- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-04-30
- Bylos Nr.
- e2-535-236/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-01065-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Kazys Kailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei ,,Kuoras“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Orkos“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,Orkos“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Kuoras“ dėl skolos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Orkos“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovei UAB „Kuoras“, prašydama priteisti iš atsakovės 175 800 Eur skolą ir 8 522,55 Eur palūkanas, taip pat 6 proc. metines palūkanas už priteistą 175 800 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
2. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovei UAB „Kuoras“ nuosavybės teise priklausančius kilnojamuosius ir nekilnojamuosius daiktus bei turtines teises, priklausančius atsakovei ir esančius pas ją arba trečiuosius asmenis, bendrai 175 800 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir pinigines lėšas, priklausančias atsakovei ir esančias pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovei priklausančios piniginės lėšos, leisti iš šių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį, mokėti mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas bei darbo užmokestį.
Žemesnės instancijos teismas
3. Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutartimi nutarė ieškovės UAB „Orkos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių tenkinti.
Šalies argumentai
4. Atsakovė UAB „Kuoras“ pateikė atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismas 2019 m. gruodžio 30 d. nutarties. Prašė panaikinti nutartį, prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atmesti.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 10 d. nutartimi nutarė pasinaikinti Kauno apygardos teismo 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį, kuria ieškovės UAB „Orkos“ ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areštuotas atsakovei UAB „Kuoras“ nuosavybės teise priklausantis turtas – kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas bei turtinės teisės, priklausantis atsakovei ir esantis pas ją arba trečiuosius asmenis, bendrai 175 800 Eur sumai, uždraudžiant šį turtą perleisti, įkeisti ar kitaip suvaržyti bei mažinti jo vertę, o jų nesant ar esant nepakankamai – ir piniginės lėšos, priklausančios atsakovei ir esančios pas ją ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant jomis disponuoti, ieškovės UAB „Orkos“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmesti, nutarties patvirtintas kopijas siųsti byloje dalyvaujantiems asmenims, Turto arešto aktų registro tvarkytojui, nutartis per 7 dienas nuo jos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.
6. Teismas nagrinėjamos civilinės bylos atveju, preliminariai įvertinęs pareikšto reikalavimo pagrįstumo klausimą, t. y. faktinį bei teisinį ieškinio pagrindą, pateiktus įrodymus, kuriais ieškovė įrodinėja ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
7. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje matyti, kad šalys sudarė rašytinę statybos rangos sutartį, atsakovė darbus priėmė, pasirašė atliktų darbų aktą, PVM sąskaitą faktūrą darbų apmokėjimui. Ieškovė įrodė tikėtiną ieškinio pagrįstumą, jei pasitvirtintų bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodomos aplinkybės.
8. Teismas dėl laikinųjų apsaugos priemonenių taikymo antrosios būtinos sąlygos - grėsmės teismo sprendimo įvykdymuiapsunkinimą ar jo vykdymui, sprendė, kad šiuo atveju ieškovė neįrodė, jog egzistuoja visos sąlygos, būtinos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.
9. Teismas nustatė, kad ieškovė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo šioje ginčo dalyje grindė atsakovės nesąžiningais veiksmais ginčo ikiteisminio sprendimo procese, teigė, kad atsakovė ilgą laikotarpį vengė atsiskaityti už suteiktas paslaugas, nepateikė ieškovei jokios informacijos apie galimą skolos apmokėjimą, vengė pasirašyti skolos suderinimo aktą, nors jokių pretenzijų dėl atliktų darbų ir jų kokybės nereiškė.
10. Teismas sprendė, kad šių aplinkybių visuma ir jų teisinis vertinimas nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje ieškovė pateikė pakankamus įrodymus grėsmės teismo sprendimo įvykdymui buvimui.
