Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. N. ieškinį atsakovei D. N. dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. Vilniaus miesto apylinkės teisme gautas ieškovo ieškinys, kuriuo prašoma, nutraukti tarp šalių sudarytą santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės, po santuokos nutraukimo atsakovei palikti pavardę jos nuožiūra. Ieškinyje nurodoma, kad šalys santuoką sudarė (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje. Gyvenant kartu buvo sunku rasti kompromisus daugeliu šeimos klausimų, kildavo konfliktai. Šalių požiūris į šeimą, materialines ir dvasines vertybes bei tikslai išsiskyrė. Su atsakove šiuo metu bendro ūkio neveda, bendras gyvenimas faktiškai yra nutrūkęs, gyvenimas santuokoje nebeturi perspektyvų ir yra netikslingas. Tiek ieškovas, tiek atsakovė pažeidė savo, kaip sutuoktinių, pareigas dėl savitarpio pagarbos, moralinės paramos, todėl šeima iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalys santuokos metu neįgijo bendro turto, neturi prievolių kreditoriams.

2. Teisme gautas atsakovės atsiliepimas į ieškinį, kuriame nurodoma, kad ji sutinka su ieškinio reikalavimais ir motyvais.

3. Teismo posėdžio metu ieškovas palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, kad su atsakove iki santuokos sudarymo draugavo apie 6 metus, tačiau niekada negyveno kartu. Sudarius santuoką norėjo susilaukti vaikų, tačiau paaiškėjo, kad jis yra nevaisingas. Buvo bandymai spręsti vaisingumo problemą vaisingumo klinikoje, tačiau atsakovei pastoti nepavyko. Kartu gyveno tik 1 savaitę, vėliau pradėjo gyventi atskirai. Suprato, kad susilaukti bendrų vaikų nepavyks, nesusikalbėjo, nesuprato vienas kito, prasidėjo konfliktai.

4. Teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškinį. Papildomai paaiškino, kad po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę. Papildomai paaiškino, kad su ieškovu pažįstami yra apie 13 metų. Pagrindinė santuokos nutraukimo priežastis - ieškovo nevaisingumas. Bandymai vaisingumo klinikoje nedavė jokių rezultatų. Bandė su ieškovu kalbėtis, tačiau buvo beprasmiška. Santuoką nutraukti nusprendė bendru sutarimu, nenori kaltinti vienas kito dėl santuokos iširimo, todėl nusprendė, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkinamas

6. Iš pateikto santuokos liudijimo originalo nustatyta, kad šalių santuoka sudaryta (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini) (e. b. 1. 31.). VĮ Registrų centro Gyventojų registro pažymų duomenimis, šalys nepilnamečių vaikų neturi (e. b. 1. 11-12.)

Dėl santuokos nutraukimo

7. Pagal CK trečiosios knygos IV skyriaus ketvirtojo skirsnio (Santuokos nutraukimas dėl sutuoktinio (sutuoktinių) kaltės) nuostatas, santuoka gali būti nutraukta dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas, spręsdamas klausimą, ar santuoka iširo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės, pagal nustatytas bylos faktines aplinkybes turi vertinti, ar yra įstatyme įtvirtintos sutuoktinio pripažinimo kaltu sąlygos. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.60 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas CK trečiojoje knygoje, ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Turi būti nustatyta, kad kaltas sutuoktinio elgesys, iš esmės pažeidžiantis jo kaip sutuoktinio pareigas, bendrą sutuoktinių gyvenimą padarė negalimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-331/2004).

8. Esminės sutuoktinių tarpusavio pareigos įtvirtintos CK 3.27 straipsnyje – sutuoktiniai privalo būti vienas kitam lojalūs ir vienas kitą gerbti, taip pat vienas kitą remti moraliai bei materialiai ir, atsižvelgiant į kiekvieno jų galimybes, prisidėti prie bendrų šeimos ar kito sutuoktinio poreikių tenkinimo. Šeimos santykiai turi būti grindžiami abipusiu šeimos narių pasitikėjimu, meile, pagalba ir rūpinimusi vienas kitu. Esminiu sutuoktinio pareigų pažeidimu pripažintinas sutuoktinio elgesys, kuris nepriimtinas teisės ir moralės požiūriu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-686/2015).

9. Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką, laikosi pozicijos, kad santuokos nutraukimas dėl vieno iš sutuoktinių kaltės galimas tik įrodžius vieną iš įstatymo preziumuojamų sutuoktinio kaltų veiksmų arba nustačius esminį pareigų nevykdymą. CK 3.60 straipsnio 3 dalyje išvardytos teisinės prezumpcijos, kai pripažįstama, kad santuoka iširo dėl sutuoktinio kaltės. Preziumuojama, kad santuoka iširo dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą arba yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su sutuoktiniu ar šeimos nariais arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina.

10. Remiantis kasacinio teismo praktika, teismui nustatant, kokios priežastys lėmė santuokos iširimą, turi būti atsižvelgta į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokos išsaugojimo atžvilgiu tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias ir subjektyvias aplinkybes.

11. Byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti dėl kokių priežasčių iširo santuoka, todėl teismas remiasi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir ieškovo bei atsakovės paaiškinimais teismo posėdžio metu. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad šalys nerasdavo kompromisų, pradėjo vis dažniau konfliktuoti. Atsakovė atsiliepimu pripažino ieškinį visa apimtimi, teismo posėdžio metu sutiko su ieškinio motyvais, nurodė, kad iš esmės santuoka nutrūko dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi jiems nepavyko rasti kompromisų šeimyniniuose klausimuose, jie nenori kaltinti vienas kito santuokos iširimu, priėmė bendrą sprendimą, kad santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

12. Nagrinėjamu nenustatyta aplinkybių, dėl kurių reikėtų taikyti vieno sutuoktinio kaltės prezumpciją ar daryti išvadą, kad viena iš šalių iš esmės pažeidė savo santuokines pareigas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl santuokos nutraukimo kalta kuri nors viena iš šalių. Abu sutuoktiniai nesugebėjo išsaugoti santuokos. Nustačius, jog santuoka iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, aplinkybė, kad galbūt vieno sutuoktinio kaltė (jos laipsnis) dėl santuokos nutraukimo didesnė nei kito sutuoktinio, neturi įtakos išvadai dėl abiejų sutuoktinių kaltės buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-99-969/2016, 18 punktas).

13. Teismas sprendžia, jog bylos medžiaga nepatvirtina nei vienos iš šalių vienpusės kaltės dėl santuokos iširimo, todėl, remiantis CK 3.61 straipsnio 2 dalimi, santuoka nutraukiama dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Dėl pavardžių po santuokos nutraukimo

14. Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtą pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Jeigu santuoka buvo nutraukta dėl vieno sutuoktinio kaltės, tai kito sutuoktinio reikalavimu teismas gali uždrausti kaltam dėl santuokos iširimo sutuoktiniui pasilikti santuokinę pavardę, išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi bendrų vaikų (CK 3.69 straipsnio 2 dalis).

15. Ieškovas prašo po santuokos nutraukimo palikti jam jo pavardę, atsakovei palikti jos pasirinktą pavardę. Atsakovė teismo posėdžio metu pareiškė, kad po santuokos nutraukimo nori pasilikti santuokinę pavardę – N..

16. Vaikų šalys nesusilaukė, turto ar prievolių santuokos metu neįgijo, tarpusavio išlaikymo reikalavimų nepareiškė, todėl nagrinėjamu atveju šie klausimai santuokos nutraukimo byloje nesprendžiami (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 str. 1 d.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

17. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teisinės pagalbos išlaidos priteisiamos tuo atveju, jei dėl šių išlaidų priteisimo šalis raštu teismui pateikia prašymą.

18. Ieškovas neprašo priteisti iš atsakovės jo patirtų bylinėjimosi išlaidų, todėl teismas šio klausimo nesprendžia.

19. Byloje susidarė 4,48 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, kurios priteistinos valstybės naudai iš atsakovės. Atsižvelgiant į tai, kad iš atsakovės priteistina suma neviršija 5 Eur, vadovaujantis CPK 96 straipsnio 6 dalimi bei Teisingumo ir Finansų ministrų 2020 m. sausio 13 d. Nr. 1R-19/1K-2 įsakymu „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteisiamos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Santuoką, sudarytą (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieškovo S. N., a. k. (duomenys neskelbtini), ir atsakovės D. N. (iki santuokos – R.), a. k. (duomenys neskelbtini), nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Po santuokos nutraukimo palikti šalims turimas pavardes: N. ir N..

Išsiųsti įsiteisėjusio sprendimo kopiją Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriui, VĮ Registrų centras.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.