- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-09-27
- Bylos Nr.
- 2-4541-362/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-02062-2013-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Arvydas Martinavičius
- Ieškovas
- UAB „Agetas“
- Atsakovas
- UAB „Klaista“
- Advokatai
- Eglė Damulevičiūtė
- Kategorijos
- 42.1pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant ieškovo UAB „Agetas“ atstovei advokatei Eglei Damulevičiūtei – Jakimavičienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Agetas“ ieškinį atsakovui UAB „Klaista“ dėl delspinigių priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas UAB „Agetas“ kreipėsi į teismą ir prašo priteisti iš atsakovo UAB „Klaista“ 4777,80 Lt delspinigius, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei visas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovo atstovė advokatė Eglė Damulevičiūtė – Jakimavičienė teismo posėdžio metu nurodė, kad ieškovas UAB „Agetas“ ir atsakovas UAB „Klaista“ 2011-05-31 susitarė dėl vidaus durų pirkimo – pardavimo bei jų montavimo darbų. Suderino pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 105040 sąlygas (toliau – Sutartis), pagal kurias Pardavėjas įsipareigojo parduoti, o Pirkėjas nupirkti vidaus duris ir apmokėti sutartą sumą (8399,99 Lt) už prekes ir montavimo darbus pagal Sutarties sąlygas. Pagal Sutarties 2 punktą ieškovas ir atsakovas susitarė dėl 4200 Lt avanso. Likusi suma turėjo būti apmokėta po prekės pateikimo per 10 dienų. Atsakovas UAB „Klaista“ delsė sumokėti avansą 4200 Lt, pavedimą atliko tik 2011-06-01, tačiau mokėjimo paskirtyje pats nurodė: „2011-05-31, Avansas: Vidinių durų užsakymas“, taip įvardindamas Sutarties datą, pagal kurią vykdomas pavedimas. Tai, kad atsakovas pripažįsta Sutartį ir jos laikėsi, pagrindžia tas faktas, kad praleidęs Sutarties 2 punkte numatytą terminą atsiskaityti už prekes, vėliau darydamas piniginius pervedimus juos įvardindavo „skola“, taip patvirtindamas, kad žino Sutartyje numatytus atsiskaitymo terminus ir suvokia, kad juos praleido. Paskutinį mokėjimą už preke ir atliktus darbus atsakovas sumokėjo tik po to, kai ieškovas kreipėsi į teismą dėl teismo įsakymo išdavimo, t.y. sumokėjo 1550,01 Lt. Nei delspinigių, nei bylinėjimosi išlaidų nepadengė. Sutarties 3 punkte šalys nurodė, kad Pirkėjui uždelsus sumokėti punktuose 2.1 ir 2.2 nurodytas sumas daugiau kaip 5 kalendorines dienas, jis moka Pardavėjui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, pagal minėtus punktus, už kiekvieną uždelstą dieną. Įvertinus tai, kad 0,3 proc. dydžio delspinigiai verslo praktikoje yra laikomi protingo dydžio, ieškovas atsakovui delspinigius paskaičiavo ne nuo pradinės, bet nuo nesumokėtos sumos. Atsakovas delsė skolą apmokėti du metus, ne kartą buvo ragintas apmokėti skolą, tačiau piktybiškai vengė tą daryti ir skolą sumokėjo tik ieškovui kreipusis į teismą ir teismui išdavus įsakymą, todėl ieškovo manymu pusę visos Sutarties kainos (8750,01) sudarantys delspinigiai, t.y. 4777,80 Lt už dvejų metų vėlavimą yra protingo ir pagrįsto dydžio. Ieškovo atstovė taip pat palaiko ieškovo reikalavimą dėl 7,51 proc. dydžio metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodo, kad pagal Lietuvos Respublikos mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 str. 3 d. palūkanų norma yra vieno mėnesio VILIBOR palūkanų norma, padidinta 7 procentiniais punktais. Palūkanų normos nustatymo momentas pagal įstatymo 3 str. 4 d. susietas su metų pusmečiais ir diena, esančia paskutine iki atitinkamo pusmečio pradžios, o taip nustatyta palūkanų norma galioja visą pusmetį. Kadangi ieškovas reikalauja tik procesinių palūkanų ir ieškinį teismui pateikia pirmąjį 2013 m. pusmetį, tai palūkanų norma nustatoma pagal VILIBOR, buvusį 2012-12-31, kuris sudarė 0,51². Todėl bendra metinių palūkanų norma, galiojanti pirmąjį 2013 m. pusmetį yra 7,51 proc. Prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas.
