Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

KTM, 2022-06-21 gavusi papildomos informacijos iš JAV Krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo Hagoje apie tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2019-01-01 iki 2021-03-31) pareiškėjos importuotų naudotų su defektais transporto priemonių eksporto iš JAV duomenis, kurie nebuvo žinomi ankstesnio patikrinimo metu (2021-12-01 įforminant patikrinimo ataskaitą Nr. 1LM320105M), atliko Bendrovės teminį mokestinį ūkinės komercinės veiklos patikrinimą. KTM patikrinimo ataskaitoje nusprendė nepripažinti nei vieno iš pareiškėjos taikyto ginčo transporto priemonių muitinės vertės nustatymo būdų, o muitinę vertę nustatyti pagal alternatyvų muitinio vertinimo metodą, remiantis JAV Krašto apsaugos departamento įgaliotojo atstovo pateikta informacija apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV kainas.

KTM patikrinimo ataskaitoje, perskaičiavus mokesčio bazę, nuo naujos mokesčio bazės pareiškėjai buvo apskaičiuota ir registruota mokestinė nepriemoka, kurią sudaro - 33 681,00 EUR muito, 1 960,00 EUR papildomo muito (A20), 78 331,00 EUR importo pridėtinės vertės mokesčio (toliau - PVM; įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI) įskaitomo PVM apskaitą), 11 397,00 EUR baudų, 205,00 EUR delspinigių.

Remiantis Sąjungos muitinės kodekso (toliau – ir SMK) 74 straipsnio 3 dalimi, tais atvejais kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal sandorio vertės (SMK 70 str.) muitinio įvertinimo metodą ar kitus muitinio įvertinimo metodus (SMK 74 str. 1 d.), muitinė vertė nustatoma alternatyviu metodu - pagal turto vertinimo ataskaitas (toliau – ir TVA). Kai pardavėjo išrašytose sąskaitose - faktūrose ginčo transporto priemonių vertės nebuvo įmanoma nustatyti pagal išrašytas sąskaitas - faktūras, nes transporto priemonių kaina neatitiko realios rinkos vertės importo valstybėje (Lietuvoje), pareiškėja kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų kiekvienos konkrečios importuojamos ginčo transporto priemonės tikrąją rinkos vertę TVA būdu, kuri laikytina teisinga, kol nenuginčyta. Visos kitos ginčo transporto priemonės importo deklaracijose buvo deklaruotos sandorio muitinio įvertinimo metodu, kaip ir numato teisės aktai.

Pažymėjo, jog JAV bendrovė Baltic Auto Shipping LLC JAV aukcionuose dideliais kiekiais (apie 400 - 1000 per savaitę) įsigyja naudotų apgadintų transporto priemonių. Šias transporto priemones Baltic Auto Shipping LLC perka neturėdama galimybės jų techninės būklės realiai įvertinti. Tuo tarpu pareiškėja įprastai iš Baltic Auto Shipping LLC per mėnesį įsigyja iki 200 naudotų stipriai apgadintų transporto priemonių, t. y. transporto priemones, kuriomis pati Baltic Auto Shipping LLC nenori prekiauti savo prekybos aikštelėse. Tokias transporto priemones Baltic Auto Shipping LLC parduoda kuo didesniais kiekiais. Būtent dėl nurodytų priežasčių, kainos, už kurias pareiškėja įsigyja transporto priemones ir kurios nurodomos importo deklaracijose, gali būti mažesnės už kainas, kurias Baltic Auto Shipping LLC sumokėjo įsigydama automobilius JAV aukcionuose.

Pareiškėja, deklaruodama muitinę vertę elektroninėse importo deklaracijose (toliau – ir EID) ir prisiimdama atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą, išsamumą, bei papildančių deklaraciją dokumentų autentiškumą, tikslumą, galiojimą (kaip tai numatyta SMK 15 straipsnio 2 dalyje), šiuo atveju, kai panašu, kad konkrečios transporto priemonės įsigijimo kaina neatitinka tikrosios rinkos kainos, savo ruožtu kreipėsi į nepriklausomą turto vertintoją, kad šis nustatytų konkrečios importuojamos naudotos apgadintos transporto priemonės vertę. Tokiu būdu, pasitelkus nepriklausomą turto vertintoją, apskaičiuota naudotų apgadintų konkrečių transporto priemonių kaina, yra teisinga. Šiuo atveju ginčo transporto priemonių vertės, nustatytos pasitelkus turto vertintoją, atitinka tikrąją rinkos (importo valstybėje - Lietuvoje) vertę - kainą, už kurią vertės nustatymo dieną įprastomis rinkos sąlygomis galėtų būti parduotas turtas (ginčo transporto priemonės).

