Vilniaus apygardos teismo nutartis

2018-03-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1270-450/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2018-03-22
Bylos Nr.
2S-1270-450/2018
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-30700-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Radzevičienė
Pareiškėjas
Z. V.
Civilinė byla Nr. 2S-1270-450/2018Teisminio proceso Nr. 2-68-3-30700-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.1.6.5.;
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. kovo 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Radzevičienė, teismo posėdyje, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – mantstolis D. K., BUAB „FF Lizingas“, UAB „Admivita“.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas Z. V. kreipėsi į teismą su skundu dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašė panaikinti antstolio 2017 m. birželio 28 d. turto apyrašą ir 2017 m. birželio 28 d. patvarkymą Nr. 2-DK-T2334.Pareiškėjas Z. V. civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų teikdamas atskiruosius skundus dėl teismo priimtų procesinių sprendimų pareiškė teisėjai V. V. nušalinimus, nurodymas iš esmės nesutikimo motyvus su teismo priimtais procesiniais sprendimais.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. lapkričio 21 d. nutartimi pareiškimus dėl nušalinimo atmetė.Pareiškėjas Z. V. civilinėje byloje pagal pareiškėjo Z. V. skundą dėl antstolio veiksmų pateikė atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 21 d. teismo pirmininko nutarties, kuria buvo išspręsti pareiškimai dėl teisėjos V. V. nušalinimo.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. gruodžio 5 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties ir grąžino su visais priedais jį padavusiam asmeniui.Teismas nustatė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 338 straipsnį atskiriesiems skundams paduoti ir nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Pagal CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktą, apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas jį padavusiam asmeniui, jeigu skundžiamas sprendimas (nutartis), kuris pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas. Pagal CPK 334 straipsnio 1 dalį, teismo nutartis atskiruoju skundu gali būti apskųsta CPK numatytais atvejais ir tuo atveju, kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. Pagal CPK 334 straipsnio 3 dalį, dėl kitų nutarčių, kurios neatitinka CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatytų kriterijų, atskirasis skundas negali būti paduodamas. CPK VI skyriaus nuostatos nenumato teisės paduoti atskirąjį skundą dėl priimtos nutarties dėl teisėjo nušalinimo, todėl dėl nurodytų priežasčių atskirąjį skundą teismas atsisakė priimti.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas Z. V. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui, taip pat kreiptis į Konstitucinį teismą dėl išaiškinimo, ar formuojama teismų praktika dėl to, kad teismo nutartis dėl atmesto pareiškimo dėl teismo nušalinimo atitinka Konstitucijos 30 str. ir Konstitucinio teismo išaiškinimus dėl asmens teisės į skundą dėl bendrosios kompetencijos ar pagal Konstitucijos 111 str. 2 d. įsteigto specializuoto pirmosios instancijos teismo baigiamąjį aktą bent vienos aukštesnės instancijos teismui.Atskirasis skundas pateiktas būtent CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punkto ir 334 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindais.Skundžiama nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai.Tiek nutartis dėl nušalinimo, tiek ir atskiruosius skundus dėl tokių nutarčių teismai atsisako priimti trafaretiškais teiginiais, nemotyvuojant.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamos teismo nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar pagrįsta ir teisėta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 21 d. nutarties, kuria išspręstas bylą nagrinėjusios teisėjos nušalinimo klausimas.Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą bei Z. V. atskirojo skundo argumentus, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo priimta nutartimi.Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnyje ir CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, manančio, kad jo teisė ar įstatymo saugomi interesai yra pažeisti, teisė kreiptis į teismą. Šios teisės įgyvendinimas detaliai reglamentuotas CPK normomis ir jų reikalavimai yra privalomi kiekvienam besikreipiančiam į teismą. CPK 334 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismo nutartis galima apskųsti atskiruoju skundu apeliacinės instancijos teismui atskirai nuo teismo sprendimo: 1) šio kodekso numatytais atvejais ir 2) kai teismo nutartis užkerta galimybę tolesnei bylos eigai. CPK 69 straipsnyje numatyta, teisėjo (teisėjų) nušalinimo klausimą sprendžia atitinkamo teismo pirmininkas, teismo pirmininko pavaduotojas, Civilinių bylų skyriaus pirmininkas arba jų paskirtas teisėjas. Nutartis laikoma užkertančia kelią proceso eigai, kai dėl jos priėmimo procesas byloje apskritai negali prasidėti, yra užbaigiamas arba dėl tokios nutarties priėmimo nebegalimas tolesnis procesas ( Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1758/2010). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nutarties, kuria išsprendžiamas pareiškimas dėl bylą nagrinėjančio teisėjo nušalinimo, apskundimo CPK nenumato, o tokia nutartis neužkerta kelio procesui toje byloje vykti toliau. Nagrinėjamu atveju skundžiama nutartis taip pat neužkirto kelio tolesnei bylos eigai, nes byla buvo išnagrinėta iš esmės. Nors apeliantas teigia, kad jo skundžiama nutartis užkirto kelią ginčui dėl to, kad ją priėmė šališkas pirmosios instancijos teismas, tačiau šiuos argumentus apeliantas galėtų nurodyti atskirajame skunde dėl byloje priimto teismo procesinio sprendimo (nutarties), kuriuo buvo iš esmes išnagrinėtas šalių ginčas.Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas priimti pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, nes nutartis dėl nušalinimo atmetimo, taikant CPK 68–69 straipsnių nuostatas, negali būti skundžiama atskiruoju skundu. Skundžiamos nutarties naikinti nėra pagrindo, todėl minėta nutartis paliekama nepakeista, o skundas atmetamas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Atskirajame skunde prašoma kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą. Kreipimąsi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą reglamentuoja CPK 3 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad jeigu yra pagrindas manyti, kad įstatymas arba kitas teisės aktas ar jo dalis, kurie turėtų būti taikomi konkrečioje byloje, gali prieštarauti Lietuvos Respublikos Konstitucijai ar įstatymams, teismas sustabdo bylos nagrinėjimą ir, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo kompetenciją, kreipiasi į jį prašydamas spręsti, ar tas įstatymas arba teisės aktas ar jo dalis atitinka Lietuvos Respublikos Konstituciją ar įstatymus. Vadinasi, pareiga kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą atsiranda tik tuo atveju, jei teismas bylos nagrinėjimo metu ar konkretaus procesinio klausimo sprendimo metu suabejoja byloje taikytino įstatymo ar kito teisės akto atitiktimi Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Ši teismo teisė įstatymo nėra sietina su proceso dalyvių atitinkamais prašymais ar reikalavimais, o palikta teismo diskrecijai. Nagrinėjamu atveju abejonių dėl ginčo proceso teisės normų konstitucingumo nekyla, todėl tenkinti prašymą kreiptis į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Pareiškėjo Z. V. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. gruodžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Radzevičienė