Marijampolės apylinkės teismo nuosprendis

sekretoriaujant Vilmai Matulevičienei, dalyvaujant prokurorui S. S., kaltinamajai V. J., jo gynėjui advokatui V. P., viešame teismo posėdyje, sutrumpinto įrodymų tyrimo būdu išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., (duomenys neskelbtini) pilietė, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. V. J. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra 2022 m. liepos 24 d., apie 03:10 val., adresu, (duomenys neskelbtini)., vairavo automobilį „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iki kol Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausioji patrulė G. Ž. sustabdžiusi jos vairuojamą automobilį ir patikrinusi jos blaivumą 2022-07-24, apie 03.35 val., alkoholio matavimo prietaisu „Alcotest 7510“ Nr. ARPK - 0185, patikros Nr. 1667202 jai nustatė 1,72 promilių girtumą, tokiu būdu vairavo automobilį kai jai buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas.

K. V. J. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino visiškai. Paaiškino, kad vakare su drauge vartojo alkoholį. Po to nuėjo pailsėti. Nakties metu jai paskambino draugas ir paprašė, jog jį reikia iš (duomenys neskelbtini) kaimo parvežti į (duomenys neskelbtini). Ji nesijautė neblaivi, todėl šeimos automobiliu nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą šį parvežti. Atsakė, jog, prieš išvažiuodama iš namų, išgėrė kelis gurkšnius alaus; jog kaltinime aprašytų aplinkybių neginčija. Be to, anksčiau niekada nebuvo bausta ar teista už tai, kad būtų vairavusi kelių transporto priemonę apsvaigusi, alkoholiu nepiktnaudžiaujanti, priklausomybės jam neturinti, iki nagrinėjamo įvykio niekada apsvaigusi nevairavo transporto priemonės, todėl prašo ją atleisti nuo atsakomybės ir perduoti jos dukrai G. K. pagal laidavimą. Be to, prašo automobilio, kuriuo padarė nusikaltimą nekonfiskuoti, nes šis šeimos turtas, šį ji su sutuoktiniu išsimokėtinai įgyja, šis jų vienintelis ir šis reikalingas šeimos poreikiams – neįgalumą turinčiam sutuoktiniui važinėti į darbą (duomenys neskelbtini) mieste, šiuo vežioti sūnų į mokyklą, ji su sutuoktiniu turi finansinių įsipareigojimų. Pasižada nebedaryti jokių naujų nusikaltimų ar kitokių teisės pažeidimų.

Kaltinamajai V. J. prisipažinus padarius jai inkriminuotą nusikaltimą, nesant kliūčių, toliau įrodymų tyrimas atliktas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalį, 291 straipsnį.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Be kaltinamosios V. J. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius jai inkriminuotą nusikaltimą pasitvirtino sekančiais duomenimis :

2022-07-24 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybiniame pranešime nurodytomis aplinkybėmis, jog 2022-07-24 (duomenys neskelbtini) Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnams patikrinimui sustabdžius automobilį ,,H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio vairuotojai V. J. 03:16 val., alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0185 patikros Nr. 1667202 pirmo patikrinimo metu nustatytas 1,88 prom. neblaivumas, antro patikrinimo metu nustatyta 1,72 prom. neblaivumas.

2022-07-24 įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokole užfiksuota informacija, jog buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini). Apžiūrėtas automobilis ,,H. S. Fe“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo Nr. (duomenys neskelbtini). Automobilis (duomenys neskelbtini) spalvos, kėbule matosi nežymūs pabraižymai. Atsidarius kairės pusės galines duris, ant grindų yra 5 litrų talpa. Automobilio daiktadėžėje yra vairuotojo pažymėjimas ir automobilio registracijos liudijimas, kurie supakuojami į Voką Nr. 1. Automobilio bagažinėje yra 5 l talpa. Įvykio vieta nestebima vaizdo kameromis. Automobilis išgabentas saugoti į Palmių g. 3A, Jungėnai UAB ,,GOLDAS“ saugojimo aikštelę. Apžiūros metu paimtas automobilis ,,H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio užvedimo raktelis, registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini).

