Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-264-493/2015

Teisėja Banga Bartkienė Teisminio proceso Nr. 1-61-1-00109-2012-4

2015 m. gegužės 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Arūno Paštuolio, teisėjų Albino Antanaičio ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Mariui Žukauskui, dalyvaujant prokurorui Artūrui Bužavui, nuteistajam A. R., gynėjai advokatei Virginijai Bradulskienei, nukentėjusiesiems S. P., A. N., K. J., nukentėjusiosios O. J. atstovui advokatui Pauliui Jablonskui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo, nuteistojo A. R., nukentėjusiųjų A. N., K. J., S. P. apeliacinius skundus dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo A. R. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo S. P. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo O. J. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo O. L. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 str. 1 d. dėl sukčiavimo K. J. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo I. Š. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo K. R. atžvilgiu ir nubaustas 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme;pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir nubaustas 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo A. N. atžvilgiu 2011-10-23 A. R. išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl sukčiavimo A. N. atžvilgiu 2011-10-24 A. R. taip pat išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 2 (dveji) metai ir 10 (dešimt) mėnesių laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams. A. R. per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį įpareigotas atlyginti nuketėjusiems padarytą turtinę žalą; nuo 22.00 val. iki 6.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi; be priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; po nuosprendžio įsiteisėjimo per tris mėnesius pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje.

Iš A. R. priteista civilinių ieškinių tenkinimui: O. J. – 4963,80 Eur (17 139 Lt), O. L. – 2316,96 Eur (8000 Lt), K. J. – 3728,12 Eur (12 872,46 Lt), K. R. – 3765,06 Eur (13 000 Lt).

