Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų, Rasos Bartašienės, Egidijaus Mockevičiaus, ir Irenos Stasiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės S. B. apeliacinį skundą dėl Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-1076-471/2014 pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“ ieškinį atsakovei S. B. dėl skolos, delspinigių ir palūkanų priteisimo, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš nuomojamos gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Atsakovė S. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir į teismo posėdį neatvyko, 2014-11-18 pateikė prašymą, kuriame nurodė, kad neturi galimybės sumokėti skolos SĮ „Telšių butų ūkis“, norėtų tartis dėl atsiskaitymo dalimis; iškeldinus iš nuomojamo būsto, ji liktų be gyvenamosios vietos.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį esmė

Apeliacinį skundą grindžia tuo, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, jog S. B. nuo 2013-01-11 yra bedarbė ir iki šios dienos tebeturi bedarbio statusą. Jai nebuvo pasiūlytas tinkamas jos išsilavinimui ir sveikatos būklei darbas. Bedarbio pašalpa buvo mokama tik 2 mėnesius, o po to nutraukta, tik 2013 m. vasario ir kovo mėnesiais gavo po 350 Lt socialinę bedarbio pašalpą išimties tvarka. Kitų pajamų pragyvenimui neturi. Gyvena iš atsitiktinių uždarbių, nes dėl sveikatos būklės – tinsta dešinė ranka, operuota koja – sunku patenkinti net savo minimalius poreikius. S. B. neturi kito gyvenamojo ploto, kur galėtų gyventi, todėl jai galėjo būti pasiūlyta ir kita, bet kokia mažesnė patalpa, už kurios nuomą sugebėtų sumokėti komunalinius patarnavimus ir nuomos mokestį. 2014-11-18 teismui pateiktame prašyme S. B. nurodė, kad galėtų susidariusią skolą sumokėti dalimis, bet teismas šio prašymo nesvarstė, nors prašymas buvo pareikštas iki posėdžio. Ir šiuo metu ji negali susimokėti visos skolos ir delspinigių sumos, nes jos socialinė padėtis ir sveikata nepasikeitė, netapo geresnė. Mano, kad teismo priteistas iškeldinimas yra neadekvati priemonė. Nurodo, kad į teismo posėdžius Kelmės rajono apylinkės teisme negalėjo atvykti, nes neturėjo tam reikalingų lėšų, niekas jos veltui neatvežė, todėl pažeistas rungimosi nagrinėjant bylą teisme principas, S. B. negalėjo pateikti įrodymų ir išdėstyti nuomos mokesčio, delspinigių bei palūkanų nesumokėjimo aplinkybių. Reikalavimui dėl delspinigių priteisimo prašo taikyti 6 mėn. senaties terminą, kadangi delspinigiai gali būti išieškoti už paskutiniuosius 6 mėn. iki ieškinio dėl delspinigių pareiškimo. Nei ieškinyje, nei teismo sprendime nenurodyta, už kokį laikotarpį delspinigiai yra priteisti bei jų apskaičiavimo tvarka. Taip pat prašo taikyti ieškininę senatį reikalaujamo sumokėti nuomos mokesčio terminui.

Ieškovas SĮ „Telšių butų ūkis“ atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau CPK) 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir analizuoja apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą ir iškeldinimą iš gyvenamosios patalpos reglamentuojančias materialinės teisės normas.

Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad 2008-11-17 šalių sudaryta Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartimi Nr. 212 (toliau Sutartis) atsakovei buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, priklausančios Telšių rajono savivaldybei. Apeliaciniame skunde yra keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo netinkamo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 6.611 straipsnio, reglamentuojančio gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimą, nuomininkui pažeidus nuomos sutarties sąlygas, taikymo. Nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą nutraukti nuomos sutartį ir iškeldinti atsakovę, neatsižvelgė į kitas esmines aplinkybes: atsakovė neturi kito gyvenamojo ploto, kur galėtų gyventi, nuo 2013-01-11 yra bedarbė, jai nebuvo pasiūlytas tinkamas jos išsilavinimui ir sveikatos būklei darbas, bedarbio pašalpos negauna, kitų pajamų pragyvenimui neturi, gyvena iš atsitiktinių uždarbių, dėl sveikatos būklės sunkiai patenkina savo minimalius poreikius, galėtų skolą mokėti dalimis. Teisėjų kolegija sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu ir pažymi, kad teismai kiekvienu konkrečiu atveju privalo spręsti dėl teisės į būstą apribojimo proporcingumo ir atitikties būtinumui asmens nenaudai taikyti griežčiausią teisinę sutarties pažeidimo priemonę – iškeldinimą iš gyvenamųjų patalpų nesuteikiant kitų (CK 6.611 str.). Už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne, kartu įvertindamas galimybes taikyti kitus prievolinės teisės pažeidimų pašalinimo būdus, pavyzdžiui, nustatyti terminą, per kurį laiką pažeidimas turi būti pašalintas, prievolės įvykdymą išdėstyti dalimis ir kt. (CK 6.38 str., 6.39–6.40 str.). Kiekvienu atveju teismo turi būti vertinama, ar nuomotojo teisės taip pažeidžiamos, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius (pvz., pateikė prašymą juos sumažinti, atidėti) ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2012-01-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012). Vertinant taikomos priemonės proporcingumą gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan.

Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovė S. B. yra socialiai remtina, jai socialinė pašalpa laikotarpiu nuo 2013-01-01 iki 2014-12-31 mokėta du kartus 2013 m. vasario ir kovo mėn. Atsakovei ginčo butas suteiktas 1997-05-29 Telšių rajono savivaldybės sprendimu, gyvenamąją vietą šiame bute ji deklaravo 1997-08-19. Sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo atsakovei patvirtina, kad atsakovės turimas turtas ir pajamos yra mažos. Iš Telšių teritorinės darbo biržos Telšių skyriaus pažymos matyti, kad duomenų apie atsakovės įdarbinimus laikotarpiu nuo 2013-01-11 iki 2015-01-29 nėra, tris kartus ji atsisakė siūlomo darbo, nurodydama pateisinamas priežastis. Atsakovė savo pareigos mokėti nuomos mokestį nevykdė dėl objektyvių priežasčių – nedarbo, ligos (kairės kojos venų varikozė pastoviai progresavo, stacionarizuota dėl kojos tinimo). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog atsakovės nuomos mokesčio įsiskolinimas didžiąją dalimi susidarė dėl objektyvių ir nuo atsakovės valios nepriklausančių priežasčių, todėl yra pagrindas tikėtis, kad atsakovė, gavusi socialinę pašalpą, turės galimybę dalimis padengti įsiskolinimą ieškovui. Atsakovė iš esmės sutinka su skola, prašo skolos sumokėjimą išdėstyti, o ieškovas dėl skolos išdėstymo prieštaravimų nepareiškė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nepagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog gyvenamosios patalpos sutarties nutraukimas yra priemonė, proporcinga atsakovės elgesiui ir padarytiems sutarties pažeidimams. Priešingai, aukščiau nustatytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuomos sutarties su atsakove S. B. nutraukimas ir atsakovės iškeldinimas iš užimamų patalpų neatitiktų anksčiau aptarto proporcingumo principo, pažeistų atsakovės, kaip valstybės socialinės paramos gavėjos, teises. Iškeldinus atsakovę iš buto, atsakovė, kaip socialiai remtinas asmuo, iš naujo būtų priversta kreiptis dėl socialinio būsto nuomos, kadangi kito buto ir turto atsakovė neturi, todėl tokia situacija netoleruotina ir protingumo prasme (CK 1.5 str.). Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodyti argumentai, kad skola yra susidariusi už itin ilgą laikotarpį, atsakovė nereaguoja į ieškovo reikalavimus sumokėti skolą, teisminio proceso metu buvo pasyvi, atsakovės nepilnametis vaikas kartu su atsakove negyvena, todėl iškeldinus ją iš nuomojamo buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, nepilnamečio vaiko teisės ir teisėti interesai nebus pažeisti, nepašalina atsakovės, kaip socialiai remtino asmens, teisės į būstą.

Kaip jau minėta, atsakovė pagrindinės skolos susidarymo laikotarpiu buvo įrašyta į bedarbių sąrašą, buvo socialiai remtina, nuomos ir komunalinių mokesčių nemokėjo dėl nedarbo, profesijos neturėjimo, patalpoje nuolat ilgai gyvena ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, deklaravo savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini), mokėti buto įsiskolinimo neatsisako ir sutinka, todėl laikytina, kad ieškovo prašomi ieškinio reikalavimai nutraukti nuomos sutartį bei iškeldinti atsakovę iš gyvenamosios patalpos, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos, yra neproporcinga teisinė priemonė, prieštarauja protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atsakovės argumentas, jog delspinigiai buvo skaičiuojami už ilgesnį kaip šešių mėnesių laikotarpį, nėra pagrindas atmesti reikalavimą dėl delspinigių priteisimo. CK 1.126 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad ieškinio senatis taikoma tik tuomet, kai ginčo šalis reikalauja. Šiuo atveju atsakovė nepateikė prieštaravimų dėl delspinigių dydžio ir neprašė taikyti ieškinio senaties dėl delspinigių priteisimo (CK 1.125 str. 5 d. 1 p.). Atsakovė taip pat prašo taikyti ieškininę senatį reikalaujamo sumokėti nuomos mokesčio terminui, nurodydama, kad dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškininės senaties terminas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismo sprendimu iš atsakovės buvo priteista skola už gyvenamosios patalpos nuomą, o ne nuostoliai ar žalos atlyginimas, todėl teigti, kad ieškovas praleido ieškinio senatį, nėra jokio faktinio bei teisinio pagrindo.

