- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-10-17
- Bylos Nr.
- 2-7873-452/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-03036-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Breskienė
- Ieškovas
- D. M.
- Atsakovas
- G. M.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Regina Butnevičienė
išvadą teikiančios institucijos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei L. Š.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui G. M. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, materialinio išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo; institucija teikianti išvadą byloje – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė: nustatyti su ja nepilnamečių dukrų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą; priteisti iš atsakovo išlaikymą dukroms kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaikų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją; priteisti po 1750 Eur išlaikymo įsiskolinimą kiekvienai dukrai; paskirti ieškovę lėšų, skirtų vaikų išlaikymui, tvarkytoja uzufrukto teise; priteisti bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė pareikštame ieškinyje nurodė ir teismo posėdžio metu paaiškino, kad su atsakovu santuokos nebuvo sudarę, (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra D. M. ir (duomenys neskelbtini) gimė dukra A. M.. Abi dukros lanko (duomenys neskelbtini). Atsakovas neblaivus smurtaudavo, todėl šalys nuo 2023 m. vasario mėnesio kartu negyvena. Ieškovę su dukromis sieja glaudus socialinis ryšys, jos prisirišusios prie ieškovės, todėl dukterų gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove labiausiai atitiktų vaikų interesus. Atsakovas, šalims išsiskyrus, su dukromis bendravo tik du kartus, jomis nesirūpina ir nesidomi. Ieškovė nedraudžia atsakovui matytis su vaikais, leistų ir juos pasiimti, todėl neprašo nustatyti bendravimo tvarkos. Nurodė, kad abiem dukroms kas mėnesį išleidžia po 500 Eur maistui, 150 Eur – darželiui ir priemonėms, 100 Eur – vaistams ir vitaminams, 200 Eur – drabužiams, 100 Eur – pramogoms, higienos priemonėms – 100 Eur, 150 Eur – komunaliniams mokesčiams. Sveikatos problemų, dėl kurių reiktų papildomų išlaidų, dukros neturi. Ieškovė nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini) ir gaudavo 650 Eur darbo užmokestį. Šiuo metu ji laukiasi ir lapkričio mėnesį turės gimdyti, todėl išėjo iš darbo. Registruota Užimtumo tarnyboje ir mokama 530 Eur pašalpa, vėliau gaus motinystės atostogų išmokas. Ieškovei kas mėnesį mokami 200 Eur vaikų pinigai. Jai padeda gimsiančio vaiko tėvas, mama, gyvenanti kaime. Atsakovas dirba nelegaliai, kai šalys gyveno kartu, jis teigė, kad uždirba po 1000 Eur. Dirbo statybose, profesijos neįgijo. Teismo posėdžio metu ieškovė patikslino vaikams reikalingo išlaikymo sumą ir nurodė, kad vieno vaiko išlaikymui užtektų nuo 280 Eur iki 300 Eur iš kiekvieno tėvo. Nurodė, kad nuo 2023 m. vasario mėnesio atsakovas dukrų išlaikymui yra davęs iš viso tik 200 Eur, 100 Eur – kovo ar balandžio mėnesį ir 100 Eur – rugpjūčio 31 d. Todėl ieškovė, duotas sumas įskaičiusi į išlaikymo įsiskolinimą, šį įsiskolinimą iš atsakovo prašo priteisti ne nuo vasario, o nuo kovo mėnesio.
3. Ieškovės atstovė advokatė Regina Butnevičienė ieškovės poziciją palaikė ir prašė ieškinį tenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas valstybei. Paaiškino, kad ieškovė galimai klysta, nurodžiusi, kad 100 Eur kaip išlaikymo įsiskolinimą iš atsakovo gavo rugpjūčio mėnesį, kadangi tą mėnesį parengtas ieškinys. Pažymėjo, kad jei teismas nuspręs, jog prašomos išlaikymo sumos yra per didelės, sutinka, kad teismas savo nuožiūra jas mažintų.
4. Atsakovas G. M., būdamas tinkamai informuotas apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką, į bylos nagrinėjimą neatvyko. Atsiliepimo į ieškinį ir prašymo atidėti posėdį nepateikė.
5. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Panevėžio apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius pateiktoje išvadoje į pareikštą ieškinį ir atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šalių šeima tarnybai žinoma nuo 2021 m. lapkričio 14 d. dėl galimų vaikų teisių pažeidimų, kai abu tėvai buvo neblaivūs. Šeimai iki šiol teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovė iš esmės yra sudariusi tinkamas sąlygas vaikams gyventi, noriai priima jai teikiamą pagalbą, pagal išgales rūpinasi vaikais, ketina išsinuomoti didesnį būstą, todėl pritarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su motina. Pritarė ieškovės pozicijai, jog nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka su tėvu nebūtų nustatoma. Nurodė, kad Tarnyba neturi duomenų, jog tarp šalių yra ginčas dėl bendravimo su vaikais tvarkos. Dėl išlaikymo priteisimo nurodė, kad ieškovė pagrįstai kreipėsi į teismą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Teismo posėdžio metu atstovė pažymėjo, kad tokio amžiaus vaikams, kokio yra ieškovės dukros, ir 280-300 Eur išlaikymo suma kas mėnesį būtų pakankama. Teismo posėdžio metu institucijos atstovė patvirtino 2023 m. rugpjūčio 24 d. duotą išvadą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkinamas iš dalies.
Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo
6. Sprendžiant, su kuriuo iš tėvų nustatyti vaikų gyvenamąją vietą, visų pirma, pažymėtina, jog abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėti vaikus yra lygios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) 3.156 straipsnis). Visi su vaikų auklėjimu susiję klausimai sprendžiami bendru tėvų sutarimu, o jiems nesutarus, ginčijamą klausimą sprendžia teismas (CK 3.165 straipsnio 3 dalis, 3.169 straipsnio 2 dalis). Spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, teismas vadovaujasi nepilnamečių vaikų interesais ir atsižvelgia į jų norą, tačiau esminis kriterijus, lemiantis teismo išvadas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo yra vaikų interesai (CK 3.174 straipsnio 2 dalis, Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, spręsdamas vaikų gyvenamosios vietos nustatymo klausimą, be kitų aplinkybių, teismo įvertinamos kiekvieno iš tėvų pastangos bei galimybės užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaikų teisių ir pareigų įgyvendinimą, kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygos. Aiškindamasis šeimos aplinkos sąlygas, teismas nustato vaikų santykius su kiekvienu iš tėvų, šių dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaikų auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą juos išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo, galimybes sudaryti jiems tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir raidos sąlygas.
7. Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas yra D. M., gimusios (duomenys neskelbtini), ir A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), tėvai (b. l. 5, 6). Šalys santuokos nebuvo sudariusios, skyriumi gyventi pradėjo nuo 2023 m. vasario mėnesio.
8. Ieškovė prašė nepilnamečių dukrų D. M. ir A. M. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su ja. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad nuo gimimo dukros gyvena kartu su motina, kuri užtikrina tinkamas gyvenimo sąlygas. Ieškovės atžvilgiu dėl galimų vaikų teisių pažeidimų buvo inicijuota atvejo vadyba, teikiamos socialinės paslaugos, tačiau ieškovė bendradarbiauja su socialines paslaugas teikiančiais specialistais, vykdo pagalbos plane numatytus įsipareigojimus, noriai priima pagalbą, be to, nuo 2023 m. vasario mėnesio nebegyvena su atsakovu (b. l. 23-38). Teismas atsižvelgdamas į Vaiko teisių apsaugos institucijos duotą išvadą byloje ir byloje esamus faktinius duomenis daro išvadą, kad nepilnamečių dukrų D. M. ir A. M. interesus geriausiai atitinka jų gyvenamosios vietos nustatymas su motina (CK 3.3, 3.169 straipsniai).
Dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais
9. Pažymėtina, kad tas iš tėvų, su kuriuo lieka vaikai, turi didesnes galimybes juos auklėti, tačiau tai nesumažina kito teisės dalyvauti vaikų auklėjime ir neatleidžia jo nuo šios pareigos. Todėl įstatymas ir įpareigoja tą iš tėvų, pas kurį gyvena vaikai, nekliudyti antrajam bendrauti su vaikais ir dalyvauti jų auklėjime. Ši taisyklė nustatyta taip pat ir dėl vaikų interesų, kuri reikalauja, kad vaikai būtų auklėjami abiejų tėvų (CK 3.165 straipsnis). CK 3.175 straipsnis, reglamentuojantis ginčų tarp skyrium gyvenančių tėvų dėl bendravimo su vaikais ir dalyvavimo juos auklėjant tvarkos nustatymo sprendimą, numato, jog gyvenančiam skyrium tėvui ar motinai turi būti sudaryta galimybė dalyvauti auklėjant vaikus.
10. Pareikštu ieškiniu ieškovė neprašė nustatyti bendravimo tvarkos ir teismo posėdžio metu patvirtino, jog tėvas netrukdomai gali bendrauti su dukromis, neribojant susitikimų kiekio ir trukmės. Atsakovas nagrinėjamoje byloje atsiliepimo nepareiškė ir priešieškinio dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepateikė. Nustatytų aplinkybių pagrindu teismas daro išvadą, kad skyrium gyvenančiam tėvui sudaryta galimybė netrukdomai ir maksimaliai bendrauti su vaikais, dalyvauti jų auklėjime, tai užtikrina abiejų tėvų teises ir teisėtus interesus jiems bendraujant su vaikais, todėl laikoma, kad bendravimo tvarka nustatoma šalių sutarimu.
Dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo
11. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta, kad visuotinai pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi bei tėvų didžiausią atsakomybę už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. CK 3.192 straipsnio, reglamentuojančio tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas. To paties straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įstatyme įtvirtintas vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, jog vaikų išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jų tėvų turtinės padėties. Kartu, nustatant nepilnamečių vaikų išlaikymo dydį, turi būti laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), kurio esmė yra ta, kad, priimdamas sprendimą dėl išlaikymo dydžio, teismas privalo pirmiausia atsižvelgti į vaikų interesus. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikams vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).
12. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašė nepilnamečių dukrų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ja, o iš atsakovo priteisti išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 350 Eur kiekvienai dukrai nuo ieškinio pareiškimo dienos iki pilnametystės ir išlaikymo įsiskolinimą nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
13. Atsakovas, neteikdamas atsiliepimo ir nedalyvaudamas bylos nagrinėjime, neginčijo reikalaujamo priteisti išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo dydžio.
14. Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir jei jis būtų gimęs santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Tai yra turtinė asmeninė (intuitupersonae) prievolė, todėl jos negalima atsisakyti arba perleisti kitiems asmenims (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Tėvai turi lygias teises ir pareigas savo vaikams (CK 3.156 straipsnis), jų pareiga išlaikyti vaikus taip pat yra lygi.
15. Pagal į bylą pateiktus įrodymus vaikų ugdymu ir priežiūra rūpinasi viena ieškovė, kuri šiuo metu niekur nedirba, yra registruota Užimtumo tarnyboje ir laukiasi. Jos pajamas sudaro 530 Eur nedarbo išmoka ir 171,50 Eur vaikų pinigai. Ieškovė nurodė, kad kiekvienos dukros išlaikymui kas mėnesį reikalinga 700 Eur suma, iš atsakovo prašė priteisti po 350 Eur, tačiau bylos nagrinėjimo teismo posėdyje metu sutiko, kad užtektų priteistos ir 280-300 Eur sumos. Pažymėtina, kad išvadą teikiančios institucijos atstovė taip pat nurodė, jog 280-300 Eur išlaikymo suma vaikams būtų pakankama. Akivaizdu, kad ieškovė viena augindama vaikus patiria visas su tuo susijusias išlaidas: vaiko maistui, rūbams, higienos reikmėms ir lavinimo, sveikatinimo išlaidoms. Teismo manymu, nereikia įrodinėti šių visuotinai žinomų aplinkybių. Ieškovė nurodė, kad atsakovas yra nusišalinęs nuo vaikų išlaikymo ir nuo 2023 m. vasario mėnesio yra davęs iš viso tik 200 Eur (100 Eur + 100 Eur). Ieškovei vienai tenka pareiga rūpintis bei išlaikyti vaikus. Ieškovė nekilnojamojo turto neturi, būstą nuomoja, moka nuomos bei komunalinius mokesčius.
16. Atsakovas su atsiliepimu buvo įpareigotas pateikti visus duomenis apie gaunamas pajamas, turimą turtą ir kitus išlaikytinius, tačiau tokių duomenų nepateikė ir neįrodė aplinkybių apie reguliariai teikiamą išlaikymą dukroms, savo turtinės padėties teismui neatskleidė. Byloje nenustatyta, kad atsakovas yra neįgalus ar nedarbingas, dėl ko negalėtų užtikrinti sau reikiamo pragyvenimo ar teikti išlaikymą. Iš teismo išreikalautų įrodymų apie atsakovo turtinę padėtį nustatyta, kad G. M. vardu Lietuvoje registruoto nekilnojamojo turto bei transporto priemonių nėra (b. l. 53, 54). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis, atsakovas verčiasi individualia veikla, duomenų apie jo pajamas nėra (b. l. 15).
17. Įstatymas įtvirtina nuostatą, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 2 dalis). Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis būtų neįgalus ar nedarbingas, o taip pat nepateikė teikiamą išlaikymą patvirtinančius įrodymus. Šeimos teisinius santykius reglamentuojančioje CK trečiojoje knygoje tiesiogiai nėra įvardintas atskaitos taškas, leidžiantis konkrečiai įvertinti vidutinio vaiko poreikius, tačiau teismų praktikoje dažnai taikoma analogija su CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė paprastai negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (CK 1.8 straipsnio 1 dalis), kuri bylos nagrinėjimo teisme metu yra lygi 633 Eur (išskaičiavus mokesčius). Kasacinis teismas suformulavo teisės aiškinimo taisyklę: pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, 57 punktas). Byloje nustatyta, kad ieškovei kas mėnesį yra mokama išmoka po 85,75 Eur kiekvienam vaikui. Tokia suma nagrinėjamu atveju mažintinas nustatytas nepilnamečiams vaikams reikalingo išlaikymo dydis.
