Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės AS „P. C.“ ieškinį atsakovui L. P. dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2. Ieškinyje nurodoma, kad atsakovas L. P. su AB ,,Swedbank" (toliau – Pradinis kreditorius) sudarė Kredito linijos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), pagal kurią Pradinis kreditorius įsipareigojo atsakovui atidaryti kredito limito sąskaitą ir suteikti Sutartyje nurodyto dydžio kredito limitą, o atsakovas Sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tvarka įsipareigojo grąžinti suteiktą kredito sumą mokant pastovias mėnesio įmokas bei sumokėti kitas pagal Sutartį mokėtinas sumas. Atsakovui tinkamai neįvykdžius savo sutartinių įsipareigojimų, Pradinis kreditorius (duomenys neskelbtini) su atsakovu sudarytą Sutartį nutraukė.

5. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešus asmeniškai ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (CPK 441 straipsnio 1-2 dalys).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

6. CPK 140 straipsnio 2 dalis numato, kad bet kurioje proceso stadijoje atsakovas turi teisę raštu ar žodžiu pareikšti, kad ieškinį pripažįsta. Kai atsakovas ieškinį pripažįsta visiškai ar iš dalies, teisėjas gali surašyti sutrumpintus motyvus (CPK 268 straipsnio 5 dalis). Kadangi atsakovas atsiliepime su ieškinio reikalavimais sutiko, sprendime išdėstomi sutrumpinti motyvai. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju ieškinio pripažinimas neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų normoms ar viešajam interesui (CPK 42 straipsnio 2 dalis).

7. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys (pradinė kreditorė AB „Swedbank“ ir atsakovas) (duomenys neskelbtini) sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 7 000,00 Eur vartojimo kreditas 4 metų laikotarpiui. Pagal Sutartį atsakovas įsipareigojo grąžinti kreditą, taip pat mokėti palūkanas (metinė palūkanų norma – 15 proc.), bendra kredito gavėjo mokama suma – 10 279,92 Eur. Kadangi atsakovas savo įsipareigojimus pagal Sutartį vykdė netinkamai, pradinė kreditorė (duomenys neskelbtini) Sutartį nutraukė.

8. Reikalavimo perleidimo 2018 m. spalio 23 d. sutartimi, sudaryta tarp AB ,,Swedbank“ ir ieškovės P. B. OU iš Sutarties kylančios reikalavimo teisės į atsakovą buvo perleistos ieškovei, 2018 m. spalio 24 d. kreditorius P. B. OU perleido kreditorinio reikalavimo teises į šį įsiskolinimą ieškovui P. C. AS (faktinė perleidimo data 2020 m. rugsėjo 8 d.). Apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas išsiunčiant pranešimą registruotu laišku. Ieškovė siekė taikiai susitarti su Atsakovu dėl įsiskolinimo pagal Sutartį padengimo nesant galimybės įsiskolinimą sumokėti iš karto, siūlė aptarti skolos mokėjimo dalimis galimybę, tačiau atsakovas savo įsiskolinimo nepadengė.

9. Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą (CK 6.109 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, jog cesijos būdu įgytas reikalavimas kartu su reikalavimo perleidimo sutartimi pareikštas teismo tvarka laikytinas tinkamu skolininko informavimu apie reikalavimo teisės perleidimą ir atitinka CK 6.109 straipsnio 7 dalies nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2011). Jau nurodyta, kad apie įvykusį reikalavimo teisių perleidimą atsakovas buvo informuotas pranešimu, be to, išsiuntus atsakovui ieškinio ir jo priedų kopijas, tarp jų – ir reikalavimo perleidimo sutartį, laikytina, kad atsakovas tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą.

Dėl negrąžinto kredito priteisimo.

10. CK 6.38 straipsnyje įtvirtinta bendroji norma, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.59 straipsnis nustato draudimą kuriai nors šaliai vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas. CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Vartojimo kredito sutartimi kredito davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitokiu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu (CK 6.886 straipsnio 1 dalis). CK 6.870 straipsnio 1 dalis numato, kad paskolos sutartimi viena šalis (paskolos davėjas) perduoda kitos šalies (paskolos gavėjo) nuosavybėn pinigus arba rūšies požymiais apibūdintus suvartojamuosius daiktus, o paskolos gavėjas įsipareigoja grąžinti paskolos davėjui tokią pat pinigų sumą (paskolos sumą) arba tokį pat kiekį tokios pat rūšies ir kokybės kitų daiktų bei mokėti palūkanas, jeigu sutartis nenumato ko kita. CK 6.873 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka.

11. Nagrinėjamu atveju nėra šalių ginčo dėl to, kad suteikto kredito atsakovas negrąžino. Atsakovas atsiliepime į ieškinį pripažino, jog yra skolingas ieškovei ieškinyje nurodytą negrąžinto kredito sumą, todėl ieškovo reikalavimas priteisti jam iš atsakovo 4 972,67 Eur negrąžinto kredito pripažintinas pagrįstu ir yra tenkintinas (CK 6.256, 6.873, 6.38 straipsniai).

