Marijampolės apylinkės teismo nutartis

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Rūta Gustienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo L. P. skundą suinteresuotiems asmenims antstoliui A. A., Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl antstolio A. A. veiksmų, ir

Aprašomoji dalis

N USTATĖ:

Antstolis 2015-08-10 priėmė patvarkymą dėl pareiškėjo skundo, kuriuo nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir skundą perdavė nagrinėjimui Marijampolės rajono apylinkės teismui. Antstolis nurodo, jog sutinkamai su CPK 624 str. 2d. 2 p., priverstinio vykdymo priemone laikomas išieškojimas iš skolininko ir piniginių sumų, esančių pas kitus asmenis. Išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. Piniginės lėšos, kurias L. P. perveda Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai kaip pašalpą nėra areštuotos. Antstolio 2015-07-14 priimtu patvarkymu Nr.0023/15/01061 areštuotos skolininko lėšos, kurios gaunamos iš trečiųjų asmenų (draugų, giminaičių ir pan.), taip pat, skolininkas nėra pateikęs jokių įrodymų, jog jam yra skirta pašalpa. Sutinkamai su LR ATPK 314 str. 2 d., jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškomas iš jo tėvų ar globėjų (rūpintojų). Vykdomojoje byloje Nr.0023/15/01061 nesurinkta pakankamai įrodymų, iš ko būtų galima daryti išvadą, jog skolininkas neturi turto ar pajamų, į kurį/kurias būtų galima nukreipti išieškojimą. Patvarkymas dėl skolos išieškojimo bei patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriui – pataisos namams išsiųstas 2015-07-14, t.y. nuo patvarkymų išsiuntimo praėjęs nepilnas mėnesis.

Suinteresuoti asmenys raštiškų nuomonių dėl pareiškėjo skundo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Iš vykdomosios bylos medžiagos nustatyta, kad antstolis A. A. vykdo vykdomąją bylą Nr.0023/15/01061, pradėtą pagal Kauno apylinkės teismo 2015-04-10 vykdomąjį dokumentą Nr.AN2.2.-3181-540/2015 dėl 28 Eur baudos išieškojimo iš skolininko L. P. išieškotojo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos naudai (1-2 v.b.l.). 2015-07-14 priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, kuriuo areštuotos 114,31 Eur (28 Eur skolos ir 86,31 Eur vykdymo išlaidos) lėšos, esančios įkalinimo įstaigos, kurioje L. P. atlieka bausmę, sąskaitoje ir priklausančias L. P. bei areštuotas lėšas įpareigota pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą (23 v.b.l.).

Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu yra realizuojamas teismo sprendimas. Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų teisės aktų nustatytos teismų sprendimų vykdymo tvarkos. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių ir teisėtų interesų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis).

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 98 straipsnis numato nuteistųjų teisę gauti pinigines perlaidas, taip pat teisę atnešti grynus pinigus nuteistiesiems į pataisos įstaigą. BVK 98 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad perlaidomis gauti pinigai įrašomi į nuteistojo asmeninę sąskaitą, o nuteistiesiems, turintiems teisę turėti grynų pinigų, įteikiami. Laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji neturi teisės turėti grynų pinigų. Pinigai yra įtraukti į BVK 1 priede numatytą daiktų ir reikmenų, kuriuos draudžiama turėti laisvės atėmimo bausmę atliekantiems nuteistiesiems, sąrašą. CPK 688 straipsnio 1 dalis numato, kad išieškojimas gali būti nukreipiamas į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų. CPK 688 straipsnio 1 dalyje nurodyti asmenys antstolio reikalavimu privalo per jo nustatytą terminą pranešti, ar pas juos yra skolininko pinigų bei kitokio turto, taip pat ar jie privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas arba duoti kitokį turtą, jeigu privalo, tai kokiu pagrindu ir per kokį terminą (CPK 688 straipsnio 2 dalis). Pagal CPK 688 straipsnio 3 dalį, nustatęs, kad pas kitus asmenis yra skolininko turto, antstolis jį aprašo ar surašo to turto arešto aktą. Sprendimų vykdymo instrukcijos, patvirtintos LR Teisingumo ministro 2005-10-27 įsakymu Nr. 1R-352, 4 punkte nurodyta, jog nustatęs, kad skolininkas atlieka bausmę laisvės atėmimo vietoje, antstolis kartu su šiame punkte išvardytais dokumentais siunčia patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje.

CPK 688 straipsnio 1 dalis numato galimybę nukreipti išieškojimą į skolininko pinigų sumas ir kitokį turtą, esančius pas kitus asmenis, taip pat į pinigų sumas ir kitokį turtą, priklausančius skolininkui iš kitų asmenų.