Atsakovė apeliaciniu skundu prašo išdėstyti priteistos skolos ir delspinigių mokėjimą vienerių metų laikotarpiui, kadangi iš kart visos sumos negali sumokėti dėl sunkios materialinės padėties. Ieškovas atsiliepimo į apeliacinį skundą nepateikė, nuomonės dėl skolos mokėjimo išdėstymo neišreiškė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas sprendimo vykdymo išdėstymo arba atidėjimo klausimą vadovaujasi teisingumo, protingumo ir lygiateisiškumo principais. Įvertinus atsakovės byloje pateiktus duomenis apie jos turtinę padėtį, sveikatos būklę, tai, kad atsakovė yra bedarbė, jokių pajamų negauna, yra socialiai remtina, tenkintinas atsakovės prašymas dėl skolos mokėjimo išdėstymo, nustačius, kad atsakovė neturi finansinių galimybių iš karto visai skolai padengti, tačiau nori ir sutinka skolą mokėti dalimis. Atsakovei suteiktina tokia galimybė, pripažįstant, kad tikslinga teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, atsakovei mokant Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimu priteistą 339,37 Eur sumą (1122,12 Lt skola + 49,65 Lt delspinigių = 1171,77 Lt) ieškovui kas mėnesį dalimis po 28 Eur, o paskutinį mėnesį sumokant 31,37 Eur (CPK 284 str.).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, skundžiamas Kelmės rajono apylinkės teismo 2014-12-23 sprendimas keistinas: ieškinys dalyje dėl 2008-11-17 Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo ir atsakovės S. B. iškeldinimo iš nuomojamo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos atmestinas, sprendimo vykdymas dėl iš atsakovės ieškovui priteistos skolos ir delspinigių mokėjimo išdėstytinas vienerių metų laikotarpiui (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).

Patenkinus ieškinį iš dalies, turėtos bylinėjimosi išlaidos šalims priteistinos proporcingai patenkintų ir atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 str. 2 d.). Kadangi pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas, perskaičiuotinos šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos.

Ieškovas apylinkės teisme patyrė šias išlaidas: 59,08 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys patenkintas 50 procentų. Todėl ieškovui iš atsakovės priteistina 50 procentų proceso išlaidų, kas pirmosios instancijos teisme sudaro 29,54 Eur. Atsakovė pirmosios instancijos teisme nepateikė įrodymų, pagrindžiančių proceso išlaidas. Pirmosios instancijos teisme patirta 3,78 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, kurios atitinkamai tenkintų ir atmestų reikalavimų daliai paskirstomos ieškovui ir atsakovei. Atsakovė yra atleista nuo bylinėjimo išlaidų mokėjimo valstybei, o iš ieškovo priteistinos 1,89 Eur išlaidos neviršija nustatytos 3 Eur ribos, todėl jos iš ieškovo nepriteistinos (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 93 str.).

Nagrinėjant bylą apeliacine instancija, atsakovei buvo suteikta valstybės garantuojama antrinė teisinė pagalba ir patirtos išlaidos advokato pagalbai (38 b. l.). Apeliacinį skundą patenkinus, iš ieškovo į valstybės biudžetą priteistinos 58,32 Eur teisinės pagalbos išlaidų, taip pat priteistinas žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo paduodant apeliacinį skundą atsakovė buvo atleista, už tuos ieškinio reikalavimus, kurie buvo atmesti – 29,54 Eur žyminio mokesčio (CPK 93 str., 96 str., 99 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Kelmės rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 23 d. sprendimą pakeisti:

Ieškovo SĮ „Telšių butų ūkis“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš S. B., a. k. (duomenys neskelbtini) savivaldybės įmonei Telšių butų ūkis, įmonės kodas 180102018, 339,37 Eur (tris šimtus trisdešimt devynis eurus 37 euro centus) skolos ir delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (339,37 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2014-09-17) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 29,04 Eur (dvidešimt devynis eurus 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalies dėl 339,37 Eur skolos ir delspinigių priteisimo įvykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo šios nutarties priėmimo dienos, pirmus 11 mėnesių mokant po 28 Eur (dvidešimt aštuonis eurus) kas mėnesį, o 12 – tą mėnesį sumoka 31,37 Eur (trisdešimt vieną eurą 37 euro centus).

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“, į. k. 180102018, 58,32 Eur (penkiasdešimt aštuonis eurus 32 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą (antrinės teisinės pagalbos išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Priteisti iš savivaldybės įmonės „Telšių butų ūkis“, į. k. 180102018, valstybei 29,54 Eur (dvidešimt devynis eurus 54 euro centus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme, pinigus pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.