Šalies argumentai
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, 2013-09-24 gautas atsakovo prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant. Prašyme nurodė, kad byla neteisminga Šiaulių apylinkės teismui. Pagal LR CPK 29 str. ieškinys juridiniam asmeniui pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę. UAB „Klaista“ buveinė yra Klaipėdos mieste. Remiantis LR CPK 32 str., šalys gali rašytiniu susitarimu pakeisti teritorinį bylos teismingumą. UAB „Klaista“ nėra pasirašiusi jokio rašytinio susitarimo, kuriuo būtų sutarusi ginčus su ieškovu spręsti Šiaulių teisme. Bylinėjimasis kitame teisme, nei pagal bendrąjį teritorinį teismingumą, galimas tik įstatyme įsakmiai nurodytais atvejais ir negali būti aiškinamas plečiamai. Atsakovas UAB „Klaista“ negali būti priverstas patirti papildomas bylinėjimosi išlaidas, vykti į nutolusį teismą ir ten gintis nuo pareikšto ieškinio, jei tam nėra aiškaus teisinio pagrindo ir tuo labiau nėra UAB „Klaista“ raštu išreikšto susitarimo. Dėl šios priežasties mano, kad byla Šiaulių apylinkės teisme priimtas nagrinėti pažeidus teismingumo taisykles ir Šiaulių apylinkės teismas turi atsisakyti tokį ieškinį nagrinėti. Atsakovas taip pat nurodo, kad remiantis LR CK 6.72 str. susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Teismų praktikoje kitokia nei rašytine forma sudaryti susitarimai dėl netesybų nėra pripažįstami. Ieškovas pats pripažįsta, kad rašytinis susitarimas dėl netesybų niekada nebuvo sudarytas, taigi pats suvokia, kad reiškia aiškiai nepagrįstą ieškinį. Uaba „Klaista“ niekada nėra nei raštu, nei kita forma išreiškusi savo valios susitarti dėl netesybų mokėjimo. Aplinkybė, kad UAB „Klaista“ pirko iš ieškovo prekes pagal žodinius susitarimus nereiškia, kad buvo susitarta dėl kažkokių papildomų sąlygų, dėl kurių atsakovas niekada savo valios nėra išreiškęs. Ieškovo prašomi priteisti delspinigiai yra neproporcingo dydžio, palyginus su bendra prievolės suma. Atsakovo prievolė yra visiškai įvykdyta. Be to, reikalaujami delspinigiai yra neproporcingi palyginus su ieškovo galimai patirtais nuostoliais, nes ieškovas apie jokius nuostolius neužsimena ir jų neįrodinėja. UAB „Klaista“ apskritai neigia savo pareigą mokėti delspinigius, todėl argumentas dėl neproporcingo delspinigių dydžio nereiškia, kad UAB „Klaista“ bet kokia forma pripažįsta esant susitarimą dėl delspinigių. Reikalavimo dėl bylinėjimosi išlaidų taip pat prašo netenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Byloje šalių atstovų paaiškinimais, rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2011 m. gegužės 31 d. ieškovas su atsakovu sudarė pirkimo-pardavimo sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovui Sutartyje nurodytas prekes ir atliko montavimo darbus. Sutartyje šalys numatė, kad už parduotas prekes ir atliktus montavimo darbus atsakovas sumoka ieškovui 4200 Lt avansą, likusią sumą atsakovas apmoka per 10 d. nuo PVM sąskaitos-faktūros išrašymo, o laiku neatsiskaičius moka po 0,3 % delspinigius už kiekvieną praleistą dieną. Atsakovas už suteiktas paslaugas atsiskaitė praleidęs 10 d. terminą nuo PVM sąskaitos-faktūros gavimo. Atsakovui paskaičiuoti delspinigiai nuo 2011-06-24 iki 2013-03-20, kurie sudaro 4777,80 Lt sumą.
Dėl teismingumo.
