Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Biržų rajono apylinkės teismo teisėja Valentina Paliulionienė, sekretoriaujant Linai Strautininkienei, dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovui Vigantui Sribikei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui D. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančiam ir nuo 2013-09-27 deklaravusiam gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), dirbančiam UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje (duomenys neskelbtini), staliumi – statybininku, administracine tvarka nebaustam, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal D. L. skundą dėl 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK priimto nutarimo dalyje panaikinimo arba pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiasis patrulis Valdas Čiūdaras 2017 m. rugpjūčio 17 d., 00²⁴ val., surašė administracinio nusižengimo protokolą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. D. L.. Protokole nurodė, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d., 23⁴⁸ val., (duomenys neskelbtini), D. L. vairavo automobilį „BMW“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,73 promilių alkoholinis girtumas) ir neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ KET 14 p. reikalavimus (b.l. 23).

Išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresnysis tyrėjas Robertas Kiburys 2017 m. rugpjūčio 17 d., 00³⁰ val., nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nubaudė D. L. pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. administracine nuobauda - 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikai mėnesių (b.l. 22).

Skunde administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su paskirta administracine poveikio priemone nesutinka. Jis aprašo, už ką buvo nubaustas. Pažymi, kad dalyje skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas arba pakeistas ir dėsto tai pagrindžiančius, pareiškėjo nuomone, argumentus. Jis cituoja Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d., šios normos taikymo praktiką teismuose, nurodo, į kokius kriterijus teismas turi atsižvelgti spręsdamas dėl šios normos taikymo. Pripažįsta, kad padarė vieną pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, tačiau ne kiekvienas kaip jo padarytas administracinis nusižengimas realybėje yra vienodas savo pobūdžiu, atskirais atvejais jis gali būti mažiau pavojingesnis už tuos administracinius nusižengimus, kuriuos įstatymų leidėjas vertina kaip visai nepavojingus. Aplinkybės, padedančios tinkamai vertinti eismą kelyje ir didinančios vairuotojo reakciją, yra mažinančios šio nusižengimo pavojingumą. Transporto priemonę neblaivus vairavo gyvenvietėje, maksimaliai 50 km/h greičiu, todėl D. L. reakcija į galimas kliūtis ar kitus aplinkinius veiksnius yra kur kas greitesnė nei važiuojant didesniu greičiu, pavyzdžiui, užmiestyje. Reakcijos laiką bei veikos pavojingumą mažina ir tai, kad ji padaryta gerai pažįstamoje teritorijoje, todėl tai mažina riziką sukelti eismo įvykį – pareiškėjas gyvena gretimame kaime, kuris yra apytiksliai keturių kilometrų atstumu. Be to, jis niekur toliau nebūtų važiavęs, kadangi buvo suplanuota važiuoti tik iki D. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini), o tai irgi atspindi mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą, kadangi važiavo labai neintensyviu keliu. Administracinis nusižengimas padarytas naktį į darbo dieną, todėl eismas keliuose tokiu metu yra minimalus, nes gyventojai ilsisi. Be to, D. L. neužfiksuoti kiti KET pažeidimai, o transporto priemonėje kartu su juo buvo ir A. M., kuri irgi stebėjo eismą kelyje, taigi tikimybė bei galimybė sureaguoti į potencialias kliūtis buvo didesnė nei važiuojant vienam.

Pažymi, kad keliose Europos valstybėse leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant yra 0,8 promilės, taigi negalima daryti išvados, kad paties neblaivumo laipsnis (0,73 promilės) vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo sąlygos kelyje buvo vertinamos visiškai neadekvačiai. Apeliantas yra įgijęs vidurinį išsilavinimą, o nuo 2014 m. rugsėjo 17 d. dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“. Jau sumokėjo skundžiamu nutarimu paskirtą baudą, o darbovietės yra vertinamas išimtinai teigiamai – taigi administracinės atsakomybės nevengia.

