Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Dobrovolskis, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos I. T. bankroto administratorės UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutarties, kuria prašymas patvirtinti pareiškėjos mokumo atkūrimo planą paliktas nenagrinėtas, civilinėje byloje pagal pareiškėjos I. T. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo, suinteresuoti asmenys AB DNB bankas, UAB ,,Būsto paskolų draudimas“, SB „Minija“, R. M., E. V., A. T.,

Aprašomoji dalis

n u s t a t ė:

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-12-29 nutartimi iškėlė bankroto bylą I. T., 2015-03-04 nutartimi buvo patvirtintas pareiškėjos kreditorių ir jų finansinių reikalavimų bendros 88370,87 Eur sumos sąrašas.

2015-05-18 pareiškėjos bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo teismui pateikė prašymą patvirtinti bankrutuojančio fizinio asmens mokumo atkūrimo planą. Nurodė, kad 2015-05-07 vyko kreditorių susirinkimas, kuris nepatvirtino pareiškėjos mokumo atkūrimo plano, kadangi kreditorės AB DNB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ nepritarė pateiktam plano projektui dėl 36 mėnesių plano įgyvendinimo termino ir dėl bankroto administravimo išlaidų, t. y. dėl priežasčių, nesusijusių su plano tikslinimu pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus.

Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2015-08-24 nutartimi prašymą dėl pareiškėjos mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą. Teismas nustatė, kad pareiškėjos kreditoriai 2015-05-07 susirinkime nepritarė pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektui, nes jų netenkino 3 metų mokumo atkūrimo terminas ir bankroto administravimo išlaidų dydis, t. y. 6 proc. nuo pareiškėjos parduoto turto vertės. Pareiškėjos mokumo atkūrimo planas pateiktas teismui tvirtinti neatsižvelgus į kreditorių AB DNB bankas ir UAB „Būsto paskolų draudimas“ pasiūlymus dėl didesnio mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino ir mažesnės bankroto administravimo išlaidų, susijusių su turto pardavimu, sumos. Siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros itin reikšmingas yra tiek mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminas, tiek bankroto administravimo išlaidų dydis, nes iš pareiškėjos numatomų gauti pajamų (išskyrus iš turto pardavimo gautas pajamas) bus tenkinama tik nedidelė dalis kreditorinių reikalavimų, juolab kad pati pareiškėja nurodė, kad jos pajamos turėtų augti būtent ateityje, kai ji su klientais bus saistoma ilgalaikiais ryšiais ir bus užsitarnavusi gerą vardą. Taigi iš šių aplinkybių darytina išvada, kad kreditorių reikalavimai dėl didesnio mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo termino ir mažesnės bankroto administravimo išlaidų, susijusių su turto pardavimu, sumos yra pagrįsti, o pareiškėja turi galimybes šiuos nesutarimus su kreditoriais suderinti.

Pareiškėjos bankroto administratorė UAB „Centrinis bankroto biuras LT“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015-08-24 nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos mokumo atkūrimo plano projektą patvirtinti. Teismas nepagrįstai nurodė, kad kreditorių nepritarimo planui priežastys atitinka FABĮ 7 straipsnyje nurodytas priežastis. Įstatymas nenumato, kad mokumo atkūrimo plano terminas turi būti 5 metai. Kreditoriai nepateikė jokių priežasčių, dėl kurių terminas mokumui atkuri negali būti 3 metai. Kuo ilgesnis terminas, tuo didesnės administravimo išlaidos. Kreditoriai nepagrįstai nurodė, kad administratoriui nustatyta atlyginimo suma – 6 proc. nuo pareiškėjos parduodamo turto vertės, yra per didelė, nes ši suma yra daugiau nei 2 kartus mažesnė, nei įstatyme nustatyta 15 proc. riba. Bankroto administratorius turi teisę gauti tinkamą atlyginimą už paslaugas. Teismas privalėjo atsižvelgti į administratoriaus išvadą dėl plano atitikties įstatymo reikalavimams.

Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

Byloje kilo ginčas dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo, kai jam nepritaria kreditoriai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjos prašymą dėl mokumo atkūrimo plano tvirtinimo paliko nenagrinėtą, nes po pirmojo kreditorių susirinkimo, kurio metu buvo nepritarta pareiškėjos mokumo atkūrimo planui, pareiškėja plano pagal kreditorių pastabas nepatikslino.

Bankrutuojantis fizinis asmuo rengia pagal FABĮ 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus mokumo atkūrimo planą, jį pateikia bankroto administratoriui, o šis parengia išvadą dėl plano įgyvendinimo galimybių ir ją kartu su plano projektu pateikia kreditoriams bei šaukia kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui (FABĮ 8 straipsnio 1, 2 dalys). Kai kreditorių susirinkimas pritaria mokumo atkūrimo planui, tai jis teikiamas teismui patvirtinti. Teismo nutartis patvirtinti planą, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, yra galutinė ir neskundžiama (FABĮ 8 straipsnio 4, 5, 9 dalys). Teismas turi teisę netvirtinti plano, kuriam pritarė kreditorių susirinkimas, tuo atveju, jeigu buvo pažeista įstatyme nustatyta plano tvirtinimo procedūra (FABĮ 8 straipsnio 7 dalis).

Taigi įstatymu teismui suteikiama teisė tikrinti tokios procedūros vykdymą ir įsiterpti į šią procedūrą, kai nustatomos FABĮ 7 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos išimtys. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl to, kad planas neatitinka šio įstatymo 7 straipsnio nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui (FABĮ 8 straipsnio 3 dalis). Tokiu atveju fizinis asmuo, atsižvelgdamas į kreditorių pastabas, turi patikslinti mokumo atkūrimo plano projektą ir pakartotinai teikti kreditorių susirinkimui svarstyti. Taigi iš aptarto mokumo atkūrimo plano tvirtinimo procedūros reglamentavimo darytina išvada, kad kai kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui, bet nenurodo tokio nepritarimo priežasčių arba nurodo priežastis, kurios nesusijusios su plano projektui nustatytais šio įstatymo 7 straipsnyje reikalavimais, – tuomet įstatyme nenustatyta galimybė patikslinti planą ir jis gali būti iš karto teikiamas teismui tvirtinti, o teismas turi teisę tokį planą tvirtinti, jeigu planas yra tinkamas (FABĮ 8 straipsnio 8 dalis). Galimybė teismui patvirtinti planą, kuriam kreditoriai nepritarė nenurodydami priežasčių arba nurodydami priežastis, nesusijusias su plano projektui nustatytais reikalavimais, nustatyta siekiant apriboti nesąžiningų kreditorių galimybes nepagrįstai trukdyti ar visiškai nutraukti fizinio asmens bankroto bylą.

