- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-19
- Bylos Nr.
- e2YT-7793-1089/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-03388-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Linas Virkutis
- Pareiškėjas
- Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna
- Suinteresuotas asmuo
- E. W., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“
- Kategorijos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys E. W., J. V., uždaroji akcinė bendrovė „PZU Lietuva gyvybės draudimas“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Pareikštų reikalavimų esmė
1. Pareiškėjas Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas atliko 1 639 paprastųjų vardinių nematerialiųjų uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimą iš suinteresuoto asmens E. W. už 234 803,14 Eur kainą, įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie suinteresuotam asmeniui E. W. priklausančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjui Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna, taip pat pareiškėjas prašo priteisti iš suinteresuotų asmenų E. W. ir J. V. turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pareikštą reikalavimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo pareiškėjas grindžia tokiais esminiais argumentais:
1.1. Pareiškėjas turi 245 901 paprastąją vardinę UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akciją, suteikiančią 99,3378848 procentų balsų, o smulkusis akcininkas E. W. turi 1 639 paprastąsias vardines bendrovės akcijas.
1.2. 2023 m. lapkričio 29 d. pareiškėjas pateikė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimą apie akcijų išpirkimą, reikalaudamas smulkiojo akcininko parduoti jam visas priklausančias įmonės akcijas pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (toliau – ABĮ) 46¹ straipsnio nuostatas. Pranešime buvo nurodyta akcijų išpirkimo kaina – 143,26 Eur už vieną paprastąją vardinę bendrovės akciją. Kaina nustatyta pagal nepriklausomų profesionalių vertintojų UAB „Deloitte verslo konsultacijos“ atliktą vertinimą. Pranešime taip pat nurodyta, kad iki 2024 m. sausio 31 d. smulkusis akcininkas turi teisę parduoti jam nuosavybės teise priklausančias akcijas, su pareiškėju sudarydamas akcijų pirkimo–pardavimų sutartį. Terminą pareiškėjas nustatė ilgesnį nei numatytas ABĮ 46¹ straipsnio 7 dalyje. Pranešimas apie akcijų išpirkimą 2023 m. gruodžio 6 d. viešai paskelbtas valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro informaciniame leidinyje. Apie akcijų išpirkimą E. W. taip pat informuotas registruotu bei elektroniniu paštu.
1.3. Pareiškėjas akcijų išpirkimo kainą įmokėjo į Vilniaus miesto 19–ojo notaro biuro notaro Mindaugo Kačergio depozitinę sąskaitą. Nors pareiškėjas atliko visas ABĮ nustatytas procedūras, tačiau E. W. per nustatytą terminą su pareiškėju pirkimo–pardavimo sutarties nesudarė.
Atsiliepimas
2. Suinteresuotas asmuo E. W. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti, priteisti iš pareiškėjo turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją suinteresuotas asmuo grindžia šiais argumentais:
2.1. UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijas bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdo ne tik E. W., bet ir jo sutuoktinė J. V. Pastaroji apie akcijų išpirkimą nebuvo informuota.
2.2. Pagal E. W. ir J. V. ieškinį Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna Vilniaus apygardos teisme yra iškelta civilinė byla Nr. e2-1781-565/2024 dėl teisingos akcijų kainos nustatymo. Pranešime dėl akcijų kainos išpirkimo nurodyta neteisinga akcijų kaina. Pastaroji yra didesnė nei nustatyti pareiškėjo pasitelkto turto vertintojo.
3. Suinteresuotas asmuo J. V. atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą atmesti ir iš pareiškėjo priteisti turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Savo poziciją J. V. grindžia iš esmės tais pačiais atsikirtimais, kuriais remiasi ir suinteresuotas asmuo E. W.
