- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-17
- Bylos Nr.
- 2-2263-877/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-11678-2013-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rita Liukaitytė
- Ieškovas
- A. P.
- Atsakovas
- J. M., K. R.
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėja Rita Liukaitytė, sekretoriaujant Ramunei Beržinskienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovei A. P., ieškovės atstovei advokatei D. M., atsakovei J. M., atsakovių atstovei advokatei D. J., trečiajam asmeniui A. Š., nedalyvaujant atsakovei K. R., viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. P. ieškinį atsakovėms K. R., J. M. dėl leidimo suformuoti žemės sklypą be atsakovių sutikimo, ir atsakovių K. R., J. M. priešieškinį ieškovei A. P. dėl ribos, skiriančios žemės sklypus, pakeitimo, trečiasis asmuo A. Š. ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė 2013 m. birželio 20 d. ieškiniu prašo leisti suformuoti žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal IĮ „Vitmeta“ parengtą planą be atsakovių K. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir J. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) sutikimo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodo, kad šį žemės sklypą jį įgijo Išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu. Dar 2002-12-30 buvusi sklypo savininkė A. B. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ieškiniu, kuriuo prašė nustatyti ribą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), AB „Hidroprojektas“ parengtame plane pažymėta koordinaciniais taškais Nr. 2 (x - 4964,98 y - 14444,36) ir taško, kurio koordinatės yra x - 4976,62m y - 14501,04 (punktyrinė oranžinė linija) bei įpareigoti atsakovę K. R. per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą medinį pastatą. 2003-04-23 teismas patvirtino šalių pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė. Taikos sutarties 3 punkte buvo numatyta, kad atsakovės K. R. ir J. M. įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini) nustatytą ribą. 2012-02-21 kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2003-04-23 nutartimi patvirtintos taikos sutarties išaiškinimo, nes teismo nutartyje, kuria patvirtinta taikos sutartis, riba tarp sklypų (duomenys neskelbtini) koordinaciniais taškais nebuvo nurodyta. Teismas 2012-03-19 nutartimi išaiškino 2003-04-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2977/2003 patvirtintos taikos sutarties 3 p. taip -atsakovės K. R. ir J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), nustatytą ribą, pagal AB „Hidroprojektas“ 2002-10-29 parengtą teismui planą (projekto vadovas J. Š.). Šiuo metu yra paruoštas žemės sklypo ribų paženklinimo planas, tačiau atsakovės piktybiškai trukdo pabaigti kadastrinius matavimus, nepasirašo žemės sklypo ribų akto, naikina paženklintus riboženklius, nepatraukia iš ieškovės sklypo savavališkai pastatytų statinių. Taikos sutartis turi teismo sprendimo galią, yra privalomas šalims. Pasirašant taikos sutartį, šalys priėjo kompromiso, suderino sąlygas ir laisva valia pasirašė. Minėtas dokumentas nebuvo skųstas apeliacine tvarka. Kaip jau minėta, teismo patvirtintos taikos sutarties 3 p. šalys susitarė, jog atsakovės K. R. ir J. M. įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), nustatytą ribą. Šalys taikos sutartyje neapibrėžė ribos tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), pagal byloje pateiktą ribų nustatymo planą. Byloje buvo pateiktas tik vienas projektas (2002-10-29 AB „Hidroprojektas"), kuriame buvo apibrėžta riba tarp minėtų namų valdų, todėl teismas ir išaiškino taikos sutarties 3 punktą remiantis parengtu planu. Atkreiptinas dėmesys, kad nors atsakovės su prašymu išaiškinti taikos sutarties 3 punktą nesutiko, tačiau 2012-03-19 teismo nutarties neskundė, ji yra įsiteisėjusi, todėl yra sudėtinė taikos sutarties dalis ir turi būti besąlygiškai vykdoma. IĮ „Vitmeta“ atliko žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) kadastrinius (geodezinius) matavimus. Matavimai atlikti siekiant paženklinti bendrą ribą tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini), kadangi buvo užginčyta 1998 m. nustatyta riba. Matavimai atlikti vadovaujantis 2002-10-29 AB „Hidroprojektas“ paruoštu planu, skirtu teisminiam ginčui spręsti. Gretimiems žemės sklypams atlikti kadastriniai matavimai, bet riboženkliai neišlikę, todėl mano žemės sklypo