A. N. civilinis ieškinys atmestas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. rugpjūčio 21d., (duomenys neskelbtini) m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas S. P. neteisingus duomenis apie save – kad užsiima statybos darbais, turi verslo liudijimą, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, pasirašė darbų atlikimo sutartį su S. P. dėl sodo namelio šiltinimo ir tinkavimo darbų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo nuo 2011-08-21 trisdešimties dienų laikotarpyje atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 14200 Lt, tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti šiltinimo ir tinkavimo darbus nevykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam S. P. priklausantį turtą – pinigus sumoje 14200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam S. P. 14200 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad 2011 m. spalio 23 d., (duomenys neskelbtini) m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas A. N. neteisingus duomenis apie save – kad turi įmonę, vykdančią statybos darbų veiklą, nors iš anksto žinodamas, kad įmonės nėra įsteigęs, verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, sudarė patikimo verslininko įvaizdį, žodinio susitarimo metu sutarė su A. N. dėl sodo namelio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pastatymo, susitarimo metu įsipareigojo pastatyti užsakovui sodo namelį ir už darbą avansu paėmė 14000 Lt, už statybines medžiagas 2200 Lt, tačiau įsipareigojimo pastatyti sodo namelį nevykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. N. priklausantį turtą – pinigus sumoje 16200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. 16200 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. buvo kaltinamas, tačiau išteisintas dėl to, kad 2011 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini) m., tikslesnė vieta ikiteisminio tyrimo metu nenustatyta, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas A. N. pasitikėjimu, suklaidindamas kad neva turi angarą ir gali greitai nupirkti pigesnių statybinių medžiagų Lenkijoje, nuslėpdamas savo tikslą ir neketindamas grąžinti skolintų pinigų, surašė ir pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo grąžinti A. N. skolą sumoje 19200 Lt iki 2011 m. lapkričio 24 d., tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo grąžinti skolą nevykdė ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam A. N. priklausantį turtą – pinigus sumoje 19200 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. N. 19200 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. liepos mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas O. J. neteisingus duomenis apie save – kad užsiima statybos darbais, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, pasirašė darbų atlikimo sutartį su O. J. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., vidaus įrengimo, kuria įsipareigojo nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 33440 Lt., tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti namo vidaus įrengimą nevykdė ir visų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai O. J. priklausantį turtą – pinigus sumoje 14639 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. J. 14639 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) mieste, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas O. L. neteisingus duomenis apie save – kad užsiima statybos darbais, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, pasirašė darbų atlikimo sutartį su O. L. dėl sodo namelio renovacijos darbų, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011m. gruodžio 25 d. atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 15000 Lt., tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti sodo namelio renovacijos darbus nevykdė ir visų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai O. L. priklausantį turtą – pinigus sumoje 8000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai O. L. 8000 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2011 m. gruodžio 10 d., (duomenys neskelbtini) k. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas K. J. neteisingus duomenis apie save – kad užsiima statybos darbais, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, pasirašė darbų atlikimo sutartį su K. J. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos – stogo dangos pakeitimo, kuria įsipareigojo nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. liepos 15 d. atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu už darbą ir medžiagas paėmė per kelis kartus 25410 Lt., tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti namo renovacijos darbus nevykdė ir visų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai K. J. priklausantį turtą – pinigus sumoje 12872,46 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai K. J. 12872,46, litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. balandžio mėnesį, tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, (duomenys neskelbtini) k., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas neteisingus duomenis apie save (duomenys neskelbtini) laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ neteisingus duomenis apie save – kad užsiima statybos darbais, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, sudarė žodinį susitarimą su E. Č. dėl priestato pastatymo prie namo , esančio (duomenys neskelbtini), kur įsipareigojo iki 2012m. birželio 24d. atlikti visus nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 12000 Lt, tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti priestato pastatymą nevykdė, visų reikiamų statybinių medžiagų nenupirko ir pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai E. Č. priklausantį turtą – pinigus sumoje 2000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai E. Č. 2000 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 7 d., (duomenys neskelbtini) k. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas neteisingus duomenis apie save laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ – kad užsiima statybos darbais, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, prisistatęs išgalvotu vardu ir pavarde, kad neva yra P. K., o vėliau įvardinęs savo tapatybę, sudarė rašytinę sutartį su I. Š. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) išorės apmūrijimo darbų, kur įsipareigojo iki 2012 m. liepos 10 d. atlikti visus nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 8000Lt., tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti mūrijimo darbus nevykdė, pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajai I. Š. priklausantį turtą – pinigus sumoje 8000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajai I. Š. 8000 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad 2013 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini) k., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, pranešdamas neteisingus duomenis apie save laikraštyje „(duomenys neskelbtini)“ – kad užsiima statybos darbais, nors iš anksto žinodamas, kad verslo liudijimo įsigijęs neturi, individualios veiklos pagal pažymą neįregistravęs, sudarė patikimo žmogaus įvaizdį, žodinio susitarimo metu su K. R. sutarė dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) renovacijos, kur įsipareigojo nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio atlikti visus susitarime nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 13000 Lt., tačiau iki nurodyto termino įsipareigojimo atlikti namo renovaciją nevykdė ir visų pinigų negrąžino, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo svetimą nukentėjusiajam K. R. priklausantį turtą – pinigus sumoje 13000 Lt, tuo padarydamas nukentėjusiajam K. R. 13 000 litų turtinę žalą.