Dėl negautų pajamų.

12. Pažymėtina, kad civilinė atsakomybė yra grindžiama visiško nuostolių atlyginimo principu, kuris leidžia apsaugoti tiek nukentėjusio, tiek ir žalą padariusio asmens interesus. Šio principo įtvirtinimas įstatyme užtikrina nukentėjusio asmens interesus, nes nukentėjusiajam suteikia teisę reikalauti visiškai atlyginti patirtus nuostolius, tačiau kartu apsaugo ir nuo žalą padariusio asmens interesų pažeidimo, kadangi draudžia išieškoti daugiau, nei nukentėjusysis patyrė žalos, kadangi tai reikštų nepagrįstą nukentėjusiojo praturtėjimą. Netenkinus ieškovo reikalavimo priteisti negautas pajamas, kurios yra apskaičiuotos konkrečia suma, atsižvelgiant į šalių sulygtą palūkanų dydį, kredito grąžinimo terminą bei kredito grąžinimo grafiką, susidarytų situacija, kai atsakovas, pažeidęs Sutarties nuostatas bei jos nevykdydamas atsidurtų kur kas geresnėje padėtyje nei ieškovė, t. y. neatlikdamas dalinių mokėjimų paskolos sumai dengti, sutartinių įsipareigojimų nevykdantis skolininkas turėtų teisę naudotis visa pasiskolintų lėšų suma, nepatirdamas dėl to iš esmės jokių neigiamų pasekmių.

13. Už laikotarpį nuo Sutarties nutraukimo dienos (duomenys neskelbtini) iki 2021 m. rugsėjo 17 d. (iki Sutarties mokėjimo grafike nurodytos paskutinės įmokos datos) atsakovas, jeigu Sutartis nebūtų buvusi nutraukta ir būtų buvusi vykdoma tinkamai, būtų sumokėjęs kreditoriui papildomai dar 969,67 Eur palūkanų. Atsižvelgiant į tai, jog dėl atsakovo neteisėtų veiksmų Sutartis buvo nutraukta ir kreditorius šių iš anksto suplanuotų ir numatytų gauti pajamų negavo, ši suma ieškovei priteistina kaip nuostoliai, pasireiškiantys negautų pajamų forma.

Dėl delspinigių.

14. Pagal CK 6.258 straipsnio 1 dalį, įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta ar įvykdyta netinkamai (CK 6.71 straipsnis). Susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis (CK 6.72 straipsnis).

15. Iš šalių sudarytos 2016 m. rugsėjo 21 d. vartojimo kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) bendrųjų sąlygų matyti, kad šalys susitarė, jog kredito gavėjui laiku nesumokėjus kredito davėjui bet kokių pagal šios sutarties sąlygas mokėtinų sumų, kredito gavėjas įsipareigoja kredito davėjui mokėti 0,05 procentų dydžio delspinigius už kiekvieną kalendorinę dieną nuo pradelstos sumos. Atsižvelgdamas į tokį susitarimą, ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 447,54 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo negrąžinto kredito sumos (4972,67 Eur) už laikotarpį nuo 2021 m. gruodžio 17 d. iki 2022 m. birželio 15 d. Nurodytas šalių susitarimas dėl netesybų ir ieškovo pateiktas jų skaičiavimas atitinka VKĮ 11 straipsnio 8 dalies reikalavimus, todėl nustačius, kad atsakovas pažeidė sudarytą vartojimo kredito sutartį, praleido joje nustatytus mokėjimo terminus, ieškovui iš atsakovo priteistina 447,54 Eur delspinigių suma.

Dėl procesinių palūkanų.

16. Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį, terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas, privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas nesumokėjo skolos, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės procesinės palūkanos už teismo sprendimu priteistą 6389,88 Eur (4972,67 Eur + 969,67 Eur + 447,54 Eur) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 20 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

17. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas sudaro 144,00 Eur žyminis mokestis, todėl, ieškinį tenkinus visiškai, ieškovei iš atsakovo priteistina 144,00 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

18. Šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 13,44 Eur, t. y. viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 (keistas 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2) nustatytą minimalią valstybei priteistiną 5,00 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteistinos valstybei iš atsakovo (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263-270 straipsniais, 279 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti ieškovei „P. C.“, j. a. k. (duomenys neskelbtini), iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 4972,67 Eur (keturis tūkstančius devynis šimtus septyniasdešimt du eurus 67 ct) negrąžinto kredito, 969,67 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt devynis eurus 67 ct) negautų pajamų, 447,54 Eur (keturis šimtus keturiasdešimt septynis eurus 54 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą 6389,88 Eur (šešių tūkstančių trijų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų 88 ct) dydžio sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2022 m. birželio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 144,00 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio.

Priteisti iš atsakovo L. P., a. k. (duomenys neskelbtini) 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) išlaidas valstybei, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis, CPK 96 straipsnio 1 dalis), įmokos kodas 5662.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo (sprendimo) priėmimo dienos gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio miesto apylinkės teismą.