- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-12-18
- Bylos Nr.
- 1A-967-282-2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-50-1-00094-2014-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Žindulienė (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Virginijos Žindulienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžio (patikslintu Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartimi), kuriuo M. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. R. atžvilgiu) laisvės atėmimu 9 mėnesiams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo A. V. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl sukčiavimo O. M. atžvilgiu) laisvės atėmimu 1 metams 3 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus, M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, M. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 1 metams.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi, Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.
Į bausmės laiką įskaitytas suėmime išbūtas laikas nuo 2014-09-17 iki nuosprendžio priėmimo dienos, t. y. 2014-09-29.
Aprašomoji dalis
Kolegija nustatė:
M. P. nuteistas už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir laiku, iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinęs skelbimą apie neva už 550 Lt parduodamą judriojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S3“, 2014-01-16 su juo skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam A. R. pažadėjo šį „Samsung Galaxy S3“ telefoną parduoti už 420 Lt, pinigus nurodydamas pervesti į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. R. 2014-01-16, 18.42 val., interneto banku iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios „(duomenys neskelbtini)“ AB, atlikus pinigų pervedimą, jis 2014-01-17 400 Lt išsigrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), bei 2014-01-18 už 18 Lt pasipildė telefono Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitą, tačiau telefono A. R. neišsiuntė, nuo 2014-01-18 kontaktus su juo nutraukė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam A. R. priklausančius 420 Lt.
Be to, jis 2014-02-24, 15.14 val., iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinęs skelbimą (skelbimo ID (duomenys neskelbtini)) apie neva už 950 Lt parduodamą naują judriojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S4“, 2014-02-26 su juo skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam A. V. pažadėjo šį „Samsung Galaxy S4“ telefoną parduoti už 700 Lt, pinigus nurodydamas pervesti į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o A. V. interneto banku iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB (duomenys neskelbtini) bankas, atlikus pinigų pervedimą, jis šiuos 700 Lt 2014-02-26, 16.34 val., išsigrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau telefono A. V. neišsiuntė, 2014-03-03 skelbimą tinklalapyje pašalino, nuo 2014-03-04 kontaktus su A. V. nutraukė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam A. V. priklausančius 700 Lt.
Be to, jis 2014-01-21, 13.19 val., iš kompiuterinės sistemos, kurios IP adresas (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ administruojamame interneto tinklalapyje (duomenys neskelbtini) patalpinęs skelbimą (skelbimo ID (duomenys neskelbtini)) apie neva už 1350 Lt parduodamą naują judriojo ryšio telefoną „Apple IPhone 5s“, 2014-03-04 su juo skelbime nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) susisiekusiam O. M. (O. M.) pažadėjo šį „Apple IPhone 5s“ telefoną parduoti už 1250 Lt, pinigus nurodydamas pervesti į savo banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „(duomenys neskelbtini)“, o O. M. interneto banku iš savo banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „(duomenys neskelbtini) bankas“, atlikus pinigų pervedimą, jis šiuos 1250 Lt 2014-03-24, 10.23 val., išsigrynino UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini) klientų aptarnavimo skyriuje, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tačiau telefono O. M. neišsiuntė, 2014-03-04 skelbimą tinklalapyje pašalino, nuo 2014-03-05 kontaktus su O. M. nutraukė, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą – nukentėjusiajam O. M. priklausančius 1250 Lt.