Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2020-04-23 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-360/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2019-11-27Tauragės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-04-23Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-04-23
Bylos Nr.
1A-53-360/2020
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-17779-2019-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Dalius Jocys, Savinijus Katauskas, Regina Bertašienė
Nuteistasis
N. L.
Advokatai
Egidijus Giedraitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-53-360/2020Teisminio proceso Nr. 1-01-1-17779-2019-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.25.4.2.6. 2.1.7.4.1.; 2.4.6.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 23 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Reginos Bertašienės, Daliaus Jocio ir Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

sekretoriaujant Sabinai Vigelytei,dalyvaujant prokurorėms Jurgitai Rumbinaitei, Stefai Daliai Ramanauskienei,nuteistojo N. L. gynėjui advokatui Egidijui Giedraičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. L. apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmų 2019-11-27 nuosprendžio, kuriuo N. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį 80 MGL (4 000 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalies nuostatomis, N. L. į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2019-04-29 20 val. iki 2019-05-01 14.40 val. (trys dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir paskirti galutinę – 74 MGL (3 700 Eur) dydžio baudą.

Nuosprendžiu N. L. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 68 straipsnyje, ir uždrausta jam naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones 3 (trejiems) metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2019-04-30. Taip pat nuosprendžiu transporto priemonė „Mercedes Benz S 350 Bluetec“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausanti N. L., perduota saugoti Tauragės apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui, konfiskuota.

Nuosprendžiu iš N. L. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai priteista 72 Eur proceso išlaidų už transporto priemonės priverstinį nuvežimą į saugojimo aikštelę ir saugojimą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. N. L. nuteistas už tai, kad 2019-04-29, apie 20 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo jam priklausantį automobilį „Mercedes Benz S 350 Bluetec“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas (alkotesteriu nustatytas 2,27 promilių neblaivumas).

Šalies argumentai

2. Nuteistasis N. L. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, panaikinti laikiną nuosavybės teisės apribojimą transporto priemonei „Mercedes Benz S 350 Bluetec“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir ją grąžinti, panaikinti kardomąsias priemones bei grąžinti vairuotojo pažymėjimą. Nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas, netinkamai įvertinti įrodymai, nepašalinti liudytojų parodymų, duotų ikiteisminiame tyrime ir teisme, prieštaravimai, yra pagrindo abejoti, kad pirmosios instancijos teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, buvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, netinkamai atskleista ir įvertinta įvykių seka, pasirinktinai, netiksliai ir nepilnai išdėstyti liudytojų parodymai duoti teisimajame posėdyje, neįvertinti policijos pareigūnų duotų parodymų neatitikimai ir prieštaravimai bylos medžiagai.

2.1. Nuteistasis N. L. apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį į liudytojo T. A. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, atpažinimą bei parodymus teisme, kurie iš esmės skiriasi, todėl teismas turėjo pasikeitimus pašalinti ir motyvuotai spręsti, kuriais parodymais vadovautis, tačiau be pagrindo neįžvelgė liudytojų parodymų kaitos, nesiaiškino priežasčių, kodėl jie pakito, nesugretino su įvykių seka. Liudytojo parodymai kitą dieną nuo įvykio dėl vairuotojo aprangos nesutampa su vaizdo medžiaga iš parduotuvės, neatitinka tai, kaip liudytojas apibūdino vairuotoją ir bylos vaizdo medžiaga. Apeliantas mano, jog dėl liudytojo buvimo vietos už krūmų ir automobilio tamsintų stiklų T. A. negalėjo matyti, kas vairavo automobilį, kiek jame buvo asmenų, kas konkrečiai iš sustojusio automobilio išlipo. Be to, teismo neįvertinta, kad liudytojas T. A. į įvykio vietą atvyko per vieną minutę ir dėl to galėjo nematyti, kiek asmenų automobiliu atvyko į parduotuvę, kiek jų išlipo. Sugretinus liudytojo parodymus su vaizdo medžiaga iš parduotuvės, taip pat atsižvelgiant į tai, kad automobilį vairavęs U. Š., automobiliui sustojus iš karto išlipo ir pasišalino, o jis, N. L., išlipęs iš automobilio galo, atsisėdo į vairuotojo pusę, kur pabuvo iki dviejų minučių, tokią faktinę padėtį teisme ir nurodė T. A..

2.2. N. L. apeliaciniame skunde teigia, jog teismas neįvertino ir nepasisakė dėl tyrėjų veiksmų įforminant liudytojų parodymus. Liudytojo apklausos protokole užfiksuota, jog T. A. girdėjo duslų atsitrenkimo į parduotuvę garsą, tačiau šią aplinkybę sugretinus su vaizdo įrašu, iš kurio matyti, jog automobiliui sustojus prie parduotuvės, pardavėja, buvusi darbo vietoje prie kasos, net neatsisuka į automobilio sustojimo pusę, nors turėjo girdėti atsitrenkimo garsą, kurį T. A. girdėjo būdamas toliau nuo įvykio vietos. Jei būtų buvęs duslus, stiprus atsitrenkimo į parduotuvės sieną garsas, tikėtina, pardavėja būtų sureagavusi.

2.3. Apeliaciniame skunde nuteistasis N. L. pastebi, jog pirmosios instancijos teismas, vertindamas liudytojos A. G. parodymus, kiek tai susiję su jos, kaip liudytojos, apklausos įforminimu ikiteisminiame tyrime, turėjo pagrindo išvadai, kad tyrėja S. L. neteisėtai ir pažeisdama BPK reikalavimus, žinodama, jog liudytoja iš ties jokio duslaus automobilio atsitrenkimo į sieną garso negirdėjo, į apklausos protokolą įrašė neteisingus duomenis, jog liudytoja girdėjo duslų garsą. Tokiu būdu tyrėja iškraipė liudytojos parodymus ir tyrime buvo šališka. Tikėtina, jog, jei A. G., būtų girdėjusi duslų garsą, būtų pamačiusi ir įvykį, ir automobilį vairavusį asmenį, tačiau liudytoja tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme parodė, jog ne tik negirdėjo garso, nematė įvykio, bet ir nematė, kas vairavo.

