Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, eA-1408-502/2020

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2020-11-11
Bylos Nr.: eA-1408-502/2020
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-02771-2018-1
Bylos rūšis: administracinė byla
Instancija: Apeliacinė instancija
Rezultatas: Sprendimas paliktas nepakeistas

Teisėjai: Artūras Drigotas (pirm.), Dalia Višinskienė, Laimutis Alechnavičius
Atsakovas: Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos
Pareiškėjas: „Šypsenos dizainas“
Trečiasis asmuo: E. R.
Advokatai: Aivaras Gilys

Kategorijos

6.4.2Asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolė

Administracinė byla Nr. eA-1408-502/2020Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02771-2018-1Procesinio sprendimo kategorija 6.4.2 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. lapkričio 11 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Šypsenos dizainas“ skundą atsakovui Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (tretieji suinteresuoti asmenys – E. R., atstovaujama įstatyminės atstovės L. V., ir M. N.) dėl įsakymo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

1. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Šypsenos dizainas“ (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. T4-185-(1.34.) „Dėl E. R. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ (toliau – ir Įsakymas, skundžiamas įsakymas) 1 punktą su visais jo papunkčiais bei 4 punktą.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

2.1. Tarnyba pacientės E. R. (toliau – ir pacientė) atstovės skundo pagrindu atliko pareiškėjo pacientei teiktų sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą ir skundžiamu įsakymu nustatė, kad pacientei 2017 m. lapkričio 28 d. UAB „Šypsenos dizainas“ odontologijos klinikoje „Pilėnė“ (toliau – ir klinika) buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus. Nors skundžiamame įsakyme nurodoma, jog teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei buvo netinkamai pildyti medicininiai dokumentai, pareiškėjas, remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) praktika, pažymi, kad toks pažeidimas nėra pakankamas pagrindas daryti išvadą, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteiktos ne pagal kompetenciją ar kad pacientui buvo suteikta nekokybiška paslauga. Pacientės ligos istorijoje užfiksuoti visi reikiami medicininiai duomenys. Ligos istorijoje aiškiai nurodyti pacientės nusiskundimai, t. y. kad nuolatinis 22 dantis yra neišdygęs (horizontalioje padėtyje), todėl prašoma jį pašalinti. Tą patį konstatavo ir apžiūrą atlikęs gydytojas, įrašydamas minimą teiginį, jog 22 dantis yra spyglinis ir horizontalioje padėtyje, t. y. neišdygęs. Priimdamas sprendimą šalinti minimą dantį, gydytojas rėmėsi ne tik pacientės mamos prašymu, atliktos apžiūros duomenimis, tačiau ir kitais objektyviais duomenimis – pacientės burnos panoramine rentgenograma ir 3D tomograma. Gydymo planas šiuo atveju nebuvo reikalingas, nes chirurginis gydymas (danties rovimas), kurį suteikė gydytojas M. N., nebuvo ilgalaikis procesas, kurį reikėtų suplanuoti etapais, bet vienkartinė invazinė procedūra, kurią atlikus klinikoje pacientės vienkartinio vizito metu, gydymas ir buvo baigtas. Pacientė būtent su tuo tikslu ir prašymu (dėl danties rovimo) ir atvyko į kliniką, t. y. žinojo ir suprato, koks gydymas jai bus suteiktas.

2.2. Tarnybos padaryta išvada, kad gydytojas M. N. netinkamai informavo pacientę apie numatytą atlikti intervencinę procedūrą, yra nepagrįsta. Pacientės atstovė pasirašė asmens sveikatos istorijoje, kad sutinka, jog būtų atlikta invazinė procedūra. Nors klinikos naudojama pacientės sutikimo forma neatitinka teisės aktų reikalavimų (dėl to klinika ir neginčija Tarnybos rekomendacijų dėl šios dokumentacijos sutvarkymo), tačiau tai nereiškia, jog pacientė nebuvo tinkamai informuota apie jai atliktą invazinę procedūrą.

2.3. Pacientei iki atvykstant į kliniką prieš tai nebuvo taikytas joks ortodontinis gydymas. Joks teisės aktas neįpareigoja gydytojo burnos chirurgo tokiu atveju turėti gydytojo ortodonto siuntimo ar rekomendacijų. Priešingai, pagal teisės aktų reikalavimus, burnos chirurgas privalo mokėti diagnozuoti ir gydyti, be kita ko, ir dantų raidos ir dygimo sutrikimus, virškomplektinius dantis bei turi teisę rauti dantis ir jų šaknis, taip pat operaciniu būdu šalinti dantis ir jų šaknis bei jų užuomazgas. Būtent dantų dygimo sutrikimams priskiriama pacientės patologija. Tokiu būdu burnos chirurgas veikė savo kompetencijos ir normos ribose. Tarnyba nepasitelkė šios srities specialisto (gydytojo burnos chirurgo), kad įvertintų klinikoje suteikto gydymo kokybę.

2.4. Ginčijamame Įsakyme nėra jokių motyvų, kuriais remdamasi Tarnyba daro išvadą, kad pavojus ar reali žala paciento sveikatai nagrinėjamu atveju buvo nustatytos. Pareiškėjas bei joje dirbantis gydytojas sutinka su kai kuriais konstatuotais dokumentacijos trūkumais bei įsipareigoja nurodytus trūkumus pašalinti ir įgyvendinti nurodomas rekomendacijas, tačiau netinkamu dokumentacijos pildymu negali būti ir nebuvo sukeltas nei pavojus, nei žala pacientės sveikatai. Toks pavojus ar žala įmanoma tik betarpiškais gydytojo intervenciniais veiksmais su paciento kūnu, tačiau nagrinėjamu atveju gydytojo burnos chirurgo atlikta intervencija pacientės sveikatai žalos nesukėlė. Gydytojas šiuo atveju atliko tokį chirurginį gydymą, kokio ne tik pageidavo pacientės motina, bet ir kokio reikalavo medicininė burnos būklė. Tarnybos įsakymo rezoliucinės dalies 4 punktas, įpareigojantis atlikti gydytojo M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą, turi taip pat būti panaikintas, kadangi tokiam patikrinimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Atsiliepimas

3. Atsakovas Tarnyba atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Gydytojui M. N. buvo žinoma apie pacientės ortodontinį gydymą, tačiau gydytojas, neturėdamas siuntimo ir remdamasis vien tik pacientės mamos, kuri neturi odontologinių žinių, teiginiais, atliko invazinę procedūrą. Tai, kad gydytojas rėmėsi išskirtinai pacientės mamos prašymu, įrodo įrašai pacientės medicininėje dokumentacijoje. Lieka neaišku, kodėl gydytojas, būdamas įsitikinęs, kad viską atliko savo kompetencijos ribose (kaip teigia skunde teismui), vėliau dar kartą atskiru raštu įsipareigojo nemokamai gydyti pacientę iki 19 metų bei elektroninio susirašinėjimo su pacientės motina metu nurodė atsiprašantis už įvykusį atsitikimą.

3.2. Pagal pareiškėjo nurodomas aplinkybes, gydytojas teikė ne vienkartinę invazinę procedūrą pagal motinos prašymą / ortodonto siuntimą, tačiau pats įvertino pacientės dantų būklę ir nustatė diagnozę bei priėmė sprendimą šalinti nuolatinį dantį (tai yra sudarė gydymo planą). Todėl pareiškėjo teiginys, kad buvo suteikta tik vienkartinė procedūra, kuriai nereikėjo sudaryti tyrimų ir gydymo plano, yra nelogiškas ir nepagrįstas.