ribų paženklinime - parodyme dalyvavo ir gretimų žemės sklypų savininkai. Bendras sklypo plotas 0,1874 ha. Po matavimų gautas plotas 0,1858 ha. Ploto skirtumas susidarė dėlto, kad sklypo ribos ženklintos vadovaujantis ne tik AB „Hidroprojektas“ parengtu planu, skirtu teisminiam ginčui spręsti, bet ir gretimų sklypų savininkų parodymais bei nuo seno esančiomis tvoromis. Sklypo vakarinės ir rytinės kraštinių ilgiai atitinka AB „Hidroprojektas" parengtame plane nurodytus ilgius (bendras vakarinės kraštinės ilgis 33,65 m., rytinės - 30,09 m.), bet neatitinka šiaurinės bei pietinės - vietovėje šių kraštinių ilgiai trumpesni, nei nurodyta aukščiau. Be to, AB „Hidroprojektas“ parengtame plane koordinačių reikšmės nurodytos pagal vietinę koordinačių sistemą o matavimai atlikti LKS-94 koordinačių sistemoje. Sklypas buvo ženklintas per du kartus, kadangi žemės sklypo (duomenys neskelbtini) savininkė J. M. 2011-12-03 nesutiko su riba ir nepasirašė žemės sklypo paženklinimo -parodymo akte. Ji pateikė raštą kuriame nurodė atsisakymo pasirašyti akte priežastį, t. y. kad ji nesutinka su 2003-04-23 teismo nutartimi, kuria buvo patvirtinta taikos sutartis. 2012-04-30 J. M. vėl nesutiko su riba, bet šį kartą savo motyvus išdėstė raštu žemės sklypo ribų paženklinimo - parodymo akte. Pagal 2003-04-23 teismo patvirtintą taikos sutartį bei 2012-03-19 jos išaiškinimą, užsitverti tvoros tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), nustatytą ribą pagal AB „Hidroprojektas“ 2002-10-29 parengtą teismui planą taip pat negalima, nes atsakovėms priklausanti savavališkai pastatyta ūkio paskirties pastato dalis yra už teismo nustatytos žemės sklypo ribos, t. y. ieškovei priskirtoje žemės sklypo dalyje. Su atsakovių priešieškinio reikalavimu pakeisti žemės sklypus skiriančią ribą pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą Žemės sklypo planą ieškovė nesutinka.
Ieškovė A. P. ir jos atstovė advokatė D. M. palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė ieškinį tenkinti, priešieškinį atmesti.
Atsiliepimas
Atsakovės K. R., J. M. atsiliepimu į ieškinį (I t. 56-58 b.l.) bei priešieškiniu (I t. 111-112 b.l.) su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Priešieškiniu prašė pakeisti 2003-04-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-2977/2003 patvirtintą taikos sutarties 3 p., kuriuo nustatyta riba tarp žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini) skiriančią ribą nustatyti tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ atliktą Žemės sklypo planą, priteisti atsakovių bylinėjimosi išlaidas. Su ieškovės 2013-06-20 ieškinyje pareikštais reikalavimais nesutinkame ir reiškiame priešieškinį. Mano, kad priešieškinyje dėstomas reikalavimas dėl žemės sklypo ribos, skiriančios namų valdas adresu (duomenys neskelbtini) pakeitimo yra racionalesnis, nepažeidžia nei vieno iš bendraturčių teisių ir teisėtų interesų. Pakeitus nustatytą žemės sklypus skiriančią ribą, nekils jokių ginčų dėl Ieškovės reiškiamų reikalavimų. Jeigu vadovautis pagal AB „ Hidroprojektas“ atliktu ir civilinėje byloje esančiu žemės planu, tuomet akivaizdžiai būtų pažeistos atsakovių, kaip savininkių teisės ir teisėti interesai, kadangi tokiu atveju ne tik kad netektų žemės sklypo dalies, kuri niekaip nekompensuojama, tačiau neaišku kokiu pagrindu privaloma griauti ir kitą nekilnojamojo turto objektą - ūkinį pastatą. Ieškovės parengtas žemės sklypo ribų paženklinimo planas pažeidžia atsakovių, kaip gretimo žemės sklypo, savininkių teises ir teisėtus interesus, kadangi pagal šį planą ieškovės žemės sklypo riba eina per namų valdoje (duomenys neskelbtini) esantį mūrinio ūkinio pastato medinį priestatą, kurį ji primygtinai reikalauja nugriauti. Pažymi, jog ne kartą buvo teikti pasiūlymai būtent šioje konkrečioje situacijoje ginčą išspręsti abipusiu nuolaidu būdu, atsižvelgiant į susiklosčiusią situaciją ir nusistovėjusią naudojimosi žemės sklypais (duomenys neskelbtini) tvarką, žemės sklypų išsidėstymą, ginčą išspręsti abipusiu susitarimu, sprendžiant klausimą dėl žemės sklypo ribų nustatymo pagal šiuo metu esančias ribas, t.y. pagal dalis, kuriomis šiuo metu naudojasi. Siūlo nustatyti žemės sklypo ribą, skiriančią namų valdas adresu (duomenys neskelbtini), pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą Žemės sklypo ribų planą. Žemės sklypus skiriančią ribą nustatyti tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10.
