Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje Ž. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

jis 2011 m. vasario 22 d. apie 20 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu ištempė D. B. į prieškambarį, kur, nukentėjusiajam bandant atsistoti, vieną kartą kumščiu sudavė nukentėjusiajam D. B. į nosį, o šiam nuo minėto smūgio nukritus ant grindų, ne mažiau kaip penkis kartus spyrė į sėdmenis, į liemens sritį ir į pilvą, tokiais veiksmais padarydamas nukentėjusiajam D. B. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį trauminiu kairio inksto plyšimu, lydimu kraujo išsiliejimo ir hematomos susidarymo bei išorinio kraujavimo su šlapimu, ir šono odos nubrozdinimu bei podinėmis kraujosruvomis veido poakių srityse, dėl ko nukentėjusiojo D. B. sveikata sutriko ilgiau kaip 10 dienų, bet jam nebuvo nustatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje nurodytų padarinių.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis Ž. B. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis buvo bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tačiau jam būnant jokio konflikto su nukentėjusiuoju nebuvo. Jis matė, kad D. B. atsikėlė iš lovos, krito į spintą, voliojosi po virtuvę, tualetą, buto šeimininkė, kaip vėliau sužinojo, vardu S., pasakė, jog jai viskas atsibodo. Jis jai pasiūlė iškviesti policiją. Atvažiavusi policija nukentėjusįjį D. B. išsivežė. Po kiek laiko jis sužinojo, kad dėl jo nukentėjusysis parašė pareiškimą. Jam būnant bute, D. B. buvo neblaivus, nesusigaudė, kur esąs, buvo „lyg kosmose“. Tame bute jis pats ieškojo savo sugyventinės E. Š., kad ši sumokėtų skolas „(duomenys neskelbtini) “ ir padengtų kitus įsiskolinimus už pusę buto. Prieš tai jis kartu su E. Š. pardavė butą, jis sumokėjo dalį savo skolų, E. Š. taip pat buvo likę kažkiek susimokėti. Todėl jis jos ir ieškojo. E. Š. tėvas A. K. jam pasakė, jog E. Š. yra bute (duomenys neskelbtini), todėl jis ir nuėjo į minėtą butą. Jam duris atidarė buto šeimininkė S.. Paklausus, kur yra E., ji parodė, kad pastaroji miegamajame guli lovoje. Viskas miegamajame buvo sumėtyta, buvo kažkoks jovalas, mėtėsi antklodės, buvo pilna butelių. Jis pradėjo E. Š. žadinti, kuri „šnekėjosi su angelais“. E. Š. buvo girta. Jam pradėjus kelti E. Š., pamatė, kad sujudėjo šalia jos buvusios antklodės ir išlindo žmogus – nukentėjusysis. Pastarasis buvo su kelnaitėmis ir maike. Atsistojęs D. B. trenkėsi į spintą. D. B. stovėdamas sulaužė duris ir įkrito į spintą. Paskui S. jam pasakė, kad tai sugyventinis ar vyras, bet jis į tai nekreipė dėmesio. Šiaip ne taip D. B. atsikėlė, ėjo ramstydamasis ir trankydamasis į duris, atrodo, į tualetą. Girdėjosi triukšmas ir iš tualeto, matyt, jame D. B. griuvinėjo. Po to D. B. nuėjo į virtuvę, iš kur girdėjosi dūžtantys buteliai. Jis sulaukė S. iškviestų pareigūnų, D. B. išėjęs su pareigūnais laiptinėje nugriuvo ir pareigūnai nukentėjusįjį išsitempė. Jo paties pareigūnai tik paklausė, kas jis yra. Jis atsakė, jog yra E. Š. sugyventinis ir daugiau pareigūnai jo nebeklausinėjo. Jis nepastebėjo, ar keldamasis iš lovos D. B. turėjo kokių sužalojimų. D. B. veidas buvo apdraskytas, bet jam tas buvo neįdomu. Jo manymu, D. B. jį apkalba, E. Š. yra pikta ant jo todėl, kad jis ją paliko. E. Š. yra mėgėja išgerti. Jis pats alkoholio nevartoja. Įvykio metu buvo jis, S., E. Š. ir nukentėjusysis. Buvo į butą įkišusi galvą kaimynė, po to atėjo du policininkai.

Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis D. B. parodė, kad jis pastoviai bute, esančiame (duomenys neskelbtini), negyvena. Su S. Ž. po Naujųjų metų išsiskyrė kaip ir galutinai, prieš tai dažnai būdavo isšisikyrę dėl alkoholio vartojimo. Valentino dienos proga jis simboliškai Simonai nusiuntė pasveikinimą, o ji paprašė ateiti. Jam jos pagailo ir jis nuėjo į minėtą butą. Ten rado jau girtą E. Š.. Jis nuėjo su mintimi, kad išgers vieną dieną ir grįš namo. Tačiau, kadangi yra alkoholikas, „užsikabino“. E. Š. jo prašė nueiti į parduotuvę, iš pradžių jis turėjo savų pinigų, vėliau E. Š. kaišiojo savo kortelę. Paskui jam buvo pusiau koma, tas dienas tai atsimena, tai neatsimena, „veidai eina ten“, porą žmonių iš matymo prisimena, jis atsikeldavo, išgerdavo ir vėl eidavo miegoti. Ten buvo R., jiems gėrimų atnešdavo, atrodo, V. M.. Tuo metu, kai atėjo Ž. B., S. Ž. buvo atsikėlusi, o E. Š. ir jis dar gulėjo. Ž. B. sakė E. Š. eiti pas tėvą, susimokėti kažkokias skolas už butą, tampė E. Š., o ši šaukė, kad ji niekur neis, kad ją muša. Iš pradžių kaltinamasis su E. Š. kalbėjo normaliai, griežtai, norėjo ją nutempti namo. E. Š. atsakius, kad ji niekur neis, jis norėjo išeiti iš kambario. Paskui buvo tokia pauzė, jis gal norėjo išeiti iš kambario, ir Ž. B. pradėjo jį pulti. Jis nelabai atsimena, kaip jį ištraukė iš lovos, atsimena, kad Ž. B. jį nutempė į koridorių ir ten apspardė. Tai jis jau tiksliai įsidėmėjo. E. Š. ir S. Ž. šaukė, kad nereikia jo liesti, kad jis ne prie ko. Sunkiai pamena, kada atvyko policija, jis jau buvo sumuštas, tik norėjo greičiau iš to buto ištrūkti, nesvarbu, kur. S. Ž. nuo jo buvo paslėpusi drabužius ir telefoną, jis dėl to pats negalėjo išeiti iš buto. Pamena, kad policininkai jį pristatė į nakvynės namus. Žino, kad S. Ž. dėl jo skundėsi. Jis S. Ž. nemušė. Jį patį mušė kaltinamasis. Jis tame bute jautėsi nesaugus. Įvykio metu jis kaltinamąjį matė pirmą kartą. Su E. Š. po įvykio iš viso nesimatė. Su S. Ž. po įvykio jis taip pat ilgai nebendravo, paskui kartais pabendraudavo, ji sakė, kad Ž. B. mušdavo E. Š., bet S. Ž. nėra patikimas šaltinis. Jis pats anksčiau S. Ž. yra sudavęs porą antausių. Jis nežino, kodėl Ž. B. jį sumušė, gal kad jis netrukdytų pastarajam susitvarkyti su E. Š.. Jis nemano, kad Ž. B. jį sumušė pavyduliaudamas. Jis kartu su E. Š. gulėjo apsirengęs, o E. Š. susirietusi gulėjo kitame lovos gale. Jis gulėjo su maikute ir kelnaitėmis, nelabai kreipė dėmesio į savo darbužius. S. Ž. veidas buvo apdraskytas. Tai padarė ne Ž. B.. S. Ž. nagais pati draskydavosi veidą. Po įvykio jam policijoje pasidarė bloga. Po to jį nuvedė į tualetą, jis pamatė, kad šlapinasi su krauju. Iki ateinant kaltinamajam į S. Ž. butą jokių sveikatos sutrikimo požymių nejuto. Jis neprisimena, kur gavo pirmą smūgį iš Ž. B., jam svarbu tai, kad atgavo sąmonę. Jis nenugriuvo į spintą. Jis tiksliai kontakto neprisimena, jam papasakojo, kas matė, jog jį trenkė galva į spintą, sudaužė veidrodį. Jis ikiteisminio tyrimo metu sakė tiesą. Jis prisimena, kad, kuomet norėjo praieti pro Ž. B., pastarasis jį griebė, o to momento, kad jį trenktų į spintą, jis negali garantuoti. Jis neatsimena, ar Ž. B. jį mušė lovoje. Būna smulkmenų, kurių jis neatsimena. Jis negali pasakyti, ar tuo metu atsikėlė, ar kai jį sumušė, jis nuėjo į tualetą. Jam viskas buvo „rūke“. Buvo tik viena mintis – greičiau iš ten dingti. Pareiškime policijai jis parašė tiesą. Jis neatsimena, kaip jį gulintį lovoje mušė, bet atsimena, kaip jį ant grindų spardė. Jei atsimintų, papasakotų smulkiai. Bet jei neatsimena, nereiškia, kad jį reikia daužyti. Jis po įvykio gulėjo Greitosios pagalbos ligoninėje, o po poros dienų S. Ž. paguldė į Gerosios Vilties gatvėje esantį narkologinį dispanserį. S. Ž. buvo pas jį atėjusi į ligoninę, bet jis ant jos supyko ir ją išvarė. Tuo metu, kai jį mušė Ž. B., S. Ž. ir E. Š. šaukė, ragino baigti. Jis po to buvo visas kruvinas, jam sakė, kad ant grindų visur „kraujai buvo“.