Kauno apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei Junijai Jeremičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Z. ieškinį atsakovui N. N. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, Institucija, teikianti išvadą, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį. Procesiniai dokumentai jam įteikti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje ieškovė prašė tenkinti ieškinį. Paaiškino, kad dukros poreikiai yra įprasti. Specialiųjų poreikių neturi. Pradėjo lankyti darželį. Lanko du mokamus būrelius. Neskaitant išmokos vaikui, dukros poreikiams per mėnesį reikia apie 600 Eur. Ji šiuo metu nedirba. Mokama nedarbo išmoka ir išmoka vaikui. Gyvena kartu su tėvu, kuris apmoka komunalinius mokesčius, nuperka maisto. Mama nuperka vaikui drabužių, sauskelnių, maisto. Nuosavybės teise turi automobilį. Skolų neturi. Su atsakovu kartu nebegyvena nuo 2023 m. liepos mėnesio. Atsakovas kartais jai parašo žinutę. Paskutinį kartą aplankė dukrą birželio mėnesio. Praktiškai su dukra nebendrauja, išlaikymo neteikia. Nežino, ar atsakovas dirba, kur gyvena. Kiek jai žinoma, kitų vaikų atsakovas neturi. Yra sveikas.

Teismo posėdyje atsakovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį informuotas deklaruotos gyvenamosios vietos adresu.

Teismo posėdyje Institucijos, teikiančios išvadą, atstovas patvirtino Institucijos duotą išvadą, kad sutinka su ieškinio reikalavimais. Institucija neturi duomenų, kad ieškovė pažeistų vaiko interesus. Nuo birželio mėnesio tėvo ryšys su dukra galimai yra nutrūkęs. Prašoma priteisti išlaikymo suma sudarytų galimybę tenkinti būtinuosius vaiko poreikius.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkinamas.

Nustatyta, kad S. N. gimė (duomenys neskelbtini). Jos tėvai – A. Z. ir N. N..

S. N. gyvenamoji vieta deklaruota kartu su motina A. Z..

A. Z. mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Nekilnojamojo turto neturi. Nuosavybės teise priklauso automobilis „Mercedes Benz“.

N. N. Sodros duomenimis nedirba. Nuosavybės teise nekilnojamojo turto neturi. Antstolių informacinės sistemos duomenimis iš N. N. atliekama daug piniginių išieškojimų vykdomosiose bylose.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinio reikalavimai neprieštarauja vaiko interesams.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Jei kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma teismo sprendimu su vienu iš tėvų. Ginčas išsprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.169 straipsnio 2 dalis, 3.174 straipsnio 2 dalis).

Kaip nustatyta iš bylos faktinių aplinkybių, S. N. nuo gimimo gyvena su motina, kuri visapusiškai rūpinasi dukros interesais. Tėvas dukters gyvenime iš esmės nedalyvauja, kas sudaro pagrindą teigti, jog yra nusišalinęs nuo tėvo pareigų vykdymo. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba nurodė, kad nėra duomenų apie netinkamą ieškovės elgesį, kuriuo galėtų būti pažeidžiami šalių nepilnametės dukters interesai.

Atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes, konstatuotina, kad geriausiai S. N. interesus atitinka jos gyvenamosios vietos nustatymas su motina.

Dėl išlaikymo priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai (CK 3.192 straipsnis).

Pagal mergaitės amžių, laikytina, kad maistas, drabužiai, avalynė, higienos priemonės, vaistai, ugdymo ir lavinimo priemonės yra būtini ir minimalūs poreikiai, todėl nereikalingi papildomo įrodinėjimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2020-04-02 nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-164-687/2020, suformulavo teisės aiškinimo taisyklę, privalomą žemesnės instancijos teismams, t. y. pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamos vaikui išmokos yra skirtos jo poreikiams tenkinti ir yra finansinė pagalba jį auginantiems tėvams. Dėl to, teismui sprendžiant dėl iš tėvo (motinos) priteistino išlaikymo vaikui dydžio, nustatytas visas vaikui reikalingo išlaikymo dydis mažintinas pagal Šalpos pensijų įstatymą ir Išmokų vaikams įstatymą valstybės mokamomis vaikui išmokomis ir tik po to nustatytinos tėvų teiktino išlaikymo dalys, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų turtinę padėtį.

Pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 1 dalį kiekvienam vaikui nuo gimimo dienos iki 18 metų arba iki nepilnametis vaikas pripažįstamas emancipuotu ar sudaro santuoką ir emancipuotam ar susituokusiam nepilnamečiam vaikui arba vyresniam kaip 18 metų asmeniui, jeigu jie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą (įskaitant ir profesinio mokymo įstaigose besimokančius pagal bendrojo ugdymo programą ir pagal bendrojo ugdymo programą kartu su profesinio mokymo programa, iki baigs bendrojo ugdymo programą), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 21 metai, skiriama ir mokama 1,75 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka per mėnesį. Nuo 2024-01-01 bazinės socialinės išmokos dydis yra 55 Eur.

Šalių dukrai mokama 96,25 Eur išmoka vaikui.

Ieškovė šiuo metu nedirba. Jos pajamas sudaro nedarbo išmoka ir išmoka vaikui. Jai nuolat tėvai teikia materialinę ir nematerialinę paramą.

Pagal Sodros duomenis atsakovas Lietuvos Respublikoje nedirba. Neturi nekilnojamojo turto. Neturima duomenų apie atsakovo sveikatos būklę, kuri suponuotų darbingumo sumažėjimą. Jis yra darbingo amžiaus vyras. Turi daug vykdomųjų bylų dėl priverstinio skolų išieškojimų. Ieškovė neturi duomenų, kad atsakovas turėtų daugiau nepilnamečių vaikų.

Tėvų pareiga teikti išlaikymą savo vaikams, tėvų pareigos vaikams yra lygios. Atsakovas, laisva valia priėmęs sprendimus, tarp jų ir susilaukti vaiką, privalo imtis priemonių jį išlaikyti. Jo gyvenimo būdas, sąlygojantis oficialių pajamų nebuvimą, nėra priežastis, į kurią atsižvelgtina sprendžiant dėl dukrai priteistino išlaikymo dydžio. Taigi, nenustatyta aplinkybių, kurių pagrindu šalių turtinė padėtis galėtų būti traktuojama kaip iš esmės nelygiavertė. Tad, vadovaujantis prioritetiniais vaikų interesais, aktualia Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, CK 3.192 straipsniu, iš atsakovo priteisiamas išlaikymas dukrai, mokamas periodinėmis išmokomis po 300 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-06-28) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuojama Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama ieškovė (CK 3.185 straipsnio 2 dalis). Ieškovei išaiškinama, kad vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesams (CK 3.203 straipsnio 2 dalis). Teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, atsirado papildomos vaiko priežiūros išlaidos (CK 3.201 straipsnio 1 dalis, 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šioje byloje bylinėjimosi išlaidas sudaro: 147 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, 108 Eur žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, 402,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos, 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Ieškovė CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu atleista nuo žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo mokėjimo. Jai suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).

Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo valstybei priteisiama 255 Eur žyminis mokestis, 402,08 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidos bei 23,79 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

tenkinti ieškinį.

Nustatyti S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai S. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) periodinėmis išmokomis po 300 (tris šimtus eurų) Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo teismui dienos (2024-06-28) iki vaiko pilnametystės.

Išlaikymo sumą kasmet indeksuoti Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti A. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš N. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei: 255 Eur (dviejų šimtų penkiasdešimt penkių eurų 00 ct) žyminį mokestį, 402,08 Eur (keturių šimtų dviejų eurų 08 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidas, 23,79 Eur (dvidešimt trijų eurų 79 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidas. Žyminis mokestis ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos turi būti sumokėta į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų (įmokos kodas žyminiam mokesčiui – 5660, įmokos kodas antrinės teisinės pagalbos išlaidoms – 5630, įmokos kodas procesinių dokumentų siuntimo išlaidoms – 5662).

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.