4. Suinteresuotas asmuo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ atsiliepime į pareiškimą prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Šalies argumentai
5. Pareiškėjas rašytiniuose paaiškinimuose papildomai nurodo, kad, jeigu būtų netenkinti pareiškimo reikalavimai, tuomet alternatyviai turėtų būti patenkinti tokie reikalavimai: 1) pareiškėjas atliko 1 639 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimą iš suinteresuotų asmenų E. W. ir J. V. už 234 803,14 Eur kainą; 2) įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie suinteresuotiems asmenims E. W. ir J. V. priklausančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų nuosavybės teisės perėjimą pareiškėjui Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna. Pareiškėjas papildomai nurodo:
5.1. Vertybinių popierių sąskaitoje UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ nurodytas tik E. W. Dėl to J. V. nelaikytina akcijų savininke ABĮ prasme. Tai išaiškinta Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e2A-849-381/2017. Be to, E. W. ir J. V. savo veiksmais patvirtino, kad J. V. nebuvo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcininke, nes tik E. W. įgyvendindavo akcininko teises, ne kartą nurodė, kad tik jis yra akcininkas. Taigi pareiškėjas neturėjo apie akcijų išpirkimą informuoti J. V. Pastaroji, įvykdžius priverstinį akcijų išpirkimą, bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisės pagrindu įgytų reikalavimo teisę į sutuoktinį dėl dalies išpirkimo kainos. Tačiau tai yra vidiniai sutuoktinių santykiai.
5.2. Priverstinis akcijų išpirkimas yra ne sandoris, o įstatymo reglamentuota speciali teisminė procedūra. Dėl to J. V. sutikimas dėl akcijų išpirkimo nėra reikalingas.
5.3. Bet kuriuo atveju J. V. tinkamai informuota apie akcijų išpirkimą, nes apie akcijų išpirkimą buvo viešai paskelbta UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ įstatuose nurodytame šaltinyje.
Atsiliepimas
6. Suinteresuotas asmuo UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ rašytiniuose paaiškinimuose palaiko pareiškėjo argumentus dėl to, kad J. V. nelaikytina bendrovės akcininke, taip pat kad apie akcijų išpirkimą pranešta laikantis ABĮ nustatytos tvarkos.
7. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. atsiliepime į pareiškėjo rašytinius paaiškinimus teigia, kad UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijas įgijo po santuokos sudarymo, todėl akcijos yra jų bendroji nuosavybė. Sandorį dėl akcijų perleidimo gali sudaryti tik abu sutuoktiniai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.92 straipsnio 4 dalis). Pareiškėjui buvo žinoma, kad akcijos priklauso ir J. V. – ji nurodyta kaip akcijų pardavėja akcijų pirkimo sutartyje. Nors E. W. įgyvendindavo neturtines akcininko teises, J. V. turi teises į akcijas. Aplinkybė, kad J. V. vertybinių popierių sąskaitoje nenurodyta kaip akcijų savininkė, nepanaikina jos nuosavybės teisių. Pareiškėjo minima Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutartis priimta byloje, kurioje nagrinėtas ginčas dėl perkančiosios organizacijos veiksmų. Dėl to nutartyje suformuluoti išaiškinimai šioje situacijoje yra nereikšmingi. Pareiškėjas nepateikė J. V. rašytinio pranešimo apie akcijų išpirkimą ir tokiu būdu ją diskriminavo. Kartu J. V. nebuvo nustatytas terminas parduoti akcijas ir todėl pareiškėjas neįgijo teisės kreiptis į teismą ABĮ 46¹ straipsnio 16 dalies pagrindu.
II. Papildomų prašymų esmė
8. Pareiškėjas Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna prašo leisti teismo sprendimą vykdyti skubiai. Šį prašymą pareiškėjas grindžia tuo, kad pareiškėjo deponuotos lėšos gali nuvertėti. Dėl to E. W. galėtų patirti nuostolių.
Atsiliepimas
9. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. atsiliepime į pareiškėjo prašymą leisti sprendimą vykdyti skubiai prašo leisti skubiai vykdyti sprendimo dalį dėl deponuotų lėšų išmokėjimo, o kitoje dalyje pareiškėjo prašymą atmesti. Savo poziciją suinteresuoti asmenys grindžia tuo, kad, leidus sprendimą vykdyti skubiai, iš suinteresuotų asmenų būtų atimta nuosavybės teisė į akcijas. Tai pažeistų suinteresuotų asmenų teises ir teisėtus lūkesčius, taip pat teisę į pirmos instancijos teismo sprendimo patikrinimą instancine tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir išvados dėl jų teisinio vertinimo
Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo
10. Ištyrus proceso dalyvių į bylą pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad pareiškėjui Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna priklauso daugiau nei 95 procentai balsų visuotiniame akcininkų susirinkime suteikiančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų. Taigi pareiškėjas turi teisę pasinaudoti ABĮ 46¹ straipsnyje numatyta kitų akcininkų akcijų išpirkimo teise. Likusių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų savininku vertybinių popierių sąskaitoje nurodytas E. W.
11. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2023 m. lapkričio 29 d. pateikė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimą apie akcijų išpirkimą. Jame pareiškėjas informavo, kad reikalauja, jog smulkusis akcininkas parduotų jam nuosavybės teise priklausančias visas bendrovės akcijas, kurių kaina, nustatyta turto vertintojo. Prie pranešimo buvo pridėta nepriklausomo turto vertintojo UAB „Deloitte Verslo Konsultacijos“ parengta UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų pirkimo kainos vertinimo ataskaita ir akcijų pirkimo–pardavimo sutarties projektas. Pranešime, be kita ko, detalizuota akcijų išpirkimo tvarka, nustatyta, kad smulkusis akcininkas jam priklausančias akcijas turi parduoti ne vėliau kaip iki 2024 m. sausio 31 d. Be to, pranešimo d skirsnyje įvardinta, kad pareiškėjo pareikštas reikalavimas dėl akcijų pardavimo taikomas ir smulkiojo akcininko akcijų bendraturčiams.
12. Nustatyta ir tai, kad UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2023 m. gruodžio 6 d. paskelbė pranešimą apie bendrovės akcijų išpirkimą VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. 2023-340. Tą pačią dieną UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ pranešimą apie akcijų išpirkimą išsiuntė E. W. registruotu paštu adresu (duomenys neskelbtini), ir elektroniniu paštu. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. byloje pateiktuose procesiniuose dokumentuose neneigia, kad adresas yra aktualus ir juos pašto siunta faktiškai galėjo pasiekti. Iš AB Lietuvos pašto parengtos informacijos apie siuntos pristatymą aišku, kad siuntos adresatui įteikti nepavyko. Kita vertus, suinteresuotas asmuo E. W. 2023 m. gruodžio 27 d. elektroniniame laiške patvirtino, kad 2023 m. gruodžio 6 d. gavo pranešimą apie akcijų išpirkimą.
13. Pareiškėjas kartu su pareiškimu taip pat pateikė UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 2023 m. gruodžio 7 d. valdybos ataskaitą dėl bendrovės akcijų išpirkimo sąlygų ir galimo akcijų išpirkimo poveikio.
14. Proceso dalyvių paaiškinimai patvirtina, kad iki 2024 m. sausio 31 d. akcijų išpirkimo sutartis nebuvo sudaryta. Notaro Mindaugo Kačergio 2024 m. vasario 27 d. liudijimas įrodo, kad pareiškėjas į notaro depozitinę sąskaitą pervedė 234 803,14 Eur, skirtus UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimui iš E. W.
15. Remiantis tuo, kas nurodyta, konstatuotina, kad buvo atlikti visi ABĮ 46¹ straipsnyje numatyti veiksmai, kuriais įvykdytos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimo sąlygos. Tai yra, pareiškėjas inicijavo akcijų išpirkimą, išperkamų akcijų kainą nustatė nepriklausomas turto vertintojas, apie akcijų išpirkimo sąlygas smulkiajam akcininkui buvo pranešta taip, kaip numatyta ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalyje.
16. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. su pareiškėjo reikalavimu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nesutinka dėl to, kad: 1) J. V. kaip pareiškėjo siekiamų išpirkti akcijų bendrasavininkė turėjo būti informuota apie akcijų išpirkimą atskirai nuo E. W.; 2) Vilniaus apygardos teisme pradėta civilinė byla Nr. e2-1781-565/2024 dėl teisingos UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų kainos nustatymo ir kol ši byla neišnagrinėta akcijų išpirkimas negali įvykti.
17. Abu nurodyti atsikirtimai atmetami kaip nepagrįsti. Pirma, pagal ABĮ 40 straipsnio 9 dalį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcininku yra E. W., kurio vardu atidaryta asmeninė vertybinių popierių sąskaita. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. yra sutuoktiniai.
18. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad akcijų priklausymas sutuoktiniui bendrosios jungtinės nuosavybės teise nereiškia, kad jis yra akcininkas ABĮ prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011). Nors ABĮ nuo kasacinėje byloje Nr. 3K-3-76/2011 nagrinėto ginčo pradžios momento ne kartą buvo keistas, tačiau normos, nustatančios akcininką identifikuojančius požymius, iš esmės liko nepakitusios. Dėl to paminėtas kasacinio teismo išaiškinimas aktualus ir šioje byloje. Praktiškai tapačiai klausimas, kas yra akcininku, kai akcijos sutuoktiniams priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, išaiškintas ir pareiškėjo minimos Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. liepos 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-849-381/2017 51 punkte.