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja S. Ž. parodė, kad ji gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji ir E. Š. bei D. B. turi alkoholizmo problemų, ji stengiasi gydytis, bet tuo metu jos bute buvo užgėrimas, kuriame visi trys dalyvavo. Ž. B., kurį ji tuomet pamatė pirmąjį kartą, atėjo į jos butą ieškoti E. Š.. Ji nežino, iš kur Ž. B. gavo jos buto adresą. Atėjęs Ž. B. pradėjo reikalauti iš E. pinigų, ją mušti, paskui ištraukė D. B. iš lovos. Jai buvo viskas nusibodę, pernelyg daug buvo betvarkės. D. B. buvo girtas, Ž. B. pastarąjį ištraukė iš lovos, trenkė į spintą, sudužo veidrodis, paskui ištempė į koridorių. Atėjus Ž. B., nukentėjusysis gulėjo toje pačioje lovoje su E. Š.. Iš pradžių kaltinamasis trankė per veidą E. Š., kuri jo prašė nemušti. Paskui ji matė kaltinamojo veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu. Ž. B. ištraukė D. B. iš lovos, ant spintos buvo veidrodis, taip „galvą taukš“ ir sudužo, nukrito tas veidrodis. Paskui nukentėjusįjį kaltinamasis ištempė į koridorių. Ji pati tuo metu buvo šoke, kvietė policiją. Kuomet kaltinamasis nukentėjusįjį ištempė į koridorių, šiam trenkė iš kumščio ir iš kojų. Ji neskaičiavo, kiek buvo suduota smūgių, bet buvo trenkta ir į galvą, ir į pilvą, o paskui ir iš kojų. Tuo metu nukentėjusysis gulėjo, jis „vos atsikeldavo ir vėl“. Kaltinamasis nukentėjusiajam spyrė daugiau nei vieną kartą. Kaltinamasis nukentėjusiajam spyrė į pilvo sritį ir į galvą, nes nukentėjusysis apsitaškė kraujais, paskui ji nuo sienos kraują nuplovė. E. Š. tai matė, pastaroji sėdėjo „apsinešusi“ ant lovos. Kuomet viskas vyko jau koridoriuje, į butą buvo atėjęs R. Š.. Kaltinamasis ir jam pasiūlė, ar jis nenorėtų gauti. Ji įvykio bute metu kaltinamąjį Ž. B. matė pirmą kartą. Yra dar kita byla, kurioje aiškinamasi, kaip nuo E. Š. banko kortelės buvo nuimti pinigai. Tuos pinigus nuimdavo ir Ž. B., ji kartu su juo buvo nuėjusi nuimti pinigų. Ji minėtoje byloje yra įtariamoji. Tolesnio teismo posėdžio metu atsakydama į teismo, gynėjo ir prokuroro klausimus liudytoja S. Ž. parodė, kad D. B. gulėjo miegamajame ant lovos, E. Š. gulėjo per vidurį, o ji pati gulėjo nuo lango pusės. Gali būti, kad kuomet Ž. B. atėjo, jos buto durys buvo atrakintos, to ji tiksliai neatsimena. Atėjus kaltinamajam ir pradėjus kelti triukšmą, ji atsikėlė ir vaikščiojo po koridorių, kambarį. Viskas vyko labai greitai. E. Š. taip pat pakilo ir apsvaigusi atsisėdo ant lovos krašto. Tuomet Ž. B. E. Š. užsipuolė dėl kažkokių pinigų ir griebė E. Š. už plaukų. Ž. B. sudavė smūgius E. Š., D. B. tuo metu dar gulėjo. E. Š. prašė jos nemušti. Kaltinamojo Ž. B. atliktas pirmas veiksmas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo D. B. ištraukimas iš lovos ir veidrodžio sudaužymas. Veidrodis kabojo ant išorinių spintos durų, o Ž. B. nukentėjusįjį D. B. pakėlė ir trenkė į spintą. D. B. nugriuvo, veidrodis nukrito, po to Ž. B. D. B. paėmė už rūbų ir tempė į koridorių. Nukentėjusysis stengėsi tik atsiklaupti ir bandyti atsistoti, bet vėl gaudavo smūgį iš Ž. B.. Ž. B. smūgius sudavė iš rankos ir iš kojos, D. B. apsipylė kraujais. Kol atvažiavo policija, D. B. ir liko gulėti ant žemės. Ji neskaičiavo ir negali pasakyti, kiek D. B. buvo suduota smūgių. Koridoriuje Ž. B. spardė nukentėjusįjį D. B.. Viskas baigėsi tuo, kad ji paprašė, jog D. B. nusiplautų kraują, nes buvo gavęs į nosį ir pasipylė kraujas, grindys, sienos buvo kruvinos. Nukentėjusįjį kaltinamasis šiek tiek apstumdė ir vonioje. Ji policiją kvietė todėl, kadangi buvo išsigandusi dėl visos tos betvarkės. Ji ieškojo pagalbos. Teisiamajame posėdyje išklausius skambučio į Bendrąjį pagalbos centrą garso įrašą, S. Ž. parodė, kad įraše užfiksuotas jos balsas. Tuo metu jos galvoje buvo chaosas, ji nežinojo į ką kreiptis, „kas mušė, ką mušė, man pačiai buvo va“. Ji šio skambučio metu pasakė ne visą tiesą. Pagalbos reikėjo ne D. B. ar Ž. B., bet jai, kad būtų sutvarkytas visas chaosas. Atvykę policijos pareigūnai išsivežė D. B.. Ji nepamena, ar atvykusiems policininkams sakė, jog ją gynė Ž. B.. Ji nurodė asmenį policijai, kurį reikia išvežti – D. B., kuris buvo visas kruvinas. Tai ji padarė todėl, kad buvo išsigandusi Ž. B.. Ž. B. policininkams pasakė, kad ją gynė, ji išsigando, norėjo, kad visi dingtų ir policijos paprašė išvežti D. B., bet polcininkams ji nesakė, kad D. B. yra agresorius. Ji galvojo, kad policija jai padės „visame kame“. Ji buvo nurodžiusi policijos pareigūnui D. G., kad D. B. sugadino jos turtą, išlaužė spinteles. Bet po to ji D. B. atleido. Policijos pareigūnams ji nurodė, kad ją sumušė draugas, tas draugas, tai – D. B.. Bet D. B. prieš ją nekėlė rankų, jos nedraskė. Tuo metu su D. B. ji buvo apispykusi. Ji tikėjosi, kad atvykusi policija iškvies greitąją medicinos pagalbą. Ji kalbėjo ekspromtu, kaip jai tada „susirodė“.