2.4. Apeliantas teigia, jog skiriasi ir liudytojo A. G. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme, teismas turėjo prieštaravimus pašalinti ir motyvuotai spręsti, kuriais parodymais vadovautis, to nedarė. Iš ikiteisminio tyrimo ir teisiamojo posėdžio metu šio liudytojo duotų parodymų matyti, kad asmuo, išlipęs ir nuėjęs link parduotuvės, buvo basas, o iš byloje esančio parduotuvės vaizdo kameros įrašo matyti, jog jis, N. L., avi šlepetes, o ne basas. Be to, liudytojas nurodė, jog iš automobilio išlipęs asmuo nuėjo link parduotuvės, tačiau nematė, ar toks asmuo įėjo į parduotuvę. Nuteistasis pažymi, jog tai, kad jis būtų buvęs basas, nenurodė ir liudytojai T. A., A. G., R. P.. Pirmosios instancijos teismas neteisingai vertino A. G. parodymų turinį dėl galimybės esant medžių matyti įvykio vietą pro savo buto balkoną, matomumą sąlygojanti aplinkybė ikiteisminiame tyrime patikrinta nebuvo, paaiškėjo tik teisiamajame posėdyje, o pats A. G. jo, N. L., kaip vairuotojo neatpažino. Taigi liudytojų parodymai, pranešimo Bendrajam pagalbos centrui turinys neapibūdina ir neidentifikuoja vairuotojo ir tik patvirtina, jog automobilį vairavo kitas asmuo.

2.5. Nuteistasis N. L. apeliaciniame skunde nurodo ir apie liudytojos R. P. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme neatitikimus, kurių, pasak apelianto, pirmosios instancijos teismas taip pat nepašalino, motyvuotai nesprendė, kuriais parodymais vadovautis. Sugretinus šios liudytojos parodymus su byloje esančia vaizdo medžiaga, matyti, jog ši liudytoja, nors ir būdama parduotuvėje, tačiau negirdėjo ir nejuto automobilio atsitrenkimo į parduotuvės sieną, todėl niekaip į tai nesureagavo, negalėjo matyti ir nematė įvykio, apie kurį sužinojo iš T. A., nematė ir neatpažino automobilyje sėdėjusio asmens. Neatsižvelgta ir į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu tyrėja S. L., užrašiusi liudytojos R. P. parodymus, pažeisdama BPK reikalavimus, žinodama, jog ši liudytoja negalėjo matyti ir nematė, į apklausos protokolą įrašė neteisingus duomenis, kuriuos liudytoja teisiamajame posėdyje paneigė. Teismas turėjo vadovautis liudytojos teisme duotais parodymais, kurie atitinka ir vaizdo įrašo turinį.

2.6. Apeliantas teigia, jog liudytojas policijos pareigūnas D. A. melavo teismui, dėl to, jog vienas įėjo į parduotuvę, taip pat, jog kito ekipažo kolegos nustatinėjo liudytojus, teigdamas išgalvotas, jo, N. L., procesinę padėtį sunkinančias aplinkybes, jog įvykio vietoje bendravo su liudininkais, nurodžiusiais, kad vairavo vienas asmuo, tačiau, kaip matyti iš vaizdo įrašo, per keletą sekundžių to padaryti neįmanoma. Byloje nėra duomenų apie kito ekipažo policijos pareigūnų įvykio vietoje nustatytus liudininkus.

2.7. Nuteistasis N. L. apeliaciniame skunde pažymi, jog pirmosios instancijos teisme melavo ir kartu su D. A. į įvykio vietą atvykusi liudytoja apklausta policijos pareigūnė J. Š., kuri teigė, kad jis, N. L., pareigūnams prisipažino, jog vairavo, tačiau paskui liudytoja šių parodymų išsigynė, melavo ir dėl to, jog nebuvo įėjusi į parduotuvę, įvykio vietoje buvę 3-4 liudininkai, kuriuos perdavė kitam ekipažui, tačiau pastarojo pareigūnai neigė buvę įvykio vietoje ir jokių liudytojų duomenų neturėjo.

2.8. Apeliantas pastebi, jog teisiamajame posėdyje vieni kitų nepažįstantys asmenys jis, A. G., R. P., kurie vieni kitų nepažįsta, nurodė apie neteisėtus tyrėjos S. L. veiksmus forminant apklausas, atliekant tyrimo veiksmus. S. L., apklausinėjusi A. G. ir R. P., pati savavališkai įrašė ir atsisakė apklausos protokoluose ištaisyti liudytojų prašomas esmines aplinkybes, kurios liudytojų teigimu buvo kitokios. N. L. apeliaciniame skunde teigia, jog tyrėja viso ikiteisminio tyrimo metu buvo jam šališka, tendencinga, todėl jie tarpusavyje konfliktavo. Tyrėja posėdyje minėjo poveikį liudytojams, dėl ko jis, N. L., buvo įspėtas, domėjimąsi dėl jos pačios papirkimo, tačiau byloje nėra jos teiginius patvirtinančių duomenų, todėl tokiais parodymais nėra pagrindo vadovautis. Be to, ne be tyrėjos S. L. iniciatyvos surašytas konvojavusio pareigūno tarnybinis pranešimas, o pareigūnas praėjus beveik dvidešimčiai dienų nuo įvykio suprato, jog jam N. L. buvo siūlytas kyšis. Apeliantas mano, jog taip atsitiko, nes jis atsisakė prisipažinti vairavęs, nors tyrėja jį įkalbinėjo prisipažinti ir bylą baigti laidavimu.