3.3. Gydytojas rengėsi rauti nuolatinį dantį 10 metų pacientei. 22-asis dantis – tai antras viršutinis dantis, nuolat matomas dantis, todėl sprendimas rauti šį nuolatinį dantį, net ir esant poreikiui, yra drastiškas bei turi esminę ir negrįžtamą reikšmę paciento išvaizdai bei sukandimui, todėl akivaizdu, kad pacientė ir jos motina turėjo būti išsamiai informuotos apie tokio sprendimo pasekmes bei galimas komplikacijas. Gydytojas tokiai procedūrai neturėjo ortodonto siuntimo, nežinojo, koks tolimesnis gydymas (dantų korekcija) bus taikomas pacientei, kokios bus taikomos dantų tiesinimo technologijos ir kokią įtaką tam darys gydytojo sprendimas šalinti dantį.

3.4. Tarnyba neturėjo ir negalėjo konstatuoti, kad pacientei gydytojo veiksmais buvo padaryta žala. Institucija, kompetentinga nustatyti priežastinį ryšį, susijusį su pacientui padaryta žala sveikatai, yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad Tarnyba turi teisę reikalauti patikrinti sveikatos priežiūros specialistų profesinę kompetenciją, jeigu buvo nustatyti šių specialistų profesinės veiklos trūkumai, galėję lemti ar lėmę žalą ar pavojų pacientų sveikatai. Įstatymas nereikalauja konstatuoti pacientui sukeltos žalos, tačiau vien tokios žalos prielaida gali būti pagrindas kreiptis dėl gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo. Nagrinėjamu atveju Įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų rimtumas buvo pakankamas pagrindas kreiptis dėl gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo. Ginčijamu Įsakymu buvo tik inicijuota gydytojo burnos chirurgo M. N. profesinės kompetencijos patikrinimo procedūra. Šiuo metu profesinės kompetencijos vertinimo procedūra tik pradėta, nėra žinomos šio vertinimo išvados. Tai yra atskira vertinimo procedūra ir jei ateityje pareiškėjas nesutiks su vertinimo išvadų pagrindu priimtais sprendimais, jis juos galės skųsti atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka.

4. Trečiasis suinteresuotas asmuo E. R., atstovaujama įstatyminės atstovės L. V., atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Trečiasis suinteresuotas asmuo atsiliepime nurodė, kad:

4.1. Pacientei odontologijos klinikoje 2017 m. lapkričio 28 d. buvo teikiamos sveikatos priežiūros (odontologinės) paslaugos. Į kliniką pacientė atvyko su mama dėl viršutinio žandikaulio kairės pusės antro pieninio danties (62) rovimo. Gydytoja ortodontė rekomendavo kuo skubiau pašalinti pacientei viršutinio žandikaulio kairės pusės antrą pieninį dantį (62), kuris trukdė dygti viršutinio žandikaulio kairės pusės antram nuolatiniam dančiui (22). Gydytoja ortodontė kaip gerą burnos chirurgą rekomendavo M. N. Gydytojas M. N., apžiūrėjęs pateiktas pacientės dantų panoraminę ir 3D tomografinę nuotraukas, jokių papildomų klausimų nepateikė. Kai danties šalinimo procedūra buvo baigta, pacientės mama apžiūrėjo pašalintą dantį, tuomet paaiškėjo, kad gydytojas vietoje viršutinio žandikaulio kairės pusės antro pieninio danties išrovė antrą nuolatinį dantį. Tą patį vakarą gydytojas M. N. sutiko padaręs klaidą ir raštu pareiškėjos vardu įsipareigojo, kad pareiškėjas nemokamai gydys pacientę iki jai sukaks 19 metų. Dėl netekto 22 danties pacientei yra reikalingas ortodontinis gydymas, kuriuo siekia pašalinti neigiamas neteisėtų veiksmų pasekmes. Pacientei dėl netinkamai suteiktų odontologinių paslaugų rekomenduota šalinti nuolatinį 12 bei pieninius 53, 62, 63 dantis, o sudygus visiems nuolatiniams dantims spręsti dėl tolimesnio ortodontinio gydymo.

4.2. Pacientės asmens sveikatos priežiūros istorijoje nėra įrašyti jos turėti nusiskundimai. Neįrašęs nusiskundimų, gydytojas neturėjo galimybės priimti sprendimo dėl nuolatinio danties šalinimo ir tinkamai prieš procedūrą informuoti apie tai pacientės mamos bei gauti jos informuoto sutikimo. Pacientės asmens sveikatos istorijoje nenurodyti jokie objektyvūs jos apžiūros duomenys, nėra nurodyta net pacientės dantų būklė ir dantų formulė su patologiniais dantų ir burnos ertmės pokyčiais, nėra jokio įrašo apie tai, kad M. N. išaiškino pacientės mamai chirurginės operacijos/ invazinės/ intervencinės procedūros esmę, jų alternatyvas, pobūdį, tikslus, žinomas ir galimas komplikacijas, kitas aplinkybes, kurios galėjo turėti įtakos apsisprendimui sutikti arba atsisakyti procedūros, taip pat galimus padarinius atsisakius numatomos procedūros. Pacientės asmens sveikatos istorijoje nenustatyta pacientės diagnozė, nėra surašytas gydymo planas. Pats M. N. pripažino, jog atvejis buvo sudėtingas ir kėlė klausimų net tarp kompetentingų tos srities specialistų, tačiau sprendimą šalinti nuolatinį dantį priėmė pats, neturėdamas gydytojo ortodonto kvalifikacijos. Taigi M. N. atliko ne vienkartinę invazinę procedūrą, bet priėmė sprendimą dėl ortodontinio gydymo būdo, kuris yra ilgalaikis.

4.3. Ginčijamo įsakymo 4 punktas pavesti Tarnybos paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vedėjui organizuoti M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą yra pagrįstas. Vien pasitvirtinusi prielaida, kad specialisto veikla sukėlė pavojų paciento sveikatai, yra pakankama Tarnybai patikrinti jo profesinę kompetenciją. Šiuo atveju M. N. veiksmai sukėlė ne tik pavojų pacientės sveikatai, bet ir realią žalą.

II.

5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2019 m. vasario 1 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. T4-185-(1.34.) 1.4 papunktį ir 4 punktą. Teismas priteisė pareiškėjui UAB „Šypsenos dizainas“ iš atsakovo Tarnybos 379,49 Eur bylinėjimosi išlaidų.

6. Teismas pažymėjo, kad byloje ginčas kilęs dėl Tarnybos Įsakymo 1 punkto su visais jo papunkčiais bei 4 punkto teisėtumo ir pagrįstumo.

7. Teismas, spręsdamas ginčą, vadovavosi Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 58 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 58 straipsnio 2 dalimi, 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, LVAT praktika tokios kategorijos bylose.

8. Teismas nustatė, kad Tarnyba 2018 m. liepos 20 d. protokole užfiksavo aplinkybę, jog buvo atliktas UAB „Šypsenos dizainas“ asmens sveikatos priežiūros prieinamumo ir kokybės patikrinimas. Tarnybos 2017 m. liepos 20 d. ataskaitoje Nr. D17-181-(1.27) (toliau – ir Ataskaita) užfiksuotos neplaninio asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo išvados, o šios Ataskaitos pagrindu Tarnyba ginčijamu Įsakymu nustatė, kad pacientei 2017 m. lapkričio 28 d. pareiškėjo odontologijos klinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus taisyklių reikalavimus ir kyla pagrindas atlikti pareiškėjo darbuotojo profesinės kompetencijos patikrinimą.

