dėl ribos, skiriančios žemės sklypus, pakeitimo, trečiasis asmuo A. Š..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovė prašė leisti suformuoti žemės sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini) Kauno m. k. v., esantį Kauno m. sav. Kauno m. (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Vitmeta“ parengtą planą be atsakovių K. R. ir J. M. sutikimo. Šį žemės sklypą ieškovė įgijo Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu 2007-12-03 iš A. B. P., kuri 2002-12-30 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą su ieškiniu nustatyti ribą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), AB „Hidroprojektas“ parengtame plane pažymėta koordinaciniais taškais Nr. 2 (x - 4964,98 y - 14444,36) ir taško, kurio koordinatės yra x - 4976,62m y - 14501,04 (punktyrinė oranžinė linija) bei įpareigoti atsakovę K. R. per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą medinį pastatą. Kauno miesto apylinkės teismas 2003 m. balandžio 23 d. patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. 2003 m. balandžio 23 d. taikos sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad atsakovės K. R. ir J. M. įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune nustatytą ribą. 2012-02-21 ieškovė A. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003 m. balandžio 23 d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo, nes teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune koordinaciniais taškais nebuvo nurodyta. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. kovo 19 d. nutartimi išaiškino 2003 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2977/2003 patvirtintos taikos sutarties 3 p. taip - atsakovės K. R. ir J. M. įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatytą ribą, pagal AB „Hidroprojektas“ 2002-10-29 parengtą teismui planą (projekto vadovas J. Š.). Šiuo metu yra paruoštas žemės sklypo ribų paženklinimo planas, tačiau atsakovės piktybiškai trukdo pabaigti kadastrinius matavimus, nepasirašo žemės sklypo ribų akto, naikina paženklintus riboženklius, nepatraukia iš ieškovės sklypo savavališkai pastatytų statinių. Taikos sutartis turi teismo sprendimo galią, yra privaloma šalims. Pasirašant taikos sutartį, šalys suderino sąlygas ir laisva valia ją pasirašė. Šalys taikos sutartyje neapibrėžė ribos tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal byloje pateiktą ribų nustatymo planą. Byloje buvo pateiktas tik vienas projektas (2002-10-29 AB „Hidroprojektas“), kuriame buvo apibrėžta riba tarp minėtų namų valdų, todėl teismas ir išaiškino taikos sutarties 3 punktą remiantis parengtu planu. IĮ „Vitmeta“ atliko žemės sklypo, esančio Kauno m. (duomenys neskelbtini), kadastrinius (geodezinius) matavimus. Matavimai atlikti siekiant paženklinti bendrą ribą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), kadangi buvo užginčyta 1998 m. nustatyta riba. Atsakovės K. R. ir J. M. priešieškinyje prašė pakeisti 2003 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2977/2003 patvirtintą taikos sutarties 3 p., kuriuo nustatyta riba tarp žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune ir žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriančią ribą nustatyti tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ atliktą Žemės sklypo planą. Atsakovių reikalavimas dėl žemės sklypo ribos, skiriančios namų valdas adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune pakeitimo yra racionalesnis, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Pagal ieškovės parengtą žemės sklypo ribų paženklinimo planą ieškovės žemės sklypo riba eina per namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune esantį mūrinio ūkinio pastato medinį priestatą, kurį ieškovė primygtinai reikalauja nugriauti.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2015 m. vasario 17 d. sprendimu (t. 2, b. l. 67–74) ieškinį atmetė, priešieškinį tenkino iš dalies, pakeitė žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriančią ribą ir nustatė ją pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ parengtą Žemės sklypo planą tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 (x6077436.12, y496396.23 – x6077434.53, y496382,75 – x6077433.18, y496382.86 – x6077432.31, y496375.11 – x6077433.62, y496375.00 – x6077429.39, y496339.15), likusioje dalyje priešieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės A. P. atsakovei J. M. 301,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, priteisė valstybei iš