Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą ir prašė priteisti jai iš atsakovo 2 665,60 Lt skolą už suteiktas paslaugas, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovas (toliau apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2013 m. liepos 5 d. sprendimą ir priimti naują spendimą – ieškinį atmesti šiais argumentais:

1. Atsakovo neturi mokėti mokesčių už jam priklausančias ir tik rūsyje esančias patalpas, nes ir visi kiti namo gyventojai nemoka mokesčių už rūsyje esančias patalpas (ieškovė kitiems gyventojams neskaičiuoja mokesčio už rūsyje esančias patalpas). Jei nusprendžiama, kad turi būti mokami mokesčiai ir už rūsyje esančių patalpų plotą, tokiu atveju atsakovui mokesčiai turi būti skaičiuojami atsižvelgiant ir į kitiems asmenims priklausantį plotą, esantį rūsyje. Kaip matyti iš byloje esančio nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (registro Nr. 20/112472) (t. 1, b. l. 66–67), viso name rūsių plotas yra 408,36 kv. m, tuo tarpu atsakovui priklauso tik 95,27 kv. m (t. 1, b. l. 65). Tokiu atveju ieškovė turėjo pateikti įrodymus kam priklauso likę 313,09 kv. m ploto, o jei tai bendras plotas, atitinkamai įrodyti. Taip pat, kaip matyti iš to paties išrašo, viso namo plotas bruto yra 3 206,00 kv. m, o ieškovė apmokestina tik 1 736,75 (įskaitant ir atsakovui priklausantį plotą), kur yra likęs 1 469,25 kv. m (beveik pusę namo bendrojo ploto), į byla pateikta nėra.