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis M. P. prašo pakeisti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-09-29 nuosprendį ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo ir bausmės paskyrimo, nes teismas neteisingai išsprendė bylą, t. y. formaliai pažiūrėjo į paaiškinimus ir pateiktus įrodymus apie jo sveikatos būklę, neteisingai vertino atsakomybę lengvinančių aplinkybių visumą, neatsižvelgė į atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, ir į tai, kad yra paskirta Valstybinė teismo medicinos ekspertizė. Nurodo, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, nuoširdžiai gailėjosi dėl padarytų nusikalstamų veikų, teismui paaiškino, jog tuo metu buvo labai sunki jo materialinė padėtis bei jo šeimos finansinė padėtis. Mano, kad teismas neatsižvelgė į ypač reikšmingas aplinkybes: į jo sveikatos būklę, sunkią šeimyninę padėtį, nusikalstamos veikos motyvus, dėl ko nebuvo nustatytos ir konstatuotos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, kurios būtų turėjusios įtakos teisingo nuosprendžio priėmimui ir nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžiui, laipsniui bei jo sveikatos būklei adekvačios bausmės skyrimui. Nesutinka su teismo argumentu, jog jo argumentai dėl šeimyninių aplinkybių negali būti laikomi esminiais, leidžiančiais skirti jam švelnesnę bausmės rūšį. Nurodo, kad jis yra neįgalus (nustatytas 40 procentų darbingumo lygis), šiuo metu yra bedarbis, nes dėl sveikatos būklės nepavyksta susirasti darbo, taip pat turi mažametį sūnų, gim. (duomenys neskelbtini), gyvena kartu su tėvu ir motina, kuriai nustatytas 20 procentų darbingumo lygis bei jos rūpintoju paskirtas jo tėvas A. P., kuris faktiškai visą savo laiką skiria jos slaugymui ir negali užsiimti jokia darbine veikla. Teigia, kad jis pats (apeliantas) serga nepagydoma liga – raumenų distrofija, dėl to kai kuriomis dienomis jo darbingumas priklausomai nuo sveikatos būklės būna žymiai mažesnis, todėl jo galimybės įsidarbinti bei dirbti yra gana ribotos. Be to, jam reikalinga nuolatinė pagalba, nes dėl ligos negali pilnai savęs apsitarnauti. Teigia, kad nuosavo būsto neturi, nuomotis būstą neturi jokių finansinių galimybių, vienas nesugebėtų apsitarnauti, todėl gyvena kartu su tėvais, o visos šeimos pajamos – tai jo motinos gaunamos socialinės išmokos. Nurodo, jog yra įsipareigojęs teikti išlaikymą savo vaikui po 400 Lt per mėnesį iki sūnaus pilnametystės, o kadangi lėšų nuolat trūksta, išlaikymą vaikui teikia pagal galimybes. Nurodo, kad jo galimybės šiuo metu labai ribotos – jam reikalingi ne tik vaistai, bet ir vitaminai bei įvairūs papildai, jo tėvų pajamos minimalios, todėl jiems nuolat stinga net būtiniausių produktų, be to, kas mėnesį reikia mokėti mokesčius už komunalinius patarnavimus, o jo sūnaus motina prašo lėšų vaiko išlaikymui, dėl to teigia, kad yra pagrindas pripažinti jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamas veikas padarė dėl susiklosčiusios labai sunkios turtinės padėties. Mano, kad teismas paviršutiniškai, vienpusiškai bei šališkai atliko įrodymų tyrimą, o tai jis vertina kaip esminį Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, sukliudžiusį teismui išsamiai išnagrinėti bylą, nustatyti visas atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir priimti teisingą sprendimą.
Taip pat apeliantas mano, kad teismas jam paskyrė aiškiai per griežtą bausmę, nes jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailėjosi, sutiko dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo ir tikėjosi švelnesnės bausmės. Nurodo, kad teismas jį nuteisė laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose, visiškai neatsižvelgęs į tai, kad jis serga progresuojančia nepagydoma liga. Pastebi, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skunde taip pat nurodoma, kad nuo 2014-09-04 sirgo, lankėsi pas šeimos gydytoją, todėl dėl labai blogos savijautos, aukštos temperatūros neatvyko į 2014-09-12 vykusį teismo posėdį, apgailestauja, kad apie savo neatvykimą dėl ligos nepranešė teismui telefonu, tikėjosi pasveikęs pristatyti gydytojo pažymą. Taip pat nurodo, kad 2014-09-17 jis buvo sulaikytas už neatvykimą į posėdį ir jam buvo paskirtas suėmimas.
Šalies argumentai
Apeliantas teigia, kad Šiaulių apygardos teismas sustabdė baudžiamosios bylos Nr. 1A-631-309-2014 nagrinėjimą ir byloje paskyrė ekspertizę, tačiau apylinkės teismas, neatsižvelgęs į jo sveikatos būklę, nesustabdė bylos nagrinėjimo iki kol bus atlikta ekspertizė, o paliko galioti kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Nurodo, kad jis niekur nesislėpė, nevengė atvykti į teismą, tačiau sirgo ir buvo namuose. Dėl to mano, kad jam nepagrįstai paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Nurodo, kad jo sveikatos būklė yra itin sunki, jis yra gydomas ligoninėje, laukia, kol bus atlikta ekspertizė ir bus atsakyta į klausimą, ar jis gali atlikti su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pažymi, kad laukdamas ekspertizės išvadų, jis privalo atlikti bausmę pagal neįsiteisėjusį nuosprendį. Taip pat nurodo, kad pagal BK 66 straipsnio 1 dalį teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę, tačiau jam paskirtos bausmės pradžia pradedama skaičiuoti tik nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2014-09-29, nors suimtas yra nuo 2014-08-17.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė tenkinti apeliacinį skundą, prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), o apylinkės teismo 2014-10-20 nutartis naikinama kaip neteisėta.