9. Teismas, pasisakydamas dėl ginčijamo Įsakymo 1.1, 1.2, 1.3 papunkčių teisėtumo ir pagrįstumo, kuriais konstatuota, kad gydytojas M. N. neaprašė medicininiuose dokumentuose pacientės nusiskundimų, objektyvių tyrimo duomenų (pacientės apžiūros duomenų), nesurašė gydymo plano; 2017 m. lapkričio 28 d. teikiant asmens sveikatos priežiūros paslaugas gydytojas M. N. neužtikrino tinkamo sveikatos priežiūros sutarties formos pildymo, neužpildė privalomų šios sutarties priedų; 2017 m. lapkričio 28 d. gydytojas M. N. teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas netinkamai informavo pacientę apie numatytą atlikti intervencinę procedūrą bei tinkamai neįformino pacientės sutikimo tokiai procedūrai (danties pašalinimui), pacientės atstovė pasirašė asmens sveikatos istorijoje, kad sutinka, jog būtų atlikta invazinė procedūra, nors medicininiuose dokumentuose nebuvo įrašytos diagnozės, surašyto gydymo plano, nesant įvardintos numatytos atlikti intervencinės procedūros, vadovavosi Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 17 straipsnio 3 dalimi, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 46 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-970 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir Medicinos norma) 11.1, 11.4 papunkčiais, UAB „Šypsenos dizainas“ direktoriaus 2015 m. rugsėjo 22 d. įsakymu Nr. 2-D patvirtintos Medicininių dokumentų pildymo tvarkos 3 punktu (pirmą kartą besikreipiančiam pacientui užpildomi objektyvaus tyrimo duomenys, įdėtiniame lape į ambulatorinę kortelę atliekami gydytojo įrašai užfiksuojant paciento nusiskundimus, objektyvios paciento apžiūros aprašymą, preliminarią ar galutinę diagnozę užrašant ją pilnais žodžiais sudaromas preliminarus ar galutinis gydymo planas), 6 punktu (pacientas savo susipažinimą su vidaus tvarkos taisyklėmis bei informaciniuose lapuose apie gydymo procedūrą pateikta informacija raštu patvirtina sutikime dėl sveikatos priežiūros), UAB „Šypsenos dizainas“ darbo tvarkos taisyklių 54.11 papunkčiu (įtvirtina odontologo pareigą tvarkyti odontologijos praktikos dokumentus teisės aktų nustatyta tvarka, analizuoti savo darbo rezultatus).

10. Teismas nustatė, kad UAB „Šypsenos dizainas“ direktoriaus 2009 m. rugpjūčio 1 d. įsakymu Nr. 67 patvirtintoje sutartyje Nr. 4821, kurią 2017 m. lapkričio 28 d. pasirašė pacientės įstatyminė atstovė, nurodyta, jog gydytojas odontologas įsipareigoja dokumentuoti gydymo eigą, aprašant pagrindinių ir pagalbinių tyrimų rezultatus. Be to, sutartyje taip pat nurodyta, kad sutarties priedai yra tyrimo ir gydymo planas. Nustatyta, kad pacientės vardu užvesta asmens sveikatos istorijos knygelė, lentelėje „Objektyvaus tyrimo duomenys“ gydytojo burnos chirurgo padarytų žymų nėra. Pacientės asmens sveikatos istorijoje 2017 m. lapkričio 28 d. užfiksuotas įrašas, kad mama norėjo, jog būtų pašalintas antras nuolatinis dantis (22), kuris yra spyglinis, horizontalioje padėtyje, to prašo ortodontas; taip pat pažymėta, kad infiltracinėje nejautroje pašalintas dantis (22), įvertinus 3D rentgeno nuotrauką. Pacientės mama tokį gydytojo įrašą patvirtino savo parašu. Žemiau minėto įrašo asmens sveikatos istorijos kortelėje užfiksuotas gydytojo burnos chirurgo sakinys: „mama pasirodo turėjo omenyje antrą pieninį dantį. Klinika paveda gydyti pacientę iki jai sueis 19 metų už dyką.“. Teismo vertinimu, atsakovas pagrįstai konstatavo pareiškėjo padarytus pažeidimus, užfiksuotus ginčijamo Įsakymo 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiuose. Iš pacientės medicininių dokumentų matyti, kad pareiškėjo klinikoje medicininiai dokumentai buvo pildyti ne pagal nurodytus teisės aktų reikalavimus. Asmens sveikatos istorijoje užfiksuotas tik pacientės mamos nusiskundimas (prašymas) dėl 22 danties, kuris yra spyglinis, horizontalioje padėtyje, ištraukimo, pažymėta, kad toks dantis pašalintas, dar vienas įrašas byloja apie vėliau paaiškėjusį kitokį mamos prašymą. Šiame įdėtiniame asmens sveikatos istorijos lape nėra nurodytas gydytojo burnos chirurgo objektyvios paciento apžiūros aprašymas, iš kurio būtų galima matyti objektyvią pacientės dantų situaciją, o ne vien pacientės mamos prašymą. Iš tokio asmens sveikatos istorijoje pateikto pacientės dantų būklės aprašymo nėra visiškai aišku kokia apskritai yra pacientės dantų būklė, dėl kokios priežasties šalinamas dantis (22), taigi nėra užfiksuota konkreti pacientės diagnozė. Nors iš pateiktos rašytinės medžiagos matyti, kad UAB „Šypsenos dizainas“ sudaryti burnos chirurgijos ligų, dantų traumų diagnostikos bei gydymo protokolai (ligų, procedūrų sąrašai, kodai), pagal kuriuos danties rovimas ar operacinis šalinimas žymimas atitinkamais kodais, tačiau pacientės asmens sveikatos istorijoje diagnozės pagal nurodytus kodus nėra nurodyta.

11. Teismas pažymėjo, kad gydymo plano pacientės asmens sveikatos istorijoje apskritai nėra, nors toks dokumentas yra privalomas pagal UAB „Šypsenos dizainas“ vidines patvirtintas Medicininių dokumentų pildymo tvarką bei direktoriaus įsakymu patvirtintą sutartį Nr. 4821. Teismas M. N. argumentą, kad gydymo plano šiuo atveju nereikėjo, nes buvo atliekamas vienkartinis veiksmas, vertino kaip nepagrįstą, nes, pirma, tokio dokumento sudarymą imperatyviai nustato nurodyti teisės aktai, antra, net ir vienkartinis gydymo veiksmas lemia atitinkamas tolimesnes pasekmes, tolimesnius galimus gydymo metodus. Pacientės atstovė nurodė, kad sutinka, jog būtų atlikta invazinė procedūra, nors medicininiuose dokumentuose nebuvo įrašytos diagnozės, surašyto gydymo plano, todėl trečiojo suinteresuoto asmens atstovė iš esmės sutiko su atliekama procedūra, t. y. 22 danties išrovimu, tačiau nesant visiškai užpildytų medicininių dokumentų, toks sutikimas nebuvo pagrįstas šių medicininių dokumentų pagrindu. Nors M. N. teismo posėdžio metu išreiškė poziciją, kad medicininiai dokumentai galėjo būti užpildyti netinkamai, tačiau laikė tai formaliu pažeidimu, teismas sprendė, kad nurodytų teisės aktų pažeidimams konstatuoti užtenka nustatyti, kad dokumentai nebuvo užpildyti pagal įtvirtintą tvarką. Todėl vien medicininių dokumentų netinkamo užpildymo faktas yra pagrindas konstatuoti Tarnybos 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiuose nurodytus pažeidimus. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, kad pareiškėjo klinikoje pacientės atžvilgiu medicininiai dokumentai nebuvo tvarkomi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ginčijami Tarnybos Įsakymo 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiai su juose konstatuotais pareiškėjo pažeidimais yra pagrįsti bei teisėti.