ieškovės A. P. 12 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Teismas netenkino ieškovės reikalavimo leisti suformuoti žemės sklypą pagal pateiktą IĮ „Vitmeta“ planą be atsakovių sutikimo. Teismas iš plano nustatė, kad jis yra parengtas vadovaujantis riba, kuria taikos sutartimi šalys susitarė naudotis įvažiavimu ir ūkio pastatu. Ši sklypo riba kerta atsakovės ūkio pastatą 4I1m, kuris yra teisiškai įregistruotas. Byloje nėra nuginčytas šio pastato įregistravimo teisėtumas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ūkio pastato savavališką pastatymą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris šiuo metu priklauso ieškovei nuosavybės teise, ribų planą, buvusi žemės sklypo savininkė A. B. P. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, 1998 m. kovo 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte (t. 1, b. l. 72) pasirašė ji ir kaimyninių sklypų savininkai, todėl ieškovės šiuo metu valdomo nuosavybės teise sklypo ribos įregistruotos pagrįstai ir teisėtai. Rengiant gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, t. y. šiuo metu priklausantį J. M., buvusi gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. B. P. su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė (t. 1, b. l. 70). Abiejų žemės sklypų ribos buvo tuometinių žemės sklypų naudotojų suderintos (t. 1, b. l. 70). A. B. P. valstybinės žemės patikėtinio buvo parduotas 1874 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, o K. R. - 1793 kv. m žemės sklypas (duomenys neskelbtini), Kaune, t. y. šiek tiek didesni bei kitokios konfigūracijos, nei pažymėti Kauno raj. Mičiurino kol. Rokų gyv. 1975 m. sklypų raudonųjų linijų plane (t. 1, b. l. 38, t. 2, b. l. 49). Ginčo sklypų duomenys patikslinti atliekant geodezinius matavimus (t. 2, b. l. 51, 55). Šių sklypų kadastriniai duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre: atsakovės 2000-05-04, ieškovės - 2002-08-29, trečiojo asmens - 2006-03-07, žemės sklypai yra suformuoti. Ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo riba kirstų atsakovei priklausantį ūkio pastatą, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Todėl pagal atliktus kadastrinius matavimus ir 1998-06-03 AB „Hidroprojektas“ parengtus planus (t. 1, b. l. 31, 69) žemės sklypo riba negali būti keičiama pagal ieškovės pateiktą planą, kadangi jame nurodyta riba pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas (kerta pastatą 4I1m) bei atsakovių nuosavybės teisę (pagal šį planą sumažėja atsakovės sklypo plotas), todėl teismas atsakovių atsisakymą sklypą formuoti pagal ieškovės pageidaujamą planą laikė pagrįstu.
Teismas sprendė, kad atsakovės priešieškinio reikalavimas, kuriuo atsakovė prašė pakeisti 2003 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2977/2003 patvirtintą taikos sutarties 3 p., kuriuo nustatyta riba tarp žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune ir žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriančią ribą nustatant tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ atliktą Žemės sklypo planą, tenkintinas iš dalies, konstatavus, kad šalių taikos sutartimi riba buvo nustatyta tik naudojimuisi įvažiavimu ir ūkio pastatu, bet nepakeitė šalių turimų sklypų nuosavybės teisių apimties. Teismas nustatė, kad pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą planą, jame nurodyti taškai 10 ir 5 atitinka Taikos sutartyje nurodytus taškus 2 ir 2,88 metro nutolusį nuo taško 5 (4) tašką, kurio koordinatės x4976,62, y14501,04 (t. 1, b. l. 18, 116) ir tik atkarpoje tarp taškų 6-7-8-9 riba eina apie atsakovės ūkio pastatą 4I1m, kas užtikrina imperatyvius Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalių, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimus. Pagal šį planą atsakovei priklausantis žemės sklypas sumažėja iki 1744 kv. m, t. y. 49 kv. m, atsakovė dėl tokio žemės sklypo sumažėjimo neprieštaravo. Teismas sprendė, kad žemės sklypo ribos nustatymas pagal šalių taikos sutartimi nustatytą naudojimosi ribą, užtikrintų ieškovei naudojimąsi įvažiavimu, o atsakovei - ūkio pastatu maksimaliai tenkinant abiejų šalių interesus. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaudamasis CK 4.45 straipsniu, ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais sprendė, kad ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune pagal UAB „Inreal GEO“ 2014-03-27 parengtą planą yra racionaliausias ginčo situacijos išsprendimo būdas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.
