Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Daiva Kazlauskienė, veikdama Šiaulių apygardos teismo vardu, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto V.L. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-11-10 nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau – ir Institucija) 2025-10-08 nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

5. Atsiliepimu Institucijos atstovas L.Dainauskas prašo apeliacinį skundą atmesti. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o vertinant apeliacinio skundo argumentus nėra pagrindo konstatuoti, kad administracinio poveikio priemonė yra neteisinga ir neproporcinga. Nurodo, kad tiek Institucija, tiek apylinkės teismas išnagrinėjo visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstus sprendimus, kurių keisti nėra pagrindo.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto V.L. apeliacinis skundas atmestinas

6. ANK 652 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimtos nutarties (nutarimo) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą. Iš apeliacinio skundo matyti, jog nėra ginčijamas V.L. veiksmų kvalifikavimas, paskirta bauda ir administracinio poveikio priemonė – draudimas vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 18 mėnesių, todėl šiais klausimais plačiau nepasisakoma. Skundu nesutinkama su paskirtos administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo – terminu. Apelianto manymu įvertinus teigiamai V.L. charakterizuojančius duomenis, nusižengimo padarymo aplinkybes, sumokėtą administracinę nuobaudą ir reikalingumą turėti teisę vairuoti kelių transporto priemones tiek dėl savo sveikatos patikrinimų, tiek dėl šeimos gerovės, yra pagrindas pakeisti skundžiamą nutartį ir sutrumpinti specialiosios teisės atėmimo terminą. Institucija atsiliepimu prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad visos reikšmingos aplinkybės buvo įvertintos, todėl nėra pagrindo spręsti, kad administracinio poveikio priemonės terminas yra neproporcingas.

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto V.L. apeliacinio skundo ir Institucijos atsiliepimo argumentus, įvertinęs skundžiamą apylinkės teismo nutartį ir Lietuvos teismų informacinėje sistemoje LITEKO pateiktą administracinio nusižengimo bylą, konstatuoja, kad, apylinkės teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisingai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta jokių išskirtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą V.L. veiksmus ar jo asmenybę vertinti kaip mažiau pavojingus ir jam skirti trumpesnio, nei įstatymo numatyta, termino administracinio poveikio priemonę ar jos iš viso neskirti. Minimalaus termino specialiosios teisės atėmimas nėra aiškiai per griežta ar neproporcinga padarytam nusižengimui priemonė, todėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-11-10 nutartis paliekama nepakeista. Pažymėtina, jog iš esmės visi apeliaciniame skunde nurodyti argumentai buvo išsamiai išnagrinėti apylinkės teismo ir dėl jų pasisakyta skundžiama nutartimi. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su tokiu teismo vertinimu subjektyviai nesutinka, pirmosios instancijos teismo nutarties nedaro neteisėta ar nepagrįsta.

8. ANK 423 straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už neblaivaus asmens, kuriam nustatytas ne mažiau negu 0,41 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, padarytą Kelių eismo taisyklių pažeidimą, kuris <..> lėmė kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, <..> sugadinimą (apgadinimą). ANK 423 straipsnio 4 dalyje numatyta, jog už šio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 2 iki 4 metų ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai, nuo 1 metų 6 mėnesių iki 2 metų. Be to, įstatymų leidėjas numatė, kad už aptariamo nusižengimo padarymą gali būti skiriamas ir transporto priemonės konfiskavimas.

10. Nagrinėjamu atveju Institucija, sprendimą nustatyti minimalų 2 metų specialiosios teisės atėmimo terminą grindė įvertinusi V.L. padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, kaltės formą ir rūšį, asmenybę, dvi atsakomybę lengvinančias aplinkybes (prisipažino padaręs šiame kodekse numatytą administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo jį išaiškinti ir administracinį nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo) ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Taip pat buvo įvertintas ir V.L. prašymas dėl nuobaudos išdėstymo dalimis. Sutinkant su skundžiama apylinkės teismo nutartimi, tiek V.L. asmenybė, tiek jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, vertinant kartu su padaryto administracinio nusižengimo pobūdžiu bei kaltės forma, buvo tinkamai išnagrinėtos ir įvertintos Institucijos, kas būtent ir sudarė pagrindą nustatyti minimalaus dydžio specialiosios teisės atėmimo terminą, todėl šių aplinkybių pakartotinis vertinimas, sprendžiant ar egzistuoja pagrindas nustatyti mažesnio dydžio poveikio priemonės terminą, nėra pagrįstas.

11. V.L. neginčija, kad vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 1,35 promilių girtumas. Nors jis administracinio nusižengimo bylos Institucijoje ir apylinkės teisme nagrinėjimo metu pripažino savo kaltę, kas buvo pripažinta jo atsakomybe lengvinančia aplinkybe, tačiau kaip matyti iš skundo argumentų, savo veiksmų nevertina kritiškai. Apeliaciniame skunde V.L. nurodo, kad jam apsisukant magistraliniame kelyje į jo automobilį atsitrenkė dideliu greičiu važiavęs BMW automobilis, nors apklausiamas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad važiuodamas „pastebėjo, kad nėra apsisukimo į Tauragę, todėl radęs galimybę norėjo apsisukti“. Be to, apeliantas nuosekliai tvirtina, kad išgėrė tik vieną bokalą alaus, kai tuo tarpu jam buvo nustatytas artimas vidutiniam girtumo laipsniui apsvaigimas nuo alkoholio – 1,34 promilių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, šios aplinkybės sudaro pakankamą pagrindą vertinti, jog apeliantas ne tik nekritiškai vertinta savo veiksmus, bet ir bando juos sumenkinti ar sumažinti savo kaltę nurodydamas, kad galimai ir dėl automobilio BMW vairuotojo veiksmų („važiavimo ypatingai dideliu greičiu“) įvyko eismo įvykis, nutylėdamas kitus jo paties padarytus KET pažeidimus. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad V.L., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, važiuodamas magistraliniu keliu, keisdamas važiavimo kryptį nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kai tai daryti būtų saugu ir pasukęs į šalia esančią teritoriją, apsisukdamas nedavė kelio kitam eismo dalyviui, kai šis buvo priverstas staigiai stabdyti ir keisti važiavimo kryptį bei susidūrė su V.L. vairuojamu automobiliu, dėl ko eismo įvykio metu buvo apgadinti abu automobiliai. Tai gi nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad tiek jo apsvaigimas nuo alkoholio, tiek ir padaryti KET pažeidimai buvo įvykdyti išskirtinėmis, atsitiktinėmis aplinkybėmis, mažinančiomis administracinio nusižengimo pavojingumą.

12. Pažymėtina, jog V.L., būdamas rūpestingas ir atsakingas vairuotojas, turėjo ir galėjo žinoti jam, kaip vairuotojui, kylančias pareigas kelyje elgtis ypatingai atsargiai ir atsakomybę ne tik už transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, bet ir kai dėl tokių veiksmų yra apgadinamas kitų asmenų turtas. Kaip minėta nagrinėjamu atveju V.L. nustatytas minimalus specialiosios teisės atėmimo terminas. Nors skundu teigiama, jog apylinkės teismas netinkamai įvertino jo turimas sveikatos problemas bei tai, kad jam teisė vairuoti automobilį reikalinga rūpintis sveikata ir šeima, dėl ko paskirta poveikio priemonė turi būti švelninama, aukštesnysis teismas su tokiais skundo argumentais nesutinka. Tokios išvados nekeičia ir tai, kad V.L., Institucijoje prašęs nuobaudos įvykdymą išdėstyti dalimis, ją iki bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme įvykdė visiškai.

13. Remiantis ANK 34 straipsnio 6 dalimi, administracinė nuobauda ar poveikio priemonė gali būti švelninama arba iš viso neskiriama, kai padaryto administracinio nusižengimo ir jį padariusio asmens pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos ar poveikio priemonės griežtumo ir dydžio, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Mažesnės nei įstatymo numatytos administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės skyrimas arba jos neskyrimas yra sietini tik su tam tikrų išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę, konstatavimu, kai įstatymo sankcijoje numatyta nuobauda ar poveikio priemonė, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, kaltininko asmenybę, nebūtų teisinga (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-41/2014, 2AT-20-942/2016, 2AT-38-303/2016).

14. Apygardos teismo vertinimu šioje byloje išskirtinių aplinkybių, dėl kurių V.L. turėtų būti taikomos įmanomai švelnesnės teisinio poveikio priemonės, nenustatyta. Aplinkybės, dėl kurių įstatymo sankcijoje numatytos administracinio poveikio priemonės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu būtų per griežtos, negali būti būdingos daugeliui bylų, neypatingos, įprastos. Priešingu atveju, taikant šią teisės normą be aiškaus pagrindo, toks taikymas taptų taisykle, o ne išimtimi, ir taip būtų iškreipiama šios normos paskirtis.

15. Atsižvelgiant į šis nutarties 11 punkte aptartas aplinkybes pažymėtina, jog skunde nurodomos aplinkybės, susijusios su sveikata ar šeima, egzistavo ir administracinio nusižengimo padarymo metu. V.L. žinojo, kad teisė vairuoti jam yra reikalinga tiek vykimui į gydymo įstaigas, tiek rūpinantis anūkais, tačiau akivaizdu šios aplinkybės nebuvo pakankamos, kad sulaikytų jį nuo nusižengimo padarymo. V.L. yra pensijinio amžiaus, kuriam, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, vertinant (duomenys neskelbtini) 2025-08-19 koronarografiją, rekomenduojamas reguliarus 30-60 min. fizinis aktyvumas 5-7 dienas per savaitę ir, be kita ko, ribotas alkoholio vartojimas. Nors turimi sveikatos sutrikimai yra svarbūs, vis tik įvertinus paties apelianto elgesį, nėra tiek išskirtiniai, dėl kurių būtų galima pripažinti esant ypatingomis aplinkybėmis. Kita vertus, kaip nurodo V.L., jo sutuoktinė turi vairuotojo pažymėjimą, o šiuo Institucijos nutarimu nebuvo priimtas sprendimas konfiskuoti automobilį, kuris, po įvykio jau yra sutaisytas, todėl kiti skunde nurodomi argumentai dėl geranoriškai teikiamos pagalbos anūkams ir vykimo į gydymo įstaigas, V.L. sutuoktinei turint vairuotojo pažymėjimą, ypatingai neapsunkins pastarojo kasdienio gyvenimo. Esant šioms aplinkybėms negalima teigti, kad specialiosios teisės atėmimas, minimaliam laiko tarpui, sukels V.L. neproporcingai dideles neigiamas pasekmes ir dėl to tokios priemonės taikymas yra negalimas ar neproporcingas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, bei į paties V.L. poziciją, nėra pagrindo jam taikyti švelniausias įmanomas teisinio poveikio priemones. Šios išvados nekeičia ir skunde plačiai cituojama teismų praktika, kadangi aptartose teismų sprendimuose buvo analizuojami administraciniai nusižengimai, nesukėlę padarinių kitų asmenų turtui.

16. Nors specialiosios teisės atėmimas neabejotinai turės pasekmes V.L. ir/ar jo šeimai, tai yra neišvengiamos administracinio poveikio priemonės pasekmės, dėl kurių atsiradimo yra kaltas jis pats. Įstatymų leidėjas nustatydamas teisinio poveikio priemones aukščiau iškelia visuomenės interesą, saugumą, o ne asmens, padariusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu nusižengimu. Skiriama administracinio poveikio priemonė turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtas priemones, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Kitokio sprendimo priėmimas šioje byloje nepadėtų užtikrinti administracine nuobauda siekiamų tikslų ir viešojo intereso.

17. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, V.L. apeliaciniame skunde jokių kitų esminių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti priešingas nei aukščiau išdėstyta išvadas ir pakeisti skundžiamą Institucijos nutarimą ir apylinkės teismo nutartį, nenurodė. Dėl kitų skundo argumentų (V.L. asmeninio būdo savybių ir kt.), kaip nesudarančių pagrindo priimti kitokio sprendimo, plačiau nepasisakoma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, skundą nagrinėjantis teismas, įvertinęs visus skundo argumentus, konstatuoja, jog Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-11-10 nutartis yra teisėta ir pagrįsta ir ją naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V.L. apeliacinio skundo netenkinti ir Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2025-11-10 nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.