18. Įvertinęs ieškovės nurodytą vaikams skiriamo išlaikymo dydžio pagrįstumą ir reikalingumą, šalių turtinę padėtį, atsakovo amžių, bei tai, kad vaikams nėra nustatyti specialieji poreikiai, vaikai yra itin jauno amžiaus (5 m. ir 3 m.), bei vadovaudamasis aktualia kasacinio teismo praktika ir atsižvelgęs į teismo posėdžio metu patikslintą ieškovės poziciją dėl išlaikymui reikalingų lėšų dydžio, institucijos pateiktą išvadą byloje, teismas daro išvadą, jog prašomas priteisti 350 Eur kiekvienam vaikui išlaikyti reikalingas dydis šiuo metu yra per didelis, todėl yra mažinamas iki 280 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, pradedant skaičiuoti nuo ieškinio padavimo teisme dienos iki vaikų pilnametystės (CK 3.192, 3.194, 3.200 straipsniai). Ši suma laikytina pagrįsta ir protinga bei realiai įvykdoma. Materialinis išlaikymas priteistinas vaikams, o ieškovė, su kuria gyvena vaikai, skirtina jų materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.185 straipsnio 1 dalis, CPK 376 straipsnio 3 dalis).
19. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo. Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
Dėl išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo
20. CK 3.200 straipsnis nustato, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Taigi teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaikų tėvas ar motina nebevykdo pareigos išlaikyti nepilnamečius vaikus. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė priteisti išlaikymo įsiskolinimą už penkis mėnesius nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. Ieškinys teismui pateiktas 2023 m. rugpjūčio 9 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, atsižvelgiant į kas mėnesį priteistiną 280 Eur išlaikymo sumą, reikalavimas dėl įsiskolinimo priteisimo pagrįstas ir tenkintinas iš dalies, priteisiant po 1400 Eur kiekvienam vaikui (280 Eur x 5 mėn. = 1400 Eur) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d. (CK 3.192, 3.194, 3.196 straipsniai).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
21. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomas iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Ieškovė 2023 m. liepos 12 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Šiaulių skyriaus sprendimu Nr. (8.4 Mr) ATP-C-2023-06500 yra atleista nuo visų bylinėjimosi išlaidų. Pagal pateiktą pažymą valstybės patirtos antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 241,67 Eur. Byloje mokėtinas žyminis mokestis, paskaičiuotas atsižvelgiant į patenkintų ieškovės reikalavimų dalį – 432 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 6 punktai, 82 straipsnis, 85 straipsnio 1 dalies 1, 3 dalys). Iš atsakovo priteistinos valstybės patirtos bylinėjimosi išlaidos: 432 Eur žyminis mokestis, nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista įstatymu, 6,64 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 92 straipsnis) ir 209,43 Eur teisinės pagalbos išlaidos, paskaičiuotos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai (86,66 proc.) (CPK 96, 99 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 259, 270, 282 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti nepilnamečių vaikų D. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su jos motina D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvui G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) dalyvaujant savo nepilnamečių vaikų auklėjime ir bendravime be apribojimų.
Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametėms dukroms D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 280,00 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt eurų) kiekvienai dukrai nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 9 d.) iki jų pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai D. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnametei dukrai A. M., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. kovo 1 d. iki 2023 m. rugpjūčio 1 d.
Pavesti vaikų piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoti jų įstatyminei atstovei – motinai D. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini)
Likusią ieškinio dalį atmesti.
Priteisti iš G. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 432,00 Eur (keturių šimtų trisdešimt dviejų eurų) žyminį mokestį (įmokos kodas 5660), 6,64 Eur (šešių eurų 64 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidas (įmokos kodas 5662) ir 209,43 Eur (dviejų šimtų devynių eurų 43 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas (įmokos kodas 5630) valstybei, šias sumas sumokant į vieną iš pasirenkamų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 - AB „Swedbank“, LT78 7290 0000 0013 0151 - AB „Citadele“, LT74 4010 0510 0132 4763 - AB Luminor bank, LT05 7044 0600 0788 7175 - AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 - AB „Šiaulių bankas“, LT74 7400 0000 0872 3870 - Danske bank A/S Lietuvos filiale, LT42 7230 0000 0012 0025 - UAB „Medicinos bankas“.
Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.