Atsakovė J. M. ir jos atstovė advokatė D. J. teismo posėdyje palaikė priešieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti, nurodė, kad sutinka su sklypo (duomenys neskelbtini), ploto sumažėjimu.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo A. Š. atsiliepimų į šalių procesinius dokumentus nepateikė. Teismo posėdyje nurodė, kad jai kyla abejonių dėl atsakovės J. M. sąžiningumo, nes 1998 m. kovo 18 džemės sklypo ribų paženklinimo akte yra ne jos parašas, ji tuo metu nebuvo gretimo žemės sklypo savininkė.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas. Priešieškinys tenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Byloje nustatyta, kad ieškovė A. P. nuosavybės teise valdo 0,1874 ha žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro duomenys nustatyti 2002-08-29 (I t. 27-30 b.l.). Žemės sklypą ji įsigijo iš A. B. P. 2007-12-03 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu (I t. 32-36 b.l.). 1975 m. liepos 1 d. Kauno raj. Rokų apyl. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 29 P. B. J. individualaus gyvenamojo namo statybai išskirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas sklypo raudonųjų linijų planas (I t.38 b.l.). 1992 m. liepos 7 d. potvarkiu Nr. 17 „Dėl faktiškai naudojamo žemės sklypo įteisinimo“ Kauno rajono Rokų apylinkės viršaitis patvirtino P. A. – B. J. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 0,18 ha dydžio (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 24 b.l.). 1998 m. kovo 18 d. buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (I t. 72 b.l.). 1998-06-03 AB „Hidroprojektas“ parengė žemės sklypo planą.
2000-07-20 Kauno apskrities viršininko pavaduotojas J.Y., atsižvelgdamas į tai, kad sklypo plotas patikslintas geodeziniais matavimais įsakymu Nr. 02-01-5571 nutarė parduoti A. B. P. 1874 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) Žemės sklypas suformuotas atliekant kadastrinius matavimus 2002-08-29. Kauno apskrities viršininkas 2000-07-27 sudarė su A.B. P. šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį. Žemės sklypo ribos kadastro žemėlapyje pažymėtos 2002-09-23 (kadastro ir registro byla Nr. 19/23577). Žemės sklypas su sklypu (duomenys neskelbtini), ribojasi tiesia linija, einančia tarp taškų 3 (x 4969.89, y 14443.94) ir 4 (x4973.66, y14501.54)
Atsakovė J. M. nuosavybės teise valdo 0,1793 ha žemės sklypą su statiniais adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), sklypo kadastro duomenys nustatyti 2002-08-29 (I t. 27-30 b.l.). Žemės sklypą ji įsigijo iš K. R. 2000-07-17 išlaikymo iki gyvos galvos sutarties pagrindu, pagal kurią atsakovei buvo perleistas ir ūkio pastatas 4I1m, sienų medžiaga- lentos (I t. 32-36 b.l.).
1976 m. birželio 23 d. Kauno raj. Rokų apyl. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimu Nr. 26 R. J. M. J. individualaus gyvenamojo namo statybai išskirtas 0,15 ha ploto žemės sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), parengtas sklypo raudonųjų linijų planas (II t.20 b.l.). 1998 m. kovo 18 d. buvo sudarytas Žemės sklypo ribų paženklinimo aktas (I t. 70 b.l.). 1998-06-03 AB „Hidroprojektas“ parengė žemės sklypo (duomenys neskelbtini), planą (I t. 71 b.l.). Žemės sklypas su sklypu (duomenys neskelbtini), ribojasi tiesia linija, einančia tarp taškų 1 (x 4969.89, y14443.94) ir 5 (x4973.66, y14501.54), kurių koordinatės sutampa su atitinkamai žemės sklypo (duomenys neskelbtini) taškų 3 ir 4 koordinatėmis (II t. 22 b.l.). 2000-04-20 Kauno apskrities viršininko pavaduotojas J.Y., atsižvelgdamas į tai, kad sklypo plotas patikslintas geodeziniais matavimais, įsakymu Nr. 02-01-3243 nutarė parduoti K. R. 1793 kv.m. žemės sklypą (duomenys neskelbtini) (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 31 b.l.). Kauno apskrities viršininkas 2000-05-04 sudarė su K. R. šio sklypo pirkimo-pardavimo sutartį (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 34 b.l.).
Asmens nuosavybės teisę į žemės sklypą patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis, kurioje turi būti nustatytas nuosavybės teise įgyto žemės sklypo dydis. Kol jis nenuginčytas ir teismo nepanaikintas įstatymo pagrindu, turi būti vadovaujamasi tuo, kad asmeniui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas tokio dydžio, koks yra nurodytas pirkimo-pardavimo sutartyje. Aukščiau nurodytos žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartys dėl žemės sklypų dydžių yra galiojančios.