2.9. Nuteistasis N. L. apeliaciniame skunde teigia, jog liudytojas U. Š. aiškiai, nuosekliai ir detaliai paaiškino įvykio aplinkybes, teisingai ir logiškai atsakė į teisėjos ir prokurorės klausimus. Byloje nenustatyta, jog šis asmuo nemokėtų vairuoti, nežinotų, kaip užvesti variklį, nesiorientuotų vietovėje ar kitaip painiotųsi, priešingai, jo parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme atitinka. Teismas neatskleidė, kodėl liudytojas turėtų būti laikomas socialiai pažeidžiamu ir kodėl nėra pagrindo vadovautis tokio asmens parodymais. Nevertinta aplinkybė, jog atvykęs prie parduotuvės, liudytojas per dešimt sekundžių pasišalino ir dėl to jo negalėjo matyti kiti liudytojai. Apeliantas pažymi, jog sugretinus jo, liudytojų U. Š. ir T. A. parodymus, šie atitinka ir neprieštarauja tarpusavyje, logiškai atskleidžia įvykių seką.

2.10. Apeliaciniame skunde N. L. aptaria ir savo parodymus, teigia, jog pirminės apklausos metu nurodė vairuotoją T. S., kadangi buvo apklausiamas šoko būsenoje, nemiegoję, neišblaivėjęs, susijaudinęs suklydo nurodydamas ne tą asmenį, vairavusį jo automobilį. Esminės aplinkybės nekito, jis automobilio nevairavo, tai darė kitas asmuo ir ši aplinkybė įrodyta. Nei vienas byloje apklaustas liudytojas nenurodė ir nematė, kad būtent jis vairavo automobilį. Bendrajam pagalbos centrui taip pat nebuvo pateiktas vairavusio asmens apibūdinimas. Atvykusiems policijos pareigūnams paklausus, jis atsakė, kad automobilio nevairavo, o tai padarė jo draugas. U. Š. parodė, kad jis ir vairavo automobilį.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Apeliantas nuteistasis N. L. nesutinka su pirmosios instancijos teismo priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, iš esmės motyvuodamas tuo, kad apylinkės teismas neteisingai vertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp apklaustų asmenų parodymų. Nuteistasis kategoriškai teigia, jog neblaivus nevairavo automobilio, o jo automobilį vairavo kitas asmuo.

5. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino neteisingai, pažeisdamas BPK 20 straipsnio nuostatas, pagal kurias teismo vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, formuojamas BPK numatytais proceso veiksmais išsamiai patikrinus visus byloje esančius reikšmingus duomenis, palyginus juos tarpusavyje, pašalinus prieštaravimus, įsitikinus, kad duomenys gauti teisėtais būdais. Iš nuosprendžio turinio negalima daryti išvados, kad teismo vidinis įsitikinimas buvo formuojamas nesilaikant šių nuostatų. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą nei tikėjosi proceso šalys, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių BPK normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai, neteisingai įvertinti byloje esantys įrodymai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

6. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išdėstė ištirtus įrodymus bei juos išsamiai išanalizavo, vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek visumą, nustatydamas jų tarpusavio ryšius, atkūrė logišką ir nuoseklią nusikaltimo aplinkybių grandinę. Apygardos teismas neturi pagrindo nesutikti su nuosprendyje išdėstytais argumentais bei išsamiai motyvuotomis išvadomis. Nors N. L. ikiteisminiame tyrime, teisme bei apeliaciniame skunde neigia vairavęs neblaivus, neva jam sėdint gale, jo automobilį vairavo kitas asmuo, tačiau apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu N. L. pripažintas kaltu pagrįstai, apelianto kaltę įrodo būtent įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-329-976/2017).

7. Nėra ginčo dėl to, jog nuteistasis N. L. įvykio vakarą byloje nustatytu laiku savo automobiliu tikrai atvažiavo prie parduotuvės, tačiau, neigdamas savo kaltę, apeliantas teigia, jog jis sėdėjo automobilio gale, o vairavo įvykio dieną jo namuose aplinką tvarkęs U. Š.. Tačiau iš bylos duomenų matyti, jog N. L. dėl to, kas galėjo vairuoti automobilį, buvo visiškai nenuoseklus, parodymų kaita išsamiai aprašyta ir skundžiamame nuosprendyje. Pirmojoje apklausoje, vykusioje 2019-04-30, dalyvaujant gynėjui, nuteistasis neigė išvis važiavęs automobiliu, į parduotuvę ėjęs pėsčiomis, o automobilį prie parduotuvės atvairavo ir paliko jo draugas T. S.. Po to buvo kelios apklausos, kurių metu N. L. jokių parodymų nedavė. 2019-08-09 apklausoje savo pirminius parodymus apeliantas kardinaliai pakeitė ir nurodė, jog automobilį, kurio galinėje sėdynėje sėdėjo ir jis pats, prie parduotuvės atvairavo namų aplinką tvarkęs U. Š.. Apie tai, kad jo automobilį vairavo U. Š., apeliantas teigė ir teisiamajame posėdyje. Tačiau tokią gynybinę N. L. versiją pirmosios instancijos teismas laikė akivaizdžiu siekiu išvengti baudžiamosios atsakomybės ir kolegija su tuo visiškai sutinka. N. L. parodymai nepatikimi, todėl jais besąlygiškai tikėti nėra jokio pagrindo.

8. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog duodamas pirmuosius parodymus 2019-04-30, jis buvo šoko būsenos, nemiegojęs, neišblaivėjęs, susijaudinęs, todėl suklydo nurodydamas ne tą asmenį, kuris vairavo jo automobilį, tačiau tokie apelianto pasiteisinimai neįtikinantys. Pagal bylos aplinkybes nagrinėjamas įvykis įvyko 2019-04-29 apie 20 val. Įvykio vietoje N. L. buvo nustatytas 2,27 promilių neblaivumas. N. L. įvykio vietoje buvo sulaikytas, nuvežtas į areštinę, kitą dieną jo apklausa pradėta 13.33 val. Taigi apeliantas buvo apklausiamas praėjus daugiau nei 17 valandų nuo įvykio, nėra abejonės, jog dėl natūralių žmogaus organizme vykstančių procesų, N. L. apklausos metu faktiškai jau buvo išblaivėjęs. Nėra duomenų, o ir pats apeliantas nenurodo, jog areštinėje jis neturėjo jokių sąlygų pailsėti, natūralu, jog susidariusi situacija jam galėjo kelti nemalonias emocijas, tačiau jis turėjo pakankamai laiko suvokti, kas atsitiko, todėl manyti, kad jis apklausos metu galėjo būti emocinio šoko būsenos ar tiek susijaudinęs, jog neatsimintų ar nesuprastų įvykio aplinkybių, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Be kita ko, apklausos metu dalyvavo ir N. L. paskirtas gynėjas. Kita vertus, jei apeliantas deklaruodamas, jog pirmoje apklausoje buvo nepailsėjęs ir pasimetęs, todėl netiksliai nurodęs vairuotoją, kyla pagrįstas klausimas, kodėl jis jau vėlesnėse apklausose, kurios vyko 2019-05-15, 2019-05-29, 2019-07-19, netikslino, jog vis dėlto vairavo kitas asmuo. Bylos duomenys rodo, jog N. L. versiją apie tariamai jo automobilį vairavusį U. Š. pateikė jau po to, kai jis ir jo gynėjas advokatas buvo susipažinę su ikiteisminio tyrimo medžiaga (b. l. 175-187, t. 2). Taigi N. L. 2019-08-09 apklausoje aplinkybes pasakojo priderindamas parodymus prie kitų apklaustų asmenų parodymų bei žinomų bylos duomenų. Dėl to, kas aptarta, proceso metu gauti duomenys, šiuo atveju N. L. parodymai, pagrįstai vertinti pirmosios instancijos teismo kaip nepatikimi.

9. Apeliaciniame skunde daug dėmesio skiriama apklaustų asmenų (T. A., A. G., A. G., R. P., D. A., J. Š.) parodymų analizei, atkreipiant dėmesį į ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje duotų parodymų neatitikimus, pažymint, jog pirmosios instancijos teismas nepašalino prieštaravimų, negretino parodymų su kitais duomenimis, vaizdo įrašu iš parduotuvės. Kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai motyvavo įrodymų vertinimą, įrodymus gretino tarpusavyje, pastebėjo įvykio vietoje buvusių ar šią mačiusių liudininkų parodymų teisiamajame posėdyje neatitikimus jų ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams, dėl to nuosprendyje pasisakė, pažymėdamas, jog tam tikri neatitikimai liudytojų parodymuose, jei dėl esminių aplinkybių atitinka faktines nagrinėjamos bylos aplinkybes, neduoda pagrindo nesivadovauti šiais duomenimis priimant procesinį sprendimą. Tokia išvada pagrįsta. Apklaustų asmenų (išskyrus paties N. L. bei jam pritariančio liudytojo U. Š.) parodymai bei kiti bylos duomenys neatitinka N. L. gynybinės versijos apie tariamai automobilį vairavusį U. Š., priešingai, būtent visuma įrodymų leidžia atkurti loginę įvykių seką bei patvirtina kaltinimo aplinkybes ir tai, kad ne kas kitas, o pats N. L. vairavo savo automobilį būdamas neblaivus, kai jo neblaivumas viršija 1,5 promilės.

10. Kitą dieną po įvykio apklausiamas liudytojas T. A. papasakojo, kad matė įtartinai gatvėje manevravusio automobilio judėjimą, automobilyje pastebėjo tik vieną žmogų – vairuotoją, automobiliui sustojus prie parduotuvės girdėjosi duslus, į atsitrenkimą panašus garsas, paspirtuku nuvažiavo prie parduotuvės, matė, kaip vairuotojas svirduliuodamas išlipo ir nuėjo į parduotuvę, pats T. A. užėjęs į parduotuvę pasakė pardavėjai kviesti policiją. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojo apklausą atlikęs pareigūnas Ž. B. patvirtino, jog užfiksuota tai, ką liudytojas pasakė, todėl liudytojo apklausos aplinkybės abejonių nekelia. Protokolo specialusis priedas patvirtina, jog T. A. su savo apklausos protokolu susipažino, pastabų neturėjo. T. A. parodymus nuosekliai atitinka ir vaizdo įrašas iš parduotuvės, liudytojos parduotuvės darbuotojos R. P. parodymai, jos pranešimas Bendrajam pagalbos centrui. 2019-05-02 parodymo atpažinti metu, T. A. neabejodamas patvirtino, jog N. L. vairavo automobilį. Taigi ikiteisminio tyrimo metu liudytojui nekilo abejonių, jog automobilio vairuotojas buvo N. L., nepažinodamas apelianto, pastarąjį atpažino.

