Šiaulių apygardos teismo sprendimas

Teisėja E.Kavaliauskienė Civilinė byla Nr.2A-433-357/2009 m.

2009m. spalio 29 d.

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Bartašienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės J. G. apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009m. gegužės 8d. sprendimo panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovių D. V. ir G. G. ieškinį atsakovei J. G., tretiesiems asmenims Šiaulių 5-ojo notarų biuro notarei Silvai Jonaitienei, V. D. dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir paveldėjimo teisės liudijimo iš dalies panaikinimo bei paveldimo turto priteisimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Teismas nepagrįstai nusprendė, kad V. G. savo teisės pagal testamentą neįgyvendino, nes palikimo per nustatytą terminą nepriėmė. Tačiau aplinkybę, ar iš tikrųjų V. G. palikimo nepriėmė, teismas aiškinosi netinkamai, nors ji yra tiesiogiai susijusi su ieškovių pareikštais reikalavimais, apie šią aplinkybę nurodė ir atsakovė. Pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą ir neteisėtą sprendimą, netinkamai taikė palikimo atsiradimo metu galiojusias paveldėjimą reglamentuojančias įstatymo nuostatas, todėl netinkamai vertino situaciją.

2. P. G. su sutuoktine V. G. kartu gyveno bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise jiems priklausančiame bute, po P. G. mirties jo sutuoktinė V. G. ir toliau liko gyventi šiame bute. Taigi P. G. priklausiusią buto dalį ji pradėjo faktiškai valdyti iš karto po sutuoktinio mirties. Vadovaujantis CK 587 str. 2 d., V. G. laikoma priėmusi P. G. palikimą. Ieškovės D. V. ir G. G. neturi teisės paveldėti po P. G. mirties atsiradusį palikimą, o Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimas, yra neteisėtas ir nepagrįstas.

3. Šiaulių miesto apylinkės teismas netinkamai skaičiavo priteistiną iš atsakovės piniginę kompensaciją ieškovėms už parduotą pajų. Atsakovė pagal 1997 m. lapkričio 12 d. paveldėjimo teisės liudijimą paveldėjo po P. G. mirties pajų, kurio vertė 33648 Lt. Taigi atsakovei pajus priklausė nuosavybės teise. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad atsakovė šį pajų pardavė ir už jš gavo pajamų iš viso 3364,80 Lt. Teismas nepagrįstai priteisė ieškovių naudai iš atsakovės reikalautą 16221,50 Lt sumą, nes pardavusi pajų atsakovė tokių pajamų negavo. Taikant restituciją ir apskaičiuojant kompensacijos kainą, turėtų būti remiamasi grąžintino turto kaina, t.y. nagrinėjamu atveju ta kaina, už kurią atsakovė rinkos sąlygomis pajų pardavė. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi LR CK 6.147 str. 1 d. reglamentuojamu piniginio ekvivalento apskaičiavimu kai restitucija taikoma ne natūra, o išieškant piniginę kompensaciją, tačiau šia nuostata teismas rėmėsi ir ją aiškino netinkamai. LR CK 6.147 str. 1 d. įtvirtinta, jog piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti. Tai kad atsakovės gauto pajaus vertė buvo nurodyta 33648 Lt, dar nereiškia, kad tokia pati yra ir šio pajaus rinkos kaina. Todėl pajaus vertė turėjo būti apskaičiuojama pagal tą kainą, už kurią atsakovė pajų pardavė, t.y. iš viso 3364,50 Lt.

Tretysis asmuo V. D. su apeliacinio skundo motyvais iš esmės nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas ir priėmė neteisingą sprendimą, kurį kolegija panaikina ir priima naują sprendimą. Ieškovių D. V. ir G. G. ieškinį atmeta.

Bylos duomenimis nustatyta, kad turto palikėjas P. G. mirė 1995-05-26 (b. l. 12). 2009-01-12 pažyma Nr. S-7 įrodo, kad palikimą priėmė įstatyminė įpėdinė J. G., kuriai 1997-11-12 išduotas paveldėjimo teisės liudijimas į pajų, į butą, esantį (duomenys neskelbtini) paveldėjimas neišduotas (b.l. 23, 70). Ieškovių D. V. ir G. G. motina A. G., mirusi 1988 m. spalio 24 d. yra P. G. dukra ir tai įrodo byloje esantys dokumentai (b. l. 13,14,17-21). Iš 2008-07-17 pažymos Nr. S-637 matyti, kad yra užvesta paveldėjimo byla į mirusiojo P. G. palikimą ir ieškovėms buvo pasiūlyta kreiptis į teismą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, kadangi praleistas 6 mėn. terminas. Iš byloje esančio pareiškimo notarui matyti, kad atsakovė J. G. pateikė prašymą priimti palikimą ir nurodė, kad kitų įpėdinių į mirusiojo P. G. turtą nėra (paveldėjimo byla b. l. 1). Ieškovės įrodinėja faktą, kad tik 2008 m. liepos mėn. sužinojo apie tai, kad mirė jų senelis. Byloje yra apklausti liudytojai: I. E., paaiškino, kad yra ieškovių pusseserė, S. C. dukra ir ieškovėms apie senelio mirtį ji pranešė 2008 m. liepos mėn., o pati apie mirtį sužinojo, kad vyksta teisminiai procesai dėl senelio palikimo, tada ji ir paskambinusi ieškovėms bei pranešusi. (b. l. 98). Liudytoja V. M. parodė, kad su I. E. apie 2008 m. vasarą buvo kalbama, kad klausė, kur palaidotas senelis (b. l. 99). Trečiasis asmuo V. D. nurodė, kad po senelio mirties į notarų biurą savo motiną S. C. lydėdavo dukra I. E. su sūnumi ir apie atsiradusį palikimą ji žinojo.