Kaip matyti iš aukščiau aptartų dokumentų, valstybinės žemės patikėtinis pardavė A. B. P. ir K. R. didesnius žemės sklypus, nei jie buvo suteikti Kauno raj. Rokų apyl. DŽDT vykdomojo komiteto sprendimais. Iš Kauno miesto žemėtvarkos skyriaus vedėjo P. S. patvirtintos 2000-06-26 pažymos nustatyta, kad atlikus geodezinius matavimus A.B. P. nustatytas 1874 kv.m. žemės sklypo plotas, iš A. M. 2000-03-13 parengtos pažymos – K. R. nustatytas 1793 kv. m. žemės sklypo plotas (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 38, 32 b.l.).
Tarp (duomenys neskelbtini) žemės sklypų savininkų iškilo nesutarimai dėl įvažiavimo į kiemą, todėl ieškovė, atstovaudama A. B. P., kreipėsi į Kauno apskrities viršininką su prašymu sudaryti komisiją žemės sklypo ribų paženklinimo akto patikslinimui, jai buvo pasiūlyta ginčą spręsti teisme (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 42, 43 b.l.).
2002-12-30 ieškovė A. B. P. kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą ir vadovaujantis CK 1.138 straipsniu, 4.45 straipsniu ieškovė prašė nustatyti ribą tarp sklypų, esančių (duomenys neskelbtini), AB „Hidroprojektas“ parengtame plane pažymėta koordinaciniais taškais Nr. 2 (x - 4694.98, y - 1444.36) ir taško, kurio koordinatės yra x - 4976.62, y - 14501.04 (punktyrinė oranžinė linija) bei įpareigoti atsakovę K. R. per teismo nustatytą terminą nugriauti savavališkai pastatytą medinį pastatą. Ieškovė ieškinyje teigė, kad tokiu būdu patikslinus ribą, šalių naudojamų sklypų plotai nepasikeistų (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 42, 43 b.l.). Iš iš AB „Hidroprojektas“ projekto vadovo J. Š. 2002-10-29 parengto teisminiam ginčui žemės sklypų plano (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 95 b.l.) matyti, kad tašką 5 perkėlus 2,88 m. link (duomenys neskelbtini), o tašką 1 palikus toje pačioje vietoje, (duomenys neskelbtini) sklypas sumažėtų apie 83 kv.m., be to, ši riba kirstų atsakovės pastatą 4I1m, todėl ieškovė 2002-12-30 ieškinyje akivaizdžiai neteisingai nurodė, kad žemės sklypų plotai nepasikeistų, nes taip perkėlus ribą, ieškovės žemės sklypas padidėtų, o atsakovės- sumažėtų.
2003-04-23 nutartimi teismas patvirtino A. B. P. ir K. R. pasirašytą taikos sutartį ir civilinę bylą nutraukė tokiomis sąlygomis:
1. Ieškovė ir atsakovė susitaria naudoti įvažiavimą, esantį tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), lygiomis dalimis per pusę iki K. R. ūkio pastato, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2. Ieškovė A. B. P. įsipareigoja netrukdyti K. R., J. M. prieiti, remontuoti ūkio pastatą, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
3. Atsakovės K. R. ir J. M. įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), nustatytą ribą.
4. Šalys susitaria, kad patvirtinus šią sutartį neturės viena kitai jokių turtinių pretenzijų dėl įvažiavimo, esančio tarp namų valdų (duomenys neskelbtini) ir ūkio pastato, techninės apskaitos byloje pažymėto indeksu 4I1m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)).
2012 m. kovo 19 d. nutartimi A. P. prašymo pagrindu Kauno miesto apylinkės teismas išaiškino savo 2003 m. balandžio 23 d. nutarties 3 punktą ir nurodė: „2003-04-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-2977/2003 patvirtintos taikos sutarties 3p., išaiškintinas taip - atsakovės K. R. (a/k (duomenys neskelbtini) ir J. M. (a/k (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti ieškovei A. B. P. (a/k (duomenys neskelbtini) užsitverti tvorą, pagal šioje sutartyje tarp namų valdų (duomenys neskelbtini), nustatytą ribą, pagal AB „Hidroprojektas“ 2002-10-29 parengtą teismui planą (projekto vadovas J. Š.)“.
Įsiteisėjęs teismo sprendimas šalims įgyja res judicata galią. Pagal CPK 279 straipsnio 4 dalį sprendimui įsiteisėjus šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius. Tai netrukdo suinteresuotiems asmenims kreiptis į teismą dėl pažeistos ar ginčijamos teisės arba įstatymų saugomo intereso gynimo, jeigu toks ginčas įsiteisėjusiu teismo sprendimu nėra išnagrinėtas ir išspręstas.