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino M. P. kaltu padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Skundu nuteistasis neginčija apylinkės teismo nustatytų faktinių nusikalstamų veikų aplinkybių, nusikalstamų veikų kvalifikacijos, tačiau prašo skirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 320 straipsnio 3 dalimi, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniu skundu.
Teismas, spręsdamas klausimą dėl bausmės skyrimo, atsižvelgia į padarytos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Skirdamas bausmę nuteistajam M. P. pirmosios instancijos teismas šių įstatymo reikalavimų nepažeidė.
Teismas apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
M. P. padarė tris nesunkius tyčinius nusikaltimus, veikdamas tiesiogine tyčia, nusikalstamos veikos yra baigtos. Nuteistasis yra nevedęs, turi mažametį vaiką, nedirba (duomenų, kad dirbtų pagal verslo liudijimą nepateikė), nuo 2013-09-04 neberegistruotas darbo biržoje, iki 2014-04-15 po kelias dienas dirbdavo pas I. B., užsiimantį individualia veikla. Apeliantas yra baustas administracine tvarka, taip pat ir už ATPK 50 straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, padarytą analogiškomis aplinkybėmis kaip ir šioje byloje tirti nusikaltimai, turi galiojančių administracinių nuobaudų. Taip pat byloje yra duomenų, kad M. P. yra teistas už nusikalstamas veikas nuosavybei, tarp jų ir už sukčiavimus. Naujas nusikalstamas veikas M. P. padarė būdamas teistas 4 kartus, o pagal LITEKO duomenis šiuo metu yra teistas 10 kartų (dalis nuosprendžių dar nėra įsiteisėję), naujas nusikalstamas veikas padarė per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teisme baigiama nagrinėti baudžiamoji byla, kurioje M. P. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Iš duomenų apie apelianto teistumus matyti, kad anksčiau jam paskirtomis bausmėmis (bauda, laisvės apribojimu) bei bausmės vykdymo atidėjimu bausmės tikslai nebuvo pasiekti, nes jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas. Kadangi naujas tyčines nusikalstamas veikas M. P. padarė neišnykus teistumui už tyčines veikas, jis BK 27 straipsnio 1 dalies prasme yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė (BK 56 straipsnio 1 dalis). Dėl to įvertinus šias visas paminėtas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, daroma išvada, kad užkirsti kelią M. P. analogiškų nusikalstamų veikų darymui įmanoma tik izoliavus jį nuo visuomenės, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistajam M. P. paskyrė griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nes švelnesnėmis bausmėmis nebus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai.
Šalies argumentai
Apeliantas prašo pripažinti jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe tai, kad jis nusikalstamas veikas padarė dėl labai sunkios turtinės jo padėties. BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės – veikos padarymo dėl labai sunkios turtinės padėties – buvimas teismų praktikoje pripažįstamas tada, kai kaltininkui susiklostė tokios objektyvios aplinkybės, kurios padarė tiesioginį poveikį jo elgesio pasirinkimui, t. y. vadovaudamasis savo vertybinėmis orientacijomis jis taip įvertina konkrečiai jam susidariusią gyvenimo situaciją, kad išeitį randa tik darydamas nusikalstamą veiką (pvz., priverstinis nedarbas, turto praradimas, jo ar šeimos nario sunki liga ir pan.). Jei sudėtinga turtinė padėtis susiklosto dėl paties kaltininko tyčinio veikimo ar neveikimo, BK 59 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimas nekonstatuojamas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-113/2011, 2K-154/2011). Taigi, labai sunki turtinė kaltininko padėtis visuomet yra fakto klausimas, kurį teismas kiekvieną kartą nustato atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisiamojo posėdžio metu nustatomos objektyviai susiklosčiusios kaltininko gyvenimo aplinkybės, psichologinė būsena dėl šių aplinkybių, asmens suvokimas, ar galėjo jis išvengti nusikalstamos veikos padarymo, ir pan.