Apklausta teisiamajame posėdyje liudytoja E. Š. parodė, kad, kuomet į butą įsiveržė kaltinamasis Ž. B., jie trise – ji, D. B. ir S. Ž. gulėjo plačioje lovoje. Prieš tai jie išgėrė. Duris kaltinamajam atidarė S. Ž.. Įsiveržęs kaltinamasis pradėjo ją stumdyti, trenkė į spintą, spintos vedrodis sudužo, paskui ją įtraukė į kitą kambarį, uždarė duris ir liepė, maždaug sėdėk ir tylėk. Ji pati prieš tai buvo kaltinamojo ne kartą sumušta, todėl bijojo net cyptelėti. Paskui ji girdėjo tik triukšmą kaip vyko muštynės. D. B. atsikėlė pasižiūrėti, kas darosi, o Ž. B. jį puolė spardyti kaip gyvulys, paskui ji išdrįso išlįsti, S. Ž. tik spėjo iškviesti policiją, kuri atvykusi išvežė Ž. B.. Paskui Ž. B. vėl buvo sugrįžęs, jį policija kažkaip greitai paleido, bet Simona pagrasino vėl iškviesianti policiją ir Ž. B. išėjo. Prieš tai jie „buvo užpylę“ apie savaitę laiko, po to visi užsikodavo. Ją Ž. B. buvo labai smarkiai sumušęs, ji basa buvo išpuolusi iš namų. Ji padarė loginę išvadą, kad D. B. sumušė Ž. B., nes daugiau nebuvo kam daugiau sumušti D. B.. Iki Ž. B. užėjimo ji ant D. B. veido sužalojimų nematė, ar buvo kur kitur sužalojimų, nežino nes nusirengusio D. B. taip pat nematė. Tą dieną ji buvo pakankamai išgėrusi, „atsijungusi“. Jai Ž. B. 2006 m. gegužės mėnesį buvo sulaužęs nosį. Įvykio dieną Ž. B. buvo atėjęs jos ieškoti, bent ji pati taip galvoja. Jie buvo sutarę susitikti ir kartu sumokėti skolas. Šiuo metu su Ž. B. neturi jokių civilinių teisminių ginčų, Ž. B. jai yra skolingas, nes ji sumokėjo antstoliams daugiau kaip 3 000 litų. Ją Ž. B. stūmė į veidrodį, visur buvo stiklo šukės. D. B. išvežė į ligoninę, o Ž. B. išvežė policija. Gali būti, kad duodama parodymus ji visko tiksliai nepamena, bet policija išvežė Ž. B.. Galbūt veidrodžio stiklas sudužo ne tada, kai Ž, Baranauskas trenkė ją, bet, kai Ž. B. trenkė D. B.. Kažkas veidrodį sudaužė, nes veidrodis liko sudaužytas. Ž. B. nukentėjusįjį mušė koridoriuje, ji matė šešėlius. Iki tol, kai svečiavosi pas S. Ž. apie 10 dienų, jokių susitumdymų, konfliktų nebuvo. Ateidavo dažnai R. Š., kuris irgi gėrė kartu su jais.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas R. Š. parodė, kad jis buvo užėjęs į S. Ž. butą, atvažiavęs išvakarėse, baliavojo. D. B. buvo sveikas, o kuomet jis atvažiavo kitos dienos vakare ir atidarė S. Ž. buto duris, pamatė, kaip kaltinamasis – Ž. B. – sudavė prie jo akių koja du smūgius D. B.. Jam papriekaištavus, Ž. B. atsakė, kad gal ir jis nori gauti. Jis kaltinamajam atsakė, kad jei šis turi už ką duoti, tai prašau. Viskas tuo pasibaigė. Jis išėjo iš buto, galvojo apsukti automobilį ir nuvežti D. B. į ligoninę, tačiau grįžęs rado buto duris užrakintas. Kaltinamajam spiriant nukentėjusiajam, S. Ž. stovėjo šalia, bet ji nepratarė nė žodžio. Kuomet kaltinamasis mušė nukentėjusįjį, šis gulėjo koridoriuje ant grindų, jie nieko nesikalbėjo. Kaltinamasis sudavė nukentėjusiajam į klubą ir aukščiau – į juosmenį. Nuo to momento, kai jis išėjo iš buto ir grįžo atgal, praėjo apie 5 minutes. Jis yra teistas 7 kartus už vagystes, dėl melagingų parodymų davimo nėra teistas ir sako tiesą.