Skundo tęsinyje cituoja Lietuvos Respublikos ANK 22 str. 2 d. Jau pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Proceso metu kyla nerimas dėl to, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti, o net ir tenkinus skundą, pareiškėjas jau patyrė neigiamą valstybės atsaką į padarytą administracinį nusižengimą, jį (D. L.) auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda, kuri yra efektyvi ir šiuo atveju pajėgi įgyvendinti įstatyme numatytą administracinės nuobaudos paskirtį.

Cituojama ir Lietuvos Respublikos ANK 27 str. 1 d. 3 p. norma, kad teismui abejojant dėl galimybės pasiekti administracinės nuobaudos tikslus panaikinant skundžiamo nutarimo dalį dėl specialiosios teisės atėmimo ar sutrumpinant šios teisės atėmimo terminą, prašo papildomai paskirti ir įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus, D. L. dėl padaryto administracinio nusižengimo yra įpareigotas baigti papildomus vairuotojų mokymus, o tai padaręs patirs auklėjamąją bei prevencinę priemonę dėl administracinių nusižengimų. Jam bus išaiškintos nesaugaus vairavimo priežastys, aplinkybės ir galimos pasekmės, padėta suvokti, kaip to išvengti, bus suteikta papildomų žinių apie atsakomybę už KET pažeidimus ir jų padarymo pasekmes.

Baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus ne tik pačiam, bet ir visai šeimai, kurį jį išlaiko – turi atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių. Jam gėda prieš aplinkinius dėl ypač visuomenės smerkiamo nusižengimo padarymo todėl, kad jis nesugebėjo elgtis taip, kaip nustato teisės ir moralės normos. Prašo teismo atkreipti dėmesį į Baudžiamojo kodekso 75 str. galiojantį principą, kad asmeniui, pirmą kartą padarius šiame straipsnyje nurodytas nusikalstamas veikas, reali laisvės atėmimo bausmė paprastai neskiriama. Mano, kad teismas turi suteikti šansą, nes jis (D. L.) specialiosios teisės vairuoti transporto priemones praradęs iki šiol nebuvo, o 2017 m. rugpjūčio 16 d. administracinis nusižengimas yra pirmas tokio pobūdžio. Skundo motyvai pagrindžia aplinkybę, kad net ir jo tenkinimo atveju administracinės nuobaudos paskirtis bus realizuota, juo labiau, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. taikoma ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, Klaipėdos miesto apylinkės teismo administracinio nusižengimo byla Nr. II-147-963/2017 ir Klaipėdos apygardos teismo byla Nr. AN2-341-361/2017).

Dėl visų šių motyvų prašo: 1) panaikinti 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą dalyje dėl skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių; 2) teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytą prašymą, pakeisti 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę - įpareigoti dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose; 3) teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą; 4) teismui neįžvelgus pagrindo tenkinti aukščiau nurodytų prašymų, pakeisti 2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK nutarimą dalyje dėl specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo dvylikai mėnesių ir skirti trumpesnį šios teisės atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (b.l. 3-9).

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK atstovas Vigantas Sribikė prašo skundą atmesti ir nutarimą palikti nepakeistą. Pažymi, kad straipsnio sankcija nenumato galimybės paskirti administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas ir nutarimas paliktinas nepakeistas.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Respublikos ANK 641 str.).

Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai tai daro neblaivūs (nustatytas lengvas neblaivumas (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) vairuotojai, užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų šimtų iki keturių šimtų penkiasdešimt eurų.

Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 9 d. reglamentuoja, kad <...> už šio straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienų metų iki vienų metų šešių mėnesių. <...>

Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimo Nr. 1950 „Dėl Kelių eismo taisyklių patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 3 d. nutarimo Nr. 1086 redakcija, įsigaliojusi nuo 2014 m. spalio 11 d.) 14 p. nurodyta, kad draudžiama vairuoti transporto priemonę asmenims, neturintiems šios teisės, taip pat neblaiviems, <...>.

Ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo ir pažeidėjo kaltės nėra, tačiau skunde prašoma paskirti švelnesnę nuobaudą, t. y. panaikinti arba sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą arba paskirti kitą administracinio poveikio priemonę - įpareigoti asmenį dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose (galima ir kartu su pirmąja).

Šioje administracinio nusižengimo byloje neginčijamai nustatyta, ko neneigia ir D. L., kad sustabdžius jo vairuojamą automobilį 2017 m. rugpjūčio 16 d., 23⁴⁸ val., (duomenys neskelbtini), ir patikrinus jo blaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nustatytas 0,73 promilių alkoholinis girtumas (paklaida – 0,01 promilės), o tai yra lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (b.l. 23, 25).

Nagrinėjamoje byloje skundas iš dalies panaikinti arba pakeisti Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutarimą ir panaikinti skirtą administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimą dvylikai mėnesių arba skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, arba skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, arba skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, pirmiausia grindžiamas tuo, kad teisė vairuoti transporto priemonę D. L. reikalinga pasiekti darbą ir grįžti į namus. Teismas pažymi, kad ta aplinkybė, jog administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui vairuotojo pažymėjimas reikalingas darbe (nuvykti į darbą ar grįžti iš jo) arba kasdieniams poreikiams tenkinti, savaime nėra laikytina ypatinga aplinkybe, duodančia pagrindą skirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numato įstatymas. Administracine nuobauda yra siekiama tiek nubaudimo už padarytą teisės pažeidimą (nusižengimą), tiek prevencinių tikslų, siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams (nusižengimams), todėl viešasis interesas – eismo ir visuomenės saugumas, turi viršenybę už asmens, padariusio teisės pažeidimą (nusižengimą), asmeninį ar jo šeimos interesus išvengti nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Be to, tam tikri asmeniniai nepatogumai, susiję su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu, yra natūrali administracinės atsakomybės taikymo pasekmė, kuri nelaikytina ypatinga, išimtine aplinkybe. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad D. L., dirbdamas tokį darbą, kuris yra ne jo gyvenamojoje vietoje ir žinodamas, kad viešasis transportas gyvenamojoje vietoje nėra išvystytas, taigi susisiekimas iš esmės apsunkintas, juo labiau turėjo būti atsakingas ir atidus, suvokdamas, kad nesilaikydamas įstatymų, neabejotinai sulauks neigiamų pasekmių, tiesiogiai atsiliepsiančių jo gyvenimui (darbinei veiklai, kasdienių poreikių tenkinimui). Tuo tarpu skunde dėstomos aplinkybės, kad jis (D. L.) gyvena gretimame kaime (nors iš tiesų miestelyje), kuris yra nutolęs apie keturis kilometrus ir kad niekur toliau nebūtų važiavęs, kadangi planavo važiuoti tik iki D. J., gyvenančio (duomenys neskelbtini) (b.l. 10, 11, 12), o tai irgi atspindi mažesnį administracinio nusižengimo pavojingumą, kadangi važiavo labai neintensyviu keliu, tai, kad nusižengimas padarytas beveik vidurnaktį, todėl eismas keliuose tokiu metu yra minimalus, nes gyventojai ilsisi prieš naują darbo dieną, kad apelianto atžvilgiu neužfiksuoti jokie kiti KET pažeidimai, kad transporto priemonėje kartu su apeliantu buvo ir A. M., taigi eismą kelyje stebėjo ir ji taip pat galėjo sureaguoti į potencialias kliūti, tėra samprotaujamojo pobūdžio teiginiai ir teisinės reikšmės neturi, todėl teismas plačiau dėl jų nepasisako, tik pabrėžia, kad nubaudimui neturi reikšmės neblaivaus asmens nuvažiuotas atstumas. Argumentas, kad yra Europos valstybių, kuriose leistina alkoholio koncentracija kraujyje vairuojant yra dvigubai didesnė nei Lietuvos Respublikoje, taigi negalima daryti išvados, kad apelianto neblaivumo laipsnis (0,73 promilės) vienareikšmiškai patvirtina, kad eismo sąlygos kelyje buvo vertinamos visiškai neadekvačiai, taip pat tėra deklaratyvūs teiginiai ir kiekviena valstybė nustato savo leistiną alkoholio koncentraciją kraujyje vairuojant. Niekuo nepagrįsti ir kaip deklaratyvūs vertintini teiginiai, kad pats procesas dėl padaryto administracinio nusižengimo turi poveikį administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, kad kyla nerimas dėl aplinkybės, kad bus atimama specialioji teisė, taip pat dėl to, kaip be jos reikės išsiversti, kad ir tenkinus šį skundą, pareiškėjas patyrė neigiamą valstybės atsaką į padarytą administracinį nusižengimą, nes D. L. auklėja ir atgraso pagrindinė administracinės nuobaudos rūšis – bauda. Tai, kad baudos sumokėjimas sukelia neigiamus suvaržymus apeliantui ir visai šeimai, kurį jį išlaiko – turi atsisakyti tam tikrų kasdienių poreikių ir pan., yra natūralus nusižengimo rezultatas.