2. Išlaidos už stogo remonto darbus turėjo būti skirstomos pagal visiems asmenims priklausiusį plotą. Tokiu atveju atsakovui už stogo remontą turėtų būti skirta iš esmės per pus mažesnė suma. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog ji atliko stogo remonto darbus. Tačiau atsakovas privalėjo įrodyti ir kad būtent prašomą priteisti dydžio sumą privalo apmokėti atsakovas, tačiau tokių įrodymu nebuvo pateikta, o teismas sumą priteisė ir be atitinkamų įrodymų. Be to, ieškovė prašė priteisti tam tikras išlaidas iš atsakovo už viso stogo pakeitimą, o ne už remontą. Teismas pats pripažino, kad atitinkamame žurnale nurodyta, kad būtinas tik stogo remontas, bet ne viso stogo pakeitimas. Jei būtų buvę būtina keisti visą stogą jau 2006 metais, tai atitinkamai stogas būtų pakeistas 2006 metais, tačiau jis kuo puikiausia buvo išsilaikęs iki 2010 metų. Žinoma stoge buvo atskirų nesandarumo atvejų, tačiau atitinkamos vietos galėjo būti ir suremontuotos, tačiau ne keičiamas visas stogas. Byloje įrodymų, kad buvo būtina keisti visą stogą nebuvo pateikta, todėl teismas negalėjo konstatuoti, kad būtent visą stogą buvo būtina pakeisti. Iš ieškovės pateiktų ir teismo vertintų dokumentų nėra aiškiai nustatyta viso namo (stogo) būklė bei nepateiktas būklės atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas, kaip tai numato 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 351 patvirtintas Statybos techninis reglamentas STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“. Yra kalbama tik apie dalies stogo, bet ne apie viso stogo remontą. Norint konstatuoti buvus poreikiui atlikti viso stogo remonto darbus, turėjo būti į bylą pateikti atitinkamą kvalifikaciją turinčių narių sudarytos komisijos aktas (Reglamento 11.2 straipsnis). Taip pat teismas nepagrįstai sprendė, kad buvo priimtas bendrasavininkų sprendimas. Apklausa raštu turėjo būti vykdoma pagal tam tikrą tvarką. Aplinkos apsaugos ministro patvirtinta balsavimo raštu tvarka („Dėl butų ir kitų patalpų savininkų balsavimo raštu, priimant sprendimus, tvarkos aprašo patvirtinimo“) imperatyviai nurodo, kad balsavimo biuletenį balsavimo organizatorius įteikia kiekvienam patalpų savininkui asmeniškai pasirašant biuletenių išdavimo lape arba išsiunčia registruotu laišku (4.2. straipsnis). Atsakovas atitinkamo biuletenio nėra gavęs asmeniškai, taip pat jam biuletenis nebuvo niekada siųstas registruotu paštu, todėl, atsakovas mano, kad atitinkamas balsavimas raštu iš tikrųjų nebuvo organizuotas ir atitinkamas sprendimas nebuvo priimtas. Tam, kad įrodyti šias aplinkybes, atsakovas prašė iš ieškovės išreikalauti visus su balsavimo raštu susijusius dokumentus (užpildytus balsavimo biuletenius, dokumentus, kurie patvirtintų biuletenių įteikimą visiems savininkams, balsų skaičiavimo komisijos narių išrinkimą skyrimą ir t. t.). Į bylą buvo pateikti tik balsavimo biuleteniai ir protokolai, tačiau dokumentų, kad visiems savininkams būtų buvę įteikti ar teikti dokumentai nėra. Taip pat pažymėtina, kad ir balsavimo biuleteniuose nėra nurodyti bendrasavininkų asmens kodai, nors taisyklės reikalavo juos įrašyti. Be to, CK 4.85 straipsnio 2 dalis numato, kad bendrasavininkų sprendimai priimami susirinkime, o šiuo atveju nevyko jokio susirinkimo. Šio straipsnio 5 dalis numato, kad sprendimai gali būti priimami ir raštu, tačiau tokiu atveju būtina laikytis vyriausybės įgaliotos institucijos nustatytos tvarkos. Šiuo konkrečiu atveju atitinkamos Aplinkos apsaugos ministro nustatytos tvarkos nebuvo laikytasi, į byla nebuvo pateikta įrodymų, kad visi patalpų savininkai būtų buvę informuojami, t.y. kad organizuojamas balsavimas raštu. Byloje yra tik anketos, tačiau jose nenurodyti asmens kodai, todėl atitinkamas anketas galėjo surašyti pati ieškovė ar jo darbuotojai. Pagal balsavimo tvarką visi savininkai turėjo gauti biuletenius pasirašytinai, o jei kam nepavyksta įteikti, jam turi būti siunčiamas biuletenis registruotu paštu. Todėl visiškai nesuprantama teismo išvada, kad ieškovės registruoto laiško neišsiuntamas atsakovui vertintinas kaip atsakovo nerūpestingas elgesys. Be to, teismo priteista suma neatitiko byloje pateikto tariamo patalpų savininkų priimto sprendimo. Byloje pateiktame protokole nurodoma, kad sprendime svarstyta ir nutarta pritarti, kad būtų atliekamas dalinis namo stogo remontas, o darbų išlaidos būtų paskirstytos butų (patalpų) savininkams proporcingai naudingam (gyvenamam) patalpų plotui. 1 kv. m gyvenamam ploto tenka 34,68 Lt namo stogo remonto darbų išlaidų. Tai atitinka aplinkybes, kad visi kiti gyventojai nemoka mokesčių už rūsyje turimas patalpas. Taigi pagal pateiktą sprendimą (taip tariamai nusprendė būtų savininkai) atitinkamos išlaidos turėjo būti skirstomos pagal gyvenamąjį plotą. Atsakovui priklausančiose patalpose nėra gyvenamojo ploto, todėl ieškovės reikalavimas neatitiko savininkų sprendimo turinio. Iš ieškovės pateiktų lentelių (paskaičiavimų) matyti, kad skirstant remonto darbų išlaidas kitiems savininkams, neatsižvelgiama į kitiems savininkams priklausančių rūsių plotus. T. y. kitiems savininkams priklausančių rūsių plotai nėra įtraukti į plotus, už kuriuos skaičiuojamos išlaidos. Atsakovui priklausanti patalpa yra tik rūsyje. Todėl jos plotas, kaip ir kitų savininkų rūsių plotai, neturėtų būti įtraukti skirstant išlaidas. Toks yra ieškovės pateiktas butų savininkų sprendimas ir ieškovė jį iš dalies vykdo, t. y. kitiems savininkams rūsių plotus išskiria ir jiems neskaičiuoja išlaidų.