11. Nors teisiamajame posėdyje liudytojas T. A. nebebuvo tikras, ar tikrai matė vairuojantį būtent N. L., tačiau to, kad automobilyje buvo du asmenys ir automobiliui sustojus kitas vairuotojas pasišalino, kaip tai įrodinėja apeliantas, nepatvirtino. Natūralu, jog praėjus ilgam laiko tarpui liudytojai gali nebe taip detaliai prisiminti įvykių aplinkybes, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas paaiškino, kodėl neatmeta ikiteisminio tyrimo metu duotų T. A. parodymų, parodymo atpažinti rezultatų ir apygardos teismas su tuo sutinka. Nors apeliaciniame skunde bandoma sumenkinti liudytojo T. A. parodymus, akcentuojama, jog T. A. dėl savo buvimo vietos ir automobilio tamsintų stiklų negalėjo įžiūrėti, kas vairavo automobilį, sprendžiant iš vaizdo įrašo liudytojas netiksliai apibūdino apelianto aprangą, be to, analizuojant vaizdo įraše užfiksuotų įvykių laiką, teigiama, jog T. A. tik po pusės minutės paspirtuku privažiavo prie automobilio ir faktiškai matė tik prie vairo prisėdusį N. L., o U. Š. tuo metu jau buvo pasišalinęs, tačiau tokie apelianto argumentai atmestini. Techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie susisiekimo ministerijos viršininko 2017-05-23 įsakymo Nr. 2BE-88 aktuali redakcija) numato, jog transporto priemonės stiklų, patenkančių į priekinį 180° vairuotojo matymo lauką, šviesos laidumas turi būti ne mažesnis negu 70 proc. Nėra duomenų, jog N. L. transporto priemonė neatitiko dalyvavimo eisme reikalavimų, techninė apžiūra atlikta ir galiojanti (b. l. 2-3, t. 2), tad manyti, jog automobilio stiklai buvo tiek užtamsinti, jog per juos nebuvo galima įžiūrėti vairuotojo, nėra objektyvaus pagrindo. Iš byloje esančių transporto priemonės fotonuotraukų taip pat matyti, jog automobilio stiklai nėra visiškai užtamsinti. Vadinasi abejoti objektyvia galimybe liudytojui įžiūrėti, kas sėdėjo prie automobilio vairo, nėra pagrindo. Apelianto akcentuojama aplinkybė, jog T. A. netiksliai nurodė apelianto marškinėlių spalvą, savaime nepaneigia liudytojo parodymų patikimumo. Iš T. A. parodymų viso proceso metu matyti, jog jis automobilį „Mercedes Benz S 350 Bluetec“ dar iki šiam sustojant prie parduotuvės, stebėjo tam tikrą laiko tarpą, matė neadekvatų manevravimą, atsitrenkimą į gatvės bortelius, kuria kryptimi ir kur automobilis nuvažiavo, girdėjo automobilio atsitrenkimo į parduotuvės sieną garsą, tokia aplinkybių seka patraukė jo dėmesį, todėl liudytojas paspirtuku nuvažiavo iki parduotuvės. Net ir nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytas vaizdo įraše užfiksuotų detalių laikas patvirtina, jog T. A. po automobilio atsitrenkimo į sieną labai greitai atvažiavo prie parduotuvės, kaip nurodo pats liudytojas, užtruko gal minutę (pagal vaizdo įrašą neužtruko ir minutės nuo automobilio atsitrenkimo į parduotuvės sieną), todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, jog liudytojas galėjo nepastebėti kokių nors esminių aplinkybių, pasišalinančio kito vairuotojo. Taigi pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, spręsdamas dėl N. L. kaltės, vadovavosi viso proceso metu duotais liudytojo T. A. parodymais, įvertinęs juos kitų bylos duomenų kontekste.

12. Apeliaciniame skunde pažymima ir tai, jog liudytojo A. G. parodymai ikiteisminiame tyrime ir teisme prieštaringi, teismas šių prieštaravimų nepašalino, pastebima, jog liudytojas nematė, koks konkretus asmuo vairavo automobilį, N. L. neatpažino, ikiteisminio tyrimo apklausoje teigė, jog išlipęs iš automobilio asmuo buvo basas, nors vaizdo įraše matoma, jog apeliantas avėjo šlepetes, be to, pats A. G. nurodė, jog jam iš balkono vaizdą matyti trukdė medžiai, taigi liudytojas nematė ir negalėjo matyti, kiek asmenų išlipo iš automobilio. Kolegija šiuos apelianto argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Kaip matyti iš nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas išsamiai analizavo liudytojo A. G. parodymus procese, motyvavo, kodėl vertina, jog matomumas buvo pakankamas. Kolegija neturi jokio pagrindo su šiais nuosprendžio argumentais nesutikti. Kaip pirmosios instancijos teismo posėdyje nurodė liudytojas A. G., jo balkonas, kuriame įvykio vakarą ir dirbo, yra pirmame aukšte priešais parduotuvę, kadangi pastebėjo, kaip atvažiavęs automobilis įsirėmė į parduotuvės sieną (šią aplinkybę dėl automobilio įvažiavimo į parduotuvės sieną pripažįsta ir pats apeliantas), paskambino policijai, matė, jog iš priekinių automobilio durelių išlipo vyras, daugiau išlipančiųjų nematė. Liudytojas A. G. apklausiamas teismo posėdyje, teisėjai pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, sutiko, jog tokius parodymus ir galėjo duoti, nuo įvykio praėję daug laiko. Taigi liudytojas teismo posėdyje savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neneigė, priešingai, sutiko, jog šie tokie ir galėjo būti, kokie yra užfiksuoti, o kai kurių detalių (pvz. aprangos) neprisimena, nes praėjo daug laiko.

13. Liudytojas A. G. apklausiamas 2019-05-01, nurodė, jog stebėjo atvažiavusį automobilį „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris parkuodamasis prie parduotuvės, atsitrenkė į pastarosios sieną, matė, kaip atsidarė vairuotojo pusės durelės, išlipęs vairuotojas buvo akivaizdžiai neblaivus, apie tai pranešė policijai. Teisiamajame posėdyje buvo apklaustas liudytojo apklausą atlikęs pareigūnas Ž. B., patvirtinęs, jog užfiksuota tai, ką liudytojas pasakė, todėl abejoti liudytojo apklausos aplinkybėmis nėra pagrindo. Pats A. G. po savo ikiteisminio tyrimo apklausos tekstu rankraštiniu įrašu patvirtino, jog iš jo žodžių surašyta teisingai. Byloje yra pateiktas A. G. pranešimas Bendrajam pagalbos centrui, kuriame užfiksuota, jog pranešėjas per balkoną mato vairuotoją, atvažiavusį automobiliu „Mercedes Benz“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) juodos spalvos, kuris išlipo iš automobilio neblaivus ir nuėjo į parduotuvę (b. l. 31-32, t. 1). Taigi A. G. pranešė būtent apie iš automobilio išlipusį vieną asmenį – neblaivų vairuotoją. Nors apeliaciniame skunde pastebimą, jog liudytojo skambutis fiksuotas tik po penkių minučių nuo automobilio atsitrenkimo į parduotuvės sieną, dėl ko apeliantas daro išvada, kad liudytojas negalėjo matyti paties įvykio, tačiau akivaizdu, jog A. G. į Bendrąjį pagalbos centrą skambino iš esmės netrukus po įvykio ir šis laiko tarpas nėra toks, kuris verstų abejoti, ar liudytojas galėjo nematyti ką tik prie parduotuvės susiklosčiusios situacijos. Taigi liudytojo parodymus nuosekliai atitinka jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui duomenys.