LR CPK 739 str. numato, jog negalima išieškoti iš sumų, kurios skolininkui priklauso kaip kompensacinės išmokos už darbuotojui priklausančių įrankių nusidėvėjimą, kitos kompensacijos, kai dirbama nukrypstant nuo darbo sąlygų, sumos, mokamos darbuotojui, vykstančiam į tarnybinę komandiruotę, valstybinio socialinio draudimo motinystės, tėvystės pašalpos, išmokos vaikams, laidojimo pašalpa, kitos socialinės išmokos bei pašalpos, išeitinės išmokos.

L. P. atlieka bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje – pataisos namuose ir yra visiškai išlaikomas valstybės. LR Bausmių vykdymo kodekso 173 str., reglamentuojantis bausmes atliekančių nuteistųjų materialinį buitinį aprūpinimą, nustato, jog arešto, terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes atliekantiems nuteistiesiems užtikrinamos reikiamos gyvenamųjų patalpų ir buities sąlygos, atitinkančios Lietuvos Respublikos higienos normas, nemokamai suteikiama atskira miegamoji vieta ir patalynė, nuteistieji, kurie neturi savo drabužių ir avalynės, nemokamai aprūpinami drabužiais ir avalyne pagal sezoną, nuteistieji gauna maistą pagal fiziologines mitybos normas, o ligoniai, gydomi pataisos įstaigų gydymo įstaigose, pagal dietinio maitinimo normas. Maistu šie nuteistieji aprūpinami nemokamai. Taigi, kaip matyti iš įstatyminio reglamentavimo, atliekantiems bausmę nuteistiesiems yra garantuojamas ir užtikrinamas bausmę atliekančių asmenų minimalių ir būtiniausių poreikių patenkinimas.

Nors LR Bausmių vykdymo 92 str. yra įtvirtinta teisė už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų ar už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus pirkti drabužius avalynę ir kt. (BVK 97 str. 1 d.), tačiau ši norma pati savaime neeliminuoja pareiškėjo pareigos įrodinėti ir pagrįsti aplinkybių, kuriomis grindžia savo prašymą. Tai reiškia, kad šioje konkrečioje situacijoje pareiškėjas, prašydamas nenuskaičiuoti pinigų nuo asmeninės sąskaitos, kadangi į ją pervedama pašalpa, kurią perveda Kauno nepilnamečių tardymo izoliatorius – pataisos namai, privalo pagrįsti ir įrodyti, jog jam yra mokama pašalpa, t.y. į jo asmeninę sąskaitą pervedamos piniginės lėšos, patenkančios į CPK 739 straipsnyje nurodytas pinigų sumas, iš kurių išieškojimas yra negalimas (CPK 178 str.). Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad jo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos yra CPK 739 straipsnyje nurodytos pinigų sumos, iš kurių išieškojimas yra negalimas.

Pareiškėjas taip pat nepagrįstai nurodo, prašydamas skolą išieškoti iš jo tėvo V. P. kaip L. P. priklausančio mokėti materialinio išlaikymo.

Sutinkamai su LR ATPK 314 str. 2 d., tik tuo atveju, jeigu nepilnametis neturi savo turto ar jo dalies bendrojoje nuosavybėje, bauda išieškomas iš jo tėvų, globėjų (rūpintojų). Tuo tarpu, galimai pareiškėjui turimo mokėti materialinio išlaikymo sumų išieškojimas vykdomas įstatymų nustatyta tvarka dėl ko įskaitymas nėra galimas.

Esant tokiam teisiniam reglamentavimui, įvertinus byloje nustatytas faktines aplinkybes, pareiškėjo argumentus, darytina išvada, kad antstolis turėjo teisę areštuoti ir nukreipti išieškojimą į pareiškėjo sąskaitoje esančias pinigines lėšas.

Įsiteisėjęs teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybės institucijoms, tarnautojams ar pareigūnams, fiziniams ar juridiniams asmenims ir turi būti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje (CPK 18 straipsnis). Vykdomasis dokumentas yra galiojantis, nepanaikintas, antstolis, laikydamasis CPK ir Sprendimų vykdymo instrukcijos nustatytų reikalavimų, vykdo Kauno apylinkės teismo 2015-04-10 išduotą vykdomąjį dokumentą Nr.AN2.2.-3181-540/2015.

Įstatymai antstolį įpareigoja savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad vykdomasis dokumentas (nagrinėjamu atveju – vykdomasis raštas) būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, ir aktyviai padėti vykdymo proceso šalims ginti jų teises bei įstatymų saugomus interesus (CPK 634 straipsnio 2 dalis).

Įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad pareiškėjo skundas nepagrįstas, todėl netenkintinas (CPK 510 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

NUTARĖ:

Pareiškėjo L. P. skundo dėl antstolio veiksmų netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0023/15/01061 grąžinti antstoliui A. A..

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant Marijampolės rajono apylinkės teismą.