Iš ieškinio turinio ir jo priedų matyti, kad ieškovas savo reikalavimą atsakovui kildina iš 2011-05-31 sudarytos pirkimo – pardavimo sutarties Nr. 105040, kurios pagrindu ieškovas atsakovui perdavė atsakovui Sutartyje nurodytas prekes ir atliko montavimo darbus. Minėta Sutartimi šalys yra nusistačiusios sutartinį teismingumą: iškilę ginčai sprendžiami tarpusavio susitarimu, o nepavykus susitarti LR įstatymų nustatyta tvarka. Ginčų sprendimo vieta – Šiaulių miestas. Atsižvelgiant į tai, kad teismas pripažįsta, jog pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 105040, atitinka įstatymo nustatytą rašytinę sutarties formą ir sukuria šalims prievolinius santykius, šalių ginčas spręstinas Šiaulių apylinkės teisme (LR CPK 32 str.).
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo.
Civilinio kodekso (toliau – LR CK) 6.154 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris (LR CK 1.63 straipsnio 6, 7 dalys), pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Vienas pagrindinių civilinės teisės principų yra sutarties laisvės principas (LR CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris reiškia, kad civilinių teisinių santykių subjektai patys sprendžia, kokią konkrečią sutartį sudaryti su pasirinktu asmeniu arba jos nesudaryti. Tai reiškia, kad negalima priversti asmens sudaryti sutartį prieš jo valią, išskyrus LR CK 6.154 straipsnio 2 dalyje nustatytus atvejus. Be to, šalys, sudarydamos sutartį, turi teisę susitarti dėl jos sąlygų, t. y. nustatyti jos turinį bei formą, išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios teisės normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ar teisės principai.
Sutartis aiškinama tada, kai kyla ją sudariusių šalių ginčas dėl sutarties galiojimo, jos rūšies, pobūdžio, sąlygų turinio, šalių teisių bei pareigų apimties, sutarties pakeitimo, pasibaigimo ir pan. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos LR CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. LR CK 6.193 straipsnyje įtvirtintos tokios pagrindinės sutarčių aiškinimo taisyklės: kiekviena sutartis turi būti aiškinama sąžiningai; pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu; jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys; visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes; reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos; kai yra abejonių dėl sutarties sąvokų, joms priskiriama priimtiniausia, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmė; kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai; visais atvejais sutarties sąlygos aiškinamos vartotojų ir sutartį prisijungimo būdu sudariusios šalies naudai; taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Ieškovas UAB „ Agetas“ nurodė, kad 2011-05-31 su atsakovu UAB „Klaista“ buvo sudaryta pirkimo – pardavimo sutartis Nr. 105040, pagal kurią ieškovas įsipareigojo parduoti, o atsakovas nupirkti vidaus duris ir apmokėti sutartą sumą, t.y. 8399,99 Lt už prekes ir montavimo darbus pagal minėtos Sutarties sąlygas. Pagal Sutarties 2 punktą ieškovas ir atsakovas susitarė dėl 4200 Lt avanso. Sutarties 3 punkte šalys taip pat susitarė dėl 0,3 proc. dydžio delspinigių uždelsus sumokėti Sutarties 2.1. ir 2.2. punktuose nurodytas sumas daugiau kaip 5 dienas nuo nesumokėtos sumos, už kiekvieną uždelstą dieną. Atsakovas nurodo, kad niekada nėra nei raštu, nei kita forma išreiškęs savo valios susitarti dėl netesybų mokėjimo. Aplinkybė, kad UAB „Klaista“ pirko iš ieškovo prekes pagal žodinius susitarimus nereiškia, kad buvo susitarta dėl kažkokių papildomų sąlygų, dėl kurių atsakovas niekada savo valios nėra išreiškęs. Iš byloje esančio DnB banko sąskaitos išrašo matyti, kad atsakovas avansinį mokėjimą į ieškovo sąskaitą atliko 2011-06-01, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „2011-05-31 Avansas: Vidinių durų užsakymas“, ieškovas 2011-06-08 išrašė atsakovui PVM sąskaitą – faktūrą Serija AG Nr. 101186, už parduotas prekes ir atliktus darbus, minėtoje PVM sąskaitoje – faktūroje papildomai nurodydamas pateiktos sąskaitos apmokėjimo terminą iki 2011-06-18. Ieškovas ir atsakovas yra juridiniai asmenys, todėl laikytina, kad susitarimas dėl pirkimo pardavimo-sutarties atitinka įstatymo nustatytą rašytinę sutarties formą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytina, kad atsakovas piktnaudžiauja atsiradusiais netikslumais ir aiškina juos savo naudai.