12. Teismas, pasisakydamas dėl Įsakymo 1.4 papunkčio, kuriuo konstatuota, kad 2017 m. lapkričio 28 d. gydytojas M. N. teikdamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, turėdamas gydytojo burnos chirurgo kvalifikaciją, nediagnozavo pacientės sveikatos būklės pagal gydytojo chirurgo kompetenciją (medicininiuose dokumentuose nėra nurodyta diagnozė) bei neturėdamas gydytojo ortodonto rekomendacijų/siuntimo dėl pacientės gydymo taktikos, objektyviais duomenimis nepagrindęs savo sprendimo dėl 22 danties pašalinimo, pašalino pacientei nuolatinį (22) dantį, pažymėjo, kad vien atsakovo konstatuota aplinkybė, jog gydytojas burnos chirurgas pašalino pacientei nuolatinį (22) dantį neturėdamas gydytojo ortodonto rekomendacijų/siuntimo dėl pacientės gydymo taktikos, nesudaro pagrindo teigti, jog M. N. priimdamas sprendimą išrauti dantį (22) veikė ne savo kompetencijos ribose. Teismas, įvertinęs Medicinos normos 12.4.4, 12.4.5, 12.3.26 papunkčius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintą Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašą, nurodė, kad gydytojo burnos chirurgo veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra įpareigojimo gydytojui burnos chirurgui prieš priimant sprendimą rauti dantį ir prieš raunant jį turėti kito gydytojo ortodonto siuntimą ar rekomendaciją, tokį sprendimą priimti ir veiksmą atlikti gali savarankiškai pats gydytojas burnos chirurgas. Be to, teismo teigimu, nagrinėjamu atveju aktuali ta aplinkybė, kad iš byloje esančios medžiagos, šalių pateiktų paaiškinimų matyti, jog tiek pačiam gydytojui, tiek pacientei ir jos įstatyminei atstovei buvo akivaizdu, kad į gydytoją kreiptasi todėl, nes tokią rekomendaciją išreiškė gydytojas ortodontas. Ši aplinkybė tai pat užfiksuota pateiktuose elektroniniuose laiškuose, kuriuose gydytoja ortodontė nurodo kreiptis į gydytoją burnos chirurgą M. N. Pastarajam taip pat buvo aišku, jog pacientė atėjo prieš tai pasikonsultavusi su gydytoja ortodonte, nes asmens sveikatos istorijos įrašas patvirtina, kad „mama norėjo, jog būtų pašalintas antras nuolatinis dantis (22), kuris yra spyglinis, horizontalioje padėtyje, to prašo ortodontas“.

13. Teismas, vertindamas, ar formalus diagnozės neįrašymas į medicininius dokumentus gali būti pagrindas laikyti, jog asmens sveikatos priežiūra teikė nekokybiškas paslaugas, vadovavosi Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalimi, pagal kurią kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklius ir jų turinio reikalavimus nustato sveikatos apsaugos ministras, taip pat 2 straipsnio 8 dalimi, apibūdinančia kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų sampratą. Teismas pažymėjo, kad sveikatos apsaugos ministras nėra priėmęs poįstatyminio teisės akto dėl kokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų rodiklių ir jų turinio. Esant tokioms aplinkybėms, teismo vertinimu, nebuvo jokio pagrindo daryti išvadą dėl nekokybiškų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo. Teismas akcentavo, kad pagal LVAT išaiškinimą byloje dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės, nesant poįstatyminio teisės akto nurodančio, kokie rodikliai apsprendžia kokybišką sveikatos priežiūros paslaugą, tvirtinimas, kad vien medicininių dokumentų pildymo pažeidimas lėmė nekokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą – teisiškai nepagrįstas (LVAT 2014 m. spalio 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1533/2014).

14. Atsižvelgdamas į tai, teismas pareiškėjos reikalavimą dėl Tarnybos Įsakymo 1.4 papunkčio panaikinimo tenkino, laikant, kad jis priimtas nesant teisinio pagrindo, t. y. pirma, gydytojo burnos chirurgo veiksmai priimant sprendimą dėl danties išrovimo nesant oficialaus gydytojo ortodonto siuntimo teisės aktų reikalavimams neprieštarauja, antra, nesant patvirtintų kriterijų, pagal kuriuos galėtų būti įvertinta teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, vien medicininių dokumentų formos ir turinio trūkumai nėra pagrindas teigti, kad iš esmės pacientei medicinos paslaugos buvo teiktos nekokybiškai.

15. Teismas, pasisakydamas dėl Įsakymo 4 punkto, kuriuo pavesta Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vedėjui organizuoti gydytojo burnos chirurgo profesinės kompetencijos patikrinimą, vadovavosi Sveikatos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gruodžio 21 d.), 4 punktu, kuris įtvirtina, kad reikalavimą patikrinti specialisto profesinę kompetenciją turi teisę pateikti įstaigos teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų valstybinę kontrolę atliekančios institucijos, kurioms tokią teisę suteikia Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, jeigu jos nustatė: 1) kad specialisto veika sukėlė pavojų ar padarė žalą paciento sveikatai; 2) kad specialistas dėl sveikatos būklės negali atlikti savo pareigų. Teismas pažymėjo, kad nurodyta tvarka nedetalizuoja kaip pasireiškia specialisto sukeltas pavojus ar sveikatai padaryta žala. Pagal Lietuvių kalbos žodyną pavojus – tai gresianti nelaimė, žala, o žala – nuostolis, eibė, antroji žodžio žala reikšmė – liga, negalia. Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 2 punktas, apibūdinantis pacientui galbūt padarytą turtinę ir neturtinę žalą, nurodo, kad atlygintina paciento sveikatai padaryta (turtinė ir neturtinė) žala – tai pakenkimas paciento sveikatai, jo sužalojimas ar mirtis, atsiradę dėl sveikatos priežiūros paslaugas teikusio asmens neteisėtos kaltos veikos. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad siekiant nustatyti pagrindą gydytojo chirurgo M. N. profesinei kvalifikacijai patikrinti turėjo būti konstatuota, jog jo veiksmai, t. y. 2017 m. lapkričio 28 d. pašalinimas pacientės nuolatinio (22) danties, pakenkė pacientės sveikatai, lėmė jos sužalojimus ar mirtį, arba, sukelto pavojaus kontekste, galėjo lemti tokias pasekmes. Teismas pastebėjo, kad Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendimu Nr. 56-103 konstatavo, kad žala sveikatai, teikiant skundžiamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas pacientei UAB „Šypsenos dizainas“, nebuvo padaryta, todėl pacientės mamos prašymas atlyginti žalą netenkintas. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija nurodytame sprendime konstatavo, kad chirurginis 22 danties pašalinimas atliktas savalaikiai, gydytojo burnos chirurgo kompetencijos ribose, pašalinęs 22 dantį gydytojas burnos chirurgas pacientei žalos sveikatai nepadarė. Taip pat nustatyta, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmai 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 18/01-411 nurodė aplinkybes, jog 22 danties atstatymas į dantų lauką pacientei būtų pareikalavęs sudėtingo ir ilgo ortodontinio gydymo su mažai tikėtina gydymo sėkme, tuo metu pašalinus 22 dantį, burnoje liko sveikas pieninis dantis 62, todėl jis gali išbūti pacientės burnoje ilgą laiką be jokių papildomų gydymo procedūrų.

16. Teismas, išanalizavęs nurodytą rašytinę medžiagą, padarė išvadą, kad nėra objektyvaus pagrindo teigti, jog savaiminis 22 danties išrovimas laikytinas jai padaryta žala ar toks danties išrovimas lėmė pacientei kilsiantį pavojų sveikatai. Pacientės pateikti ambulatorinės kortelės duomenys patvirtina tik tai, kad pacientė gydosi pas odontologą, tačiau byloje nėra jokios rašytinės medžiagos, kuri patvirtintų, jog pats savaime 22 danties išrovimas buvo nereikalingas, netikslingas ir sukėlė žalą ar galėjo sukelti rimtas sveikatos problemas. Teismas pažymėjo, kad Tarnyba ginčijamame Įsakymo 4 punkte taip pat nemotyvavo kokia žala ar pavojus sveikatai kilo pacientei. Tarnyba, pacituodama Tvarkos nuostatas, laikė tai savaiminiu pagrindu atlikti gydytojo burnos chirurgo profesinės kompetencijos patikrinimą, tačiau tokios savo sprendimo dalies visiškai nesusiejo su nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Todėl teismas sprendė, kad pareiškėjo skundo teiginiai dėl Įsakymo 4 punkto yra pagrįsti, o 4 punktas yra neteisėtas.