Be to, A. R. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2010 m. gruodžio mėnesio iki 2013 m. birželio mėnesio, neteisėtai – pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimą Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių“ bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimu Nr. 1797 patvirtintas “Verslo liudijimo išdavimo taisykles“, neturėdamas verslo liudijimo ir pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (Žin., 2002, Nr. 73-3085) neišsiėmęs individualios veiklos vykdymo pažymos, kurie reikalingi verstis statybų veikla, versliškai, t. y. sistemingai – 2011 m. rugpjūčio 21d., (duomenys neskelbtini) m., pasirašė darbų atlikimo sutartį su S. P. dėl sodo namelio šiltinimo ir tinkavimo darbų sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo nuo 2011-08-21 30 dienų laikotarpyje atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 14200 Lt., 2011m. liepos mėnesį, (duomenys neskelbtini) k., pasirašė darbų atlikimo sutartį su O. J. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) k., vidaus įrengimo, kuria įsipareigojo nuo 2011 m. liepos mėnesio iki 2011 m. rugpjūčio mėnesio atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 33440 Lt., 2011 m. spalio 23 d., (duomenys neskelbtini) m, žodinio susitarimo metu sutarė su A. N. dėl sodo namelio sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pastatymo, susitarimo metu įsipareigojo pastatyti užsakovo statybinėmis medžiagomis sodo namelį ir už darbą avansu paėmė 14 000 Lt, už statybines medžiagas 2200 Lt, 2011m. lapkričio mėnesį, (duomenys neskelbtini) mieste, pasirašė darbų atlikimo sutartį su O. L. dėl sodo namelio renovacijos darbų, sodų bendrijoje „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), kuria įsipareigojo nuo 2011 m. lapkričio 15 d. iki 2011 m. gruodžio 25d. atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 15000 Lt, 2011m. gruodžio 10d., (duomenys neskelbtini) k. pasirašė darbų atlikimo sutartį su K. J. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) rekonstrukcijos – stogo dangos pakeitimo, kuria įsipareigojo nuo 2011 m. gruodžio 10 d. iki 2012 m. liepos 15 d. atlikti visus sutartyje nurodytus darbus ir už tai avansu už darbą ir medžiagas paėmė per kelis kartus 25410 Lt, 2012 m. balandžio mėnesį, (duomenys neskelbtini) k., sudarė žodinį susitarimą su E. Č. dėl priestato pastatymo prie namo , esančio (duomenys neskelbtini) r., kur įsipareigojo iki 2012 m. birželio 24 d. atlikti visus nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 12000 Lt, 2012m. gegužės 07d., (duomenys neskelbtini) k. sudarė rašytinę sutartį su I. Š. dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) išorės apmūrijimo darbų, kur įsipareigojo iki 2012 m. liepos 10 d. atlikti visus nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 8000 Lt, 2013 m. birželio 19 d., (duomenys neskelbtini) k., žodinio susitarimo metu su K. R. sutarė dėl namo, esančio (duomenys neskelbtini) k. renovacijos, kur įsipareigojo nuo 2013 m. birželio mėnesio iki 2013 m. liepos mėnesio atlikti visus susitarime nurodytus darbus ir už tai avansu paėmė 13000 Lt,- vykdė norminių aktų nustatyta tvarka neįregistravęs individualią veiklą – teikė statybos darbų paslaugas, iš kurių siekė ir gavo pajamų.

Skunde prokuroras nurodo, kad išteisindamas A. R. dėl sukčiavimo A. N. atžvilgiu apylinkės teismas besąlygiškai vadovavosi A. R. parodymais, nevertindamas A. R. parodymų kaitos, nelogiškumo ir prieštaravimo kitiems įrodymams. Neginčijamai nustatyta, kad A. N. 2011 m. spalio mėn. davė skelbimus, kad reikalingas žmogus pastatyti sodo namelį (duomenys neskelbtini) rajone, nurodė savo telefono numerį ir pagal šį skelbimą A. N. paskambino A. R., siūlydamas atlikti namelio statybos darbus.

Nuteistasis A. R. taip pat skundžia Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį, prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu teisingą sprendimą. Skunde nuteistasis nurodo, kad nesutinka su teismo nuosprendžio dalimi, kurioje konstatuota, kad nebuvo nustatyta lengvinančių atsakomybę aplinkybių. Kalbant apie BK 182 straipsnyje numatytą veiką, iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis prisipažino vykdęs statybos darbus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad jis su klientais sudarinėjo sutartis ir jose teisingai fiksavo išmokėtas pinigų sumas bei klientams teikė ataskaitas apie pinigų panaudojimą, pirktas medžiagas ir atliktus darbus. Nuteistasis nurodo, jog pripažino vykdęs veiklą, be jo bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis būtų sunku nustatyti netgi darbų apimties ir sandorių sumas. Apelianto nuomone, jo elgesys turėjo būti įvertintas ir pripažinta lengvinančių bausmę aplinkybių buvimas ir paskirta švelnesnė bausmė. Kitos aplinkybės, tokios kaip krizinė situacija, pačių nukentėjusių asmenų veiksmai taip pat turėjo būti įvertinti ir paskirta švelnesnė bausmė.