Pareiškėjo mini ir Lietuvos Respublikos BK 75 str., šanso suteikimą, kurio jis (D. L.) jaučiasi nusipelnęs, nes specialiosios teisės vairuoti transporto priemones praradęs iki šiol dar nebuvo, o 2017 m. rugpjūčio 16 d. administracinis nusižengimas yra pirmas tokio pobūdžio. Dėl šių teiginių pasakytina, jog pažeidėjui taikomos taikomos švelnesnės - administracinio, o ne baudžiamojo įstatymo normos. Nors D. L. akcentuoja, kad jo padarytas nusižengimas atsitiktinis, bet pažymėtina, kad jo vairavimo stažas nesiekia net metų, todėl atidžiam ir pradedančiam vairuotojui privalu per tokį trumpą laikotarpį būti nebaustam. Asmuo skunde nurodo, kad padarytas administracinis nusižengimas nesukėlė visiškai jokių realių padarinių (eismo įvykis nesukeltas, pats nesusižalojo ir pan.), o tai parodo jo neatsakingą požiūrį į įvykį ir leidžia teigti, kad taip būtų elgiamasi (vairuojama neblaiviam) ir ateityje. Šią teismo išvadą sustiprina ir teismas mano esant tikslinga atsižvelgti ir į paties duotus paaiškinimus teismo posėdyje, kad vairavo transporto priemonę neblaivus, nes galvojo, jog policijos pareigūnai nepagaus. Taip pat jis teismo posėdyje nurodė, kad nepagalvojo apie tai, jog tokios būsenos nesaugu vežti keleivę. Šios aplinkybės rodo itin neatsakingą D. L. požiūrį ne tik į kelių eismo saugumą, bet ir į visuomenės (jos narių) sveikatą ir gyvybę, nors pagal savo amžių – dvidešimt šešeri metai, išsilavinimą (b.l. 13-14), užimtumą (b.l. 15-17), jis turėtų būti pakankamai subrendęs ir atsakingas, savo elgesiu piktybiškai nepažeidinėti įstatymų. Apskritai įstatymų leidėjas pastaraisiais metais griežtina teisinį reguliavimą už transporto priemonės vairavimą neblaiviam, nuo 2017 m. sausio 1 d. atsirado ir baudžiamoji atsakomybė už tai, kad asmuo vairuoja transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (vidutinio ar sunkaus girtumo laipsnio – Lietuvos Respublikos BK 281 str. 7 d.). Todėl teismas, įvertinęs visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas ir į įstatymo leidėjo teisiniu reglamentavimu keliamus tikslus apriboti neblaivių vairuotojų skaičių griežtinant sankcijas ir taip siekiant labiau apsaugoti visuomenės ir eismo saugumą, sprendžia, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo D. L. šiurkščiai pažeidė Kelių eismo taisykles, vairavo automobilį, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai leistina alkoholio norma buvo viršyta vos ne dvigubai (nustatytas 0,73 alkoholinis girtumas), todėl jo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. ir administracinėn atsakomybėn jis patrauktas pagrįstai. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK pareigūnas, nagrinėdamas administracinio nusižengimo bylą, netinkamai nustatė, jog administracinį nusižengimą padarė neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmuo ir šios aplinkybės turėjo įtakos administracinio nusižengimo padarymui (b.l. 23). Įstatymas reglamentuoja, kad skirdami administracinę nuobaudą, teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodyta kaip administracinio nusižengimo požymis (Lietuvos Respublikos ANK 36 str. 2 d.), o būtent taip ir yra šiuo konkrečiu atveju. Tačiau tame pačiame nutarime nurodyta, kad lengvinančių aplinkybių pareigūnas nenustatė. Net ir tuo atveju, jei būtų pripažinta viena lengvinanti aplinkybė – kaltininkas prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, vis tiek D. L. buvo skirtas straipsnio dalies sankcijoje numatytas minimalus baudos dydis – 300 EUR su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nustatytam minimaliam laikotarpiui - dvylikai mėnesių (vieneriems metams), todėl nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 2-3 d. nuostatos. Nors D. L. skunde nurodo, kad prisipažino padaręs kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi (padėjo jį išaiškinti), taip pat sutinka dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose, taigi yra dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, o tai ir yra kompleksas duomenų, sąlygojančių ANK 34 str. 5 d. taikymą, tačiau pareigūnas skirdamas nutarimą tokių lengvinančių aplinkybių nenustatė, su kuo nesutikti nėra jokio pagrindo.