17. Teismas, pasisakydamas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, vadovavosi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos (toliau – ir ABTĮ) 40 straipsnio 1, 5 dalimis, 41 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7, 8.2, 8.19, 9 punktais. Teismas, įvertinęs, kad pareiškėjo skundas tenkintas iš dalies, patenkinant 62,5 proc. pareiškėjo skundo reikalavimų, pareiškėjui UAB „Šypsenos dizainas“ iš atsakovo Tarnybos priteisė 379,49 Eur bylinėjimosi išlaidų už susipažinimą su Tarnybos raštu bei prie jo pridėta ataskaita bei įsakymo projektu, paaiškinimų dėl šių projektų pakeitimo rengimą ir atstovavimą Tarnybos posėdyje, už konsultaciją dėl profesinės kompetencijos patikrinimo tvarkos, už skundo parengimą.

III.

18. Atsakovas Tarnyba apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

18.1. Gydytojo burnos chirurgo kompetencija apibrėžta Medicinos normoje. Vadovaujantis šios normos nuostatomis, danties rovimas priklauso gydytojo burnos chirurgo kompetencijai ir jis tą gali atlikti vadovaudamasis savo paties žiniomis ir patirtimi. Tarnyba niekada šio fakto neginčijo. Tačiau nagrinėjamu atveju svarbi yra ta aplinkybė, jog pacientė į gydytoją burnos chirurgą kreipėsi ne tiesiogiai, o būtent pagal gydytojo ortodonto rekomendaciją. Nepaisant to, jog gydytojas M. N. akivaizdžiai suprato, jog pacientei yra / bus taikomas ortodontinis gydymas, nepareikalavo gydytojo ortodonto siuntimo, kuriame būtų aiškiai suformuluotas ortodontinio gydymo planas ir nurodyta, kurie dantys trukdo jį įgyvendinti (kuriuos burnos chirurgas turėtų išrauti). Gydytojas M. N., nebūdamas gydytoju ortodontu, negalėjo savarankiškai įvertinti, ar išrautą dantį nebuvo įmanoma nukreipti į tinkamą vietą pritaikant ortodontinį gydymą. Lietuvos medicinos normos MN 47:2014 „Gydytojas ortodontas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. gruodžio 31 d. įsakymu Nr. V-1468, 4 punkte nustatyta, kas yra gydytojas ortodontas, 9.13 papunktyje nustatyta gydytojo ortodonto pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, jog gydytojas M. N. nėra gydytojas ortodontas, akivaizdu, jog jis negali žinoti visų technikų ir galimybių nukreipti netinkamoje vietoje išaugusį dantį. Gydytojas burnos chirurgas ir ortodontas privalo dirbti bendradarbiaujant, kiekvienas savo kompetencijos ribose. Nagrinėjamu atveju gydytojas burnos chirurgas, žinodamas apie planuojamą ortodontinį gydymą, nesiėmė jokių veiksmų, siekdamas tinkamai išsiaiškinti pacientės pasirinkto ortodonto gydymo planą, remdamasis vien tik pacientės motinos, neturinčios medicininio išsilavinimo, žodžiais, išrovė nuolatinį dantį 10 metų pacientei. Sutikimo dėl sveikatos priežiūros paslaugų teikimo formos reikalavimų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 8 d. įsakymu Nr. V-184, 9 punkte nustatyti konkretūs reikalavimai sutikimo dėl chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros atlikimo formai, tarp jų tai, jog turi būti aiškiai, suprantama forma paaiškinama ketinamos atlikti chirurginės operacijos, invazinės ir (ar) intervencinės procedūros alternatyvių diagnostikos ir gydymo metodų esmė, tikslai, kiekvieno toje įstaigoje taikomo diagnostikos ir gydymo metodo ypatumai, rizikos ir kitos paciento apsisprendimui svarbios aplinkybės. Vertinant M. N. įrašą po atliktos procedūros, akivaizdu, jog pacientės (jos motinos) informavimas apie planuojamą invazinę procedūrą bet kokiu atveju nebuvo pakankamas, todėl ir sutikimas negali būti laikomas tinkamu. Teismas, konstatuodamas, jog M. N. veikė tinkamai, visiškai nevertino ir nepasisakė dėl jo daug kartų išreikšto savo kaltės dėl netinkamai atliktos procedūros pripažinimo. Atsižvelgiant į šiuos faktus, Tarnyba turėjo pagrįstą teisę konstatuoti, kad buvo pažeista pacientės teisė į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, tai yra Įsakymo 1.4 papunktis buvo priimtas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus įvykio aplinkybės bei vadovaujantis galiojančiais teisės aktais.

18.2. Įsakymo 1.4 papunktyje nustatytas pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai, todėl ir Įsakymo 4 punktas, kuriuo Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vedėjui pavesta organizuoti gydytojo burnos chirurgo profesinės kompetencijos patikrinimą, yra pagrįstas ir turi būti paliktas galioti. Teisės aktai, reglamentuojantys Tarnybos kompetenciją, nesuteikia jai įgaliojimų ir nepriskiria funkcijų, susijusių su priežastinio ryšio nustatymo klausimų nagrinėjimu. Taigi Tarnyba nenustatinėja priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ar neveikimo, galėjusių sukelti ar sukėlusių neigiamas pasekmes asmens sveikatai, ir konkrečių sukeltų pasekmių, taigi ir nevertina, ar atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmai ar neveikimas turėjo ar galėjo turėti įtakos konkrečioms atsiradusioms pasekmėms. Tarnyba neturėjo ir negalėjo konstatuoti, kad pacientei gydytojo veiksmais buvo padaryta žala. Institucija, kompetentinga nustatyti priežastinį ryšį, susijusį su pacientui padaryta žala sveikatai, yra Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija. Atsižvelgiant į tai, jog Tarnyba ir Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija vykdo skirtingas ir priima viena kitos nepaneigiančias išvadas, teismas nepagrįstai siejo Tarnybos teisę organizuoti M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą su Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisijos konstatuojama žala. Nagrinėjamu atveju Įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų rimtumas buvo pakankamas pagrindas kreiptis dėl gydytojo profesinės kompetencijos patikrinimo. Įsakymu buvo tik inicijuota gydytojo burnos chirurgo profesinės kompetencijos patikrinimo procedūra. Šiuo metu profesinės kompetencijos vertinimo procedūra tik pradėta, nėra žinomos šio vertinimo išvados. Tai yra atskira vertinimo procedūra ir jei ateityje pareiškėjas nesutiks vertinimo išvadų pagrindu priimtais sprendimas, jis juos galės skųsti atitinkamų teisės aktų nustatyta tvarka. Tarnyba teisingai, pagrįstai nustatė visus Įsakyme nurodytus pažeidimus bei parinko tinkamą ir proporcingą nustatytiems pažeidimams poveikio priemonę – organizuoti gydytojo burnos chirurgo M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą.