Apelianto teigimu, pateikti ieškiniai be įrodymu, nepateikti jokie skaičiavimai. Dažniausiai ieškovai, nebūdami srities specialistais, mini terminą „beveik“ arba „apie“, dažnais atvejais ne apeliantas liko skolingas, bet jam užsakovai nesumokėjo išleistos sumos.

Skunde nukentėjusysis nurodo, kad, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas neteisingai aiškino ir taikė baudžiamosios materialinės ir procesinės teisės normas, nesivadovavo principu, kad įstatymui ir teismui visi asmenys yra lygūs, tendencingai vertino įrodymus, viršenybę suteikdamas teisiamojo aiškinimui, nemotyvavo, kodėl netiki nukentėjusiojo argumentais, be to, priėmė neaiškų nuosprendį: iš nuosprendžio turinio neaišku, ar jis nuteistas už neteisėtą ūkinę veiklą nukentėjusiojo atžvilgiu. A. R. tyčią apgauti A. N., jo teigimu, patvirtina byloje nustatytos aplinkybės. Tariamas statytojas A. R., norėdamas sudaryti rimto statytojo įvaizdį, 2011 m. spalio 24 d. pateikė nukentėjusiajam du vekselius. Tačiau paaiškėjo, kad ir vienas, ir kitas vekselis yra netinkami, taigi akivaizdu, kad jis tik norėjo gauti pinigus. Norėdamas sudaryti tokį pat įvaizdį, jis tvirtino turįs statybų įmonę ir kelias dešimtis darbuotojų, nors tokios įmonės neturėjo. Siekdamas savo veiksmams suteikti tikroviškesnį įspūdį, jis statyboms pirko medžiagas: blokelius ir klijus, tačiau nupirko ne tokius, kokių reikėjo, ir ne tokį kiekį, kokio reikėjo. Ši aplinkybė irgi patvirtina, kad pastatyti namelio jis neturėjo tikslo, tik siekė sudaryti gerą įspūdį ir gauti pinigus.

Nukentėjusiojo teigimu, tuo pačiu nuosprendžiu A. R. pripažintas kaltu už kitus septynis apgaulės atvejus. Visos tos apgaulės įvykdytos tokiu pat būdu: buvo žadama ką nors pastatyti, tačiau nieko nebuvo statoma, tik paimami pinigai. Ši aplinkybė patvirtina, kad teismas, esant toms pačioms aplinkybėms, A. N. ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu nesilaikė lygybės prieš įstatymą principo: už tokius pat veiksmus prieš kitus A. R. nuteisė, o už veiksmus prieš A. N. – jį išteisino. Neįtikėtinas A. R. aiškinimas, kad jis yra gražinęs dalį pinigų, tik negavęs dokumento, nes jis tokia veikla užsiiminėjo sistemingai ir jam buvo žinoma, kaip įforminamas skolos grąžinimas. A. R. keitė parodymus, vengdamas atsakomybės: ikiteisminiame tyrime aiškino, kad pinigus nukentėjusiajam gražinęs (duomenys neskelbtini) prospekte prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, o teisme – kad (duomenys neskelbtini) plente šalia parduotuvės (duomenys neskelbtini). Nukentėjusiojo teigimu, visos šios aplinkybės patvirtina, kad A. R. tyčia apgaudinėjo A. N., tik vengė atsakomybės. Apylinkės teismas šių aplinkybių, patvirtinančių A. R. tyčią, nenuneigė ir priėmė nemotyvuotą išteisinamąjį nuosprendį.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras savo apeliacinį skundą palaikė ir prašė tenkinti, nukentėjusiojo A. N. skundą palaikė iš dalies, nuteistojo skundą prašė atmesti, nukentėjusiųjų K. J. ir S. P. skundų nepalaikė. Nuteistasis A. R. ir jo gynėja advokatė prašė nuteistojo apeliacinį skundą tenkinti, prokuroro ir nukentėjusiųjų apeliacinius skundus atmesti. Nukentėjusieji A. N., K. J. ir S. P. savo apeliacinius skundus palaikė ir prašė tenkinti.