3. Ieškovė yra namo administratorė, todėl pagal pareigas ji privalo turėti viso namo inventorinius duomenis, taip pat ji privalo patikrinti ir VĮ Registrų centre įregistruotų duomenų teisingumą, o jei kokie duomenys yra neteisingi, kelti klausimą dėl atitinkamų duomenų pakeitimo, jei VĮ Registrų centre nurodyti duomenis neatitinka faktinės situacijos. Mokesčius skirsto būtent ieškovė, todėl neturėdama duomenų ji paprasčiausiai negalėtų tokios pareigos atlikti. Teismo argumentai, kad mokesčius privalo mokėti tik inventorizuotų patalpų savininkai neatitinka nei CK 4.82 straipsnio 5 dalyje nurodytų nuostatų, nei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu formuojamos praktikos, taip pat prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams įtvirtintiems CK 1.5 str.

4. Teismas nemotyvavo sprendimo, todėl pažeidė CPK 263 straipsnio 1 dalį ir 270 straipsnio 4 dalį.

Šalies argumentai

1. Apeliantas nurodo, jog jam neaišku kam priklauso 313,09 kv. m rūsio plotas, ir kt. Ieškovė pažymi, jog byloje yra pateikti visų patalpų VĮ Registrų centro išrašai, su nurodytais butų (patalpų) plotais, palėpės ir rūsio plotais. Taip pat ieškovė parengė lentelę „Stogo remonto išlaidų paskirstymo palyginimas įskaitant/neįskaitant rūsio ir palėpės patalpų plotus“. Į lentelę yra įtraukti plotai, vadovaujantis VĮ Registrų centro išrašais. Jokia kita (neoficialia) informacija, negu yra viešai paskelbta, ieškovė, apskaičiuodamas mokesčius, nesivadovavo. Ieškovė nesutinka, jog ieškovė turėjo ir galėjo įrodyti, kokio dydžio yra bendras plotas. CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato savininkams pareigą proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas, taigi išlaidų paskirstymo prasme teisiškai svarbus yra būtent savininko turimas (užimamas) plotas, o ne bendras pastato plotas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog VĮ Registrų centras fiksuojama informacija apie pastato plotus (gyvenamąjį, bendrą, pagrindinį, bruto), tačiau nėra žymimas plotas išlaidų paskirstymo prasme. Todėl ginčo atveju STR 1.14.01:1999 „Pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo tvarka“ nėra teisiškai aktualus teisės aktas, nes jis nedetalizuoja namo išsaugojimo ir išlaikymo išlaidų paskirstymo, t. y. tam tikro ploto priskyrimas, pvz.: gyvenamajam ar naudingam, neturės reikšmės savininko pareigai apmokėti išlaidas pagal visą nuosavybės teise turimą plotą (LAT 2009 m. lapkričio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-515/2009). Ieškovė neturi teisės aktuose apibrėžtų funkcijų sekti patalpų savininkus ir nustatinėti, kas faktiškai naudojasi bendrojo naudojimo patalpomis, nors nėra įregistruotas kaip šio ploto savininkas. Todėl teismo išvada, jog ieškovė tinkamai paskaičiavo mokesčius tik pagal inventorizuotus patalpų plotus yra teisinga, nes egzistuoja Nekilnojamojo turto registro duomenų teisingumo ir išsamumo prezumpcija (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis). Ieškovė, kaip namo administratorė, pagrįstai vadovaujasi VĮ Registrų centro pateikiama informacija ir laiko ją teisinga ir išsamia. Bylos nagrinėjimo metu tiek teismas, tiek ieškovė siūlė atsakovui sukonkretinti ir pateikti savo išlaidų paskirstymo pavyzdį – lentelę tam, kad būtų matyti, su kokiomis konkrečiai sumomis atsakovas nesutinka. Iš protokolo ir balsavimo anketų, kuriuos rengė asmenys, neturintys specialių teisės srities žinių ir galimai netiksliai vartojančių sąvokas, akivaizdu, jog pritarta remonto išlaidas skirstyti pagal savininko buto (patalpos) nuosavybės teise turimą bendrą plotą, tuo galima įsitikinti atlikus matematinius skaičiavimus, t. y. visą remonto kainą 60 247,46 Lt padalijant iš visų butų (patalpų) ploto 1 736,75 Lt (gaunama 1 kv. m. kaina 34,68 Lt). Tokiu būdu atsakovas visiškai nepagrįstai interpetuoja kitų patalpų savininkų valią tam, kad išvengtų prievolės prisidėti prie bendrojo naudojimo objekto – stogo atnaujinimo. Nepriklausomai nuo to, kokios paskirties yra patalpos, kuriame aukšte jos yra, vykdoma jose kokia nors veikla ar ne, ribojasi jos su bendro naudojimo patalpomis ar ne, yra atskiras įėjimas į patalpas ar ne, naudojamasi bendrojo naudojimo objektais ar ne, negyvenamųjų patalpų savininkai kartu su gyvenamojo namo butų savininkais yra namo bendrojo naudojimo objektų (bendrosios dalinės nuosavybės) bendrasavininkai, vadinasi lygiai taip pat kaip ir kiti gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkai privalo išlaikyti bendrąją dalinę nuosavybę bei mokėti su tuo susijusius mokesčius.