Tačiau tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas nepritaria pateiktam mokumo atkūrimo plano projektui dėl priežasčių, susijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnio nustatytus reikalavimus, pareiga patikslinti, pataisyti planą taip, kad jis atitiktų įstatymo reikalavimus, nepažeistų kreditorių interesų pusiausvyros, tenka fiziniam asmeniui. Plano sudarymas, jo tikslinimas yra neteisminė procedūra, teismo kompetencija yra tik nuspręsti, ar planas tvirtintinas, ar ne. Dėl to teismas, gavęs plano projektą, kuriam pirmasis kreditorių susirinkimas nepritarė, turi patikrinti atsisakymo pritarti priežastis. Jeigu kreditorių susirinkimo nurodytos priežastys patenka į FABĮ 7 straipsnio nustatytų reikalavimų apimtį, tai teismas neturi priimti tokio fizinio asmens bankroto administratoriaus pareiškimo (plano), jei nebuvo pakartotinės plano tikslinimo procedūros ir pakartotinio jo svarstymo kreditorių susirinkime (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-263-706/2015). Tuo atveju, jeigu fizinis asmuo nededa pastangų taisyti planą ir pakartotinis kreditorių susirinkimas nepritaria patikslintam plano projektui, teismas, manydamas, kad jis neatitinka įstatymo reikalavimų ir kreditorių susirinkimas pagrįstai jam nepritarė, nes jis pažeidžia fizinio asmens ir kreditorių interesų pusiausvyrą, turėtų ne pats keisti planą, o jo netvirtinti ir nutraukti fizinio asmens bankroto procedūrą (FABĮ 10 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Nagrinėjamu atveju pareiškėja pateikė mokumo atkūrimo planą administratoriui, kuris planą pateikė kiekvienam kreditoriui ir 2015-05-07 sušaukė pirmąjį kreditorių susirinkimą dėl pritarimo plano projektui. Pirmajame susirinkime kreditoriai nepritarė pateiktam planui. Kreditorės UAB „Būsto paskolų draudimas“ ir AB DNB bankas pateikė balsavimo biuletenius bei pastabas ir pasiūlymus dėl plano nuostatų, kuriomis nustatytas mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo 36 mėnesių terminas, administravimo išlaidų dydis ir apmokėjimas, kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas ir pareiškėjos planuojamos gauti lėšos. Kreditoriai nepritarė mokumo atkūrimo planui, nes planas, jų vertinimu, neatitinka FABĮ 7 straipsnio nuostatų. Kreditoriai atsižvelgė į tai, kad pareiškėja tik deklaratyviai nurodė priemones, skirtas fizinio asmens mokumui atkurti, nenurodydama, kokių konkrečiai priemonių ji ketina imtis, siekdama atkurti savo mokumą, nenurodė, iš kokių lėšų apmokės 868,86 Eur administravimo išlaidas iki plano patvirtinimo dienos, nenurodė, ar kas nors prisideda prie einamųjų šeimos išlaidų apmokėjimo, kreditoriai nepritarė ir nustatytam 36 mėnesių mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo terminui, nes mano, kad per 5 metų terminą jų interesai bus labiau apsaugoti.

Taigi kreditoriams nepritarus planui bei nurodžius nepritarimo priežastis, pateikus pasiūlymus dėl plano tikslinimo, nei pareiškėja, nei bankroto administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo nurodymų – netikslino, netaisė plano projekto, kuris pažeidžia įstatyme įtvirtintą teisingą skolininko ir jo kreditorių pusiausvyrą, pagal kreditorių pastabas, nesikreipė dėl termino pratęsimo ir plano projektą pateikė tvirtinti teismui. Pirmosios instancijos teismas, patikrinęs ir įvertinęs atsisakymo pritarti planui priežastis, teisingai konstatavo, kad nepritarimo planui priežastys atitinka FABĮ 7 straipsnio 3 dalis nuostatas. Teismas taip pat pagrįstai atsižvelgė į bylai aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-05-07 nutartį ir nurodė, jog pareiškėja nesilaikė įstatyme nustatytos plano projekto tikslinimo ir pakartotinio svarstymo procedūros ir dėl to prašymas patvirtini mokumo atkūrimo planą pagrįstai paliktas nenagrinėtas. Tokiu atveju pareiškėja ir jos administratorius galėtų kreiptis į teismą tik po to, kai kreditorių susirinkimas pakartotinai apsvarstytų patikslintą mokumo atkūrimo planą. Tuo atveju, jeigu pareiškėjos patikslintas planas ir šį kartą nebus patvirtintas, o nepritarimo jam priežastys atitiks FABĮ 7 straipsnio reikalavimus, svarstytinas klausimas dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo.

Konstatavęs, kad nebuvo laikytasi plano tikslinimo bei pakartotinio svarstymo kreditorių susirinkime procedūros, teismas nepasisako dėl kitų skundo argumentų, nes šiuo atveju jie yra teisiškai nereikšmingi.

Atsižvelgus į išdėstytas aplinkybes pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas), nustatant pareiškėjai 1 mėnesio terminą patikslinti mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į kreditorių pateiktas pastabas bei pasiūlymus, ir pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nustatyti pareiškėjai I. T. 1 mėnesio terminą patikslinti fizinio asmens mokumo atkūrimo planą, atsižvelgiant į kreditorių pastabas bei pasiūlymus, ir pateikti jį kreditorių susirinkimui tvirtinti.