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo, nuteistojo A. R., nukentėjusiųjų A. N., K. J., S. P. apeliaciniai skundai atmestini.

Iš prokuroro ir nukentėjusiojo A. N. skundų matyti, kad jie ginčija A. R. išteisinimą dėl sukčiavimo A. N. atžvilgiu, nuteistasis apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo, teigdamas, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, prašo sušvelninti bausmę ir ginčija patenkintų civilinių ieškinių dydį, o nukentėjusieji K. J. ir S. P. prašo skirti A. R. realią laisvės atėmimo bausmę.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi pirmosios instancijos teismo teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. sausio 24 d. nutartis Nr. 2K-43/2006).

Teisėjų kolegija, susipažinusi su bylos medžiaga, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė bylos aplinkybes, objektyviai ir nešališkai įvertino surinktus įrodymus. Teismo nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, o BPK 20 straipsnio, 301 straipsnio nuostatos, teisėjų kolegijos vertinimu, nebuvo pažeistos. Iš nuosprendžio turinio matyti, kad teismas nuosprendyje įvertino byloje surinktų įrodymų visumą ir jos pagrindu padarė pagrįstas išvadas. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo, vertinusio įrodymus, vidinis įsitikinimas nebuvo pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagal BK 182 straipsnį atsakomybė kyla tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Esminis sukčiavimo kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto ar turtinės teisės įgijimą nusikalstamu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, taip pat kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis suvaržymas arba panaikinimas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip asmens suklaidinimo ir turto užvaldymo būdas. Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-642/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog apgaulė sukčiavimo atveju gali pasireikšti ir turto savininko suklaidinimu dėl kaltininko ketinimų, taip „priverčiant“ jį perduoti turtą kaltininko nuosavybei ar laikinam valdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-600/2012).

Nuteistasis apeliaciniame skunde neginčija objektyviųjų jam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymių, todėl esminės aplinkybės, kurios turi reikšmę sprendžiant, ar nuteistojo padaryta veika laikytina sukčiavimu, ar civiliniu deliktu, yra tai, ar nuteistasis turėjo tyčią suklaidinti nukentėjusiuosius, ar nukentėjusiųjų apsisprendimui perduoti nuteistajam pinigus nuteistojo nurodytos tikrovės neatitinkančios aplinkybės apie jo turimą statybų verslą turėjo esminės reikšmės, ar nuteistasis apskritai turėjo galimybę vykdyti sutartis, pasirašytas su nukentėjusiaisiais.

Patikrinusi skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad šioje byloje teismas nustatė visus būtinus BK 182 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės požymį, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu.