Pareiškėjos nuomone, abejonės dėl ginčo transporto priemonių muitinės vertės teisingumo negali būti grindžiamos tuo, kad Bendrovė neva nepateikė informacijos, paaiškinimų dėl ženklaus skirtumo tarp ginčo transporto priemonių kainų sąskaitose - faktūrose ir tų pačių ginčo transporto priemonių pardavimo kainų aukcionuose eksporto šalyje, kadangi pareiškėja, pati tiesiogiai nedalyvaudama aukcionuose ir nepildydama eksporto deklaracijų tokia informacija nedisponuoja ir negali disponuoti.

Pažymėtina, kad SMK 74 straipsnio 3 dalis numato, kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal šio kodekso 74 straipsnio 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Dokumentų persiuntimas iš vienos institucijos kitai nepakeičia esmės ir principo, jog šie duomenys bei dokumentai nėra gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Todėl suteikti jiems prioritetą prieš TVA, kurioje konkreti transporto priemonė buvo įvertina ir nustatyta jos vertė importo metu, nėra teisinio pagrindo.

Remiantis Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – ir MAĮ) 139 straipsnio 1 dalimi, jeigu mokesčių administratorius nustato, kad mokesčių mokėtojas neapskaičiavo nedeklaruojamo (įskaitant muitinės deklaracijose apskaičiuojamą mokestį) ar nedeklaravo deklaruojamo mokesčio arba neteisėtai pritaikė mažesnį mokesčio tarifą ir dėl šių priežasčių mokėtiną mokestį neteisėtai sumažino, mokesčių mokėtojui priskaičiuojama trūkstama mokesčio suma ir skiriama nuo 10 iki 50 proc. minėtos mokesčio sumos dydžio bauda, jei atitinkamo mokesčio įstatymas nenustato kitaip.

Mokestinio ginčo atveju buvo nustatyta tik pirmoji sąlyga, kad pareiškėja neteisingai apskaičiavo mokestį, tačiau nenustatyta antroji - kad dėl to sumažėjo pareiškėjos mokėtinas mokestis. Šiuo atveju ir patikslinus PVM deklaraciją pagal nustatytus netikslumus, faktiškai mokėtina PVM suma nepakistų (nebūtų laikoma sumažinta), todėl skirti baudą nuo importo PVM sumos nebuvo pagrindo. Dėl aplinkybės, kad papildomas importo PVM nebuvo laiku deklaruotas ir atitinkamai laiku nebuvo įskaitytas, tačiau nebuvo padaryta jokios žalos valstybės biudžetui ir dėl to neturėtų būtų keliamas mokestinės atsakomybės klausimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašė skundą patenkinti.

Palyginusi gautus JAV muitinės ginčo transporto priemonių eksporto kainų duomenis su EID deklaruotomis vertėmis bei nustačiusi ženklius kainų skirtumus, 2023-06-21 KTM priėmė patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320053S, kuria Bendrovės atžvilgiu įregistravo mokestinę prievolę muitinei: 33 681,00 Eur muito, 1 960,00 Eur papildomo muito (A20), 78 331,00 Eur PVM, skyrė 11 397,00 Eur baudą; apskaičiavo ir įtraukė į apskaitą 205,00 Eur delspinigių.

Pareiškėja 2023-06-21 KTM patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320053S apskundė MD, kuris 2023-11-21 sprendimu Nr. 1AE-561 skundžiamą ataskaitą patvirtino. MD sprendimą pareiškėja ginčijo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka MGK, kuri 2024-02-22 sprendimu Nr. S-2024/30 pareiškėjos skundo netenkino.

SMK 15 straipsnio 2 dalyje įtvirtina, jog asmuo, pateikdamas muitinei muitinės deklaraciją, prisiima atsakomybę už deklaracijoje pateiktos informacijos tikslumą ir išsamumą, visų deklaraciją papildančių dokumentų autentiškumą, tikslumą ir galiojimą. Pateikdama deklaraciją, ją papildančius dokumentus bei prekes muitiniam įforminimui, pareiškėja tapo atsakinga už pateiktos informacijos teisingumą ir tikslumą, o pateiktos prekės tapo muitinės prižiūrimos. SMK 5 straipsnio 27 punkte įtvirtinta, kad muitinės priežiūra, tai veiksmai, kurių paprastai imasi muitinė, siekdama užtikrinti, kad būtų laikomasi muitų teisės aktų ir, atitinkamais atvejais, kitų nuostatų, taikomų prekėms, kurių atžvilgiu imamasi tokių veiksmų.