Apklaustas teisiamajame posėdyje liudytojas D. G. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus. Iš buto Architektų gatvėje išvežė D. B., jam atvykus buto duris atidarė Ž. B.. Kiek pamena, D. B. buvo kambaryje, neprisimena, ar pastarasis gulėjo lovoje. Kartu su juo kambaryje buvo moteris, kuri atvykusi į teismą (E. Š.). Tarp įėjimų į kambarius, koridoriuje matėsi kraujas. D. B. kraujavo, bet iš kurios vietos, nepamena. Išėjus iš buto durų D. B. suklupo, paskui dar kartą suklupo ant laiptų, kuria kūno vieta trenkėsi, pasakyti negali, nes buvo tamsu. D. B. krito panašiai kaip teisėjas Z. B.. Tikslių parodymų iš bute buvusių moterų, kad Ž. B. mušė D. B., nebuvo, E. Š. iš viso buvo neblaivi, su ja negalėjo susišnekėti. Nuo Ž. B. jautėsi alkoholio kvapas.

Iš Bendrojo pagalbos centro pateikto pateikto garso įrašo matyti, kad 2011 m. vasario 22 d. 20.40 val. buvo užfiksuotas S. Ž. skambutis, kuriuo ji kvietė policiją į butą, esantį (duomenys neskelbtini), nurodydama, kad ją sumušė neblaivus draugas, kurį reikia iškraustyti iš buto.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančios ataskaitos matyti, kad 2011 m. vasario 22 d. 20.44 val. Vilniaus apskrities VPK 5 PK įregistruotas S. Ž. pareiškimas, kad bute (duomenys neskelbtini), pažįstamas neblaivus vyras ją sumušė ir nenori išeiti iš buto (t. 1, b. l. 37-39).

Iš byloje esančio iš Vilniaus apskrities VPK 5 PK Lazdynų policijos nuovados pateikto 2011-03-08 nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą matyti, kad 2011-02-22 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK buvo registruotas S. Ž., gyv. (duomenys neskelbtini), pareiškimas dėl draugo D. B. netinkamo elgesio. S. Ž. patikslino, kad 2011-02-22 apie 20 val. kartu su draugu D. B. savo bute (duomenys neskelbtini), vartojo alkoholinius gėrimus, vėliau tarp jų kilo žodinis konfliktas, ko pasėkoje D. B. pradėjo mėtyti daiktus, dėl to S. Ž. iškvietė policiją. Šiuo metu S. Ž. pretenzijų D. B. neturi, jis jos nemušė, materialinė žala jai nepadaryta, todėl ji prašo pareiškimo nenagrinėti ir D. B. į pokalbį nekviesti, nes jis paguldytas į ligoninę (t. 1, b. l. 41, 146).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK PR 7 kuopos 2 būrio patrulio D. G. 2011 m. vasario 22 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. vasario 22 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu V. K. iš Vilniaus apskrities VPK OVS gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini)bute yra neblaivus vyras, kuris sumušė pareiškėją. Atvykus nurodytu adresu į juos kreipėsi S. Ž., kuri paaiškino, kad išgertuvių metu jos sugyventinis D. B., pradėjo ją gąsdinti, daužyti namie daiktus bei mušti ją. Išėjęs į laiptinę D. B. pradėjo griuvinėti, nesiorientavo aplinkoje, todėl į įvykio vietą buvo iškviestas Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK automobilis „VW Caddy“, kuris minėtą pilietį pristatė į nakvynės namus „SALA“. A. B. veidas buvo apdraskytas (t. 1, b. l. 44).

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities VPK Vilniaus miesto 5 PK NTS tyrėjo M. M. 2011 m. gegužės 20 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2011 m. vasario 23 d. 7.31 val. Vilniaus greitosios pagalbos universitetinės ligoninės darbuotoja į bendrąjį pagalbos centrą pranešė: „2011-02-22 apie 23.48 val. GMP brigada iš nakvynės namų „SALA“ pristatė D. B., kuriam nustatytas šonkaulių sumušimas, girtumas. Paaiškino, kad buvo sumuštas sugėrovų (duomenys neskelbtini). Iš ligoninės pasišalino“. Gydymo stacionare ligos istorijos duomenimis D. B. (duomenys neskelbtini) gydėsi nuo 2011-02-23 iki 2011-03-01. Gydytojui paaiškino „vakar sumušė draugas namuose“ (t. 1, b. l. 36).

Iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Vilniaus skyriaus 2011 m. balandžio 11 d. specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad jos tiriamojoje dalyje nurodoma, kad iš Gydymo stacionare ligos istorijos Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad D. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninę buvo atvežtas 2011-02-23 11.48 val. dėl kairio šono skausmų, kraujo šlapime, galvos sumušimo ir galvos smegenų sukrėtimo. Paciento, patyrusio galvos trumą apžiūros PKS protokolo (numeris nenurodytas, kopija) duomenimis D. B. į (duomenys neskelbtini) ligoninę atvyko 2011-02-22 23.45 val., skundėsi galvos skausmu, svaigimu, pykinimu, jo paties žodžiais, vasario 22 d. sumuštas pažįstamų draugų, buvo praradęs sąmonę. Remiantis medicininių dokumentų duomenimis, specialistas – vyresnysis teismo medicines ekspertas J. M. P. pateikė išvadą, kad D. B. nustatoma trauminis kairio inksto plyšimas, lydimas kraujo išsiliejimo ir hematomos susidarymo bei išorinio kraujavimo su šlapimu, ir šono nubrozdinimas (tikėtina kairio) bei podinės kraujosruvos veido poakių srityse. Tai padaryta smūginiais kietų bukų riboto paviršiaus daiktų poveikiais (visumoje būdinga smūgių sudavimui) neužilgo prieš kreipiantis medicines pagalbos. D. B. diagnozuoti kūno sužalojimai lokalizuoti dviejose skirtingose kūno dalyse, todėl tikėtina, kad jie padaryti kūną žalojančiais daiktais paveikus ne mažiau kaip du kartus. D. B. padarytas kūno sužalojimas tiek visumoje, tiek inksto plyšimas (atskirai nuo kraujosruvų veide) kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes inksto plyšimo gijimas paprastai užtrunka ir sveikata būna sutrikdyta ilgalaikiai (ilgiau 10 dienų, ir šiuo atveju po 6 dienų stacionarinio gydymo D. B. išrašant iš ligoninės nurodyta laikytis lovos režimo 3 savaites), o kraujosruvos veide atitiktų nežymaus masto sveikatos sutrikdymą. D. B. diagnozuoti kūno sužalojimai paties sužalojimui (griuvinėjant ant kietų daiktų), ypač kraujosruvos veide, nebūdinga ir mažai tikėtina (t. 1, b. l. 23-25).

Apklaustas teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad minėtą specialisto išvadą pateikė pagal medicininius dokumentus. Į ligoninę pacientas pateko pilnai sąmoningas. Alkoholio vartojimas traumos atsiradimui – inksto plyšimui realios įtakos neturėjo, nors „alkoholis nelieka nuošalyje niekada tokiuose įvykiuose“. Šiuo atveju D. B. operuoti nereikėjo, klinika rodo, kad nebuvo pavojaus jo gyvybei. Šiuo atveju buvo smūginis poveikis į D. B.. Tas daiktas, su kuriuo kontaktavo D. B. kūnas, liemuo, buvo mažesnio paviršiaus negu pats liemuo, juosmuo. Patirtis rodo, kad toks sužalojimas būdingas smūgiams, dažniau pasitaiko suduodant smūgį, o ne krentant. Klausimas apie griuvimą užduotyje pateikti išvadą nebuvo užduotas, jei toks klausimas būtų užduotas, jis pasakytų, kad trauma nebūdinga griuvimui. Jis negali tiksliai atsakyti į klausimą, ar galima besąlygiškai konstatuoti, kad D. B. buvo sužalotas 2011 m. vasario 22 d., nes neturi duomenų, kad galėtų atsakyti teigiamai arba neigiamai. Galima spręsti, kad daug dienų po traumos nebuvo praėję, nes vyko kraujavimas, jei praeina daugiau dienų, kraujavimas sustoja, dažniausiai į šlapimą patenka jau seni eritrocitai. Po tokio sužalojimo D. B. galėjo vaikščioti, jam operacijos nereikėjo. Galbūt, jei nukentėjusysi iškart būtų likęs gulėti, gal mažiau būtų kraujavę, bet gal ir ne. Atsakydamas į gynėjo klausimą „ nukentėjusysis eidamas laiptais, kadangi buvo stipriame girtume, išvestas iš namų, jis laiptais griuvo, ar galėjo jis per tą griuvimą, per tuos laiptus susižaloti, pasidaryti tą sužalojimą“ teismo medicinos ekspertas J. M. P. paaiškino, kad griūdamas žmogus gali susižaloti, bet reikia žiūrėti, ką jis tikėtinai gali susižaloti. Jei žmogus griūna, o dažniausiai griūna į priekį, tai sužalojamas priekis, inkstai lieka užpakalyje, jei griūna aukštielninkas ir ant lygaus paviršiaus, inkstai nepažeidžiami, nukentėtų pakaušis, galbūt pečiai, sprandas, bet to nebuvo. Jei griūna ant laiptų, vėlgi turėtų kažkas daugiau nukentėti. Jei nukentėjusysis griūna į kažką atsimušdamas, nes trauma būdinga smūgiui, visiškai atmesti griuvimo negalima, tačiau toks variantas mažai tikėtinas, tai tik pasvarstymai, tokių duomenų jis neturi.