Šioje byloje nustatyta, kad A. R. su nukentėjusiaisiais, kuriems buvo reikalingi įvairūs statybos darbai, kreipęsis į kai kuriuos nukentėjusiuosius pagal jų paduotus skelbimus, o kai kuriems nukentėjusiesiems kreipusis į A. R. pagal jo skelbimus, sudarė statybos darbų atlikimo sutartis, paimdavo iš nukentėjusiųjų pinigus, neva kaip avansą už atliekamus darbus bei perkamas medžiagas, dalį darbų atliko, daugeliu atvejų – nekokybiškai ir tik imituodamas būsimus statybos darbus, tačiau sutarčių vykdyti nebaigė ir nukentėjusiųjų sumokėtų pinigų jiems negrąžino. Apgaulė A. R. veikose pasireiškė tuo, kad jis, sudarydamas patikimo žmogaus, užsiimančio statybų verslu, įvaizdį, įtikindavo nukentėjusiuosius, kad darbai bus atlikti, tačiau įsipareigojimų nevykdė ir tik imitavo darbų atlikimą, samdydamas nekokybiškai dirbančius darbuotojus ir pristatydamas juos į darbų atlikimo vietą, atveždamas dalį statybinių medžiagų ir nuolat reikalaudamas iš nukentėjusiųjų papildomų lėšų neva pigesnių prekių pirkimui užsienyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp nukentėjusiųjų S. P., O. J., O. L., K. J., E. Č., I. Š., K. R. ir nuteistojo susiklostę santykiai negali būti laikomi civiliniais jau vien dėl to, kad byloje esantys duomenys patvirtina nuteistąjį apskritai neturėjus ketinimų sutartis vykdyti – jis nebuvo nei įsteigęs įmonę, nei dirbo pagal individualios veiklos liudijimą, pastovių samdomų darbuotojų neturėjo, nepateikdavo nukentėjusiesiems jokių statybinių medžiagų įsigijimą patvirtinančių dokumentų, nukentėjusiesiems pradėjus reikalauti vykdyti sutartį arba grąžinti sumokėtus pinigus, pradėtus darbus visiškai nutraukdavo, vengdavo nukentėjusiųjų ir neatsiliepdavo telefonu. Nors apeliantas teigia, kad pats nukentėjo nuo S. P., kadangi jis civiline tvarka išsireikalavo grąžinti jam sumokėtus pinigus, tačiau sprendimas šioje civilinėje byloje kaip tik ir rodo, kad A. R. neturėjo tikslo vykdyti savo sutartinius įsipareigojimus.

Tačiau dėl sukčiavimo A. N. atžvilgiu, teisėjų kolegijos vertinimu, A. R., vadovaujantis BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktu, išteisintas pagrįstai, kadangi nebuvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nors savo apeliaciniuose skunduose tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis A. N. nurodė, kad veikdamas A. N. atžvilgiu A. R. panaudojo tokį patį apgaulės būdą, kaip ir kitų nukentėjusiųjų atžvilgiu, tačiau pagrindo sutikti su šiais argumentais nėra. Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme išties nuosekliai teigė, kad tarėsi su A. R. dėl sodo namelio statybų. Šių aplinkybių neneigė ir A. R., tačiau, jo teigimu, buvo susitarta tik dėl statybinių medžiagų nupirkimo ir jų pristatymo į A. N. priklausantį sklypą. Iš byloje esančios darbų atlikimo sutarties (t. 1, b. l. 73) matyti, kad joje A. R. nurodė, jog paima iš A. N. 2200 Lt blokelių ir klijų pirkimui. Nukentėjusiojo teigimu, jam pristatytus blokelius jis panaudojo, o klijai buvo netinkami.