11. Teismas pažymėjo, kad ta aplinkybė, jog atsakovė gera valia nevykdė pareikštų turtinių reikalavimų ieškovei, sukūrė faktinį pagrindą ieškovei įstatymo nustatyta tvarka kreiptis į teismą su ieškiniu atsakovei dėl skolos priteisimo, taip pat aplinkybės dėl skolos atsiradimo ir jos nesumokėjimo gera valia negali būti pagrindu daryti išvadai, kad yra kilusi grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui ir kad tai lemtų teismo sprendimo neįvykdymo riziką.
12. Teismas nurodė, kad kartu su atskiruoju skundu apeliantė teismui pateikė rašytinius įrodymus, jog bendrovė turi materialaus ir kitokio turto, pateiktas atsakovės 2019 m . gruodžio 31 d. sudarytas balansas pagrindžia, jog atsakovės valdomas turtas yra 1 221 958 Eur, iš kurio 191 718 Eur materialinis turtas, o įsipareigojimai skolininkams yra 417 569 Eur. Atsakovės nuosavas kapitalas yra teigiamas ir yra 310 996 Eur. Atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo atsakovės veiklą esant pelningą - per 2019 m. ji uždirbo 115215 Eur grynojo pelno.
13. Teismas sprendė, kad šios aplinkybės papildomai leidžia daryti išvadą, jo atsakovė yra veikianti, pelninga bendrovė, dėl ko ieškovės teiginiai, jog yra reali grėsmė būsimo galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui, nepasitvirtino.
14. Teismas nurodė, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017 ir kt.). Tokie išaiškinimai reiškia, jog tik esant duomenų, kad atsakovas atlieka/ketina atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje.
15. Teismas pažymėjo, kad taikant tokias varžančias procesines priemones, kaip turto areštas, visuomet egzistuoja poreikis nepažeisti proceso šalių interesų pusiausvyros ir proporcingumo principo. Proporcingumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų. Šio principo taikymas, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovų teisėtus interesus ir nė vienai iš šalių nesuteikti nepagrįsto pranašumo. Pripažinus, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymui užtenka tik bet kokios teorinės galimybės, jog jų nesiėmus galėtų kilti pavojus tinkamam teismo sprendimo įvykdymui, ko iš esmės ir siekia ieškovė, būtų iškreipta laikinųjų apsaugos priemonių, kaip išimtinės procesinės priemonės, esmė, pažeisti proporcingumo, teisingumo ir protingumo principai, nes tokių priemonių galėtų būti imamasi iš esmės kiekvienoje byloje, kurioje pareikšti piniginiai reikalavimai.
16. Teismas nustatė, kad ieškovė kartu su prašymu taikyti atsakovės turtui laikinąsias apsaugos priemones nepateikė jokių duomenų apie atsakovės ketinimus turimą turtą paslėpti ar perleisti tretiesiems asmenims ar kaip nors kitaip apsunkinti savo turtinę padėtį (CPK 178 straipsnis), siekiant išvengti būsimo teismo sprendimo įvykdymo.
17. Teismas nurodė, kad ieškovei neįrodžius antrosios sąlygos laikinųjų apsaugos priemonių taikymui - grėsmės sprendimo įvykdymui, ir teismui nenustačius konkrečių aplinkybių, kurios rodo galimą atsakovės nesąžiningumą, sprendžiama, kad nėra pagrindo taikyti laikinųjų apsaugos priemonių, todėl ieškovės prašymas dėl jų taikymo atmetamas (CPK 144 straipsnio 1 dalis, 145 straipsnio 2 dalis, 147 straipsnio 1 dalis).
III. Atskirojo skundo argumentai
18. Ieškovė UAB „Orkos“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį ir tenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovei.
19. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
19.1. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei UAB „Orkos“ iš atsakovės UAB „Kuoras“ 175 800Eur skolos sumą, 8 522,55 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 175 800 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 382,90 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Dėl to darytina išvada, kad ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
19.2. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės finansinės padėties. Atsakovei ieškinio suma laikytina didele, kadangi atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Daugiau nei pusę atsakovės turto dalies sudaro nelikvidus turtas arba pirkėjų skolos, be to, atsakovė neturi jokio nekilnojamo turto, kas leidžia abejoti bendrovės finansiniu stabilumu ir sugebėjimu sėkmingai įvykdyti teismo priimtą sprendimą.
19.3. Ieškovės prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės objektyviai negali pabloginti atsakovės finansinės būklės, nes ieškovė prašo laikinąsias apsaugos priemones taikyti ne visam atsakovės turtui, bet tik teismo priteistai skolai, t. y. 175 800 Eur sumai.
19.4. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nenustatyta konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą. Byloje nustatyta, kad atsakovė, priėmusi darbus, vengė sąžiningai vykdyti prievolę ir atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus. Be to, Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu konstatuota, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai netinkamai vykdydama sutartinę prievolę.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Atskirasis skundas netenkintinas, Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartis paliktina nepakeista.
21. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Absoliučių pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
22. Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar skundžiama teismo nutartis, kuria pirmosios instancijos teismas pasinaikino apskųstą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, yra pagrįsta ir teisėta (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
Dėl naujų įrodymų
23. Ieškovė UAB „Orkos“ kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus (Juridinių asmenų registro išrašo kopiją, Nekilnojamojo turto registro išrašo kopiją).
24. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 314 straipsniu, priima į bylą ieškovės pateiktus naujus įrodymus ir juos vertina.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių
25. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas yra tikimybė, kad nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Be to, tam, kad teismas taikytų laikinąsias apsaugos priemones, jas taikyti prašantis asmuo turi tikėtinai pagrįsti savo ieškinio reikalavimą (CPK 144 straipsnio 1 dalis). Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra būsimo teismo sprendimo, kuriuo išsprendžiamas tarp šalių kilęs teisminis ginčas, įvykdymo galimybės užtikrinimas siekiant išvengti situacijų, kai teismo sprendimo įvykdymas, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali komplikuotis nuo jo įvykdymo pasunkėjimo iki tapimo neįvykdomu visiškai.
26. Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu nusprendė ieškinį patenkinti, priteisti ieškovei UAB „Orkos“ iš atsakovės UAB „Kuoras“ 175 800Eur skolos sumą, 8 522,55 Eur palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 175 800 Eur sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 30 d.) iki šio teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2 382,90 Eur turėtų bylinėjimosi išlaidų. Apeliacinio teismo vertinimu, ši aplinkybė (priimtas sprendimas) gali būti vertinama kaip patvirtinanti vieną iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų – preliminarų ieškinio pagrįstumą (Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235-943/2018).
27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad ginčo dėl pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos nėra. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, skundžiamoje nutartyje, sprendė, kad nėra pagrindo daryti vienareikšmišką išvadą, jog ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas, dėl ko galėtų būti savarankiškas pagrindas atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kad ieškovė įrodė tikėtiną ieškinio pagrįstumą, jei pasitvirtintų bylos nagrinėjimo metu ieškovės nurodomos aplinkybės.
28. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – reali grėsmė, kad ieškovui palankus teismo sprendimas bus neįvykdytas arba jo įvykdymas pasunkės. Civiliniame procese vyraujantys rungimosi (CPK 12 straipsnis) ir proceso šalių lygiateisiškumo (CPK 17 straipsnis) principai lemia tai, kad pareiga įrodyti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindą/poreikį tenka prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones pateikusiam proceso dalyviui, o priešinga proceso šalis, kurios atžvilgiu prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, siekdama išvengti tokių priemonių taikymo, turėtų teikti įrodymus, kurie paneigtų deklaruojamą pagrindą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. grėsmę, kad ieškovui palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas ar jo vykdymas apsunkintas. Tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą lemia ir bendroji įrodinėjimo taisyklė, kad kiekviena šalis turi pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis).
29. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino atsakovės finansinės padėties, nes atsakovei ieškinio suma laikytina didele – atsakovės finansinė padėtis nėra gera. Daugiau nei pusę atsakovės turto dalies sudaro nelikvidus turtas arba pirkėjų skolos, be to, atsakovė neturi jokio nekilnojamo turto, kas leidžia abejoti bendrovės finansiniu stabilumu ir sugebėjimu sėkmingai įvykdyti teismo priimtą sprendimą. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės teiginius atmeta kaip nepagrįstus.
30. Apeliacinis teismo vertinimu, apeliantės teiginiai dėl atsakovės sunkios finansinės padėties laikytini deklaratyviais ir neįrodytais. Bylos duomenys patvirtina, kad bendrovė turi materialaus ir kitokio turto, pateiktas atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytas balansas pagrindžia, jog atsakovės valdomas turtas yra 1 221 958 Eur, iš kurio 191 718 Eur materialinis turtas, o įsipareigojimai skolininkams yra 417 569 Eur. Atsakovės nuosavas kapitalas yra teigiamas ir yra 310 996 Eur. Atsakovės 2019 m. gruodžio 31 d. pelno (nuostolių) ataskaita rodo atsakovės veiklą esant pelningą - per 2019 m. ji uždirbo 115215 Eur grynojo pelno. Dėl to sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad atsakovė yra pelningai veikianti bendrovė.
31. Atskirojo skundo teiginiai, kad vien tai, kad daugiau nei pusę atsakovės turto dalies sudaro nelikvidus turtas arba pirkėjų skolos, kad atsakovė neturi jokio nekilnojamo turto nesudaro pagrindo išvadai, kad atsakovės finansinė padėtis yra bloga, nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl atsakovės finansinės padėties.
32. Nagrinėjamu atveju apeliantė nei pirmosios instancijos teismui, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų apie atsakovės galimą nesąžiningumą, jos ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jų elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu.
33. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą laikinųjų apsaugos priemonių instituto normų taikymo bei aiškinimo praktiką laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nekuria materialinių vertybių, nedidina turto vertės ir nepagerina asmens turtinės padėties, jis padeda išsaugoti esantį turtą iki ginčo išsprendimo iš esmės; laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie atsakovo galimą nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti ar apie kitokį jo elgesį, nesuderinamą su sąžiningo asmens elgesio principu (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-96-302/2017).
34. Apeliantės teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad nenustatyta konkrečių aplinkybių, kurios rodytų galimą atsakovės nesąžiningumą, byloje nustatyta, kad atsakovė, priėmusi darbus, vengė sąžiningai vykdyti prievolę ir atsiskaityti su ieškove už atliktus darbus, be to, Kauno apygardos teismas 2020 m. sausio 2 d. preliminariu sprendimu konstatuota, kad atsakovė elgėsi nesąžiningai netinkamai vykdadama sutartinę prievolę. Tačiau šie apeliantės teiginiai neįrodo atsakovės nesąžiningumo teismo sprendimo vykdymui.
35. Apeliacinis teismas pažymi, kad atsakovės veiksmai vykdant šalių sutartį nepatvirtina atsakovės nesąžiningumo sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, t. y. neįrodo atsakovės ketinimų paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą, kitaip jį apsunkinti siekiant išvengti būsimo galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymo.
36. Apeliacinis teismas, atsižvelgdamas į pirmiau išdėstytą, sprendžia, kad pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados, jog ieškovė nepagrindė vienos iš laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo (CPK 178 straipsnis).
37. Kiti atskirajame skunde nurodyti argumentai nėra reikšmingi pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako.
Dėl proceso baigties
38. Esant tokioms nurodytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties (CPK 263 straipsnio 1 dalis).
39. Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovės atskirasis skundas nepagrįstas ir atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apygardos teismo 2020 m. sausio 10 d. nutartį palikti nepakeistą.