Lietuvos Aukščiausiais Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad CK 4.45 straipsnio, reglamentuojančio žemės sklypo ribų nustatymą, 1 dalyje įtvirtintas žemės sklypų ribų nustatymas teismine tvarka tais atvejais, kai kyla žemės sklypų savininkų ginčas dėl ginčytinų sklypo ribų ir jos nėra aiškios iš esamų dokumentų. Pirmąją aplinkybę – kilusį žemės sklypų savininkų ginčą – paprastai įrodo kreipimosi į teismą faktas. Antrąją aplinkybę – sklypo ribų neaiškumą – gali įrodyti tai, kad apskritai nėra ribas nurodančių dokumentų (sutarčių, matavimo aktų, dokumentų, registro žymų ir kt.); esami dokumentai iš esmės prieštarauja vieni kitiems; nors dokumentai ir neprieštarauja vieni kitiems, bet egzistuoja kitų aplinkybių, kurios sudaro pakankamą pagrindą abejoti dokumentų pagrįstumu, pavyzdžiui, kai žemės sklypo faktinės ir teisinės ribos (ribos pagal dokumentus) nesutampa arba jos nesutampa taip, kad eina per gretimo žemės sklypo savininko pastatus. Esant žemės sklypų savininkų ginčui dėl sklypų ribų, nustatyti žemės sklypus skiriančių ribų vietą ir jos konfigūraciją yra teismui įstatymo suteikta kompetencija.
Jeigu žemės sklypus skirianti riba pagal žemės sklypų savininkų dokumentus neatitinka faktinio naudojimo, tai paprastai reiškia, kad vienas savininkas naudojasi didesniu žemės sklypo plotu, negu jam priklauso pagal žemės sklypo dokumentus, o kitas – mažesniu. Tokiu atveju yra pagrindas abejoti, ar žemės sklypų riba yra aiški. Kasacinio teismo praktikoje pažymėta, kad tais atvejais, kai sprendžiant ginčą dėl žemės sklypo ribos nustatoma, jog dokumentuose nustatyta riba neatitinka faktiškai nusistovėjusio žemės sklypų naudojimo, tai faktinė riba yra vienas iš kriterijų, pagal kurį sprendžiama, kur turi būti nustatyta žemės sklypus skirianti linija, taip iš esmės išsprendžiant šalių ginčą. Vis dėlto, pagal CK 4.45 straipsnį, jo aiškinimą ir taikymo praktiką, faktinis žemės sklypo naudojimas nėra vienintelis ir visada privalomas kriterijus, pagal kurį išsprendžiamas ginčas dėl žemės sklypo ribos nustatymo. Pagal CK 4.45 straipsnį ribos neaiškumas pašalinamas atsižvelgiant į dokumentus, faktiškai valdomo sklypo ribas ir kitus įrodymus. Dokumentuose esanti nekonkreti ribos vieta ar konfigūracija gali būti tikslinama pagal bylos aplinkybių visumą: pagal ribos išsidėstymą dokumentuose, atsižvelgiant į sklypuose esančius statinius (pastatus, tvoras, šulinius ir kt.); pagal tai, kam jie priklauso nuosavybės teise ir kokie yra susitarimai dėl jų naudojimo tvarkos ar sąlygų; pagal faktinio naudojimo trukmę ir aplinkybes, atsižvelgiant į aplinkos objektus ar reljefo ypatumus bei kitus svarbius faktus; pagal principines nuostatas, kad abiejų sklypų naudojimas būtų įmanomas, racionalus, kad ribos tikslinimu galutinai būtų išspręstas ginčas ir nebūtų sudaroma prielaidų ginčui kilti ateityje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2010). Sprendžiant ginčą tarp gretimų žemės sklypų savininkų, kurie žemę pirko (privatizavo) iš valstybės, gali būti reikšmingos valstybinės žemės pardavimą reglamentuojančių teisės aktų (pvz., Žemės reformos įstatymo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 21 d. nutarimo Nr. 550, 1995 m. liepos 17 d. nutarimo Nr. 987 ir kt.) nuostatos, kuriose įtvirtintos žemės pardavimo normos, tvarka ir sąlygos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2014).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl žemės sklypų ribų nustatymo, yra išaiškinęs, kad tobulėjant žemės matavimo prietaisams dėl ankstesnių matavimų gali atsirasti netikslumų, gretimų žemės sklypų sanklotų, tačiau dėl to negali būti pažeistos asmenų nuosavybės teisės, jeigu jie įgijo nuosavybę į konkretaus dydžio žemės sklypą; sprendžiant kaimyninių žemės sklypų savininkų ginčus dėl žemės sklypų ribų, sklypų ribos gali būti keičiamos, taip pat gali būti keičiama sklypo konfigūracija, tačiau negali būti keičiamas (didėti ar mažėti) žemės sklypo dydis (plotas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2005; 2010 m. sausio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-6/2010). Esant gretimų sklypų ribų neatitikčiai, kiekvienu atveju būtina ieškoti sklypų savininkų interesų pusiausvyros ir negalima ginti išimtinai vieno savininko teisių kito sklypo savininko interesų sąskaita. Gretimų sklypų plotas turi būti apskaičiuojamas ir jų riba nustatoma taip, kad vienodai suvaržytų kiekvieno jų savininkų teises – abiejų sklypų plotas mažintinas po lygiai, t. y. leistina (ribinė) ploto paklaida taikytina abiem gretimiems sklypams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-226/2009).