Nukentėjusysis, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, parodė, kad už namelio pastatymą buvo su A. R. susitaręs sumokėti jam 16000 Lt, kuriuos padavė A. R. 2011-10-24 ryte jo prašymu, kadangi Lenkijoje ketina pirkti pigesnių prekių. Kaip garantą A. N. nurodė gavęs iš A. R. vekselį. Vėliau tą pačią dieną A. R. paprašė paskolinti dar 20000 Lt angaro pirkimui ir A. N. padavė dar 19200 Lt. Šie parodymai iš esmės skiriasi nuo A. R. parodymų toje dalyje, ar tarp A. R. ir A. N. buvo susitarimas statyti sodo namelį, ir kokią pinigų sumą A. N. perdavė A. R.. A. N. į bylą pateikė paprastojo vekselio, surašyto 2011-10-24 (t. 1, b. l. 57), kopiją, iš kurios matyti, kad A. R. gavo iš A. N. 16000 Lt ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2011-11-20, taip pat paprastojo vekselio, surašyto 2011-10-24 (t. 1, b. l. 59), kopiją, iš kurios matyti, kad A. R. įsipareigojo iki 2011-11-24 grąžinti A. N. 19200 Lt, bei 2011-10-24 sudarytos paskolos sutarties (t. 1, b. l. 60), kurioje numatyta, kad A. R. pasiskolina iš A. N. 19200 Lt, kuriuos pasižada grąžinti iki 2011-11-20, kopiją. Taigi, remiantis šiais bylos duomenimis, pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad statybos darbiniai santykiai tarp A. N. ir A. R. nesusiklostė, o vėlesni jų teisiniai santykiai vertintini kaip civiliniai. A. N., turėdamas dokumentus, kurių kopijas pateikė į bylą, gali savo teises ginti civiline tvarka, ką patvirtino pats nukentėjusysis teismo posėdžio metu (t. 8, b. l. 42). Apklausiamas jis nurodė, kad kreipėsi į notarą, domėdamasis, ar gali reikalauti iš A. R. vekseliuose nurodytų pinigų sumų ir notaras dėl 19200 Lt išieškojimo išdavė vykdomąjį raštą, o dėl kito vekselio patarė kreiptis į teismą. Taigi A. N. nėra užkirsta galimybė ginti savo pažeistas teises civiline tvarka, o apgaulė, jeigu ir buvo panaudota, tai ne tokio pobūdžio ir pavojingumo, kad ją panaudojęs asmuo būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

Tačiau pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą dėl A. N. civilinio ieškinio, kadangi jį atmetė. BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, jog tais atvejais, kai kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Ši pirmosios instancijos teismo klaida ištaisytina, kadangi A. N. turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Nuteistasis savo skunde kelia tenkintų civilinių ieškinių pagrįstumo klausimą, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs byloje esančius duomenis, su apelianto motyvais nesutinka. Civiliniai ieškiniai pagrįsti byloje esančiais įrodymais, todėl pagrįstai tenkinti visa apimtimi. Nors apeliantas teigia, kad nukentėjusiajai O. J. pristatytos statybinės medžiagos kainavo 18800 Lt, taigi nukentėjusioji jam dar liko skolinga, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių apelianto teiginius. Tuo tarpu nukentėjusioji pagrindė tiek jai padarytos turtinės, tiek neturtinės žalos dydį, tiek ir išlaidas advokato darbui apmokėti. Skunde apeliantas nurodo, kad nukentėjusiajai O. L. pristatytos statybinės medžiagos kainavo 14800 Lt, tačiau nepateikia jokių tai patvirtinančių duomenų. Nukentėjusioji K. J. civiliniame ieškinyje reikalavo priteisti tą dalį iš A. R. sumokėtos sumos, kurios nepadengia atliktų darbų ir panaudotų medžiagų vertė, nustatyta atliekant ekspertizę. Šiuo atveju tai, jog ekspertizę atlikusio specialisto atestato galiojimas buvo keletą dienų pasibaigęs, ar tai, kad ekspertizę atliko privati įmonė nukentėjusiosios užsakymu, nesudaro pagrindo abejoti išvados duomenimis. Teisę pateikti svarius argumentus nuteistasis turėjo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, taip pat ir pateikdamas apeliacinį skundą, tačiau jo argumentai nelaikytini pagrįstais. Apeliantas, teigdamas, kad K. R. ieškinys tenkintas nepagrįstai, apskritai nenurodė nei kokias tiksliai statybines medžiagas pristatė nukentėjusiajam, nei kokius kiekius, nei kokia pinigų suma jas vertina, taigi jo teiginiai taip pat negali būti laikomi pagrįstais.

Nuteistojo bei nukentėjusiųjų K. J. ir S. P. apeliaciniuose skunduose keliamas A. R. paskirtos bausmės klausimas. Nuteistasis prašo bausmę sušvelninti, o nukentėjusieji – paskirti nuteistajam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymo neatidedant.

Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad skirdamas bausmę A. R., minėtas įstatymo nuostatas apylinkės teismas taikė tinkamai. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes.