Apeliaciniu skundu ieškovė A. P. (t. 2, b. l. 83–87) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimo dalį, kuria teismas pakeitė žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriančią ribą ir nustatė ją pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ parengtą Žemės sklypo planą tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 (x6077436.12, y496396.23 – x6077434.53, y496382,75 – x6077433.18, y496382.86 – x6077432.31, y496375.11 – x6077433.62, y496375.00 – x6077429.39, y496339.15) bei priteisė iš ieškovės A. P. atsakovei J. M. 301,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, ir priimti naują sprendimą – atsakovių priešieškinį atmesti, priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliantė nesutinka su sprendimo dalimi, kuria patenkintas atsakovių priešieškinis, dėl sekančių argumentų:
Šioje byloje šalių žemės sklypų ribos teismine tvarka buvo nustatytos 2003 m. balandžio 23 d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi, kuria patvirtinta taikos sutartis turi teismo sprendimo galią, yra privaloma šalims. Pasirašant taikos sutartį, šalys suderino sąlygas ir laisva valia pasirašė ir sutiko, kad jų žemės sklypo dydis sumažės, todėl priimta teismo nutartis negali būti keičiama ir nustatytos kitos ginčo žemės sklypo ribos, nes teismo nutartis yra galutinė, nebuvo apskųsta apeliacine ar kasacine tvarka, todėl įsiteisėjusi ir turi res judicata galią.
Bylos nagrinėjimo metu atsakovės neparengė bendro abu sklypus apimančio plano, atitinkančio įstatymo reikalavimus, UAB „Inreal GEO“ 2014-03-27 parengtame plane nėra nurodyta riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ir atsakovių užsakymu parengtas planas nėra tinkamas teritorijų planavimo dokumentas.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad byloje nėra nuginčytas ūkinio pastato įregistravimo teisėtumas. Ieškovė ėmėsi visų priemonių gauti įrodymus, pagrindžiančius atsakovių ūkio pastato savavališką pastatymą, tačiau atsakovės taip pat nepateikė jokių įrodymų, kad minėtas statinys pastatytas turint visus reikalingus leidimus bei projektinę dokumentaciją.
Iš atsakovių pateikto 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ parengto Žemės sklypo plano neaišku koks atstumas yra tarp atsakovių medinių lentų priestato ir žemės sklypų ribos, nes realiai atsakovės neturi jokių galimybių tinkamai prižiūrėti priestato, nes jis praktiškai remiasi į ieškovei priklausantį statinį. Šiomis aplinkybėmis pirmosios instancijos teismas turėjo įsitikinti vietos apžiūros metu, tačiau apie vietos apžiūrą ir kaip ją vertina savo sprendime nepasisakė.