Be to, įstatymų leidėjas nustatė pareigūno pareigą, o ne teisę skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Dėl alternatyvių prašymų skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose arba skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose pasakytina, kad išnagrinėjus administracinio nusižengimo bylą šio kodekso XXXIII ir XXXV skyriuose nustatyta tvarka, administracinės nuobaudos ir administracinio poveikio priemonės rūšys parenkamos iš šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje nurodytų administracinių nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių rūšių, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Tuo tarpu galimybės asmeniui skirti jo prašomą administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose už padarytą nusižengimą įstatymas nenumato (Lietuvos Respublikos ANK 30 str. 4 d., 32 str. 1 d., 34 str. 1 d., 422 str. 9 d.). Institucijos nutarimu asmeniui skirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo pakeitimas į kitą - į įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos programoje ir tokiu būdu administracinio poveikio priemonės švelninimo būdas neatitiktų ANK reglamentuotų nuobaudų ir administracinio poveikio priemonių skyrimo pagrindų bei pažeistų ANK 34 str. 5 d. numatytą administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės švelninimo tvarką, už ANK 422 str. 5 d. numatyto administracinio nusižengimo padarymą, jokia kita administracinio poveikio priemonė, išskyrus nurodytą, šio specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nenumatyta.

Įvertinant visus esamus byloje duomenis darytina išvada, jog skiriant nuobaudą, buvo atsižvelgta į padaryto nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes, į D. L. asmenybę, į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Nuobauda jam paskirta iš esmės laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių, todėl nėra teisinio pagrindo nutarimą iš dalies keisti, švelninant jam paskirtą nuobaudą ir netaikant administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba ją sutrumpinant, taip pat netenkintini kaip įstatymu nepagrįsti prašymai skirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose arba skirti trumpesnį specialiosios teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tuo pačiu paskiriant dar vieną administracinio poveikio priemonę – įpareigojimą dalyvauti alkoholizmo ir narkomanijos prevencijos kursuose. Teismo nuomone, vien administracinės nuobaudos – baudos be teisės vairuoti transporto priemones atėmimo skyrimas, šiuo konkrečiu atveju neleis pasiekti administracinės nuobaudos tikslų (Lietuvos Respublikos ANK 22 str. 1-2 d.).