Dėl sutartyje numatytų delspinigių.
Tarp šalių sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis ir jų pagrindu išrašyta PVM sąskaita-faktūra nėra nuginčyta, todėl jos galioja, o atsakovas privalo įvykdyti visas iš jų kylančias savo prievoles. Pagal sutarties 3 punktą Pirkėjui uždelsus sumokėti punktuose 2.1 ir 2.2 nurodytas sumas daugiau kaip 5 kalendorines dienas, jis moka Pardavėjui 0,3 proc. dydžio delspinigius nuo nesumokėtos sumos, pagal minėtus punktus, už kiekvieną uždelstą dieną. Įstatymas įpareigoja prievoles vykdyti sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, vadovaujantis protingumo kriterijais. Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, tačiau teismui įstatymas suteikia teisę kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir tais atvejais, kai šalys susitaria dėl netesybų dydžio. Teismas neturi leisti vienai sutarties šaliai nepelnytai praturtėti dėl neprotingo netesybų dydžio. Įstatyme nėra nustatyti kriterijai, kokiais atvejais netesybos yra aiškiai per didelės, todėl kiekvienu atveju šiuos kriterijus nustato teismas. Nustatydamas, ar pagal LR CK 6.73 str. ir 6.258 str. nuostatas yra pagrindas netesybas pripažinti neprotingai (aiškiai) didelėmis ir dėl to jas mažinti, ir spręsdamas, iki kokio dydžio netesybos mažintinos, teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, įvertinti visas reikšmingas šiam klausimui spręsti bylos aplinkybes ir stengtis nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros. Sutarties laisvės principas reiškia, kad sutarties šalys gali nustatyti bet kokias sutarties sąlygas, neprieštaraujančias imperatyvioms įstatymo normoms, gerai moralei, sąžiningumo, protingumo, teisingumo ir kitiems principams. Pagal šalių sudarytą sutartį buvo skaičiuojami 0,3 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo pagal Sutartį nesumokėtos sumos ir sudaro 4777,80 Lt. Nagrinėjamu atveju ieškovo prašomi priteisti delspinigiai nepažeidžia minėtų teisės principų, kadangi atsakovas yra juridinis asmuo, verslo subjektas, todėl turėjo lygias galimybes derėtis dėl sutarties sąlygų, todėl pagrindo mažinti reikalaujamus priteisti delspinigius nėra.
Dėl procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų.
Ieškovas taip pat prašo teismo priteisti procesines palūkanas. Civilinio kodekso 6.37 straipsnis numato, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Mokėjimų atliekamų pagal komercinius sandorius vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje bei 3 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad jeigu sutartis nenustato kitaip, palūkanų, kurias skolininkas privalo sumokėti už pavėlavimą, dydis apskaičiuojamas taikant vieno mėnesio VILIBOR palūkanų normą, padidintą 7 procentiniais punktais, galiojusią tą metų pusmetį, kurį skolininkui atsirado pareiga mokėti palūkanas. Šiuo atveju, 2012-12-31 paskelbtą 0,51 proc. VILIBOR palūkanų normą padidinus 7 procentiniais punktais, palūkanos sudaro 7,51 proc. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, iš atsakovo priteistinos 7,51 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (Civilinio kodekso 6.210 straipsnio 2 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, todėl iš atsakovo priteistina 143,00 Lt byloje sumokėto žyminio mokesčio bei 1000,00 Lt advokato išlaidos ieškovui bei išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu valstybės naudai (LR CPK 80 str. 1d. 1d., 88 str. 1d. 3p., 92, 93 str. 1d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Klaista“, į.k. 140984775, ieškovui UAB „Agetas“ į.k. 302545408, 4777,80 Lt (keturi tūkstančiai septyni šimtai septyniasdešimt septyni litai 80 ct) delspinigius, 7,51 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos 4777,80 Lt nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013 m. kovo 22 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas: 143,00 Lt (vienas šimtas keturiasdešimt trys litai 00 ct) žyminį mokestį ir 1000,00 Lt (vienas tūkstantis litų 00 ct) advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Priteisti iš atsakovo UAB „Klaista“, į.k. 140984775, į valstybės biudžetą 24,00 Lt (dvidešimt keturi litai 00 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį Šiaulių apylinkės teismą.