Kaltės dėl padarytų nusikaltimų pripažinimo teismas pagrįstai nepripažino A. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kadangi BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta aplinkybė atsakomybę švelninančia pripažįstama tik tada, kai nustatomos abi jos sudedamosios dalys: ir prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, ir nuoširdus gailėjimasis. Visiškas kaltės pripažinimas paprastai suvokiamas kaip asmens paaiškinimai, duodami ikiteisminio tyrimo pareigūnams ar teismui, kuriais patvirtinamas jo padarytos veikos faktas, teisingai nusakomi šios veikos svarbiausi bruožai, ypatybės ir padarymo aplinkybės. Visiškas kaltės pripažinimas dažnai būna susijęs ir su gailėjimusi dėl padarytos nusikalstamos veikos, tačiau jam nėra tapatus. Gailėjimąsi gali išreikšti asmens savikritiškas požiūris į buvusį elgesį, krimtimasis dėl padarytos veikos, jos neigiamas vertinimas, taip pat poelgiai, kuriais kaltininkas stengiasi pašalinti ar sušvelninti savo veikos žalingus padarinius, pagelbėti nukentėjusiesiems ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2K-133/2013). Nagrinėjamu atveju A. R. kaltę pripažįsta tik dėl dalies nustatytų aplinkybių, tuo tarpu dėl esminio sukčiavimo sudėties požymio – apgaulės panaudojimo, kaltę neigia, todėl jo kaltės pripažinimą galima laikyti tik daliniu. Nors kaltės dėl vertimosi neteisėta ūkine veikla nuteistasis taip pat neneigė, tačiau nuoširdaus jo gailėjimosi dėl padarytų nusikalstamų veikų nenustatyta. Apeliantas skunde nurodo ir daugiau aplinkybių, kurios, jo manymu, turėtų švelninti jo atsakomybę, tačiau tokios aplinkybės, kaip sunki ekonominė situacija šalyje arba nepagrįstas nukentėjusiųjų pasitikėjimas kaltinamuoju, kaip tik rodo nuteistojo tikslą pasinaudoti sudėtinga situacija ir, pasiūlius žemesnes statybos darbų kainas, panaudojant apgaulę, sudarant patikimo verslininko įvaizdį, užvaldyti nukentėjusiųjų turtą.

Atsižvelgęs į tai, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad A. R. neteistas, baustas už administracinius teisės pažeidimus, psichikos sveikatos centro bei priklausomybės ligų centro įskaitoje neįrašytas, į tai, kad nusikalto pirmą kartą, veikdamas tiesiogine tyčia padarė apysunkes nusikalstamas veikas, už kiekvieną nusikalstamą veiką skyrė švelnesnes nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmes ir pagrįstai jas subendrino iš dalies sudėdamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad A. R., nors ir padarė aštuonias nusikalstamas veikas, bet nusikalto pirmą kartą, jo padaryti nusikaltimai nesusiję su smurto panaudojimu, jis, būdamas laisvėje, privalės dirbti ar užsiregistruoti darbo biržoje ir atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą, A. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsniu, atidėtas pagrįstai. Pažymėtina, jog teismas laisvės atėmimo bausmę A. R. atidėjo maksimaliam terminui ir skyrė pakankamai griežtus įpareigojimus.

Teisėjų kolegijos manymu, šiuo atveju laisvės atėmimo bausmė, atidedant jos vykdymą ir paskyrus įpareigojimus, gali užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus ne tik nubausti asmenį, padariusį nusikaltimą, bet ir apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir siekti, kad ateityje nuteistasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė nelaikytina nei per griežta, nei per švelnia, todėl nėra pagrindo ją keisti.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 328 straipsnio 4 punktu,

nutarė:

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokuroro Artūro Bužavo, nuteistojo A. R., nukentėjusiųjų A. N., K. J., S. P. apeliacinius skundus atmesti.

Pakeisti Jonavos rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį, kurioje A. N. civilinis ieškinys atmestas, ir A. N. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.