D. L. nurodo, kad Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. taikoma ir teismų praktikoje (pavyzdžiui, 2017 m. birželio 8 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. II-147-963/2017 ir 2017 m. liepos 28 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-341-361/2017). Pirmiausia pažymėtina, kad pareiškėjas cituoja vos vieną bylą, kadangi abu minėti Klaipėdos apskrities teismų sprendimai yra viename procese, ir to proceso bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios į D. L. nusižengimo padarymo aplinkybes, todėl remtis šia pareiškėjo cituojama praktika kaip precedentu Biržų rajono apylinkės teismas neturi teisinio pagrindo dėl žemiau dėstomų motyvų. Nusižengimą padariusiam asmeniui buvo nustatytas mažesnis – 0,52 promilių alkoholinis girtumas, jis turi ilgametę vairavimo patirtį (skirtingai nuo pradedančiojo vairuotojo D. L.), speciali teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga ne tik darbo funkcijoms atlikti, bet ir prižiūrėti senyvo amžiaus, kartu gyvenančią sunkiai sergančią uošvienę (jai nustatytas didelių specialiųjų poreikių lygis, ji serga senatvine demencija ir jai reikalinga priežiūra), nes šeima gyvena (duomenys neskelbtini), 25 kilometrai nuo (duomenys neskelbtini), kur yra visos gydymo įstaigos, kasdien turi vežti uošvienę į polikliniką, kur jai statoma lašinė. Sutuoktinė dirba, todėl negali pasirūpinti savo motina, o uošvienės sūnus dirba ir gyvena atskirai. Tokių aplinkybių D. L. byloje nenustatyta, priešingai – tėvas taip pat vairuoja transporto priemones ir esant reikalui gali sūnų pavežti. Be to, skirtingos ir kitos aplinkybės – D. L. savo šeimos neturi.

Įvertinus nagrinėjamos bylos aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto asmens paaiškinimus ir atsižvelgiant į administracinės nuobaudos tikslus darytina išvada, jog nagrinėjamu atveju asmens atsakomybės našta negali būti ypatingai švelninama ir D. L. taikomos Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nuostatos. Teismų praktikoje yra pažymima, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 34 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai. Teismas, įvertinęs D. L. charakterizuojančią medžiagą, asmenybę – dirbantis (b.l. 15-17), administracine tvarka nebaustas (b.l. 21), atsižvelgdamas į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes – nakties metu kaime, gyvenvietėje, pažeidėjo kaltės formą (tyčia) ir rūšį, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat tai, kad pažeidėjas visai neseniai įgijo teisę vairuoti, tačiau ja naudojosi neatsakingai ne tik pats, bet ir vežė kitą asmenį – A. M. (b.l. 5), nors dirba, paskirtą baudą sumokėjo (b.l. 18) ir yra darbdavio charakterizuojamas teigiamai (b.l. 19) sprendžia, kad tokių ypatingų ir išimtinių aplinkybių šioje byloje nenustatyta ir pagrindo paskirti mažesnę baudą negu šio kodekso specialiosios dalies straipsnių sankcijose numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti jokio pagrindo nėra.

Tuo būdu, esant visiems šiems aukščiau išdėstytiems argumentams, D. L. skundas atmestinas kaip nepagrįstas, o nutarimas paliktinas nepakeistas (Lietuvos Respublikos ANK 642 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ANK 641 straipsniu, 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4-6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1-2 dalimis, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

2017 m. rugpjūčio 17 d. Panevėžio apskrities VPK Biržų rajono PK Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo Roberto Kiburio nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo D. L. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos ANK 422 str. 5 d. administracine nuobauda - 300 EUR bauda ir administracinio poveikio priemone – specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu dvylikai mėnesių, palikti nepakeistą ir D. L. skundo netenkinti.

Nutartis per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarties paskelbimo gali būti skundžiama Panevėžio apygardos teismui per Biržų rajono apylinkės teismą.