19. Nagrinėjamos bylos ir nurodytų bylų faktinės aplinkybės nėra tapačios (byloje Nr. 3K-3-76/2011 ginčas buvo kilęs dėl akcininko subsidiarios atsakomybės, o byloje Nr. e2A-849-381/2017 spręstas ginčas dėl perkančiosios organizacijos sprendimų panaikinimo). Tačiau faktinių aplinkybių skirtumai nėra kliūtis vadovautis aptartais bendro pobūdžio išaiškinimais dėl to, kuris iš sutuoktinių turėtų būti laikomas akcininku ABĮ prasme, kai jie santuokos metu įgijo uždarosios akcinės bendrovės nematerialiąsias akcijas, o vertybinių popierių sąskaita atidaryta ne abiejų, bet vieno iš sutuoktinių vardu.
20. Pareiškėjas pagrįstai akcentuoja, kad ABĮ 46¹ straipsnio 2 dalyje aiškiai įtvirtinta, jog akcijos išperkamos iš smulkiojo akcininko. Kitaip tariant, priverstinio akcijų išpirkimo procedūra turi būti įgyvendinama atsižvelgiant į tai, kokie asmenys yra bendrovės akcininkai ABĮ numatyta prasme – asmenys, kurių vardu atidarytos vertybinių popierių sąskaitos (ABĮ 40 straipsnio 9 dalis). Aiškinimas, kad apie akcijų išpirkimą, vadovaujantis ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalimi, turi būti pranešta ne tik smulkiajam akcininkui, bet ir jo sutuoktiniui, jeigu akcijos jiems priklauso bendrosios jungtinės nuosavybės teise, neatitiktų ABĮ 46¹ straipsnio normų kalbinės reikšmės. Be to, toks reikalavimas sudarytų prielaidas paneigti teisę išpirkti akcijas ar jos realizavimą neadekvačiai apsunkinti, kadangi bendrovei ne visuomet gali būti žinoma, ar smulkiajam akcininkui akcijos priklauso bendrai su jo sutuoktiniu, ar ne, taip pat ar smulkusis akcininkas apskritai yra sudaręs santuoką. O nuo aplinkybės, ar sutuoktiniui buvo pranešta apie akcijų išpirkimą, laikantis E. W. ir J. V. pozicijos, faktiškai priklausytų įstatyme numatytų akcijų išpirkimo sąlygų įgyvendinimas.
21. Kita vertus, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad apie akcijų išpirkimą faktiškai buvo žinoma E. W.. Apie akcijų išpirkimą buvo pranešta UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ įstatuose nurodytame šaltinyje taip, kaip numatyta ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalyje. Pranešimas neindividualizuotai buvo adresuotas bendrovės smulkiajam akcininkui. Taip pat pranešimas apie akcijų išpirkimą buvo siųstas tuo adresu, kuriuo turėjo pasiekti ir J. V. – bent to ji neneigia. Paminėta reiškia, kad apie akcijų išpirkimą J. V. bet kuriuo atveju buvo pranešta. Suinteresuotas asmuo J. V. be pagrindo teigia, kad jai apie akcijų išpirkimą turėjo būti pranešta individualiai raštu. Prieš tai aptarta, kad apie akcijų išpirkimą, laikantis ABĮ 46¹ straipsnio 9 dalyje įtvirtinto reikalavimo, paskelbta VĮ Registrų centro informaciniame leidinyje Nr. 2023-340, t. y. tokiu būdu, koks buvo numatytas UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ įstatuose. Aplinkybė, kad UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ papildomai apie akcijų išpirkimą E. W. pranešė ir elektroniniu paštu, nereiškia, jog apie akcijų išpirkimą J. V. nebuvo informuota ar, juolab, jog tokiu būdu ji buvo diskriminuojama lyginant su E. W.
22. Faktas, kad J. V. nebuvo išsiųstas atskiras pranešimas apie UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimą ir kad tokio pranešimo apskritai nereikėjo siųsti pagal ABĮ 46¹ straipsnio normas, nepaneigia jos nuosavybės teisių. Bendrovės akcijų išpirkimo sutartį E. W. ir J. V. galėtų sudaryti tik kartu (CK 3.92 straipsnio 4 dalis). Be to, Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenimis nustatyta, kad E. W. ir J. V. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu dėl akcijų teisingos kainos nustatymo, kurio pagrindu iškelta civilinė byla Nr. e2-1781-565/2024. Taigi suinteresuoti asmenys yra pasinaudoję ABĮ 46¹ straipsnio 13 dalyje numatyta teise įrodinėti, kad išperkamų akcijų kaina didesnė.