Pirmosios instancijos teismas, priešieškinį tenkindamas iš dalies, priteisė iš ieškovės A. P. atsakovei J. M. 301,21 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė J. M. už advokatės pagalbą ją atstovavusiai advokatei Daivai Jurevičienei 2013 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 900 Lt (260,66 Eur) (t. 1, b. l. 60–63) bei 140 Lt (40,56 Eur) žyminį mokestį (t. 1., b. l. 114). Teismas priteisė visas atsakovių turėtas bylinėjimosi išlaidas iš ieškovės, nesilaikydamas proporcingumo principo, todėl šioje dalyje teismo sprendimas taip pat naikintinas.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė J. M. (t. 2, b. l. 93–94) prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti atsakovei iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodo, kad ieškovė klaidina teismą aiškindama 2003 m. balandžio 23 d. taikos sutarties pasirašymo aplinkybes. Prieš pasirašant taikos sutartį buvo sutarta dėl įvažiavimo į kaimyninius žemės sklypus pasidalijimo. Jokiu būdu nebuvo kalbama apie kažkokių pastatų griovimą ar žemės sklypo ribos nustatymą po pastatu. Ieškovė nepagrįstai nurodė, jog priešieškinyje pateiktas žemės sklypo planas neinformatyvus, nėra aiškinamojo rašto ir neaiškios žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune ribos. Buvo tartasi dėl bendro žemės sklypų plano atlikimo, tačiau ieškovė atsisakė jį daryti, kadangi paaiškėjo, jog padarius bendrą žemės sklypų ribų planą, nelieka ginčo ir žemės sklypų plotai išlieka nepakitę, nei vienas nemažėja. Tokiais savo veiksmais ieškovė pakenkė abiem ginčo pusėms. Ieškovės parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo planas pažeidžia atsakovės, kaip gretimo žemės sklypo, savininkės teises ir teisėtus interesus, kadangi pagal šį planą ieškovės žemės sklypo riba eina per namų valdoje (duomenys neskelbtini), Kaune esantį mūrinio ūkinio pastato medinį priestatą, kurį ieškovė primygtinai reikalauja nugriauti. Tai ne atsakovės, o ieškovės ūkio pastatas šalia sklypus skiriančios ribos pripažintas savavališka statyba. Ieškovė paruošė tokį žemės sklypo ribų ženklinimo planą, kuris iš esmės prieštarauja 2003 m. balandžio 23 d. teismo patvirtintai taikos sutarčiai, kadangi ieškovė nori užsitverti tvorą ne tarp valdų (duomenys neskelbtini), Kaune ir (duomenys neskelbtini), Kaune, o nustato ribą per būtent ūkio pastatą, techninės apskaitos byloje pažymėtą indeksu 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)). Teismas nutartyje, kuria atsisakyta skirti nuobaudą už teismo sprendimo nevykdymą, aiškiai ir nedviprasmiškai nurodė, kad klausimas dėl ūkio pastato 4Ilm (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) nugriovimo negali būti keliamas. Byloje nėra nuginčytas šio pastato įregistravimo teisėtumas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ūkio pastato savavališką pastatymą. Rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, kuris šiuo metu priklauso ieškovei nuosavybės teise, ribų planą buvusi žemės sklypo savininkė A. B. P. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, 1998 m. kovo 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte pasirašė ji ir kaimyninių sklypų savininkai, todėl yra pagrindas spręsti, kad atsakovės šiuo metu valdomo nuosavybės teise sklypo ribos įregistruotos pagrįstai ir teisėtai. Rengiant gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, t. y. šiuo metu priklausantį J. M., buvusi gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A. B. P. su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė, o tai patvirtina, kad abiejų minėtų žemės sklypų ribos buvo tuometinių žemės sklypų naudotojų suderintos. Teismas visas aplinkybes, susijusias su ginčo objektu, ištyrė ir išvažiuojamojo posėdžio metu. Žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas. Pagal atliktus kadastrinius matavimus ir 1998-06-03 AB „Hidroprojektas“ parengtus planus žemės sklypo riba negali būti keičiama pagal ieškovės pateiktą planą, kadangi jame nurodyta riba pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas (kerta pastatą 4I1m) bei atsakovės nuosavybės teisę (pagal šį planą sumažėja atsakovės sklypo plotas), todėl atsakovių atsisakymas sklypą formuoti pagal ieškovės pageidaujamą planą buvo visiškai pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis), t. y. pirma, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir neanalizuoja tų sprendimo dalių teisėtumo ir pagrįstumo, kurios nėra skundžiamos. Antra, apskųstojo teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas tikrinamas tik analizuojant apeliaciniame skunde nurodytus argumentus ir savo iniciatyva teismas negali išplėsti skundo argumentų sąrašo ir pradėti analizuoti tokius argumentus, kuriais skunde nesiremiama, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.
Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje nenustatė.
Apeliantė apeliacinio skundo argumentais ginčija tik teismo sprendimo dalį, kuria buvo iš dalies patenkinti atsakovės priešieškinio reikalavimai nurodydama, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes ir vadovavosi kasacinio teismo praktika. Teisėjų kolegija tokius apeliantės apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir juos atmeta.
C K 4. 45 straipsnio 1 dalis nustato, jeigu sklypų savininkai nesutaria dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų, ribas nustato teismas, atsižvelgdamas į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas bei kitus įrodymus. Pagal suformuotą Kasacinės instancijos teismo praktiką dėl žemės sklypų ribų nustatymo yra išaiškinta, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklodų, sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas ( didėti ar mažėti) žemės sklypų dydis ( plotas) ( Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų teisėjų kolegijos 2010m. sausio 4d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-6-/2010 ir kt.). Kasacinis Teismas yra akcentavęs, kad esant gretimų sklypų ribų neatitikimams, kiekvienu atveju būtina, ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t.y. leistina ( ribinė) ploto paklaida taikytina abiems gretimiems sklypams. Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiems pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekiant tokių tikslų teismas spręsdamas tokio pobūdžio ginčus turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais įtvirtintais CK 1. 5 straipsnio 4 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009m. gegužės 29d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009, Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014m. lapkričio 12g. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).
Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė nuosavybės teise valdo 0,1874 ha žemės sklypą su statiniais, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune. Šio žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti 2002 m. rugpjūčio 29 d. Atsakovė nuosavybės teise valdo 0,1793 ha žemės sklypą su statiniais, esantį (duomenys neskelbtini), Kaune. Jos žemės sklypo kadastro duomenys nustatyti taip pat 2002 m. rugpjūčio 29 d.
Nagrinėjamu atveju, ieškovė ieškiniu prašė leisti suformuoti žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas, (duomenys neskelbtini), Kaune, be atsakovių sutikimo pagal 2012m. I Į „Vitmeta“ parengtą planą. Pirmosios instancijos teismas ieškovės ieškinio netenkino, tačiau ieškovė apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo sprendimo šioje dalyje neskundžia. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į apeliantės apeliacinio skundo ribas, teismo sprendimo šioje dalyje neanalizuoja ir dėl jo teisėtumo bei pagrįstumo nepasisako ( CPK 320 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamoje byloje, atsakovė pareikštu priešieškiniu prašė pakeisti 2003m. balandžio 23d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-2977/2003 patvirtintą taikos sutarties 3 punktą, kuriuo buvo nustatyta riba tarp žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, ir žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), Kaune, skiriančią ribą nustatyti tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 pagal 2014m. kovo 27d. UAB „Intreal GEO“ parengtą žemės sklypo planą. Pirmosios instancijos teismas išanalizavęs civilinėje byloje Nr. 2-2977/2003 sudarytos taikos sutarties sąlygas ir tenkindamas iš dalies atsakovės priešieškinį, pakeisti tarp ginčo žemės sklypų esančią ribą, nustatė, kad taikos sutartimi žemės sklypo riba buvo nustatyta tarp šalių tik dėl naudojimosi įvažiavimu ir ūkio pastatu, tačiau sudaryta sutartis nepakeitė šalių turimų sklypų nuosavybės teisės apimties. Pirmosios instancijos teismas pasisakydamas dėl šio reikalavimo detaliai aiškinosi ir tyrė sutartyje išreiktą šalių valią bei aiškindamas teismo patvirtintos taikos sutarties 1 ir 3 punktus sąlygas akcentavo, kad tikroji šalių 2003m. balandžio 23d. taikos sutartyje išreikšta valia buvo ne dėl žemės sklypo ribų nustatymo, bet dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu. Taikos sutartyje numatyta riba yra būtent nustatanti galimybę ieškovei naudotis atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada yra teisinga ir padaryta tinkamai nustačius faktines bylos aplinkybes bei įvertinus byloje pateiktus įrodymus ( CPK 185 straipsnis). Esant nurodytai argumentacijai laikytini nepagrįsti ir atmestini apeliantės apeliacinio skundo argumentai, kad nagrinėjamoje byloje šalių žemės sklypų ribos teismine tvarka jau buvo nustatytos 2003m. balandžio 23d. Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi nagrinėjant civilinę bylą Nr. 2-2977/2003 ir tvirtinant šalių sudarytą taikos sutartį.
