Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Juozapavičius, nerengdamas teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo V. G. skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo V. G. prašymas sušvelninti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) pakeitimus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Nagrinėjamo klausimo esmė

1. Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenimis nustatyta, kad V. G. buvo nuteistasis šiais nuosprendžiais:

2. Vilniaus apygardos teisme 2025 m. kovo 20 d. buvo gautas nuteistojo V. G. prašymas peržiūrėti jo baudžiamąją bylą ir, atsižvelgus į nuo 2025 m. vasario 1 d. įstatymu Nr. XIV- 2573 įsigaliojusius BK pakeitimus, sušvelninti jam paskirtą bausmę.

II. Skundo argumentai ir prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Aukštesniojo teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

7. Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos medžiagą, skundžiamą apygardos teismo procesinį sprendimą, Lietuvos teismų informacinės sistemos (LITEKO) duomenis ir nuteistojo skundo argumentus, konstatuoja, kad Vilniaus apygardos teismas, peržiūrėjęs visus nuteistojo atžvilgiu priimtus teismo nuosprendžius ir įvertinęs baudžiamojo įstatymo pakeitimus, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

8. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnis nustato įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo tvarką. Šio straipsnio 1 dalis nustato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro, bausmės vykdymo institucijos teikimus dėl nuteistajam priimtų nuosprendžių taiko vėliausią nuosprendį priėmęs apylinkės teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija. Tais atvejais, kai vėliausią ar bent vieną ankstesnį nuosprendį kaip pirmosios instancijos teismas yra priėmęs apygardos teismas, įstatymo, panaikinančio veikos nusikalstamumą, švelninančio bausmę arba kitokiu būdu lengvinančio veiką padariusio asmens teisinę padėtį, taikymo klausimą dėl visų nuteistajam priimtų nuosprendžių sprendžia vėliausią nuosprendį priėmęs apygardos teismas.

9. Nuo 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojo BK bendrosios ir specialiosios dalies atitinkamų straipsnių ir priedo pakeitimų bei BK papildymo atitinkamais straipsniais įstatymai (2024 m. balandžio 25 d. įstatymas Nr. XIV-2573, kuriuo iš esmės keista BK bendroji dalis, ir 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymas Nr. XIV-3060, kuriuo iš esmės keista BK specialioji dalis). 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo 50 straipsnio 2 ir 3 dalyse (2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeista 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnyje numatyta įstatymo įsigaliojimo ir taikymo tvarka) nurodyta, kad BK straipsnių nuostatų galiojimas laiko atžvilgiu nustatomas pagal BK 3 straipsnio nuostatas, išskyrus šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių nuostatos, t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių nuostatos, tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

10. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. G. buvo teistas 5 kartus: 1) Kėdainių rajono apylinkės teismo 1999 m. spalio 28 d. nuosprendžiu; 2) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2003 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu, pakeistu Panevėžio apygardos teismo 2004 m. sausio 8 d. nuosprendžiu; 3) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 1 d. nuosprendžiu; 4) Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu; ir 5) Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu. Kadangi nuteistasis V. G. pagal šios nutarties 1.1. – 1.3. papunkčiuose nurodytus nuosprendžius paskirtas bausmes atlikęs, Vilniaus apygardos teismas pagrįstai peržiūrėjo nuteistojo teistumus pagal Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendį ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendį. Nuteistasis pagal šiuos nuosprendžius atlieka subendrintą laisvės atėmimo 12 metų ir 3 mėnesiams bausmę.

11. Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. sausio 14 d. nuosprendžiu V. G. buvo pripažintas kaltu pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį. 2025 m. vasario 1 d. įsigaliojusiais BK pakeitimais, priimtais 2024 m. lapkričio 7 d. įstatymu Nr. XIV-3060, BK 284 straipsnis nebuvo keičiamas, o 138 straipsnio 2 dalyje įtvirtinti pakeitimai nuteistojo teisinei padėčiai įtakos neturi, kadangi BK 138 straipsnio 2 dalies redakcija buvo pakeista šio straipsnio 13 punkte įtvirtinant kvalifikuojančio požymio apibrėžimą, kuriame sąvoka „neįgalumas“ buvo pakeista į „negalią“ ir papildyta alternatyviu požymiu (sąvoka) „religijos“. Pažymėtina, kad už šio straipsnio padarytą nusikalstamą veiką galimos paskirti bausmės rūšys ir dydis liko nepakitę, tad baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sužalojimą ar susargdinimą dėl chuliganiškų paskatų nebuvo nei švelninama, nei griežtinama. Taigi įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nuteistojo V. G. teisinei padėčiai reikšmės neturi.

12. Nuteistasis V. G. taip pat pripažintas kaltu ir nuteistasis Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį. Vilniaus apygardos teismas teisingai nurodė, kad BK 24 straipsnis ir 260 straipsnis nebuvo keičiami, o BK 24 straipsnyje įtvirtinti pakeitimai nuteistojo atžvilgiu netaikomi. Nuteistasis, nurodydamas, kad šiuo atveju jam turi būti švelninama bausmė, remiasi BK 3 straipsnio 2 dalimi, kurioje įtvirtinta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Visgi 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033 buvo pakeistas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 50 straipsnis, jo 3 dalyje nurodant, kad šio įstatymo 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 19, 22, 23, 26, 27, 37 ir 45 straipsnių (t. y. BK 18, 25, 27, 37, 38, 39, 40, 401, 54, 61, 62, 65, 66, 75, 92 straipsnių) nuostatos tiek, kiek jos lengvina asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose. Taigi šios BK nuostatos, įskaitant ir BK 24 straipsnį, turi ribotą grįžtamąją galią. Kadangi nuteistojo atžvilgiu priimtas Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nuosprendis yra įsiteisėjęs, šiuo metu vykdomas, baudžiamosios bylos nagrinėjimas instancine tvarka yra pasibaigęs, todėl nėra pagrindo taikyti BK 24 straipsnio naujosios redakcijos.

13. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, jog ne visi baudžiamojo įstatymo pakeitimai privalo turėti neribotą atgalinį veikimą. Įstatymo taikymas atgal gali būti ribojamas, jeigu tam yra pateisinamos priežastys, tokios kaip teisinis apibrėžtumas, protinga proceso trukmė ar taisyklė, kad teisės aktais negalima reikalauti neįmanomo (lot. lex non cogit ad impossibilia; pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2A-7-1/2014; Nr. 2K-7-386-746/2015; Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2023 m. rugsėjo 18 d. Nr. 1S-224-1020/2023). Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad priimti įstatymai, panaikinantys veikos baudžiamumą ar sušvelninantys atsakomybę, turi grįžtamąją galią (lot. lex benignior retro agit, pvz., 1998 m. kovo 25 d. nutarimas, 2001 m. sausio 11 d. nutarimas). Tačiau įstatymų leidėjas, įgyvendindamas šią taisyklę, turi diskreciją nuspręsti, kokį konkretų reglamentavimą pasirinkti. Taigi, 2024 m. spalio 15 d. įstatymu Nr. XIV-3033, pakeistu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, 50 straipsnis nustatyta, jog BK bendrojoje dalyje atitinkamų straipsnių (įskaitant ir BK 24 straipsnį) įtvirtinti pakeitimai, taikomi ne pagal BK 3 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą taisyklę, bet tik tiems asmenims, kurie nusikalstamą veiką padarė iki šių baudžiamojo įstatymo pakeitimų ir kurių baudžiamosios bylos nėra baigtos nagrinėti. Taigi, nagrinėjamu klausimu įstatymų leidėjas nustatė aiškų teisinį reguliavimą, kurio teisingumo teisėjų kolegija neturi pagrindo kvestionuoti.

14. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, kad nuteistojo V. G. skundas nepagrįstas, o Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. G. skundą ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2025 m. balandžio 8 d. nutartį.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.