Įrodymų vertinimas ir teismo išvados

Vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtus įrodymus teismas pažymi, kad byloje esantys dokumentai parodo, kad pareikštame Ž. B. kaltinime šiek tiek netiksliai nurodytas inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas. Iš byloje esnčios policijos įvykių ataskaitos (t. 1, b. l. 37-39) matyti, kad pranešimas apie konfliktą bute (duomenys neskelbtini), įregistruotas 2011 m. vasario 22 d. 20.44 val., Bendrajame pagalbos centre gauto skambučio įrašo duomenys patvirtina, kad S. Ž. į policiją, pranešdama apie įvykį, paskambino tą pačią dieną 20.40 val. Todėl teismas laiko, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo laikas tikslintinas, nustatant, kad inkriminuojama nusikalstama veika padaryta ne 2011 m. vasario 22 d. apie 18 val. (kaip nurodyta kaltinamajame akte), bet 2011 m. vasario 22 d. apie 20 val. Bylos teisminio nagrinėjimo ribas nustatančių Lietuvos Respublikos BPK 255 ir 256 straipsnių prasmė leidžia bylą nagrinėjančiam teismui patikslinti kaltinimą, jeigu tuo nepažeidžiama kaltinamojo teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas. Šiuo konkrečiu atveju teisingam baudžiamojo įstatymo pritaikymui svarbios faktinės aplinkybės, patikslinant įvykio laiką, iš esmės nekeičiamos, toks patikslinimas nei išplečia kaltinimo apimties, nei ją siaurina. Todėl teismas laiko, kad toks kaltinimo patikslinimas nuosprendyje nesuvaržo kaltinamojo teisės į gynybą.

Lietuvos Respublikos BPK 20 straipsnis, apibrėžiantis įrodymų sampratą bei nustatantis jų vertinimo taisykles ir kitos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nė vienai įrodymų rūšiai neteikia pirmenybės. Tai reiškia, kad inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėtis gali būti įrodyta visomis įrodinėjimo priemonėmis. Baudžiamojoje byloje vienodą reikšmę turi tiek tiesioginiai, tiek ir netiesioginiai įrodymai. Tačiau būtina įrodymų sąlyga yra jų patikimumas.

Šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam Ž. B. pareikštas kaltinimas nesunkiai sutrikdžius nukentėjusiojo D. B. sveikatą, būtent, asmeninio konflikto metu anksčiau nurodytu laiku ir vietoje (bute, esančiame Architektų g. 2-46, Vilniuje), sugriebus rankomis D. B. už drabužių, pastūmus nukentėjusįjį į spintą, po to ištempiant nukentėjusįjį į prieškambarį, suduodant smūgį kumščiu D. B. į nosį ir ne mažiau kaip penkis kartus spiriant nukentėjusiajam į sėdmenis, liemens sritį ir į pilvą, padarant nustatytus kūno sužalojimus. Teisminio nagrinėjimo metu pasitvirtino ne visi kaltinime išdėstyti kaltinamojo Ž. B. veiksmai, nors veikos juridinei kvalifikacijai tai ir neturi įtakos. Nukentėjusysis D. B. teisiamajame posėdyje kategoriškai patvirtino tai, kad kaltinamasis Ž. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje (prieškambaryje) jį spardė. Dėl kaltinime nurodytų pirminių Ž. B. veiksmų, tai yra, jo pastūmimo į spintą, nukentėjusysis nėra tikras. Nors tokį kaltinamojo veiksmą apklausoje teisiamajame posėdyje nurodė liudytoja S. Ž., tačiau kita tiesioginė įvykio liudytoja E. Š. nurodė, kad į spintą kaltinamasis trenkė ją, bet ne nukentėjusįjį D. B.. Vertindamas visų šių asmenų parodymus teismas atsižvelgia ir į tai, kad tiek nukentėjusysis D. B., tiek liudytojos S. Ž. ir E. Š. minėtame bute ilgą laiką iki įvykio girtavo (tą šie asmenys pripažįsta patys), kas neabejotinai turi įtakos gebėjimui tiksliai atsiminti įvykius. Tačiau, nepaisant to, šių asmenų parodymais teismas remiasi tiek, kiek jie yra nuoseklūs ir tarpusavyje neprieštaringi, kiek juos patvirtina kiti įrodymai – kitaip tariant, vertindamas asmenų parodymus teismas vadovaujasi bendromis įrodymų vertinimo taisyklėmis. Todėl, esant prieštaravimamas tarp tiesioginių įvykio liudytojų parodymų, nukentėjusiajam D. B. negalint tiksliai atsiminti konflikto su kaltinamuoju Ž. B. pradžios, o pastarajam apskritai neigiant vartojus smurtą prieš nukentėjusįjį, teismas iš kaltinamajam Ž. B. pareikšto kaltinimo pašalina aplinkybę, kad jis sugriebė nukentėjusiajam D. B. už drabužių ir pastūmė pastarąjį į spintą.