Teismo pareiga, atsižvelgiant į ginčo šalių faktiškai valdomus žemės sklypus, turimus dokumentus, netikslumų tarp teisinės ir faktinės žemės sklypo ribos kilimo priežastis, priimti abiem pusėms priimtiniausią sprendimą, siekiant, kad nustatoma žemės sklypo riba būtų patogi gretutinių žemės sklypų savininkams, racionali ir tarnautų geresniam nuosavybės valdymui. Siekdamas šių tikslų, teismas turi vadovautis ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-488/2014).
Ieškovė teigia, kad taikos sutartimi buvo nustatyta riba tarp šalims asmenine nuosavybe priklausančių sklypų ir mano, kad atsakovė dar 1998 m. neteisingai nurodė faktinę žemės sklypų ribą, dėl ko atsakovės naudojamas žemės sklypo plotas buvo nustatytas neteisingai.
Atsakovės teigimu, toks šalių sudarytos taikos sutarties sąlygų aiškinimas neatitinka šalių tikrosios valios, buvusios sudarant taikos sutartį. Atsakovė nurodo, kad ji neprieštaravo tik dėl naudojimosi jai nuosavybės teise priklausančiu įvažiavimu, o ne dėl jai nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies neatlygintinu perdavimu ieškovei. Šiuos jos teiginius iš dalies patvirtina ir 2003 m. balandžio 23 d. teismo posėdžio protokole užfiksuota Kauno apskrities viršininko administracijos atstovės D. S. pastaba, kad „taikos sutartis turėtų būti taisytina ir įrašyta „naudoti“, o ne „pasidalinti“, nes „pasidalinti“ turi visai kitą prasmę žodis“. Proceso dalyviams su tokiu patikslinimu sutikus, teismas priėmė protokolinę nutartį: „Taikos sutarties pirmame punkte vietoj žodžio „pasidalinti“ įrašyti žodį „naudoti“ ir trečiame punkte po žodžio „nustatyta“ įrašyti „šia taikos sutartimi“ (civilinė byla Nr. 2-2977/2003, 68-69 b.l.). Taigi, sistemiškai aiškinant teismo patvirtintos taikos sutarties 1 ir 3 punktus, tikroji šalių 2003-04-23 taikos sutartyje išreikšta valia buvo ne dėl žemės sklypo ribos nustatymo, bet dėl faktinio naudojimosi žemės sklypu, o taikos sutartyje numatyta riba ir yra būtent nustatanti galimybę ieškovei naudotis atsakovei priklausančia žemės sklypo dalimi. Tą patvirtino ir liudytoju apklaustas J. Š., nurodęs, kad jis negalėjo parengti tokio projekto, pagal kurį žemės sklypus skirianti riba eitų per pastatą. Be to, VĮ Registrų centras nėra įregistruoti kitokie kadastro duomenys, nei buvo privatizuojant ginčo žemės sklypus atsakovės 2000-05-04, ieškovės- 2002-08-29.