23. Antras šio sprendimo 16 punkte nurodytas atsikirtimas yra nepagrįstas, kadangi nagrinėdamas pareiškimą dėl įpareigojimo padaryti įrašus apie akcijų nuosavybės teisės perėjimą, teismas turi nustatyti, ar buvo laikomasi ABĮ nustatytų procedūrų, o ne spręsti klausimą dėl akcijų vertės nustatymo. Akcijų išpirkimo procedūros Vilniaus apygardos teismas civilinėje byloje Nr. e2-1781-565/2024 nesustabdė, nors to E. W. ir J. V. prašė du kartus. Spręsdamas jų prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, Vilniaus apygardos teismas 2024 m. kovo 27 d. ir 2024 m. liepos 17 d. nutartyse išaiškino, kad, jei teismas nustatytų didesnę E. W. ir J. V. priklausančių pareiškėjo išperkamų bendrovės akcijų kainą, nei nustatyta pareiškėjo pranešime apie akcijų išpirkimą, tai ši kaina galiotų E. W. ir J. V. akcijoms, ir jie turėtų teisę reikalauti, kad pareiškėjas sumokėtų akcijų kainų skirtumą. Šioje vietoje taip pat pridurtina, kad ABĮ 46¹ straipsnio 15 dalyje nustatyta, kad, jeigu teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina yra didesnė nei ta, kuri nurodyta pranešime apie akcijų išpirkimą, teismo nustatyta akcijos išpirkimo kaina taikoma visiems bendrovės išleistų tos pačios klasės akcijų, dėl kurių teikiamas pranešimas apie išpirkimą, savininkams nepriklausomai nuo to, ar jie kreipėsi į teismą. Pagal šią normą teismo nustatyta didesnė akcijų kaina būtų taikoma ir tiems akcininkams, kurie akcijas parduotų iki teismo sprendimo dėl akcijų kainos įsiteisėjimo.
24. Apibendrinant išdėstytus argumentus ir nustatytas faktines aplinkybes, konstatuotina, kad pareiškėjo reikalavimas yra pagrįstas ir dėl to tenkinamas visa apimtimi. Nustatomas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas atliko UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ 1 639 paprastųjų vardinių akcijų išpirkimą iš suinteresuoto asmens E. W. už 234 803,14 Eur kainą (ABĮ 46¹ straipsnio 16 dalis). Sprendimu nustatoma, kad pareiškėjas akcijas išpirko iš suinteresuoto asmens E. W., kadangi būtent jis pagal ABĮ yra UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcininku.
Dėl prašymo leisti sprendimą vykdyti skubiai
25. Pareiškėjas taip pat prašo leisti vykdyti sprendimą skubiai, kad į notaro depozitinę sąskaitą įmokėtą 234 803,14 Eur sumą suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. galėtų naudoti iškart ir taip išvengti pinigų nuvertėjimo. Suinteresuoti asmenys E. W. ir J. V. sutinka, kad būtų leista skubiai vykdyti teismo sprendimo dalį dėl deponuotų lėšų pervedimo į E. W. sąskaitą. Kitoje dalyje, pasak suinteresuotų asmenų, pareiškėjo prašymas turėtų būti atmestas, nes, leidus skubiai vykdyti teismo sprendimą, būtų atimtos nuosavybės teisės į akcijas, nors tarp bylos dalyvių vyksta ginčas dėl teisingos akcijų išpirkimo kainos nustatymo.
26. Įvertinus pareiškėjo ir suinteresuotų asmenų argumentus, spręstina, kad prašymas leisti sprendimą vykdyti skubiai yra nepagrįstas. Pareiškėjas šį prašymą grindžia ne savo, bet suinteresuotų asmenų teisių apsaugos poreikiu. Bendro vieningo šalių sutarimo dėl skubaus teismo sprendimo vykdymo nėra. Pareiškėjas prašo leisti skubiai vykdyti visą sprendimą, suinteresuoti asmenys sutinka tik su dalies sprendimo skubiu vykdymu. Tačiau pareiškėjas dalies sprendimo skubiam vykdymui prieštarauja.