Iš bylos matyti, kad nuteistasis yra neįgalus, jam nustatytas 40 procentų darbingumas, pagal LITEKO duomenis Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-25 nutartimi patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią M. P. įsipareigojo savo sūnaus išlaikymui mokėti periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 400 Lt. Nuteistasis pripažįsta, kad vaiko išlaikymui jis moka tiek, kiek gali, t. y. po 200, 250 ar 300 Lt. Byloje yra duomenų, kad apelianto motina taip pat yra neįgali, jai nustatytas 20 procentų darbingumas, jai reikalinga nuolatinė rūpyba. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes (duomenis apie nuteistojo neįgalumą, šeimos nario neįgalumą, pareigą išlaikyti savo vaiką), daroma išvada, kad nuteistojo turtinė padėtis yra sunki. Tačiau šių duomenų nepakanka, kad tokia sunki nuteistojo turtinė padėtis būtų pripažinta labai sunkia, nes nuteistajam nepalankios objektyvios aplinkybės (neįgalumas, pareiga išlaikyti savo vaiką) susiklostė ne staiga, o palaipsniui – neįgalumas jam nustatytas nuo 2009-03-17 (2 t. 125 b. l.), jo motinos neįgalumas nustatytas nuo 2000-04-11 (2 t. 133 b. l.), pareiga išlaikyti vaiką atsirado ne nuo 2014-03-25 teismo nutarties, o nuo 2013-11-25, kada buvo įpareigotas vaiko išlaikymui mokėti po 300 Lt. Be to, nuteistasis pats pripažįsta gaunąs 580 Lt neįgalumo pensiją, pirmosios instancijos teisme nurodė, jog atnaujina žemėlapius, remontuoja navigacijas, kompiuterius, gauna apie 400-500 Lt, byloje yra duomenų, patvirtinančių, kad apeliantas yra įgijęs išsilavinimą ir gali dirbti darbą pagal įgytą specialybę, tačiau byloje nėra duomenų, kad jis dirbtų, ir darbo biržoje jis nėra registruotas. Be to, nuteistasis pripažino, kad jo neįgalios motinos globėjas yra jo tėvas. Pažymėtina ir tai, kad nuteistasis teisme nesugebėjo paaiškinti, kodėl jis darė nusikalstamas veikas, teigė taip pasielgęs „per savo durną galvą“, o aplinkybę, jog nusikaltimus darė dėl sunkios asmeninės bei jo šeimos turtinės padėties (pareigos išlaikyti vaiką, neįgalios motinos) nuteistasis nurodė tik apeliaciniame skunde. Pastebėtina ir tai, kad apeliantas, žadėdamas nukentėjusiesiems grąžinti jų sumokėtus pinigus už mobiliojo ryšio telefonus, kurių jiems neperdavė, žadėtų pinigų ar bent jų dalies taip pat negrąžino, pripažino turėjęs mobiliojo ryšio telefoną, kurį pardavinėjo ir realiai galėjo jį parduoti. Be to, atsižvelgiant į M. P. teistumus (teistas iš viso 10 kartų, iš viso už 15 nusikalstamų veikų, tarp jų už 10 sukčiavimo atvejų), į jo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį (BK 182 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padarytos analogišku būdu), akivaizdu, kad nusikalstamų veikų darymas apeliantui tapo pragyvenimo šaltiniu, verslu. Dėl to įvertinus visumą šių paminėtų aplinkybių, t. y. tai, kad sunki jo turtinė padėtis susiklostė ne staiga, o palaipsniui, kad turi išsilavinimą, tačiau nedirba ir darbo biržoje neregistruotas, kad pajamų įgijimas iš nusikalstamų veikų jam tapo verslu, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo M. P. atsakomybe lengvinančia aplinkybe pripažinti tai, kad nusikalstamas veikas jis darė dėl labai sunkios savo turtinės padėties.
BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, skiriamos bausmės dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio. BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytas laisvės atėmimas iki 3 metų (bausmės vidurkis – 1 metai 7 mėnesiai 15 dienų). Esant nustatytai vienai atsakomybę lengvinančiai aplinkybei, nesant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, atsižvelgus į kitas nustatytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bei įvertinus tai, jog nuteistasis ir būdamas teistas toliau sistemingai daro analogiškas nusikalstamas veikas, kad skundžiamu nuosprendžiu apeliantui už jo įvykdytus nusikaltimus paskirtos mažesnės bausmės nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkis, daroma išvada, kad apeliantui paskirtos bausmės savo dydžiais nėra aiškiai per griežtos. Apylinkės teismas subendrindamas nuteistajam paskirtas bausmes tarpusavyje, BK 63 straipsnio nuostatų nepažeidė. Be to, apylinkės teismas nuteistojo atžvilgiu pritaikė BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirtą subendrintą 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažino vienu trečdaliu bei paskyrė tik 1 metų laisvės atėmimo bausmę. Taigi, pirmosios instancijos teismas, paskirdamas M. P. 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę už jo padarytus tris tyčinius nusikaltimus bei šią bausmę sumažindamas vienu trečdaliu, BK 61, 64¹ straipsnių nuostatų nepažeidė, todėl nėra pagrindo nuteistajam paskirtos bausmės mažinti. Pažymėtina, kad bausme siekiama nusikalstamą veiką padariusį asmenį nubausti, sulaikyti nuo nusikalstamų veikų darymo, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, todėl dėl paskirtos bausmės atsiradę neigiami padariniai yra natūralus nusikalstamos veikos rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas, todėl nuteistąjį tenkinančios bausmės skyrimas nelaikytinas aplinkybe, kuri būtų pagrindas švelninti apeliantui paskirtą bausmę. Taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nėra pagrindo, nes atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis teistas ne kartą, kad jam anksčiau taikytos baudos ir laisvės apribojimo bausmės bei taikytas bausmės vykdymo atidėjimas teigiamos įtakos nepadarė, jis įvykdė naujas nusikalstamas veikas, nėra pagrindo pripažinti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.
Teisėjų kolegija nenustatė sąlygų, leidžiančių nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas, nes BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje yra numatytos švelnesnės bausmės, tarp jų ir viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas. Be to, nėra ir BK 62 straipsnio 2 dalyje numatytų sąlygų: nenustatytos kelios atsakomybę lengvinančios aplinkybės (šiuo atveju nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė), neatlyginta nei dalis padarytos turtinės žalos. Taip pat nenustatytas ir BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas pagrindas skirti švelnesnę bausmę, nes apeliantas nėra savo motinos globėju ar rūpintoju, be to, jis pats nurodė, kad vos įstengia pasirūpinti savimi, todėl abejotina, ar jis galėtų pasirūpinti savo neįgalia motina. Byloje taip pat nėra duomenų, kad dėl M. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės nebus kam prižiūrėti jo mažamečio vaiko, nes pats apeliantas pripažino, kad jo mažametį sūnų prižiūri ir išlaiko vaiko motina, o jis tik teikia jam tenkančią vaiko materialinio išlaikymo dalį. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, akivaizdu, kad nėra sąlygų nuteistajam taikyti BK 62 straipsnio nuostatas.
Nuteistasis skunde taip pat nurodo, kad jis serga nepagydoma liga, kad dėl jos jis negali ne tik savimi pasirūpinti, bet ir negali atlikti paskirtos bausmės. Nors byloje yra dokumentai, patvirtinantys, jog nuteistasis serga, dėl jam diagnozuotos ligos jam nustatytas neįgalumas, tačiau duomenų, kurie patvirtintų, jog dėl šios ligos jis negalėtų atlikti jam paskirtos bausmės, byloje nėra. Be to, byloje esančio ekspertizės akto Nr. EG 1388/14(04) išvadoje nurodyta, kad M. P. serga paveldima motorine ir sensorine neurolopatija (Šarko-Mari liga), kuri yra nepagydoma ir laipsniškai progresuojanti, ir kad ši liga neįtraukta į „Nuteistųjų, susirgusių sunkia nepagydoma ar psichikos liga, sveikatos būklės patikrinimo tvarkos apraše“ nurodytą sunkių nepagydomų ligų sąrašą. Ekspertizės akte, atsakant į klausimą, ar nuteistasis M. P. pagal savo sveikatos būklę gali atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, ekspertai nurodė, kad dėl nustatytos ligos M. P. įkalinimo įstaigoje bus reikalinga speciali priežiūra bei pagalbos priemonės. Taigi, pagal šios ekspertizės akto išvadas M. P. dėl jam diagnozuotos Šarli-Mari ligos gali atlikti laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, tik esant specialiai priežiūrai bei pagalbos priemonėms. Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksą, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos įstatymą ir kt. norminius aktus, asmens sveikatos priežiūra tardymo izoliatoriuose, pataisos namuose organizuojama ir atliekama įstatymų nustatyta tvarka, todėl nuteistajam tokios pat kokybės ir lygio medicininė pagalba (gydymas), kaip ir laisvėje esantiems asmenims, turi būti užtikrinta ir jam atliekant laisvės atėmimo bausmę. Įvertinus visumą paminėtų aplinkybių, kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo M. P. atleisti nuo laisvės atėmimo bausmės dėl ligos.
Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad nuteistajam paskirta subendrinta bei sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, buvo subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi, Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis. Iš tokio bausmių subendrinimo neaišku, pagal kuriuos teismo sprendimus paskirtos bausmės M. P. buvo bendrinamos pagal BK 63 straipsnio 3, 9 dalis, o pagal kuriuos – pagal BK 64 straipsnio 2 dalį, nes BK 63 ir BK 64 straipsniai reglamentuoja skirtingą bausmių subendrinimo tvarką. Pagal BK 63 straipsnio nuostatas paskirta bausmė bendrinama su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, bei į bausmės laiką įskaitoma pagal ankstesnį nuosprendį visiškai ar iš dalies atklikta bausmė, o tai nebuvo padaryta skundžiamu nuosprendžiu. Tuo tarpu pagal BK 64 straipsnio nuostatas paskirta bausmė bendrinama su neatlikta bausme ar jos dalimi, ir negalimas atliktos bausmės įskaitymas pagal ankstesnį nuosprendį. Be to, iš LITEKO duomenų matyti, kad Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu M. P. bausmė buvo subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi (subendrinus Telšių rajono apylinkės teismo 2013-01-22 ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-02-06 nuosprendžiais paskirtas bausmes) paskirta subendrinta bausme, kad šia nutartimi paskirta subendrinta bausmė taip pat buvo bendrinama ir Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-04-02 nuosprendžiu, kuris dar nėra įsiteisėjęs. Šiaulių apylinkės teismas 2014-04-01 nuosprendžiu M. P. paskirtą bausmę bendrino su Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu paskirta bausme. Taigi, skundžiamu nuosprendžiu M. P. paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė buvo bendrinama su jau subendrintomis bausmėmis. Taip pat iš LITEKO duomenų apie M. P. teistumus matyti, kad Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-03-28, 2014-04-02, 2014-10-01 nuosprendžiai yra neįsiteisėję, todėl įsiteisėjus visiems nuteistojo atžvilgiu priimtiems teismo nuosprendžiams apeliantui pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes subendrins vėliausią nuosprendį priėmęs teismas (BPK 347 straipsnis), taip išvengiant pakartotinio bausmių bendrinimo. Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį nepagrįstai M. P. paskirtą bausmę subendrino su bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, todėl nuosprendis keičiamas panaikinant nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo pagal kelis nuosprendžius (BPK 328 straipsnio 1 dalis).
Nuteistasis nesutinka, kad jam paskirtos bausmės pradžia yra nuosprendžio paskelbimo diena, kadangi jis buvo suimtas nuo 2014-09-17. Prašymas bausmės pradžią skaičiuoti ne nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2014-09-29, o nuo jo sulaikymo dienos – 2014-09-17 yra nepagrįstas, nes pagal teismų praktiką paskirtos bausmės pradžia skaičiuojama nuo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio paskelbimo dienos (kasacinė nutartis Nr. 2K-97/2008, Nr. 2K-66/2010).
Pagrįstas apelianto skundo argumentas, kad jam į bausmės laiką neįskaitytas suėmime išbūtas laikas. Iš bylos matyti, kad M. P. buvo suimtas nuo 2014-09-17 (2 t. 107 b. l.), todėl skundžiamu nuosprendžiu suėmimo laikas privalėjo būti įskaitytas į M. P. paskirtos bausmės laiką (BK 66 straipsnis). Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog M. P. nurodo, kad suėmimo laikas jam nebuvo įskaitytas į bausmės terminą. Iš bylos matyti, kad po šio apeliacinio skundo gavimo teisme, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 361 straipsniu, 2014-10-20 nutartimi patikslino skundžiamą nuosprendį ir į M. P. paskirtos bausmės laiką įskaitė suėmime išbūtą laiką nuo 2014-09-14 iki 2014-09-29 (3 t. 7–8 b. l.). Pastebėtina, kad BPK 361 straipsnio nuostatos reglamentuoja nuosprendžio vykdymą, kai tuo tarpu 2014-09-29 nuosprendis nebuvo įsiteisėjęs ir nebuvo vykdomas. Dėl to Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-10-20 nutartis naikintina ir skundžiamas nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo.