Pareiškėja savo nuožiūra tam tikrais atvejais pasirinko, kurį muitinio įvertinimo metodą taikyti ginčo prekių muitinei vertei nustatyti bei savo nuomonę grindžia tuo, kad neva toks importuojamų kainų apskaičiavimas atitinka rinkos vertę importo valstybėje (Lietuvoje). Pažymėtina, kad muitinė vertė pirmiausia turi būti nustatoma pagal importuotų prekių sandorio vertės metodą. Šis muitinės vertės nustatymo metodas laikomas tinkamiausiu ir dažniausiai naudojamu. Faktiškai sumokėta ar mokėtina kaina paprastai yra muitinės vertės apskaičiavimo pagrindas, net jei ši kaina yra informacija, kurią gali tekti patikslinti, kai tai būtina siekiant išvengti savavališkai nustatytos ar fiktyvios muitinės vertės.

Vadovaujantis 2019-10-31 įsakymu Nr. 1B-989 patvirtintų Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklių 7 punktu, naudotų transporto priemonių muitinė vertė visų pirma turi būti nustatoma taikant sandorio vertės metodą, t. y. turi būti deklaruojama visa sumokėta ar mokėtina už naudotas transporto priemones pinigų suma, pridėjus pirkėjui tenkančias SMK 71 straipsnyje nurodytas išlaidas, įskaitant transporto priemonių gabenimo iki įvežimo į Sąjungos muitų teritoriją vietos, draudimo ir kitas su jų gabenimu susijusias išlaidas. Remiantis minėtų Taisyklių 9 punktu, naudotų transporto priemonių sandorio vertė apskaičiuojama remiantis jų pirkimą- pardavimą pagrindžiančiais įrodymais, t. y. pirkimo-pardavimo sutartimis, sąskaitomis-faktūromis, mokėjimo dokumentais, kuriais remiantis galima identifikuoti atsiskaitymą už konkrečią transporto priemonę, transporto priemonių eksporto į Sąjungos muitų teritoriją dokumentais, transporto ir draudimo paslaugų sąskaitomis-faktūromis ir kt.

Skundo motyvai, jog teisingą ginčo transporto priemonių muitinę vertę atitinka importuojančios valstybės (Lietuvos) rinkos vertė, nustatyta pagal turto vertinimo ataskaitas, yra nepagrįsti. Pareiškėja taip pat nurodo, jog SMK 74 straipsnio 3 dalis numato atvejus, kai prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 74 straipsnio 1 dalį. Tokiu atveju ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Pažymėtina, kad trečiųjų šalių persiųsti nauji duomenys buvo gauti Sąjungos muitų teritorijoje. Šių duomenų Lietuvos muitinė pati trečiojoje šalyje nerinko.

Taigi, pareiškėjos importuotų naudotų automobilių vertė buvo nustatyta pagrįstai vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, t. y. remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, t. y. rėmėsi JAV Krašto apsaugos departamento atstovo 2022-06-01 raštu pateiktais duomenimis apie ginčo transporto priemonių eksporto iš JAV į Lietuvą kainas. Prašė skundą atmesti.

Pareiškėja 2023-06-21 KTM patikrinimo ataskaitą Nr. 3LM320053S apskundė MD, kuris 2023-11-21 sprendimu Nr. 1AE-561 skundžiamą ataskaitą patvirtino. Minėtą MD sprendimą pareiškėja ginčijo ikiteismine ginčų nagrinėjimo tvarka MGK, kuri 2024-02-22 sprendimu Nr. S-2024/30 skundo netenkino.

Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarka, šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygos ir ypatybės reglamentuojamos SMK ir Importuojamų naudotų transporto priemonių muitinio įvertinimo taisyklėse. Nagrinėjamu atveju reikšmingas SMK ir Taisyklėse įtvirtintas teisinis reguliavimas, susijęs su antrinių muitinio įvertinimo metodų taikymu: SMK 74 straipsnio „antriniai muitinio įvertinimo metodai“ 1 dalyje nustatyta, kad jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 70 straipsnį (Sandorio vertės muitinio įvertinimo metodas), ji nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas tas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti. Deklaranto prašymu 2 dalies c ir d punktai jų taikymo eilėje sukeičiami vietomis. SMK 74 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pagal 1 dalį muitinė vertė – tai: a) tapačių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; b) panašių prekių, parduotų eksportui į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir vertinamos prekės, sandorio vertė; c) vertė, nustatyta pagal prekių vieneto kainą, už kurią Sąjungos muitų teritorijoje su pardavėjais nesusijusiems asmenimis parduotas didžiausias bendras importuotų prekių arba tapačių ar panašių importuotų prekių kiekis; arba d) apskaičiuotoji vertė, kurią sudaro šių elementų suma: i) išlaidos medžiagoms ir gamybai arba kitokiam perdirbimui, atliktam gaminant importuojamas prekes, arba jų vertė; ii) pelno ir bendrųjų išlaidų, kurių dydis lygus pelnui ir bendrosioms išlaidoms, paprastai nurodomoms šalies eksportuotojos gamintojams parduodant eksportui į Sąjungą prekes, kurios yra tos pačios klasės ar rūšies kaip ir vertinamos prekės, suma; iii) išlaidos 71 straipsnio 1 dalies e punkte nurodytiems elementams arba vertė“.

Pagal SMK 74 straipsnio 3 dalį jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal 1 dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje Taisyklėse, kurios reglamentuoja importuojamų naudotų transporto priemonių muitinės vertės nustatymo tvarką ir šiai vertei nustatyti naudojamų muitinio įvertinimo metodų taikymo sąlygas, ypatybes (Taisyklių 1 punktą), be kita ko, nustatyta: (1) jeigu pripažįstama, kad sandorio vertės metodas negali būti taikomas, importuojamų naudotų transporto priemonių muitinė vertė nustatoma vadovaujantis SMK 74 straipsnio 2 dalies a ir b punktais, jeigu turima duomenų apie tapačių arba panašių naudotų transporto priemonių, parduotų eksportui iš trečiųjų šalių į Sąjungos muitų teritoriją ir eksportuotų tuo pačiu arba maždaug tuo pačiu metu kaip ir transporto priemonės, kurių muitinė vertė turi būti nustatyta, sandorio vertes (10 punktas); (2) jeigu dėl skirtingo importuojamų naudotų transporto priemonių nusidėvėjimo, jų techninės būklės, papildomai įrengtos įrangos sudėtinga nustatyti, ar importuojamos naudotos transporto priemonės atitinka tapačių ar panašių prekių apibrėžtis, pateiktas Sąjungos muitinės kodekso įgyvendinimo akto (2015-11-24 Komisijos įgyvendinimo reglamento (ES) 2015/2447, kuriuo nustatomos išsamios tam tikrų Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kuriuo nustatomas SMK, nuostatų įgyvendinimo taisyklės (OL 2015 L 343, p. 558)) 1 straipsnio 2 dalyje, tapačių ir panašių prekių muitinio įvertinimo metodai importuojamų naudotų transporto priemonių muitiniam įvertinimui negali būti taikomi.

Nagrinėjamu atveju MD iš transporto priemonių pardavimo valstybės - JAV Krašto apsaugos departamento įgalioto atstovo gavo informaciją apie Bendrovės importuotų automobilių eksporto iš JAV duomenis. KTM, įvertinusi patikrinimo ataskaitos 2 priede nurodytų automobilių deklaruotas vertes, nustatė, kad muitinei pateiktose Baltic Auto Shipping LLC sąskaitose faktūrose nurodyta šių automobilių faktinė vertė (neskaičiuojant pristatymo išlaidų) skiriasi vidutiniškai 1,63 karto (163 proc.). Taip pat buvo nustatyta, jog deklaruota importuojamų transporto priemonių muitinė vertė, apskaičiuota TVA pagrindu, buvo nuo 77 proc. iki 300 proc. mažesnė už transporto priemonių pardavimo eksportui į Sąjungos muitų teritoriją vertes, o sąskaitose faktūrose nurodyta vertė vidutiniškai 9,4 karto buvo mažesnė, negu tos pačios transporto priemonės vertė, deklaruota eksportui iš JAV į Sąjungos muitų teritoriją. Vertinant buhalterinėje apskaitoje apskaitomas importuotas automobilių detales bei automobilių remonto sąnaudas atskirai pagal kiekvieną automobilį bei šiuos duomenis KTM palyginus su importuotų automobilių savikaina/pardavimo kainomis, buvo nustatyta, kad transporto priemones apskaitant labai mažomis įsigijimo ir pardavimo kainomis, prekybinis antkainis sudarė nuo 33 iki 100 Eur.