Ieškovė ieškiniu prašo leisti suformuoti žemės sklypą, kurio kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas: (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), be atsakovių K. R. ir J. M. sutikimo pagal 2012 m. IĮ „Vitmeta“ parengtą planą. Iš šio plano matyti, kad jis yra parengtas vadovaujantis riba, kuria taikos sutartimi šalys susitarė naudotis įvažiavimu ir ūkio pastatu. Ši sklypo riba kerta atsakovės ūkio pastatą 4I1m, kuris yra teisiškai įregistruotas. Byloje nėra nuginčytas šio pastato įregistravimo teisėtumas, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, pagrindžiančių ūkio pastato savavališką pastatymą. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad rengiant žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso ieškovei nuosavybės teise, ribų planą, buvusi žemės sklypo savininkė A.B. P. sutiko su nustatytomis sklypo ribomis, 1998 m. kovo 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte (I t. 72 b.l.) pasirašė ji ir kaimyninių sklypų savininkai, todėl yra pagrindas spręsti, kad ieškovės šiuo metu valdomo nuosavybės teise sklypo ribos įregistruotos pagrįstai ir teisėtai (I t. 72 b.l.). Pažymėtina ir tai, kad rengiant gretimo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) planą, t. y. šiuo metu priklausantį J. M., buvusi gretimo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė A.B. P. su parodytomis sklypo ribomis sutiko, Žemės sklypo ribų paženklinimo akte dėl to jokių pastabų nepareiškė (I t. 70 b.l.), o tai patvirtina, kad abiejų minėtų žemės sklypų ribos buvo tuometinių žemės sklypų naudotojų suderintos (I t. 70 b.l.). Aukščiau nurodytos šalių valstybinės žemės įsigijimo aplinkybės ir sandoriai patvirtina, kad A. B. P. valstybinės žemės patikėtinio buvo parduotas 1874 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), o K. R. 1793 kv.m. žemės sklypas (duomenys neskelbtini), t.y. šiek tiek didesni bei kitokios konfigūracijos, nei pažymėti (duomenys neskelbtini). 1975 m. sklypų raudonųjų linijų plane (I t. 38 b.l., II t. 49 b.l.). Ginčo sklypų duomenys patikslinti, atliekant geodezinius matavimus (II t. 51, 55 b.l.). Šių sklypų kadastriniai duomenys yra įregistruoti nekilnojamojo turto kadastre: atsakovės 2000-05-04, ieškovės- 2002-08-29, trečiojo asmens-2006-03-07, o tai reiškia, kad žemės sklypai yra suformuoti. Ieškovės prašoma nustatyti žemės sklypo riba kirstų atsakovei priklausantį ūkio pastatą, kuris įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. balandžio 15 d. nutarimu Nr. 534 (toliau – Kadastro nuostatai), 20 punktą ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (LAT 2009-06-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2009), žemės sklypas negali būti suformuotas taip, kad jo riba kirstų statinį, kuris yra suformuotas kaip vienas atskiras nekilnojamasis daiktas (Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalys, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punktas). Apibendrinat tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog pagal atliktus kadastrinius matavimus ir 1998-06-03 AB „Hidroprojektas“ parengtus planus (I t. 31, 69 b.l.) žemės sklypo riba negali būti keičiama pagal ieškovės pateiktą planą, kadangi jame nurodyta riba pažeidžia imperatyvias įstatymo nuostatas (kerta pastatą 4I1m) bei atsakovių nuosavybės teisę (pagal šį planą sumažėja atsakovės sklypo plotas), todėl teismas atsakovių atsisakymą sklypą formuoti pagal ieškovės pageidaujamą planą laiko pagrįstu, dėl to negali tenkinti ieškovės reikalavimo leisti suformuoti žemės sklypą pagal pateiktą IĮ „Vitmeta“ planą be atsakovių sutikimo.
Atsakovė priešieškiniu prašo pakeisti 2003-04-23 Kauno miesto apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-2977/2003 patvirtintą taikos sutarties 3 p., kuriuo nustatyta riba tarp žemės sklypų, esančių adresu (duomenys neskelbtini) ir žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą nustatyti tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ atliktą Žemės sklypo planą.
Aukščiau konstatavus, kad šalių taikos sutartimi riba buvo nustatyta tik naudojimuisi įvažiavimu ir ūkio pastatu, bet nepakeitė šalių turimų sklypų nuosavybės teisių apimties, šis atsakovės reikalavimas gali būti patenkintas tik iš dalies, t.y. pakeisti tarp ginčo žemės sklypų esančią ribą. Pagal UAB „Inreal GEO“ parengtą planą, jame nurodyti taškai 10 ir 5 atitinka Taikos sutartyje nurodytus taškus 2 ir 2,88 metro nutolusį nuo taško 5 (4) tašką, kurio koordinatės x4976,62, y14501,04 (I t. 18, 116 b.l.) ir tik atkarpoje tarp taškų 6-7-8-9 riba eina apie atsakovės ūkio pastatą 4I1m, kas užtikrina imperatyvius Žemės įstatymo 40 straipsnio 2, 6 dalių, Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų 20 punkto reikalavimus. Pagal šį planą atsakovei priklausantis žemės sklypas sumažėja iki 1744 kv.m., t.y. 49 kv.m., atsakovė dėl tokio žemės sklypo sumažėjimo neprieštarauja. Be to, žemės sklypo ribos nustatymas pagal šalių taikos sutartimi nustatytą naudojimosi ribą, užtikrinant ieškovei naudojimąsi įvažiavimu, o atsakovei- ūkio pastatu maksimaliai tenkins abiejų šalių interesus.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgdamas į kasacinio teismo formuojamą praktiką, vadovaudamasis CK 4.45 straipsniu, ginčo šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principais sprendžia, kad ribos tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Inreal GEO“ 2014-03-27 parengtą planą yra racionaliausias ginčo situacijos išsprendimo būdas, atitinkantis šalių interesų pusiausvyros principą. Teismui pasiūlius, tačiau bylos nagrinėjimo metu šalims neparengus bendro abu sklypus apimančio plano, atitinkančio įstatymo reikalavimus, konstatuotina, kad tokį planą ieškovė turi teisę parengti atskirai, atsižvelgiant į šiuo teismo sprendimu tarp žemės sklypų (duomenys neskelbtini) pagal UAB „Inreal GEO“ 2014-03-27 parengtą planą nustatytą ribą tarp šių sklypų bei 1998-06-03 AB „Hidroprojektas“ nustatytas ir kadastro žemėlapyje 2002-09-23 pažymėtas (duomenys neskelbtini), kitas šio sklypo ribas.