M. P. skunde nurodo, kad jam suėmimas byloje buvo taikytas nepagrįstai, kadangi jis į teismo posėdį neatvyko dėl ligos.
Pagal BPK 119 straipsnį kardomosios priemonės gali būti skiriamos, siekiant užtikrinti nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms.
Iš bylos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. P. 2014-05-27 nutarimu buvo paskirtos kardomosios priemonės – dokumento paėmimas, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai (antradieniais ir penktadieniais) registruotis policijos įstaigoje (2 t. 51–52 b. l.). Taip pat iš bylos matyti, kad nuteistasis tinkamai nevykdė jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nes byloje esantys tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad nuteistasis neatvyko registruotis 2014-06-10, 2014-06-13, 2014-07-08, 2014-08-01, 2014-08-22, 2014-09-05, 2014-09-09 (2 t. 27, 58, 72, 76, 85, 92, 93 b. l.). Be to, ikiteisminio tyrimo metu M. P. reikėjo atvesdinti į apklausą, nes jis pažadėdamas atvykti nustatytu laiku, neatvykdavo, pateisinančių dokumentų nepateikdavo (2 t. 39, 40 b. l.). Taip pat nuteistajam atvykus ir paprašius leisti susirasti gynėją, M. P. nebeatvyko į kitą teismo posėdį, nepateikdamas jo neatvykimą pateisinančių duomenų, todėl teismas priėmė nutartį jį atvesdinti į teismą. Tačiau ir ši teismo nutartis nebuvo įvykdyta, kadangi atvesdinimą vykdę policijos pareigūnas tarnybiniame pranešime nurodė, jog M. P. serga, pateikė išrašą iš ligos istorijos. Nuteistasis patvirtino, kad jis tuo metu blogai jautėsi, jam buvo pakilusi temperatūra, tačiau neatvykimą pateisinančių duomenų M. P. nepateikė, aiškindamas, jog jo šeimos gydytoja neišdavė jam nustatytos formos pažymos. Taip pat iš byloje esančių M. P. medicininių dokumentų matyti, kad M. P. pas medikus lankėsi 2014-09-04, t. y. tą pačią dieną, kai vyko teismas, 2014-09-11 (teismo posėdžio išvakarėse) ir 2014-09-16, tačiau nustatytos formos pažymos, pateisinančios neatvykimą į teismą, nepateikė. Įvertinus visas šias paminėtas aplinkybes (nesiregistravimą policijos įstaigoje nustatytu laiku, neatvykimą į teismą, nepateisinant neatvykimo priežastis) daroma išvada, kad M. P. pažeidinėjo jam skirtos kardomosios priemonės – įpareigojimo periodiškai registruotis policijos įstaigoje, sąlygas, vengė atvykti į teismą. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad naujas nusikalstamas veikas M. P. padarė būdamas teistas 4 kartus, per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį, po to jo atžvilgiu buvo priimti dar 4 apkaltinamieji nuosprendžiai, teismuose buvo nagrinėjamos baudžiamosios bylos dėl analogiškų nusikalstamų veikų padarymo. Šios aplinkybės leido apylinkės teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad būdamas laisvėje M. P. slėpėsi nuo teismo ir taip sutrukdė tinkami išnagrinėti bylą, ir kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis nei suėmimu nebus pasiekti BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai. Teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtas aplinkybes, sprendžia, jog apkaltinamąjį nuosprendį priėmęs Mažeikių rajono apylinkės teismas M. P. pagrįstai skyrė suėmimą, BPK 119, 121, 122 straipsnio nuostatų nepažeidė.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,
nusprendžia:
Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 29 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3, 9 dalimis, 64 straipsnio 1, 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2013-03-06 nutartimi, Telšių rajono apylinkės teismo 2013-12-10 nuosprendžiu, Šiaulių apylinkės teismo 2014-04-01 nuosprendžiu, Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-08-08 nuosprendžiu paskirtomis ir neatliktomis bausmėmis, ir M. P. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 6 mėnesiams ir 16 MGL (2080 Lt) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į M. P. paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti suėmimo laiką nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. iki 2014 m. rugsėjo 29 d.
Panaikinti Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 20 d. nutartį, kuria M. P. į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikas.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.