27. Atsižvelgiant į tai, kad šalių pozicijos dėl būtinybės leisti sprendimą vykdyti skubiai nėra vienodos, šalys nenurodė argumentų, kurie pagrįstų, jog neleidus skubiai vykdyti teismo sprendimo neišvengiamai būtų padaryta žala vienai iš suinteresuotų pusių, pareiškėjo prašymas netenkinamas. Juolab, kad suinteresuoti asmenys iš esmės įrodinėja, jog išpirkimo procedūra nebuvo tinkamai atlikta. Nėra pagrindo leisti vykdyti skubiai tik sprendimo dalį dėl deponuotų lėšų išmokėjimo. Tokiu atveju būtų sukurta ydinga situacija, kai suinteresuoti asmenys gautų apmokėjimą už akcijas ir kartu išlaikytų jas nuosavybės teise.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
28. Bylos išsprendimo baigtis palanki pareiškėjui, todėl suinteresuotiems asmenims E. W. ir J. V. kyla prievolė atlyginti pareiškėjo turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 443 straipsnio 6 dalis).
29. Pareiškėjas teigia, kad teisminio proceso metu patyrė 3 511,60 Eur (54 Eur žyminis mokestis ir 3 457,60 Eur už advokato teisines paslaugas) bylinėjimosi išlaidas. Prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo pareiškėjas nurodo, kad advokatas parengė keturis procesinius dokumentus (pareiškimą, atsiliepimą dėl bylos sustabdymo, prašymą dėl leidimo vykdyti sprendimą skubiai, prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo) ir už kiekvieno dokumento parengimą advokatui pareiškėjas sumokėjo 864,40 Eur. Išlaidų faktui pagrįsti pareiškėjas pateikė 2024 m. vasario 29 d. išrašytą sąskaitą už teisines paslaugas 10 404,50 Eur sumai, mokėjimo nurodymą, kuris pagrindžia, kad sąskaitą pareiškėjas apmokėjo 2024 m. balandžio 8 d. Pažymėtina, kad sąskaitoje nedetalizuota, už kokias tiksliai suteiktas teisinės pagalbos paslaugas sąskaita buvo išrašyta.
30. Trys iš nurodytų procesinių dokumentų buvo parengti po sąskaitos išrašymo ir jos apmokėjimo. Sąskaita turėjo būti išrašyta už pareiškėjui suteiktas, bet ne būsimas teisinės pagalbos paslaugas – kitokių įrašų dokumentuose nėra. Dėl to realiomis ir pagrįstomis išlaidomis už advokato teisinę pagalbą laikytinos tik išlaidos už pareiškimo parengimą – 864,40 Eur (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Pareiškimas parengtas iki sąskaitos išrašymo, sąskaitoje įvardinta, kad pareiškėjui teiktos paslaugos, susijusios su UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimu iš E. W.. Dėl to nėra pagrindo laikyti, kad pareiškėjas nepagrindė, jog turėjo minėto dydžio išlaidas už pareiškimo parengimą. Prie pareiškimo pridėtas mokėjimo nurodymas patvirtina, kad pareiškėjas sumokėjo 54 Eur žyminį mokestį. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjui iš suinteresuotų asmenų E. W. ir J. V. lygiomis dalimis priteisiamas 918,40 Eur (864,40 Eur + 54 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas. Kitos pareiškėjos nurodytos išlaidos advokato pagalbai neatitinka realumo kriterijaus.
31. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 8 Eur, todėl jų atlyginimas į valstybės biudžetą nepriteisiamas (CPK 92 straipsnis, 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 445, 448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna atliko 1 639 paprastųjų vardinių nematerialiųjų UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimą iš suinteresuoto asmens E. W. už 234 803,14 Eur (dviejų šimtų trisdešimt keturių tūkstančių aštuonių šimtų trijų eurų 14 ct) kainą.
Įpareigoti suinteresuotą asmenį UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ vertybinių popierių sąskaitose padaryti įrašus apie suinteresuotam asmeniui E. W. priklausančių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų nuosavybės teisių perėjimą pareiškėjui Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paprastųjų vardinių UAB „PZU Lietuva gyvybės draudimas“ akcijų išpirkimo teisės įgyvendinimo tikslu.
Netenkinti pareiškėjo Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna prašymo dėl teismo sprendimo skubaus vykdymo.
Priteisti pareiškėjui Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna lygiomis dalimis iš suinteresuotų asmenų E. W. ir J. V. 918,40 Eur (devynių šimtų aštuoniolikos eurų 40 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo sprendimo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.