14. Nors apeliaciniame skunde dėstoma, jog liudytojui A. G. matomumą užstojo medžiai, tačiau iš paties A. G. parodymų turinio, jo pranešimo Bendrajam pagalbos centrui matyti, jog jis matė nemažai įvykio detalių, pastebėjo apelianto automobilio atsitrenkimą į parduotuvės sieną, automobilio modelį, spalvą, numerį, į šias detales visiškai teisingai atkreiptas dėmesys ir skundžiamame nuosprendyje. Liudytojui nekilo abejonių, jog iš automobilio išlipo ne du asmenys, kaip tai įrodinėja apeliantas, o vienas ir būtent vairuotojas, kuris jam atrodė neblaivus. Nors apeliaciniame skunde pažymima, jog A. G. neatpažino paties N. L., be to, neteisingai nurodė, jog vairuotojas buvęs basas, tačiau šios detalės nemenkina liudytojo parodymų patikimumo, kadangi A. G. buvo ne pačioje įvykio vietoje, o įvykį stebėjo iš savo namų balkono, todėl realu, jog liudytojas, nepažinodamas žmogaus, per atstumą detaliai neįsidėmėjo jo veido bruožų, natūralu, dėl to negalėjo ir atpažinti paties N. L.. Be kita ko, iš vaizdo įrašo matyti, jog N. L. avėjo atviras šlepetes, nemūvėjo kojinių, todėl nenuostabu, jog per atstumą jį stebėjusiam liudytojui galėjo pasirodyti basas. Tačiau A. G. net ir detaliai neįsidėmėjęs vairuotojo ar jo aprangos, matė pakankamai reikšmingų įvykio aplinkybių, kurios atitinka kitus bylos duomenis, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo abejoti galimybėmis A. G. matyti įvykio vietą, ar abejoti jo parodymų teisingumu.

15. Apeliaciniame skunde nurodomas ir liudytojos R. P. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme nenuoseklumas, sugretinus jos parodymus su vaizdo medžiaga iš parduotuvės, teigiama, kad liudytoja negirdėjo ir nejuto automobilio atsitrenkimo į sieną, į tai nesureagavo, negalėjo matyti ir nematė paties fakto, prie lango priėjo pasižiūrėti sužinojusi apie įvykį iš T. A.. Šiais argumentais apeliantas tiesiog savaip interpretuoja bylos duomenis. R. P. proceso metu ir neteigė girdėjusi automobilio atsitrenkimo į sieną garsą, nors dėl atsitrenkimo aplinkybės ginčo byloje net nėra, apie įvykį nurodė išgirdusi iš į parduotuvę įėjusių kitų asmenų (T. A.), pažiūrėjo per langą, matė, jog automobilyje sėdėjo vienas vyras, ikiteisminiame tyrime įvaedijo, kad tai buvo L., skambino į Bendrąjį pagalbos centrą. Nors liudytoja teismo posėdyje kitaip nei ikiteisminiame tyrime nebetvirtino, jog automobilyje sėdėjo būtent N. L., tačiau tai nepaneigia jos ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Net ir pats apeliantas savo gynybinėje versijoje nurodo, kad buvo įsėdęs į vairuotojo vietą, tik neva tai atsitikę pasišalinus tikrajam vairuotojui. Kita vertus vaizdo įrašas iš parduotuvės, pranešimas Bendrajam pagalbos centrui rodo, jog R. P. per parduotuvės langą žvelgė netrukus po automobilio atsitrenkimo, N. L. dar net neįėjus į parduotuvę, todėl, atsižvelgiant į duomenų visumą, nėra pagrindo pritarti apeliacinio skundo argumentams, jog liudytoja R. P. nematė ir neatpažino automobilyje sėdėjusio asmens.

16. Apeliaciniame skunde nesutinkama su liudytojo U. Š. parodymų vertinimu, keliamas klausimas, kodėl teismas jį laikė socialiai pažeidžiamu asmeniu, nesivadovavo jo parodymais. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas motyvavo, kodėl netiki liudytojo U. Š. pateikiama įvykių versija ir kolegija nemato pagrindo su šiais nuosprendžio motyvais nesutikti. Nors apeliantas pažymi, jog liudytojas teisingai ir logiškai teismo posėdyje atsakinėjo į teisėjos ir prokurorės klausimus, buvo nuoseklus, tačiau šie apelianto argumentai neduoda pagrindo šio liudytojo parodymų vertinimo klausimu daryti kitokias išvadas nei pirmosios instancijos teismo nuosprendyje. Kaip jau minėta aptariant N. L. parodymų nepatikimumą, apeliantas apie U. Š. kaip vairuotoją užsiminė ikiteisminiam tyrimui besibaigiant. Apklausiamas pirmą kartą N. L. vairuotoju buvo nurodęs visai kitą asmenį, T. S., taip klaidindamas ir ikiteisminio tyrimo pareigūnus. Iš bylos duomenų matyti, jog T. S. pareigūnai ieškojo ir tai rodo, jog ikiteisminio tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti visas aplinkybes, patikrinti keliamas versijas, dėl ko taip pat galima pagrįstai manyti, jog jokio išankstinio suinteresuotumo apkaltinti būtent N. L. nebuvo. Tik tuo metu įtariamajam bei jo gynėjui advokatui susipažinus su ikiteisminio tyrimo medžiaga, buvo pateiktas prašymas ikiteisminiame tyrime liudytoju apklausti U. Š., tai 2019-07-22 ir buvo padaryta, šioje apklausoje U. Š. teigė, kad N. L. automobilį iki parduotuvės vairavo pats U. Š., o N. L. sėdėjo gale už jo, važiuodamas gatvėje kliudė bortelį, prie parduotuvės atsitrenkė į sieną, pavažiavo atgal norėdamas išlyginti automobilį, kartu su N. L. išlipo iš automobilio, atsisveikino ir nuėjo, o N. L. liko stovėti lauke prie parduotuvės (b. l. 180-181, t. 1). 2019-08-05 apklausoje ir pats N. L. nurodė, jog jo automobilį vairavo jau nebe T. S., o U. Š., kuris vairuodamas gatvėje kliudė bortelį, parduotuvės sieną, automobiliui sustojus jiedu išlipo, N. L. papriekaištavo U. Š., kad pastarasis nemoka vairuoti, todėl šis pasakė einąs namo ir paliko N. L. prie automobilio, o pats N. L. dar įsėdo į automobilį pasiimti piniginės, ieškojo dokumentų.