2. Pastato stogas neatitiko privalomųjų reikalavimų visumos pagal STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ 11 straipsnį, nes stogo mechaninis atsparumas ir pastovumas buvo smarkiai pažeisti, kritulių vanduo per daugybines lokalių protėkių vietas skverbėsi į palėpę, gadino vidines pastato konstrukcijas. Todėl tiek pastato administratorei, tiek pastato savininkams nekilo abejonių dėl stogo remonto darbų užsakymo būtinumo. Atsakovas nenuginčijo ieškovės pateiktų įrodymų dėl stogo būklės ir remonto atlikimo būtinumo.

3. Ne tik ieškovės kvalifikuoti darbuotojai nustatė stogo defektus, bet ir patys ginčo pastato savininkai pripažino, jog būtina keisti (remontuoti) stogo dangą. Vadovaujantis ne dokumento formos, bet jo turinio pirmenybe, teigtina, kad nėra jokio pagrindo tapatinti sprendimo atsiradimą su tokio sprendimo įtvirtinimo tvarka, t. y. formalus tvarkos nesilaikymas per se nereiškia, jog pritarimas stogo remonto darbų užsakymui nėra gautas. Bendraturčių daugumos valia kartu sukuria pareigą atsakovui, nepaisant fakto, jog pastarasis apklausoje nedalyvavo ir nuomonės neišreiškė. Vien tik asmens kodo neužrašymas nereiškia, jog patalpų savininkų valią yra neaiški, neišreikšta. Byloje nėra duomenų apie tai, jog patalpų savininkai davė sutikimą savo duomenų tvarkymui, todėl nėra jokio pagrindo balsavimą laikyti neįvykusių remiantis Vyriausybės nutarimu, kai LR asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas neleidžia administratoriui savavališkai rinkti duomenis ar priversti asmenį paskelbti savo asmens kodą. Sprendime pagrįstai nesuabsoliutino poįstatyminio teisės akto galią ir taikymo ribas laikydamas, jog savininkų sprendimas atlikti stogo remontą yra akivaizdus ir galiojantis, priimtas balsų dauguma kaip ir numato CK 4.85 straipsnis.