Atmestina kaip nepagrįsta apeliantės apeliacinio skundo argumentacija, kad atsakovų užsakymu parengtas planas nėra tinkamas dokumentas tarp šalių iškilusiam ginčui spręsti. Bylos duomenimis pirmosios instancijos teisme nustatyta, kad nagrinėjant bylą šalys nebuvo parengę bendro abiejų sklypų apimančio plano, atitinkančio įstatymo reikalavimus. Tuo tikslu šalims teismas pasiūlė tai atlikti, tačiau to nepadarius, atsižvelgdamas į susidariusią situaciją apylinkės teismas konstatavo, jog tokį planą ieškovė turi teisę parengti ginčą tarp šalių jau išsprendus teismo sprendimu tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), Kaune, ir (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal UAB „Inreal GEO“ 2014m. kovo 27d. parengtą plane nustatytą ribą tarp šalių sklypų bei 1998m. birželio 3d. AB „Hidroprojektas“ nustatytas ir kadastro žemėlapyje 2002m. rugsėjo 23d. pažymėtas (duomenys neskelbtini), Kaune, kitas šio sklypo ribas. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia apylinkės teismo motyvacija yra teisinga ir nesudaro pagrindo konstatacijai, kad tarp šalių ginčas liko neišspręstas. Sutiktina su teismo motyvu, kad teismo sprendimui įsiteisėjus, ieškovė turės realią galimybę paruošusi atskirą planą įgyvendinti savo teises.
Apeliantė nurodo, kad apylinkės teismas tenkino priešieškinį iš dalies ir priteisė iš ieškovės 301,21 Eur atsakovei J. M. bylinėjimosi išlaidų, nesilaikydamas proporcingumo principo. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas ( CPK 98 straipsnio 1 dalis). Nustatyta, kad byloje yra pateikti įrodymai, kad atsakovė J. M. už advokato suteiktą pagalbą turėjo 301,21 Eur išlaidų. Pripažintina, kad šios bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004m. balandžio 2d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą ( paslaugas) 2 punkte nustatyto dydžio. Nors pirmosios instancijos teismas ir priešieškinį tenkino iš dalies, tačiau nustatydamas tarp šalių žemės sklypo ribą faktiškai ginčą tarp šalių išsprendė iš esmės, todėl priteisiant iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas proporcingumo principas nebuvo pažeistas (CPK 3 straipsnio 1 dalis, CPK 98 straipsnis).
Remiantis, tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė CPK 185 straipsnio nuostatas bei vadovavosi teismine praktika tokio pobūdžio bylose. Naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.
Atmetus apeliantės apeliacinį skundą iš jos pagal CPK 93, 98 straipsnių taisykles atsakovei J. M. priteistinos bylinėjimosi išlaidos turėtos apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apylinkės teismo 2015 m. vasario 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės A. P. priteisti atsakovei J. M. 300 Eur bylinėjimosi išlaidų turėtų apeliacinės instancijos teisme.