Trečiasis asmuo A. Š. nurodė, kad 1998 m. kovo 18 d. žemės sklypo ribų paženklinimo akte jos parašas suklastotas, priešieškinio tenkinimas galimai pažeis jos teises, tačiau savarankiškų reikalavimų byloje nepareiškė. Įvertinus šio akto sudarymo datą bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 2 punktą baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai, nustatyti Baudžiamojo kodekso 95 straipsnyje, atskiroji nutartis dėl kreipimosi į prokurorą dėl galimo A. Š. parašo suklastojimo nepriimtina.
Kitos aplinkybės, kaip teisiškai nereikšmingos ginčo išsprendimui, nenagrinėtinos.
Ieškinį atmetus, priešieškinį tenkinus iš dalies, iš ieškovės A. P. priteistinos jos turėtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnis). Atsakovė J. M. už advokatės pagalbą ją atstovavusiai advokatei D. J. 2013 m. rugpjūčio 22 d. sumokėjo 900 Lt (260,66 Eur)( I t. 60-63 b.l.) bei 140 Lt (40,56 EUR) žyminį mokestį (I t. 114 b.l.).
Pagal CPK 98 straipsnio 2 dalį, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio 2 punktą, nustatant priteistino užmokesčio už teikiamas teisines paslaugas dydį, rekomenduojama atsižvelgti į šių rekomendacijų 8 punkte nurodytus maksimalius dydžius ir šiuos kriterijus: 1) bylos sudėtingumą; 2) teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą; 3) ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; 4) būtinybę išvykti į kitą vietovę, negu registruota darbo vieta; 5) turto ar pinigų sumų dydį (priteistinų ar ginčijamų); 6) teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; 7) sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; 8) kitas svarbias aplinkybes. Pagal šių rekomendacijų 8 punktą už advokato ieškinio, priešieškinio, atsiliepimo į ieškinį ar priešieškinį surašymą rekomenduojama maksimaliai priteisti 3 minimalias mėnesines algas, už vieną atstovavimo valandą teisme 0,15 minimalios mėnesinės algos.
Teismas atsižvelgia į tai, kad advokatė D. J. vardu surašė procesinius dokumentus – atsiliepimą į ieškinį, priešieškinį, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, atstovavo atsakoves teismo posėdžiuose, išvažiuojamajame posėdyje, prašoma priteisti išlaidų suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio. Teismas sprendžia iš ieškovės A. P. atsakovei J. M. priteisti visas atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas sumokant už advokato teisinę pagalbą (CPK 3 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis). Atsakovei priteistina 40,55 Eur (140 Lt) jos sumokėto žyminio mokesčio.
Valstybė patyrė 12 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl jų atlyginimas priteistinas iš ieškovės (CPK 96 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti. Priešieškinį tenkinti iš dalies.
Pakeisti žemės sklypus, adresu (duomenys neskelbtini), skiriančią ribą ir nustatyti ją pagal 2014-03-27 UAB „Inreal GEO“ parengtą Žemės sklypo planą tarp Žemės sklypo plane pažymėtų taškų 5-6-7-8-9-10 (x6077436.12, y496396.23 – x6077434.53, y496382,75 – x6077433.18, y496382.86 – x6077432.31, y496375.11 – x6077433.62, y496375.00 – x6077429.39, y496339.15).
Likusioje dalyje priešieškinį atmesti.
Priteisti iš A. P., a.k(duomenys neskelbtini) J. M., a.k. (duomenys neskelbtini) 301,21 Eur (1040 Lt )(trys šimtai vienas euras 21 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš A. P., a.k(duomenys neskelbtini) 12 Eur (dvylika eurų) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR Finansų ministerijos, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.