17. Teisiamajame posėdyje apklausiamas U. Š. nurodė kiek kitokias detales, užsiminė, jog automobiliu atsitrenkus į gatvės bortelį, N. L. pradėjo šaukti, prie parduotuvės automobiliui atsitrenkus į sieną, N. L. papriekaištavo, jog nemokąs važiuoti, jis, U. Š., pasiėmė uždirbtus pinigus, išlipo ir nuėjo, nueidamas matė, jog N. L. atsisėdo į automobilio priekį. Tačiau apelianto ir liudytojo U. Š. parodymų procese kiti duomenys neatitinka. Tiek vaizdo įrašas iš parduotuvės, tiek ir T. A., A. G., R. P. parodymai, pranešimai Bendrajam pagalbos centrui patvirtina, jog niekas nepastebėjo jokio dar vieno asmens N. L. automobilyje, kuris galėjo būti vairuotojas. Bylos duomenys rodo, jog T. A. prie automobilio paspirtuku atvyko labai greitai po automobilio atsitrenkimo į parduotuvės sieną, faktiškai nepraėjus net minutei, ir kitą dieną apklausoje patvirtino, o paskui ir atpažino kaip vairuotoją būtent N. L., apie jokį dar vieną asmenį neminėjo. Apie vieną iš automobilio išlipusį asmenį užsiminė ir įvykį stebėjęs A. G.. Sprendžiant iš pačių U. Š. ir N. L. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, jiedu prie parduotuvės dar kurį laiką turėjo užtrukti (abu išlipo iš automobilio, N. L. teigė priekaištavęs U. Š., pastarasis teigė, jog jie atsisveikino, teisme pridėjo, jog dar pats iš automobilio ir pinigus pasiėmė), taigi apelianto ir U. Š. parodymai leidžia spręsti, jog tokiu atveju kiti liudininkai įvykio vietoje būtų pastebėję ne tik N. L.. Nors teisme liudytojų T. A., A. G., R. P. parodymai nebebuvo tokie detalūs dėl įvykio aplinkybių, kai kurie abejojo, ar automobilyje matė N. L., tačiau apie kitą asmenį, be paties apelianto, taip pat nenurodė. Pirmosios instancijos teismas patikrino apklausų ikiteisminiame tyrime atlikimo aplinkybes, tiesiogiai apklausė jas bei kitus procesinius veiksmus atlikusius liudytojus policijos pareigūnus bei motyvuotai sprendė, jog nėra pagrindo nesivadovauti ikiteisminio tyrimo metu gautais duomenimis ar juos atmesti (T. A., A. G., R. P. ikiteisminio tyrimo parodymai). Dėl viso to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nepatikėjo nei liudytojo U. Š., nei N. L. dėstoma įvykių versija. Būtent įrodymų visuma, jų nuoseklūs tarpusavio ryšiai, atitikimas leidžia atkurti nusikaltimo aplinkybių grandinę bei, pašalinus visas protingas abejones, daryti loginę išvadą, kad automobilį vairavo ne kas nors kitas, o N. L. bei taip padarė inkriminuotą nusikaltimą, dėl ko ir buvo nuteistas skundžiamu nuosprendžiu.

18. Apie tai, kad ir pats apeliantas po įvykio suvokė, kad jam gresia atsakomybė, leidžia manyti tarnybinio automobilio, kuriuo N. L. buvo gabenamas į areštinę, garso įrašas, iš kurio galima spręsti, jog N. L. konvojavimo metu nemažai bendravo su pareigūnais, tvirtino, jog prisidirbo, teiravosi, kiek įpūtė, intensyviai domėjosi, ar praras dvejiems metams teisę vairuoti, pasakojo, jog yra atgavęs teisę vairuoti, važiavo alaus, prašė neforminti ir pan. Šias aplinkybes teisme patvirtino ir apklausti N. L. į areštinę gabenę policijos pareigūnai V. B. ir V. Š..

19. U. Š. vaidmenį procese pirmosios instancijos teismas įvertino informuodamas prokurorą apie galbūt duotus melagingus parodymus. Nagrinėjant nuteistojo apeliacinį skundą apygardos teisme, buvo gautas Klaipėdos apygardos prokuratūros Tauragės apylinkės prokuratūros raštas, jog U. Š. pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 235 straipsnio 1 dalį, jis apklaustas įtariamuoju.

20. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys į liudytojų A. G. ir R. P. parodymų įforminimą, teigiama, jog jų parodymus ikiteisminiame tyrime fiksavusi tyrėja S. L. šiuos iškraipė, kadangi teisiamajame posėdyje A. G. teigė tyrėjai sakiusi, jog jokio duslaus garso negirdėjo, tačiau tyrėja vis tiek tai įrašė į protokolą ir netgi prašoma nepataisė, o R. P. teisiamajame posėdyje nurodė, jog prašė tyrėjos pataisyti apklausos protokole tekstą, kadangi nematė, kaip N. L. išlipo iš automobilio. Kolegija, nagrinėdama nuteistojo apeliacinį skundą, iš dalies atnaujinusi įrodymų tyrimą, papildomai kvietė į apygardos teismo posėdį tyrėją S. L., tačiau, kadangi gauti duomenys, jog ji yra nėštumo ir gimdymo atostogose, nuspręsta apsiriboti duomenų, jau esančių byloje, vertinimu. Apygardos teismas minėtus apeliacinio skundo argumentus dėl liudytojų apklausų aplinkybių atmeta kaip nepagrįstus. Iš proceso apylinkės teisme bei nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas tikrino apklausų ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes, apklausė pareigūnus S. L. ir Ž. B.. S. L. pirmosios instancijos teisme papasakojo A. G., R. P. apklausų aplinkybes, patvirtino, jog nebuvo nieko sufleruojama, užrašoma tai, ką liudytojai sakė, sudarytos galimybės susipažinti su apklausų protokolais, reikšti pastabas, liudytojos A. G. protokole, pastarosios prašymu buvo padaryti pataisymai, liudytoja R. P. ko nors taisyti neprašė. Taigi pirmosios instancijos teismas išsiaiškinęs apklausų ikiteisminio tyrimo metu atlikimo aplinkybes, motyvuotai nuosprendyje dėl to pasisakė, visiškai pagrįstai pažymėdamas, kad nėra pagrindo ikiteisminio tyrimo metu atliktas liudytojų apklausas pripažinti atliktomis pažeidžiant BPK reikalavimus ir dėl to negaliojančiomis ar niekinėmis. Netikėti tarnybines pareigas vykdžiusių pareigūnų, kurie pirmosios instancijos teisme prisiekė sakyti tiesą, parodymais, kolegija nemato pagrindo. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, jog tyrėja S. L. buvo šališka, priešiškai nusiteikusi, todėl jie tarpusavyje konfliktavo, o teisiamajame posėdyje ji užsiminusi ir apie įspėjimą pagal organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą dėl poveikio liudytojams, tačiau šie apelianto argumentai nepaneigia tyrėjos S. L. nurodytų atliktų liudytojų apklausų aplinkybių. Pati R. P. teisiamajame posėdyje viena vertus pasakiusi, jog apklausos protokole neteisingai buvo užrašytas tekstas, kad ji matė, kaip N. L. išlipo iš automobilio, kita vertus posėdžio eigoje sutiko, kad gal tyrėjai ir sakė, kaip jai apytiksliai atrodė, pastebėjo automobilyje sėdėjusį vyriškį, tačiau nebegali pasakyti, ar tai buvo N. L., nebepamena, ar matė išlipantį, automobilyje buvo vienas asmuo. Kaip matyti iš liudytojos A. G. parodymų ikiteisminiame tyrime ir teisme, pati ji tiesiogiai įvykio nematė, apklausiama teismo posėdyje patvirtino, jog su savo apklausos protokolu galėjo susipažinti ir tai padarė, pasirašė, kad tekstas surašytas teisingai.

21. Apeliaciniame skunde, motyvuojant tyrėjos S. L. šališkumą, daroma prielaida, kad policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl apelianto siūlyto kyšio galėjo atsirasti ne be tyrėjos S. L. iniciatyvos. Tokie argumentai atmestini, su nagrinėjamos bylos esme, kurioje sprendžiama, ar bylos duomenų visuma patvirtina, N. L. kaltę dėl inkriminuoto nusikaltimo, nesusiję.

22. Apeliaciniame skunde kritikuojami ir liudytojų policijos pareigūnų D. A. ir J. Š. parodymai, teigiama, jog išgalvotos aplinkybės apie tai, kad įvykio vietoje liudininkai nurodė, kad vairavo vienas asmuo, sunkina apelianto procesinę padėtį, pareigūnai meluoja, kad atvykus į įvykio vietą, į parduotuvę įėjo tik D. A., o kiti atvykę pareigūnai (V. Š. ir V. B.) nustatė liudytojų vardus ir pavardes, nors pastarieji teisme patvirtino, jog pro įvykio vietą tik pravažiavo ir konvojavo apeliantą. Pirmosios instancijos teismas posėdyje apklausė tiek į įvykio vietą atvykusius pareigūnus D. A. ir J. Š., tiek ir N. L. į areštinę konvojavusius V. Š. ir V. B.. Aplinkybės, vienas ar abu pareigūnai įėjo į parduotuvę išsivesti N. L., kurie iš pareigūnų nustatinėjo liudytojus ar tai, jog pareigūnai užsiminė, kad įvykio vietoje buvę nenustatyti liudininkai minėjo, kad vairavo apeliantas, savaime nei patvirtina nuteistojo kaltės, nei paneigia. Nustatinėjant apelianto kaltę vertinama įrodymų visuma. Iš bylos duomenų matyti, jog buvo nustatyti liudytojai, kurie galėjo įvykį matyti, procese jie buvo apklausti ir jų parodymai vertinami kartu su kitais duomenimis.

23. Atsižvelgdamas į visą tai, kas išdėstyta, apygardos teismas visiškai pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio išvadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog N. L. padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Bausmės individualizavimas skundžiamame nuosprendyje išsamiai motyvuotas, abejonių nekelia. Apeliantui skirta švelniausia straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis, jos dydis parinktas artimas minimaliam, teisės vairuoti uždraudimo terminas atitinka šios baudžiamojo poveikio priemonės vidurkį, taikytas turto, t. y. nusikaltimo padarymo priemonės, konfiskavimas. Taigi pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo N. L. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Regina BertašienėDalius JocysSavinijus Katauskas