Atsiliepimas

19. Pareiškėjas ir trečiasis suinteresuotas asmuo M. N. atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą prašo Tarnybos apeliacinį skundą atmesti; priteisti pareiškėjo UAB „Šypsenos dizainas“ patirtas advokato pagalbos išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie pagrindiniai argumentai:

19.1. Atsakovas ignoravo Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatą tiek priimdamas Įsakymą, tiek ir grįsdamas savo apeliacinį skundą. Reikalauti ortodonto siuntimo gydytojui burnos chirurgui nenustato joks teisės aktas. Tokio teisės akto nei ginčo Įsakyme, nei apeliaciniame skunde nenurodo ir atsakovas. Pagal Medicinos normą gydytojas M. N., nebūdamas gydytoju ortodontu, galėjo savarankiškai įvertinti, ar išrautą dantį nebuvo įmanoma nukreipti į tinkamą vietą pritaikant ortodontinį gydymą. Jei burnos chirurgas šalina dantį, tai jis veikia kaip burnos chirurgas, o ne kaip ortodontas, net jei kai kuriais atvejais toks gydymas (chirurginis) iš tiesų gali būti sudėtinė ir kitokio gydymo (taip pat ir ortodontinio) dalimi. Tačiau net ir tokiu atveju, jokios pareigos reikalauti ortodonto siuntimo teisės aktai nenustato, o gydytojas burnos chirurgas turi pareigą ir teisę pats diagnozuoti dantų dygimo sutrikimus ir juos gydyti chirurginiu būdu. Ir priešingai, jei burnos chirurgas būtų mėginęs daiginti ortodontinių priemonių pagalba neišdygusį dantį (pvz., breketais), tai būtų akivaizdus kompetencijos viršijimas, nes burnos chirurgas neturi kompetencijos tokio gydymo taikyti. Šiuo atveju ortodontinis gydymas pacientei apskritai nebuvo net pradėtas taikyti net ir gydytojų ortodontų, kadangi gydytojos ortodontės konsultacijos, teiktos pacientės motinai elektroniniu paštu, negali būti laikomas ortodontiniu gydymu.

19.2. Sprendimas šalinti šį dantį buvo mediciniškai pagrįstas ir teisingas. Tai, jog medicininiu požiūriu gydytojas chirurgas priėmė tinkamą sprendimą, įrodo ir Žalos nustatymo komisijos išvados, kuriose teigiama, kad chirurginis 22 danties šalinimas atliktas savalaikiai, gydytojo burnos chirurgo kompetencijos ribose, gydymo planas aiškus, nes 22 dantis virškomplektinis ir jo ortodontinis gydymas būtų neperspektyvus. Iš esmės tą patį konstatavo ir Odontologų rūmai, konstatuodami, jog 22 danties atstatymas į dantų lanką šiai pacientei būtų pareikalavęs sudėtingo ir ilgo ortodontinio gydymo su mažai tikėtina tokio gydymo sėkme. Gydytojas parinko tinkamą ir klinikine prasme pagrįstą gydymo taktiką (22 danties šalinimas), nes nuolatinis užstrigęs 22 dantis buvo itin nepalankioje padėtyje ir jo gydymo prognozė būtų buvusi labai abejotina – galima nauda būtų buvusi ženkliai mažesnė už galimą žalą ir komplikacijų riziką.

19.3. Atsakovas cituoja tik dalį gydytojo pacientės motinai parašytų teiginių, kurių pagalba, ištraukus iš konteksto, mėgina juos aiškinti gydytojo nenaudai. Siekis taikiai spręsti kilusį konfliktą ir atsiprašymas bei gydytojo rūpestingumas negali būti vertinami, kaip gydymo nekokybiškumo ar netinkamumo pripažinimas. Net ir tuo atveju, jei gydytojas kokia nors forma būtų pripažinęs, kad jis viršijo savo kompetenciją ir suteikė nekokybiškas paslaugas, Tarnyba negalėtų vien tik tokio pripažinimo pagrindu daryti išvadas apie suteiktų paslaugų nekokybiškumą, jei medicininė dokumentacija ir kiti įrodymai patvirtina priešingai, kaip ir yra šiuo atveju.

19.4. Nepagrįsti atsakovo teiginiai ir apie tai, kad pacientė ir jos motina nebuvo tinkamai informuotos apie ketinamą atlikti gydymo procedūrą. Pacientės atstovė (mama) pasirašė asmens sveikatos istorijoje, kad sutinka, jog būtų atlikta invazinė procedūra. Be to, pacientė atvyko į kliniką jau pati turėdama aiškų ir konkretų tikslą – pašalinti dantį, t. y. žinodama kokia invazinė procedūra jai, tikėtina (jei tam bus medicininės indikacijos), bus atliekama. Todėl gydytojui apžiūros metu įvertinus burnos būklę, panoraminę ir kompiuterinę 3D rentgenogramas, visa tai aprašius asmens sveikatos istorijoje, po šiuo įrašu pasirašydama pacientės įstatyminė atstovė suprato jos dukrai ketinamos atlikti invazinės procedūros esmę, t. y. buvo tinkamai apie tai informuota. Taip pat pacientės įstatyminė atstovė pati betarpiškai kartu su gydytoju dalyvavo apžiūrint pacientę, nurodydama vizito tikslą, ir vertinant panoraminę rentgenogramą, o neužtenkant duomenų, pateikė ir 3D tomogramą, tuo pačiu aiškiai suvokdama, kas ir kodėl planuojama atlikti. Be to, teismas pagrįstai rėmėsi LVAT praktika apie tai, jog vien medicininių dokumentų pildymo pažeidimas nėra pagrindas konstatuoti nekokybišką asmens sveikatos priežiūros paslaugos suteikimą.

19.5. Atsakovas neteisingai aiškina Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatą. Iš įstatymo formuluotės matyti, jog nustačius gydytojo (ar gydymo įstaigos) veiklos trūkumus, pakanka nustatyti žalos ar pavojaus sveikatai galimybę dėl tokių veiklos trūkumų ir šių aplinkybių visuma būtų pakankamas pagrindas tikrinti gydytojo profesinę kvalifikaciją. Tačiau iš įstatymo formuluotės akivaizdu ir tai, kad netgi tuo atveju, jei Tarnyba remiasi vien tik žalos ar pavojaus sveikatai prielaida, kaip nurodo atsakovas, ta prielaida turi būti tinkamai motyvuota, nurodant ir kokią potencialią žalą ar pavojų sveikatai galėjo sukelti nustatyti veiklos trūkumai, ir kokie konkrečiai veiklos trūkumai tai nulėmė. Nagrinėjamu atveju nei Ataskaitoje, nei Įsakyme nėra apskritai jokių motyvų, kuriais remdamasi Tarnyba daro išvadą, kad šios aplinkybės (pavojus ar reali žala paciento sveikatai) nagrinėjamu atveju yra nustatytos. Vien jau tai yra pagrindas panaikinti šį Įsakymo punktą (nes jis yra nemotyvuotas). Apie tai, kas konkrečiai lėmė atsakovo sprendimą tikrinti gydytojo kvalifikaciją galima spręsti tik iš atsakovo atsiliepimo į skundą ir iš paties apeliacinio skundo, kad sprendimą tikrinti gydytojo kvalifikaciją lėmė „Įsakymo 1 punkte nurodytų pažeidimų rimtumas”. Kokiais kriterijais reikėtų matuoti tą pažeidimų „rimtumą“ neaišku, nes, kaip minėta, jokių kokybės kriterijų poįstatyminiais aktais nėra nustatyta. Tačiau neaišku ir kokius bei kodėl pažeidimus atsakovas pats laiko „rimtais“, o kokius „nerimtais“. To nežinant, neįmanoma patikrinti tokio sprendimo pagrįstumo. Tai, jog pacientei nebuvo nei padaryta žalos, nei sukeltas tokios žalos ar pavojaus jos sveikatai, gydytojo veiksmais (jau nekalbant apie dokumentų pildymo trūkumus, kuriais apskritai sukelti pavojaus sveikatai sunkiai įmanoma, nebent jie lemtų netinkamus gydymo veiksmus), įrodo į bylą pateiktos Žalos nustatymo komisijos išvados bei Odontologų rūmų raštas. Nepagrįsti atsakovo teiginiai apie tai, kad Tarnyba nenustatinėja priežastinio ryšio tarp atliktų veiksmų ar neveikimo, galėjusių sukelti ar sukėlusių neigiamas pasekmes asmens sveikatai, ir konkrečių sukeltų pasekmių, taigi ir nevertina, ar atitinkami asmens sveikatos priežiūros įstaigos ar konkretaus asmens sveikatos priežiūros specialisto veiksmai ar neveikimas turėjo ar galėjo turėti įtakos konkrečioms atsiradusioms pasekmėms. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 straipsnio 1 dalies 5 punkto kontekste, būtent tai ir turi padaryti Tarnyba, t. y. nustatyti visas šiame punkte nurodytas gydytojo kvalifikacijos patikrinimo sąlygas. Jei Tarnyba pati nekompetentinga nustatyti kurios nors iš šių sąlygų, ji gali remtis kitų institucijų išvadomis. Taigi Įsakymo rezoliucinės dalies 4 punktas, įpareigojantis atlikti gydytojo M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą, teismo panaikintas pagrįstai, kadangi tokiam patikrinimui nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos 2018 m. liepos 23 d. įsakymo Nr. T4-185-(1.34.) „Dėl E. R. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų“ dalies (1 punkto), kuriuo nustatyta, kad pacientei E. R. 2017 m. lapkričio 28 d. UAB „Šypsenos dizainas“ odontologijos klinikoje „Pilėnė“ buvo teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos pažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimus, įvardytus 1.1, 1.2, 1.3, 1.4 papunkčiuose, ir 4 punkto, kuriuo pavesta Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vedėjui organizuoti gydytojo burnos chirurgo M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą, teisėtumo.

21. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Tarnybos Įsakymo 1.4 papunktį ir 4 punktą. Teismas konstatavo, kad klinikoje pacientės atžvilgiu medicininiai dokumentai nebuvo tvarkomi pagal teisės aktų reikalavimus, todėl ginčijami Įsakymo 1.1, 1.2, 1.3 papunkčiai su juose konstatuotais pareiškėjo pažeidimais yra pagrįsti bei teisėti, o jų naikinti teismas neturi pagrindo.

22. Atsakovas Tarnyba nesutinka su ta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą. Atsakovo nuomone, Tarnyba teisingai, pagrįstai nustatė visus Įsakyme nurodytus pažeidimus bei parinko tinkamą ir proporcingą nustatytiems pažeidimams poveikio priemonę – organizuoti gydytojo burnos chirurgo profesinės kompetencijos patikrinimą.

23. Vadovaujantis ABTĮ 140 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumas ir teisėtumas tikrinamas neperžengiant apeliacinio skundo ribų. Byloje nenustatytos ABTĮ 140 straipsnio 2 dalyje nurodytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos. Todėl šios bylos apeliacinėje proceso stadijoje pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertinamas atsižvelgiant tik į apeliaciniame skunde akcentuojamus argumentus.

24. Administracinių teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas, nagrinėdamas skundą dėl Tarnybos, pagal savo kompetenciją atlikusios asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę, priimto individualaus administracinio akto teisėtumo ir pagrįstumo, turi patikrinti tokio sprendimo priėmimo procedūrą ir atitiktį teisės aktų reikalavimams. Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo atlikto bylos faktinių ir teisinių aplinkybių vertinimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. rugsėjo 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-2583-520-2016; 2019 m. sausio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-67-552/2019). Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę vykdančios institucijos sprendimo taikyti (netaikyti) asmens sveikatos priežiūros įstaigai kontrolės priemones bei sankcijas, administracinis teismas neatlieka vertinimo tais klausimais, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai (diagnozių nustatymo, tyrimų vertinimo, gydymo taktikos parinkimo ir pan.), nes tai yra už teismo kompetencijos ribų. Teismas kiekvienu atveju turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014; 2015 m. rugsėjo 30 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-1302-525/2015; 2017 m. balandžio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-551-756/2017).

25. Tarnybos atliekamos asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolės tikslas – nustatyti, ar sveikatos priežiūros įstaigos paslaugas teikia (teikė) pagal teisės aktų reikalavimus ir, atsižvelgiant į kontrolės rezultatus, pagal kompetenciją taikyti įstatyme numatytas kontrolės priemones ir siekti, kad būtų pašalinti nustatyti teisės aktų pažeidimai ir kad jie nepasikartotų ateityje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. gruodžio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-1287/2014).

26. Ginčijamo Įsakymo 1.4 punkte konstatuota, kad 2017 m. lapkričio 28 d. gydytojas M. N., turėdamas gydytojo burnos chirurgo kvalifikaciją, nediagnozavo pacientės sveikatos būklės pagal gydytojo burnos chirurgo kompetenciją (medicininiuose dokumentuose nėra nurodytos diagnozės) bei neturėdamas gydytojo ortodonto rekomendacijų/siuntimo dėl pacientės gydymo taktikos, objektyviais duomenimis nepagrindęs savo sprendimo dėl nuolatinio 22 danties pašalinimo, pašalino pacientei nuolatinį (22) dantį. Minėtais veiksmais M. N. pažeidė Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 3 straipsnio 1 dalies (pacientas turi teisę į kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas) reikalavimus, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. gruodžio 12 d. įsakymu Nr. V-970 patvirtintos Lietuvos medicinos normos MN 44:2005 „Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 11.1 papunkčio, kad gydytojas burnos chirurgas privalo verstis odontologijos praktika pagal gydytojo burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, nurodytą šios medicinos normos VII skyriuje, reikalavimus.

27. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai apibrėžęs nagrinėjamo ginčo ribas, teisingai aiškindamas ir taikydamas aktualius ginčui teisės aktus (Medicinos normos 12.4.4, 12.4.5, 12.3.26 papunkčius, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2008 m. birželio 28 d. įsakymu Nr. V-636 patvirtintą Siuntimų asmens sveikatos priežiūros paslaugoms gauti išdavimo, įforminimo ir atsakymų pateikimo tvarkos aprašą), detaliai įvertino byloje nustatytas aplinkybes, be kita ko, įvertinęs, kad teisės aktai neįtvirtina įpareigojimo gydytojui burnos chirurgui kreiptis dėl informacijos pas gydytoją ortodontą prieš priimant sprendimą dėl atitinkamo danties rovimo ar operacijos atlikimo, turėti kito gydytojo ortodonto siuntimą ar rekomendaciją, pagrįstai nusprendė, kad vien Tarnybos konstatuota aplinkybė, jog gydytojas burnos chirurgas pašalino pacientei nuolatinį (22) dantį neturėdamas gydytojo ortodonto rekomendacijų/siuntimo dėl pacientės gydymo taktikos, nesudaro pagrindo teigti, kad gydytojas M. N. priimdamas sprendimą išrauti dantį (22) veikė ne savo kompetencijos ribose. Pirmosios instancijos teismas taip pat įvertinęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 2 straipsnio 8 dalies, 3 straipsnio 2 dalies nuostatas aptartų aplinkybių kontekste padarė pagrįstą išvadą, kad vien medicininių dokumentų formos ir turinio trūkumai nėra pagrindas teigti, kad iš esmės pacientei medicinos paslaugos buvo teiktos nekokybiškai. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su pirmosios instancijos teismo vertinimais sutinka.

28. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovo Tarnybos apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, kad Įsakymo 1.4 papunktis buvo priimtas tinkamai ir išsamiai išnagrinėjus įvykio aplinkybes.

29. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad konkrečių gydytojų veiksmų (neveikimo) atitikties sąžiningo, protingo ir atidaus profesionalo veiksmų standartui klausimas reikalauja specialiųjų žinių, todėl tik patys konkrečios specifinės srities specialistai gali įvertinti, ar konkrečioje situacijoje buvo elgtasi adekvačiai pagal visas diagnostikos ir gydymo galimybes. Sprendžiant dėl gydytojų veiksmų teisėtumo, reikšmingi įrodymai yra teismo medicinos ekspertizės išvada, taip pat rašytiniai įrodymai, kuriuose pateikiami duomenys, gauti atlikus reikalingus tyrimus ir pritaikius specialiąsias žinias, atitinkamos srities specialistų paaiškinimai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-337/2013; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-560-686/2016).

30. Tarnyba, siekdama įvertinti, ar gydytojas M. N. priimdamas sprendimą išrauti dantį (22) elgėsi pagal gydytojo burnos chirurgo profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, nesikreipė į specialiųjų žinių turinčius medicinos specialistus ir tai lėmė nepagrįstas Tarnybos išvadas.

31. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad medicinos specialistų pagalba pasinaudojo kitos institucijos – Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, kurių išvadomis dėl pacientei suteikto gydymo tinkamumo medicininiu požiūriu ir rėmėsi pirmosios instancijos teismas priimdamas sprendimą.

32. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija, dėl išvadų, reikalaujančių specialių žinių, dėl pareiškėjo skundžiamų sveikatos priežiūros paslaugų, pasitelkė viešosios įstaigos Panevėžio miesto odontologijos poliklinikos specialistus. Pacientų sveikatai padarytos žalos nustatymo komisija 2018 m. rugpjūčio 30 d. sprendime Nr. 56-103 konstatavo, kad chirurginis 22 danties šalinimas atliktas savalaikiai, gydytojo burnos chirurgo kompetencijos ribose, pašalinęs 22 dantį gydytojas burnos chirurgas pacientei žalos sveikatai nepadarė. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, kurie savo išvadas grindė taip pat specialių žinių turinčių specialistų pagalba (gydytojos ortodontės, medicinos mokslų daktarės atlikto pacientės klinikinio įvertinimo pagrindu), 2018 m. spalio 25 d. raštu Nr. 18/01-411 nurodė, jog 22 danties atstatymas į dantų lauką pacientei būtų pareikalavęs sudėtingo ir ilgo ortodontinio gydymo su mažai tikėtina gydymo sėkme, tuo metu pašalinus 22 dantį, burnoje liko sveikas pieninis dantis 62, todėl jis gali išbūti pacientės burnoje ilgą laiką be jokių papildomų gydymo procedūrų. Odontologų rūmai konstatavo, jog gydytojas M. N., įvertinęs panoraminę bei 3D rentgeno nuotraukas, savo kompetencijos ribose (pagal Lietuvos medicinos normos MN 44:2005 “Gydytojas burnos chirurgas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ 12.3.26 p. – mokėti diagnozuoti ir gydyti dantų raidos ir gydymo sutrikimus) priėmė sprendimą šalinti netaisyklingoje padėtyje esantį ir neišdygusį 22 dantį. Pacientės mama UAB „Šypsenos dizainas“ odontologijos klinikoje „Pilėnė“ buvo iš anksto žodžiu supažindinta su invazine procedūra, galimomis komplikacijomis, nes tai patvirtino pasirašiusi medicininiuose dokumentuose. Odontologų rūmai taip pat nurodė, kad gydytojas burnos chirurgas M. N. parinko tinkamą ir klinikine prasme pagrįstą gydymo taktiką (22 danties šalinimas), nes nuolatinis užstrigęs 22 dantis buvo itin nepalankioje padėtyje ir jo gydymo prognozė būtų buvusi labai abejotina – galima nauda būtų buvusi ženkliai mažesnė už galimą žalą ir komplikacijų riziką. Pažymėjo, kad gydytojos ortodontės susirašinėjimas su pacientės mama vertintinas kaip patariamojo pobūdžio informacija, suteikta geranoriškumo pagrindais, bet ne kaip gydytojo ortodonto konsultacija dėl užstrigusio 22 danties gydymo taktikos.

33. Taigi šios institucijų išvados paneigia Tarnybos išvadas, kad Įsakymo 1.4 papunktyje nustatytas pažeidimas buvo konstatuotas pagrįstai.

34. Pasisakydama dėl Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo atsakovo kompetencijai priskirtų poveikio priemonių kontroliuojamai įstaigai taikymo, kolegija pažymi, kad tokios priemonės įstatymo yra įvardijamos kontrolės priemonėmis ir sankcijomis. Šios poveikio priemonės yra nurodytos Sveikatos priežiūros įstatymo 53 straipsnyje. Be to, įstaigų veiklą kontroliuojančių valstybės institucijų (atsakovo) teisės yra specialiai aptartos Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 58 straipsnio 1 dalyje. Šiame įstatyme nurodytos įstaigų veiklą kontroliuojančios valstybės institucijos taiko įstaigoms kontrolės priemones ir sankcijas, atsižvelgdamos į pažeidimo, kurio pagrindu taikoma kontrolės priemonė, turinį (58 straipsnio 2 dalis).

35. Atsižvelgdama į Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 53 ir 58 straipsnių normas, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. sausio 28 d. įsakymu Nr. 58 (aktuali teisės akto redakcija, galiojanti nuo 2012 m. gruodžio 21 d. iki 2020 m. sausio 1 d.) 4.1.1 papunktį, kuris skundžiamo Įsakymo 4 punkte nurodytas teisiniu sprendimo priėmimo pagrindu inicijuoti profesinės kompetencijos patikrinimo procedūrą, be kita ko, įvertinusi rašytinę medžiagą, šios nutarties 27–33 punktuose išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad Įsakymo 4 punktas, kuriuo pavesta Tarnybos Paslaugų kokybės priežiūros skyriaus vedėjui organizuoti gydytojo burnos chirurgo M. N. profesinės kompetencijos patikrinimą teisės taikymo požiūriu negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu.

36. Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė materialiosios ir proceso teisės normas, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, atsakovo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Pareiškėjas atsiliepime į apeliacinį skundą pateikė prašymą priteisti pareiškėjo UAB „Šypsenos dizainas“ patirtas advokato pagalbos išlaidas. Išlaidas grindžia 2019 m. kovo 18 d. išrašyta PVM sąskaita faktūra už teisines paslaugas – atsiliepimo į apeliacinį parengimą, ir 2019 m. kovo 18 d. lėšų pervedimo nurodymu, kad UAB „Šypsenos dizainas“ advokatui Aivarui Giliui sumokėjo 363 Eur, bei atstovavimo sutartimi.

38. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Šio straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalis nustato, jog šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 (2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) 7 punkte nustatyta, kad rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Šių Rekomendacijų 8.11 punkte numatyta, kad už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis koeficientais yra 1.3. Atsižvelgiant į Lietuvos statistikos departamento skelbiamą užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio dydį, kuris 2018 m. III ketvirtį (už atsiliepimą į apeliacinį skundą apmokėta 2019 m. kovo mėn.) sudarė 935,7 Eur, darytina išvada kad pareiškėjo prašoma priteisti 363 Eur suma neviršija maksimalaus galimo priteisti užmokesčio dydžio – 1 216,41 Eur (935,7 Eur x 1,3).

40. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjo atstovo rengto procesinio dokumento turinį, pateiktus įrodymus dėl byloje patirtų išlaidų, taip pat atsižvelgiant į Rekomendacijose įtvirtintus principus, darytina išvada, kad pareiškėjo naudai iš atsakovo Tarnybos priteisiama 363 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40, 41 straipsniais, 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2019 m. vasario 1 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Pareiškėjui uždarajai akcinei bendrovei „Šypsenos dizainas“ iš atsakovo Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteisti 363 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) atstovavimo išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis AlechnavičiusArtūras DrigotasDalia Višinskienė