Tuo tarpu kitos kaltinime išdėstytos faktinės aplinkybės teisiamajame posėdyje pasitvirtino. Nors kaltinamasis Ž. B. neigė minėtame bute mušęs nukentėjusįjį D. B., tačiau šių kaltinamojo parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai, todėl jie laikytini nepatikimais ir vertintini kritiškai. Aplinkybę, kad Ž. B. buto, esančio (duomenys neskelbtini), koridoriuje kojomis sudavė smūgius nukentėjusiajam D. B., patvirtino nukentėjusysis D. B., liudytoja S. Ž., liudytojas R. Š. (kuris matė, kaip kaltinamasis sudavė ne mažiau dviejų smūgių gulinčiam nukentėjusiajam), bei, netiesiogiai, liudytoja E. Š.. Liudytoja S. Ž. teisiamajame posėdyje parodė, kad koridoriuje kaltinamasis Ž. B. smogė nukentėjusiajam D. B. kumščiu bei nukentėjusįjį spardė. Ž. B. nukentėjusiajam spyrė daugiau, nei vieną kartą. Liudytojos S. Ž. parodymai šioje dalyje yra nuoseklūs, apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 48 – šie parodymai teisiamajame posėdyje buvo perskaityti remiantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, kitiems įrodymamas patikrinti) S. Ž. parodė, kad Ž. B. koridoriuje kumščiu vieną kartą smogė D. B. į nosį, po šio smūgio D. B. nukrito koridoriuje ant grindų, o jam iš nosies pradėjo bėgti kraujas. Tuomet Ž. B. pradėjo spardyti D. B. kojomis į įvairias D. B. kūno vietas – sėdmenis, liemens sritį, pilvą spyrė ne mažiau kaip penkis kartus. Vertindamas, ar šie kaltinamojo Ž. B. veiksmai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais – nukentėjusiajam padarytu nesunkiu sveikatos sutrikdymu, teismas atsižvelgia į byloje pateiktą specialisto išvadą ir teismo medicinos eksperto J. M. P. paaiškinimus teisiamajame posėdyje. Šie įrodymai iš principo paneigia, kad pasidaryti nustatytą kūno sužalojimą (visų pirma, trauminį kairio inksto plyšimą) griuvinėdamas nukentėjusysis D. B. negalėjo (kad nukentėjusysis būdamas girtas griuvinėjo, patvirtino ne tik kaltinamasis Ž. B., bet ir policijos pareigūnas D. G.). Kaip vieną pagrindinių argumentų, neva bute (duomenys neskelbtini), D. B. nebuvo sumuštas, kaltinamasis Ž. B. ir jo gynėjas teisminio nagrinėjimo metu nurodė aplinkybę, kad iškart po konflikto buto savininkė S. Ž. paskambinusi į bendrąjį pagalbos centrą, nurodė, kad ją sumušė draugas (ji pati teisiamajame posėdyje pripažino, kad taip sakydama turėjo omenyje nukentėjusįjį D. B.), o atvykusiems policijos pareigūnams nurodė, kad iš buto reikia išvežti girtą ir sužeistą D. B.. Vis dėlto šios aplinkybės negali būti vertinamos kaip teisinančios kaltinamąjį Ž. B.. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklausta liudytoja S. Ž. nuosekliai patvirtino jau minėtus parodymus, kad nukentėjusįjį D. B. jos bute sumušė būtent kaltinamasis Ž. B.. Iš byloje esančio 2011 m. kovo 8 d. nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą (t. 1, b. l. 41) ir Vilniaus apskrities VPK 5 PK Lazdynų policijos nuovados surinktos medžiags matyti, kad pradžioje S. Ž. turėjo pretenzijų D. B. dėl jo netinkamo elgesio, bet vėliau šių pretenzijų atsisakė. Tačiau šios S. Ž. nurodomos aplinkybės niekaip nesusijusios su paties nukentėjusiojo D. B. patirtais sužalojimais. Liudytoja S. Ž. niekada neteigė, kad nukentėjusįjį sumušė kas nors kitas, tokių aplinkybių nenurodė ir nukentėjusysis D. B. bei kiti liudytojai. Kodėl S. Ž. į įvykio vietą atvykusiems pareigūnams nurodė klaidingą informaciją apie D. B. elgesį, nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, inkriminuojamos veikos įrodinėjimui svarbu tai, kad nukentėjusiojo sužalojimo faktas patvirtintas tos pačios liudytojos S. Ž. parodymais šio ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu, kitais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais, liudytojų R. Š. ir E. Š. parodymais, teismo medicinos specialisto išvada ir ją pateikusio teismo medicinos eksperto paaiškinimais teisme. Teismas laiko, kad tarp nustatytų tyčinių kaltinamojo Ž. B. veiksmų ir nukentėjusiojo D. B. patirtų kūno sužalojimų yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo Ž. B. nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu teisingai kvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamojo Ž. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam Ž. B. bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (kaltinamasis padarė nesunkų nusikaltimą), kaltės formą ir rūšį (kaltinamasis veikė netiesiogine tyčia), kaltininko asmenybę (kaltinamasis teisiamas pirmą kartą, charakterizuojamas patenkinamai), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kitas teisiškai reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes. BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Išdėstytų padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma rodo, kad kaltinamajam Ž. B. skirtina įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą veiką, sankcijoje numatyta laisvės apribojimo bausmė.

Valstybinės ligonių kasos civilinis ieškinys pagrįstas teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, todėl tenkintinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

Ž. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalyje ir nubausti laisvės apribojimu devyniems mėnesiams, įpareigojant kiekvieną dieną nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose gyvenamosios vietos adresu.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuorašo gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

Kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti iki nuosprendžio įsiteisjimo palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš Ž. B. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 1 848, 08 Lt patirtų nukentėjusiojo D. B. gydymo išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą.