- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-08-19
- Bylos Nr.
- AN2-176-417/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-46-3-00133-2020-8
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Eduardas Maškevičius (pirm.)
- Institucija
- Tauragės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas
- Advokatai
- Linas Kuprusevičius
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą dėl Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-03 nutarimo administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Bylos esmė
1. M. V. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Institucija) Reagavimo skyriaus tyrėjas 2020-05-01 surašė administracinio nusižengimo protokolą už tai, kad 2020-05-01 15.41 val. Vytauto g. Tauragėje vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam 15.56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis, ir tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-12-11 nutarimu Nr. 1950, 5 ir 14 punktus. Šiais savo veiksmais M. V. padarė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Institucijos 2020-05-20 nutarimu už minėto administracinio nusižengimo padarymą M. V. skirta 800 Eur bauda ir specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 12 mėn.
2. Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai, išnagrinėję administracinio nusižengimo bylą, įvertinę byloje surinktų duomenų visumą, pripažino, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, jog M. V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl administracinio nusižengimo bylą dėl minėto nusižengimo padarymo jam nutraukė, nenustačius M. V. veikoje šio nusižengimo įvykio ir sudėties.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
3. Institucija su Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-03 nutarimu nesutinka, prašo skundžiamą nutarimą panaikinti ir priimti naują nutarimą administracinio nusižengimo byloje patraukiant M. V. administracinėn atsakomybėn pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį ir paskiriant jam administracinę nuobaudą nuo 800 iki 1100 Eur ir skiriant administracinio poveikio priemonę – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimą nuo 12 iki 18 mėnesių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad 2020-05-01, surašant administracinio nusižengimo protokolą, M. V. protokole nurodė, kad alkoholio nevartojo. 2020-05-20 nagrinėjant administracinio nusižengimo bylą M. V. su padarytu nusižengimu sutiko ir dėl padaryto nusižengimo nuoširdžiai gailėjosi. Nagrinėjant bylą jis paaiškino, kad prieš važiuojant buvo išgėręs 1 skardinę alaus (baigiant nagrinėti bylą nurodė, kad buvo išgėręs pusantros skardinės alaus). M. V. pažeidimą pripažino, dėl jo nuoširdžiai gailėjosi, sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo, todėl jam buvo skirta minimali nuobauda, numatyta sankcijoje už tokį nusižengimą. Iš šių aplinkybių matyti, kad M. V. yra nenuoširdus ir meluoja (nevartojo, gėrė vieną skardinę alaus, gėrė pusantros skardinės alaus). Skunde nurodė, kad bylos nagrinėjimo metu jis nieko neaiškino, nors bylos nagrinėjimo metu ir paaiškino, kad prieš važiuojant buvo išgėręs alaus. M. V. nusižengimą padarė 2020-05-01 15.41 val., tai yra pažymėta protokole, tai yra duomenys, kada buvo padarytas administracinis nusižengimas. Alkoholio kiekio matuokliu jam buvo nustatytas 0,46 promilės neblaivumas 15.56 val., 16.13 val. jam alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 0,40 promilių neblaivumas. Institucija pažymi, kad M. V. 0,40 promilių neblaivumas buvo nustatytas praėjus 32 minutėms po nusižengimo padarymo arba po 15 minučių po to, kai buvo tikrintas jo neblaivumas pirmą kartą. Tikrinant antrą kartą buvo tik renkami duomenys, kad būtų galima patvirtinti, jog vartojo alkoholį, nes M. V. tvirtino, kad alkoholio visai nevartojo, apie tai pažymėdamas protokole savo paaiškinime. Per 15 min. iš organizmo galėjo pasišalinti apie 0,05 promilių, tai atitinka pirmo tikrinimo rezultatą ir rezultatai vienas kitam neprieštarauja. Institucijos nuomone, vertinant šias aplinkybes akivaizdu, kad M. V. automobilį vairavo neblaivus. Taip pat pažymi, kad alkoholio kiekio matavimo prietaisas ALCOTEST 7510, kuriuo M. V. buvo nustatytas neblaivumas, turi funkciją aptikti alkoholį burnoje ir tokiu atveju neblaivumo prietaisas nefiksuoja neblaivumo iš viso, o rodo, kad yra alkoholio burnoje. Fiksuojant M. V. nusižengimą ir renkant duomenis apie jo neblaivumą buvo imtasi papildomų priemonių – neblaivumas tikrinamas antrą kartą ir renkami duomenys nusižengimui, numatytam ANK 422 straipsnio 5 dalyje, nustatyti. Institucijos teigimu, byloje esantys duomenys (administracinio nusižengimo protokolas, paaiškinimai, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, alkoholio kiekio matuoklio duomenys) patvirtina, kad M. V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą ir už šio administracinio nusižengimo padarymą turėjo būti traukiamas administracinėn atsakomybėn.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą M. V. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius su apeliaciniu skundu nesutinka, prašo atmesti skundą ir priteisti M. V. iš Institucijos 441,76 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Atsiliepime nurodoma, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas išsamiai ir visapusiškai išanalizavo bei įvertino ištirtus įrodymus, atsižvelgdamas į skundo argumentus atliko įrodymų tyrimą ir savo išvadas išsamiai motyvavo. Skundžiamame nutarime jokių prieštaravimų nėra. O aplinkybė, kad Institucija nesutinka su skundžiamame nutarime išdėstytu įrodymų vertinimu, nėra pagrindas nepritarti argumentuotoms teismo išvadoms dėl administracinio nusižengimo įvykio ir sudėties nebuvimo M. V. veikoje.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
5. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
6. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Vadovaujantis ANK 569 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. ANK 569 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, sprendžia teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas). Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės bei įrodymų šaltinių patikimumas. Šiame kontekste paminėtina ir tai, kad teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
7. Susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančius duomenis vertino nepažeisdamas ANK 569 straipsnio reikalavimų ir pagrįstai M. V. administracinę teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nutraukė. Patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, skundą nagrinėjantis teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų konstatuoti, kad M. V. padarė jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą. Iš skundžiamo nutarimo matyti, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmai išsamiai išnagrinėjo bei įvertino visus tiek administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens, tiek Institucijos argumentus, skundžiamame nutarime motyvuotai pasisakė dėl M. V. kaltės pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį nebuvimo, išsamiai išnagrinėjo administracinio nusižengimo byloje surinktus įrodymus ir pateikė motyvuotas išvadas. Pažymėtina, jog ne tokio, kokio tikėjosi Institucija, procesinio sprendimo priėmimas, nenustačius kitų neteisėtumo ar nepagrįstumo pagrindų, negali būti pagrindas skundžiamą nutarimą pripažinti neteisėtu ir (ar) nepagrįstu ir dėl to panaikinti.
8. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė, be kita ko, už transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs (daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės) ar apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų asmenys. Šios normos esmė yra užtikrinti, kad transporto priemonės nevairuotų asmuo, negalintis tinkamai vertinti aplinkybių, laiku į jas reaguoti, nes toks vairuotojas kelia pavojų tiek sau, tiek ir kitiems eismo dalyviams, nepriklausomai nuo to, kokios priemonės sukelia tokią jo būseną (neblaivumą, apsvaigimą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-2014, 2AT-18-942/2015, 2AT-40-303/2020). Už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą administracinį nusižengimą asmuo gali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tuo atveju, kai administracinio nusižengimo bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę asmuo buvo neblaivus, t. y. jam turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-12-2013, 2AT-4-2014, 2AT-30-2014, 2AT-51-746/2016).
9. Nagrinėjamu atveju M. V. Institucija surašė administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį už tai, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai jam 15.56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės girtumo laipsnis. Tačiau po 17 min., t. y. 16.13 val. alkotesteriu patikrinus M. V. blaivumą, jam nustatytas 0,40 promilių, t. y. neužtraukiantis administracinės atsakomybės, girtumo laipsnis. Išdėstytos aplinkybės neabejotinai patvirtina, kad M. V. automobilį vairavo neblaivus, tačiau nagrinėjamu atveju negalima išvada, kad M. V. automobilio vairavimo metu nustatytas neblaivumo laipsnis neabejotinai užtraukia administracinę atsakomybę.
10. Nustatant asmens neblaivumą įvykio vietoje, turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-05-12 nutarimu Nr. 452 patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (2016-05-18 nutarimo redakcija) (toliau -– Taisyklės) bei Lietuvos policijos generalinio komisaro 2019-03-25 įsakymu Nr. 5-V-242 patvirtinto Policijos pareigūnų veiksmų nustatant asmens neblaivumą ar apsvaigimą tvarkos aprašo (toliau – Tvarkos aprašas) nuostatomis.
11. Taisyklių 4 punkte ir Tvarkos aprašo 5.5 punkte nustatyta, kad per tikrinimą nustačius, jog įtariamo neblaivumu vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija yra 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Kai pirmojo ir pakartotinio tikrinimo rezultatai skiriasi, laikoma, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą. Vadovaujantis išdėstytomis teisės aktų nuostatomis, sutiktina su atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentu, kad, atsižvelgiant į asmenų lygybės prieš įstatymus principą, nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo, kodėl asmeniui, kuriam nustatytas mažesnis nei 1,51 promilės neblaivumas ir kuris nepadarė eismo įvykio, turėtų būti taikomas kitoks neblaivumo nustatymo principas nei asmeniui, kuriam nustatytas daugiau nei 1,51 promilės neblaivumas arba kuris yra susijęs su eismo įvykiu ir kuriam yra nustatytas daugiau nei 0,41 promilės neblaivumas. Kadangi policijos pareigūnai, nors ir neturėdami pareigos du kartus tikrinti M. V. neblaivumo laipsnį, vis dėlto alkotesteriu jo neblaivumo laipsnį patikrino du kartus ir nustatė skirtingus rodmenis (15.56 val. buvo nustatytas lengvas 0,46 promilės, o 16.13 val. – 0,40 promilės girtumo laipsnis), darytina išvada, kad per tikrinimą nustatyta asmens iškvėptame ore esanti etilo alkoholio koncentracija yra ta, kuri yra mažiausia iš nustatytų per pirmąjį ir pakartotinį tikrinimą, t. y. kad M. V. nustatytas 0,40 promilių neblaivumo laipsnis. Toks faktinių aplinkybių vertinimas nagrinėjamu atveju atitinka ir in dubio pro reo principą, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys administracinių pažeidimų ir nusižengimų bylose Nr. 2AT-78-788/2016, Nr. 2AT-10-693/2018).
12. Apygardos teismas pritaria skundžiamame nutarime išdėstytam argumentui, kad esant dviem skirtingiems alkotesterio rodmenims, policijos pareigūnai turėjo imtis papildomų priemonių, numatytų Taisyklėse, – įvertinti bendrą asmens būklę, o neturint objektyvių galimybių nustatyti asmens neblaivumą, esant prieštaravimams tarp to paties prietaiso rodmenų, siųsti asmenį į asmens sveikatos priežiūros įstaigą atlikti medicininės apžiūros. Tačiau, kaip matyti iš administracinio nusižengimo bylos medžiagos, kilus prieštaravimams tarp prietaiso rodmenų , pareigūnai jokių kitų veiksmų nesiėmė ir dėl nepaaiškinamų priežasčių vadovavosi pirminiais alkotesterio rodmenimis, taip pažeisdami Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą bei iš jo išplaukiantį in dubio pro reo principą.
13. Nors tiek protokole užfiksuota, tiek apeliaciniame skunde Institucija teigia, kad M. V. nusižengimą padarė 2020-05-01 15.41 val., tačiau Institucija niekaip nepagrindžia duomenų, kodėl M. V. neblaivumas pirmą kartą buvo tikrintas tik 15.56 val. Vadovaujantis administracinio nusižengimo byloje esančio alkoholio kiekio iškvėptame ore matuoklio Drager Alcotest 7510 naudojimo instrukcija, prieš tikrinant asmens girtumą, reikia palaukti ne trumpesnį nei 15 min. laiko tarpą nuo paskutinio oralinio alkoholio vartojimo (b. l. 68). Tačiau, kaip nurodė Institucija, sustabdytas M. V. nurodė, kad alkoholio nėra vartojęs, todėl nebuvo pagrindo laukti alkotesterio naudojimo instrukcijoje nurodytą laiko tarpą – 15 min. Be to, Institucija neginčijo M. V. nurodytos aplinkybės, kad jo girtumas buvo tikrintas praėjus vos 4–5 min. nuo alkoholio vartojimo. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, siekiant nepažeisti in dubio pro reo principo, darytina išvada, kad M. V. neblaivumas buvo tikrintas praėjus 4–5 min. po to, kai M. V. vartojo alkoholį (kaip nurodė 2020-06-01 paaiškinime (b. l. 12), 0,5 litro talpos skardinę alaus), todėl alkotesterio rodmenys galėjo būti netikslūs ir dėl šios priežasties 15.56 val. M. V. galėjo būti nustatytas 0,46 promilės neblaivumo laipsnis. Tačiau, vadovaujantis alkotesterio naudojimo instrukcijos nuostatomis ir pakartotinį patikrinimą atlikus po 16 min., M. V. nustatytas 0,40 promilių neblaivumo laipsnis. Todėl darytina išvada, kad pirminio patikrinimo metu galėjo būti nustatyta ne M. V. kraujyje esanti alkoholio kiekio koncentracija, tačiau M. V. burnoje ką tik vartojus alkoholį esanti alkoholio koncentracija. Nors Institucija nurodo, kad ALCOTEST 7510, kuriuo M. V. buvo nustatytas neblaivumas, turi funkciją aptikti alkoholį burnoje ir tokiu atveju neblaivumo prietaisas nefiksuoja neblaivumo iš viso, o rodo, kad yra alkoholio burnoje, tačiau, pažymėtina, jog, vadovaujantis prietaiso naudojimo instrukcija, ši funkcija veikia tik tuo atveju, jeigu ji yra aktyvuota (b. l. 68). Nagrinėjamu atveju Institucija aplinkybei apie minėtos prietaiso funkcijos aktyvavimą / deaktyvavimą nepateikė jokių objektyvių duomenų. Be to, toks Institucijos argumentas prieštarauja byloje esančioje alkotesterio naudojimo instrukcijoje pateiktiems duomenims, t. y., kad burnoje užsilikęs alkoholis gali iškreipti rodmenis (b. l. 68). Apibendrindamas išdėstytus duomenis, apygardos teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju patikimesniais laikytini vadovaujantis alkotesterio naudojimo instrukcijos reikalavimais, t. y. praėjus 15 min. po alkoholio vartojimo atlikto antrojo M. V. patikrinimo metu gauti duomenys – 0,40 promilių neblaivumo laipsnis, kuris neužtraukia administracinės atsakomybės.
14. Tokią apygardos teismo išvadą taip pat pagrindžia ir moksliškai patvirtintos Vidmarko formulės skaičiavimai, vadovaujantis ja alkoholio kiekis žmogaus organizme dėl oksidacijos (redukcijos) procesų dėsningai mažėja. Pagal Vidmarko formulę yra apskaičiuojamas dėl oksidacijos (redukcijos) žmogaus organizme dėsningai mažėjantis alkoholio kiekis. Suaugusio vyro fermentinės sistemos alkoholį metabolizuoja vidutiniškai 100-125 mg/kg/val. greičiu, o jo koncentracija kraujyje sumažėja vidutiniškai 0,15-0,2 promilės/val. (kasacinės nutartys Nr. 2AT-51-746/2016, 2AT-42-507/2016, 2AT-41-2013). Taigi Institucijos pareigūnų atlikto pirminio patikrinimo metu gautų rezultatų prieštaringumas akivaizdus ir vadovaujantis moksliškai pagrįstais duomenimis, t. y. M. V. organizme natūraliai per 16 min. (praėjusių nuo pirmojo patikrinimo alkoholio kiekio matuokliu iki antrojo) alkoholio koncentracija kraujyje galėjo sumažėti nuo 0,04 iki 0,05 promilių, tačiau antrojo patikrinimo metu nustatyta 0,06 promile mažiau negu pirmojo patikrinimo metu.
15. Apibendrindamas išdėstytus argumentus, atsižvelgęs į tai, kad pripažinus dviejų patikrinimų metu gautus duomenis prieštaringais, Institucija niekaip nepagrindė, kodėl pirminio patikrinimo metu gautus duomenis laiko patikimesniais, į tai, kad šioje nutartyje išdėstytais motyvais pirminio patikrinimo metu nustatytas M. V. neblaivumo laipsnis buvo nustatytas galbūt pažeidus alkoholio matuoklio naudojimo instrukcijoje išdėstytus reikalavimus (neblaivumas tikrintas praėjus vos 4–5 min. po alkoholio vartojimo), siekdamas nepažeisti in dubio pro reo principo, apygardos teismas pripažįsta, kad administracinio nusižengimo bylą išnagrinėjęs apylinkės teismas pagrįstai konstatavo, kad surinktų įrodymų nepakanka konstatuoti, kad M. V. padarė ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatytą nusižengimą, todėl pagrįstai administracinio nusižengimo teiseną pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį M. V. nutraukė. Esant išdėstytiems argumentams konstatuotina, kad Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmų 2020-07-03 nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, Institucijos apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo teisėtą ir pagrįstą nutarimą keisti ar naikinti, todėl skundžiamas nutarimas paliktinas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas netenkinamas (ANK 653 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
16. M. V. atstovas advokatas Linas Kuprusevičius atsiliepime į apeliacinį skundą yra suformulavęs reikalavimą priteisti iš Institucijos M. V. 441,76 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti. Prie atsiliepimo yra pridėti duomenys, pagrindžiantys M. V. patirtas išlaidas.
17. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką proceso išlaidų atlyginimo klausimai administracinių nusižengimų bylose sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Pagal BPK 103 straipsnio 6 dalį, be proceso išlaidų, nurodytų šio straipsnio 1–5 punktuose, proceso išlaidas sudaro ir kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis. BPK 105 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Tačiau sistemiškai aiškinant šias BPK nuostatas darytina išvada, kad BPK 106 straipsnio 1 dalies norma yra specialioji BPK 105 straipsnio 5 dalies normos atžvilgiu, todėl proceso dalyvio turėtų išlaidų savo nuožiūra pasikviesto (pasirinkto) advokato paslaugoms atlyginimas (apmokėjimas) iš valstybės lėšų nepriteistinas. Tokias išlaidas, kaip tai nurodyta BPK 106 straipsnio 1 dalyje, apmoka pats proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pasikvietė advokatą (šiuo konkrečiu atveju – gynėją) ginti jo teisių ir teisėtų interesų baudžiamajame procese. Vien tai, kad valstybinio kaltinimo byloje baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui buvo priimtas palankus sprendimas (išteisinamasis nuosprendis), savaime nesudaro pagrindo priteisti jam jo turėtas išlaidas gynybai iš valstybės baudžiamajame procese (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-338/2014, 2K-260-303/2015, 2K-14-222/2016, 2K-7-76-222/2016, nutartis atnaujintoje administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-16-1073/2020).
18. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti M. V. atstovo advokato L. Kuprusevičiaus prašymą priteisti M. V. turėtas išlaidas atsiliepimui, kurio teikimas, be kita ko, nėra privalomas, surašyti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko apeliacinį skundą atmesti.
Netenkinti reikalavimo priteisti iš Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato M. V. bylinėjimosi išlaidas.
Nutartis neskundžiama.