SMK 70 straipsnio, įtvirtinančio sandorio vertės muitinio įvertinimo metodą, 1 dalyje nustatyta, kad prekių muitinės vertės pagrindas, visų pirma, yra sandorio vertė, tai yra kaina, faktiškai sumokėta arba mokėtina už prekes, parduodamas eksportui į Sąjungos muitų teritoriją, kuri prireikus patikslinama. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad faktiška sumokėta arba mokėtina kaina yra visa pirkėjo pardavėjui arba pirkėjo trečiajai šaliai arba pardavėjo naudai sumokėta arba mokėtina pinigų suma už importuojamas prekes, įskaitant visus įvykdytus arba vykdytinus mokėjimus, kurie yra importuojamų prekių pardavimo sąlyga. Įgyvendinimo nuostatų 140 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jeigu muitinė turi pagrįstų abejonių dėl to, ar deklaruota sandorio vertė atspindi visą sumokėtą arba mokėtiną kainą už prekes, kaip nurodyta SMK 70 straipsnio 1 dalyje, ji gali paprašyti, kad deklarantas pateiktų papildomos informacijos. To paties straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, jeigu abejonių nepavyksta išsklaidyti, muitinė gali nuspręsti, kad prekių vertė negali būti nustatoma pagal SMK 70 straipsnio 1 dalį. Jeigu prekių muitinės vertės neįmanoma nustatyti vadovaujantis SMK 70 straipsniu, ji turi būti nustatoma iš eilės taikant kiekvieną 74 straipsnio 2 dalies punktą nuo a iki d, kol pasiekiamas punktas, pagal kurį prekių muitinę vertę įmanoma nustatyti (SMK 74 straipsnio 1 dalis).

Kaip jau minėta, vadovaujantis SMK 74 straipsnio 3 dalimi, jeigu muitinės vertės neįmanoma nustatyti pagal pirmą dalį, ji nustatoma remiantis duomenimis, kuriuos galima gauti Sąjungos muitų teritorijoje, pasitelkiant tinkamas priemones, atitinkančias principus ir bendrąsias nuostatas, kurie išdėstyti visuose šiuose aktuose: a) Susitarime dėl Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnio įgyvendinimo; b) Bendrojo susitarimo dėl muitų tarifų ir prekybos VII straipsnyje; c) šiame skyriuje.

Pažymėtina, kad muitinė vertė yra kaina, už kurią prekė parduodama esant įprastiniams prekybiniams ryšiams ir ryškios konkurencijos sąlygomis. Pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio nuostatas TVA išvados gali būti paneigtos tik specialiais teisės akte nustatytais būdais, nesuteikia teisės vien dėl šios priežasties šiuo dokumentu remtis kaip teisingu ir priimtinu ginčo prekių muitinei vertei nustatyti. Vadovaujantis SMK 5 straipsnio 15 punkto nuostatomis, atsakomybė už visų dokumentų, susijusių su deklaruojama preke, pateikimą, taip pat ir už visų prievolių, susijusių su ginčo muitinės deklaracijos įforminimu, tenka deklarantui - pareiškėjai. Todėl, esant ilgalaikiams ir nuolatiniams santykiams su kontrahentu, Bendrovė turėjo realią galimybę domėtis ir gauti informaciją apie savo kontrahento JAV muitinei teikiamus duomenis ir vykusius sandorius, tuo labiau, kad iš pareiškėjos teikiamų paaiškinimų matyti, jog ji žinojo apie tai, kad jos kontrahentas naudotas transporto priemones įsigydavo už kainas, kurios skyrėsi nuo jai Baltic Auto Shipping LLC išrašytose sąskaitose faktūrose nurodytų kainų, to priežastimi pareiškėja muitinei nurodė po transporto priemonių pirkimo įprastai paaiškėjusią prastą jų techninę būklę bei kitas aplinkybes.

Dėl sandorio vertės metodu deklaruotos muitinės vertės pagrįstumo, teisingumo (2 priedo eil. Nr. 1-7, 9-11, 14-20, 22, 24-25, 63-65, 68) pažymėtina, jog KTM ataskaitoje yra pateiktas administratoriaus pagrindimas, jog nurodytose muitinės deklaracijose deklaruotoms ginčo transporto priemonėms sandorio vertės metodo KTM nusprendė netaikyti, laikantis muitinio įvertinimo metodų taikymo nuoseklumo principo, kartu pripažindama JAV kompetentingos institucijos (JAV Krašto apsaugos departamento) duomenų svarbą.