2000 m. liepos 18 d. Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad 2000 m. Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Todėl šalių civiliniams teisiniams santykiams taikytinas palikimo atsiradimo metu t.y. 1995-05-26 galiojęs 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 587 straipsnis reglamentavo, kad norėdamas priimti palikimą asmuo turi kreiptis į vietos notarą arba paveldimą turtą pradėti faktiškai valdyti per šešis mėnesius. 1964 m. Civilinio kodekso 573 str. 4 d. (Lietuvos Respublikos 1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr. I-459 redakcija) yra nustatyta vaikaičių teisė paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais jų tėvui ar motinai, kurių palikimo atsiradimo metu nebėra gyvų, priklausančią dalį. Jie lygiomis dalimis paveldi tą dalį, kurią būtų paveldėję jų tėvas ar motina, jeigu jie būtų gyvi palikimo atsiradimo metu. Tokiais atvejais vaikaičiai pagal įstatymą paveldėjime atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Ieškovės yra palikėjo P. G., mirusio 1995-05-26 vaikaitės ir motinos dalies įstatyminės įpėdinės atstovavimo teise. Palikimo atsiradimo metu be ieškovių įpėdinėmis buvo palikėjo dukros J. G., S. C. bei palikėjo sutuoktinė V. G.. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai pasisakė, kad palikėjo sutuoktinė V. G. palikimo per nustatytą terminą nepriėmė, nes neįgyvendino savo teisės pagal testamentą (Civilinio proceso kodekso 178, 185 str.), todėl V. G. per įstatymo nustatytą terminą nesikreipus dėl palikimo priėmimo, įpėdinio teisė į palikimą pasibaigė (Civilinio kodekso 587 str.). Apeliantės atstovo nurodytas motyvas, kad V. G. po jos vienašalio sandorio sudarymo 1997-08-30 atsisakant nuo palikimo - atsakovės J. G. naudai, įstatyminiai įpėdiniai buvo eliminuoti iš paveldėtojų sąrašo ir jokie kiti įstatyminiai įpėdiniai į tą palikimą arba į savo dalies priklausančią palikimo dalį pretenduoti negali, yra nepagrįsta. Savo esme atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris, kuriuo siekiama sukurti tam tikras teisines pasekmes, o sandoriui sudaryti nepakanka tik asmens vidinės valios, o būtina asmens valią išreikšti įstatymo nustatyta forma ir terminais, kad jo valią žinotų kiti asmenys, tik toks valios išreiškimas gali sukelti civilines teisines pasekmes. 1964 m. Civilinio kodekso 591 str. 1 ir 3 dalys numatė, kad nepriėmęs palikimo įpėdinis gali atsisakyti palikimo kito įpėdinio naudai tik per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos padavęs atitinkamą pareiškimą palikimo atsiradimo vietos notarų biurui ir ši įstatymo norma imperatyvi. Tai, kad V. G. atsisakymas nuo palikimo neturėjo įtakos išduodant paveldėjimo teisės liudijimą, teisme paaiškino ir notarė, kuri nurodė, kad tai tikrai neturėjo įtakos išduodant liudijimą, nes atsisakymas parašytas praleidus 6 mėn. terminą ir šis terminas palikimui priimti nebuvo prailgintas. Apeliantės atstovo motyvas, kad V. G. galėjo priimti palikimą faktiškai jį valdydama, prieštarauja įstatymo nuostatai dėl atsisakymo nuo palikimo, nes priėmus palikimą nuo jo atsisakyti nebegalima. Apeliantės motyvas dėl 2008-04-09 teismo sprendimo prijungtoje byloje yra nepagrįstas, nes minėtu sprendimu nustatytos aplinkybės nėra prejudiciniai faktai nagrinėjamoje civilinėje byloje, Civilinio proceso kodekso 182 straipsnio 2 punkto pagrindais.

Kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje nėra reikšminga aplinkybė ar trečiojo asmens V. D. motina V. G. priėmė palikimą, nes ši faktinė aplinkybė nėra ieškinio nagrinėjimo dalyku, o savarankiško reikalavimo tretysis asmuo nėra byloje pareiškęs, todėl šis apeliacinio skundo motyvas neanalizuotinas.

Kolegija pažymi, kad ginčas iš esmės yra dėl ieškovių teisės paveldėti pagal įstatymą, atnaujinti terminą palikimui priimti po to, kai palikimą priėmė kitas įpėdinis. Aukščiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad ieškovės įstatymo nustatyta tvarka nepriėmė palikimo, t. y. neatliko priėmimo būtinų veiksmų. Teismų praktikoje formuojama nuostata, jeigu įpėdinis galėdamas palikimą priimti, per įstatymo nustatytą terminą nepareiškia valios priimti palikimą arba nepradeda jo faktiškai valdyti, tai laikoma, jog teisė į palikimo priėmimą lieka neįgyvendinta. Ieškovių nurodyta aplinkybė, kad nežinojo apie palikimo atsiradimą, nereiškia, kad ieškovės negalėjo pasidomėti savo senelio P. G. gyvenimu, likimu ir jam mirus 1995-05-26 kaip įpėdinės kreiptis į notarą. Ieškovės nesikreipė į notarą dėl palikimo priėmimo ir pripažino, kad faktiškai nepradėjo valdyti palikto turto, taigi netapo paveldėtojomis. Todėl kolegija daro išvadą, kad įstatymo nustatyta tvarka neįgyvendinus teisės į palikimą ieškovės tokią teisę prarado.

Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pasisakęs dėl teisės normų susijusių su terminų pabaiga taikymo (Civilinė byla Nr.3k-3-46/2006). Materialinės teisės normomis nustatytų terminų pabaigą įstatymas sieja su asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimu, pasikeitimu ar pasibaigimu. Turi būti atsižvelgta, kad sprendimas pratęsti ar nepratęsti terminą palikimui priimti gali turėti neigiamų pasekmių tiek asmens, prašiusio pratęsti terminą, tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai. Todėl turi būti įvertintos ne tik objektyvios aplinkybės, dėl kurių terminas buvo praleistas, bet ir tai, kiek jis buvo praleistas, bei kitos teisinės reikšmės turinčios priežastys, trukdžiusios asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

Kolegija šioje byloje sprendžia, kad pakankamai ilgas laikas nuo 1995m. iki 2008m. per kurį ieškovės nesidomėjo turto palikėju P. G., nei palikimu yra pagrindas vertinti apie ieškovių neketinimą realizuoti įpėdinių įstatyminių teisių. Ieškovių pasyvus elgesys neatitiko protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijų ir nebuvo pakankamai atidus, sąžiningas. Kolegija atmesdama ieškinį atsižvelgia, kad ieškovės neįrodė susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių dėl kurių negalėjo atlikti įstatymo nustatytų veiksmų.1995-05-26 palikimo atsiradimo metu ieškovės buvo pilnametės ir turėjo apsisprendimo laisvę domėtis giminės likimu. Kolegija taip pat svarbia aplinkybe pripažįsta tai, kad atsakovė J. G. yra įpėdinė priėmusi palikimą ir prieštarauja termino atnaujinimui ieškovėms. Todėl įvertinus visus įrodymus ieškovių reikalavimo dėl termino atnaujinimo nėra pagrindo tenkinti, nes termino praleidimo priežastys pripažintinos nesvarbiomis.

Reikalavimas dėl paveldėjimo teisės liudijimo panaikinimo yra atmestinas. Kolegijos nuomone, paveldėjimo teisės liudijimo nėra pagrindo panaikinti vien dėl to, kad J. G. pareiškime notarui neįrašyti kiti įpėdiniai. Įstatymas reglamentavo pačių įpėdinių asmeninę pareigą kreiptis per 6 mėnesių nustatytą terminą palikimui priimti ir išreikšti valią dėl palikimo. Ieškovės prarado teisę į palikimą – paveldimą pajų, todėl ieškovių reikalavimas dėl kompensacijos už paveldimą turtą priteisimo yra atmestinas, neatkūrus šių teisių t.y. neatnaujinus termino palikimui priimti ir nepanaikinus atsakovės J. G. vardu išduoto paveldėjimo teisės liudijimo.

Tokiu būdu, kolegija Šiaulių miesto apylinkės teismo sprendimą panaikina ir priima naują sprendimą, kuriuo ieškinį atmeta bei priteisia bylinėjimosi išlaidas CPK 93 straipsnio pagrindais. Atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos pagal byloje esančius mokėjimo kvitus.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nusprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 8 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą.

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovių D. V. ir G. G. po 218 litų bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) atsakovei J. G. ir po 7,37 litus valstybei išlaidų susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.