Alkoholio matavimo prietaiso panaudojimo registracijos žurnalo kopijoje užfiksuota informacija, jog alkoholio matavimo prietaisu Alcotest 7510 Nr. ARPK-0185 patikros Nr. 1667202, V. J. 03:16 val., nustatytas 1,88 prom. girtumas, o 2022-07-24 03:35 val., 1,72 prom. girtumas.

2022-07-24 neblaivumo nustatymo akte užfiksuota informacija, jog 2022-07-24, 03:43 val. V. J. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą asmens būklę asmuo galėjo eiti tiesia linija pėda po pėdos taip pat asmuo stovėdamas pirštu galėjo pataikyti į nosies galą (atsimerkus ir užsimerkus). V. J. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš 30 minučių. Alkoholio matavimo prietaisu - Alcotest 7510 Nr. ARPK-0185 patikros Nr. 1667202, V. J. 03:16 val., nustatytas 1,88 prom. girtumas, 0 2022-07-24 03:35 val., 1,72 prom. girtumas. V. J. sutiko su tikrinimo rezultatais.

2022-07-24 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Reagavimo skyriaus vyriausiosios patrulės G. Ž. tarnybiniame pranešime nurodyta informacija, kad 2022-07-24 su kolega patruliuodama nustatytame maršrute apie 03:10 val., (duomenys neskelbtini), pastebėjo įtartinai manevruojantį automobilį ,,H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Sustabdžius automobilį paaiškėjo, kad jį vairavo V. J., kuri paaiškino, jog prieš pusvalandį gėrė stiklinę alaus. Alkoholio matavimo prietaisu V. J. pirmu tikrinimu nustatyta 2022-07-24, 03:16 val., nustatytas 1,88 prom. girtumas, o 2022-07-24, 03:35 val., 1,72 prom. girtumas.

VĮ ,,Regitra“ duomenimis automobilio „H. S.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkė V. J..

Vertindamas anksčiau aptartus bylos faktinius duomenis, tiek kiekvieną atskirai, tiek ir visumoje su kitais, teismas pripažįsta juos teisėtai (baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka) gautais įrodymais, sprendžia, jog šie duomenys nei patys savaime, nei gretinant juos tarpusavyje, nėra prieštaringi, jie vieni kitus papildo ir patvirtina, jų visuma yra visiškai pakankama teismui neabejotinai konstatuoti, jog kaltinamoji V. J. vartojo alkoholį iki pradėdama vairuoti automobilį ir po ko jai policijos pareigūnai nustatė virš 1,51 prom. neblaivumą. Kaltinamosios V. J. baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių teismas byloje nenustatė.

Kaltinamosios V. J. nusikalstama veika byloje kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį teisingai. Policijos pareigūnų, veikusių pagal savo kompetenciją, teisės aktų nustatyta tvarka buvo užfiksuoti bylos dokumentuose pakankami ir akivaizdūs kaltinamosios V. J. neblaivumo (apsvaigimo nuo alkoholio) požymiai, kokių tai abejonių dėl pareigūnų išvadų pagrįstumo ar jų kompetencijos teismui nekyla. Be to, kaltinamoji V. J. visiškai pripažino, ir tai yra patikimai įrodyta kitais anksčiau įvertintais faktiniais bylos duomenimis, jog automobilį „H. S. Fe“ kaltinime nurodytu laiku, vietoje vairavo būtent ji ir niekas kitas.

Teisiamajame posėdyje tyčinį nesunkų nusikaltimą padariusi kaltinamoji V. J. kaltę pripažino visiškai, išreiškė nuoširdų gailėjimąsi dėl savo neteisėto poelgio, išgyvena dėl įvykio, pagrįstai tikėtina lankosi pas psichologą. Kaltinamoji V. J. nusikalto ir yra teisiama pirmą kartą. Ji anksčiau pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksą (toliau – ANK) už KET pažeidimus bausta, tačiau nebausta už šių padarymą, esant neblaiviai. Ji dirba, (duomenys neskelbtini). Ji darbdavio charakterizuojama teigiamai. Duomenų charakterizuojančių ją neigiamai byloje nesurinkta. Tai teismui duoda visumą priežasčių manyti, jog ji ateityje laikysis įstatymų ir nebedarys naujų nusikalstamų veikų, pati nagrinėjama veika buvo iš esmės atsitiktinė, teismo vertinimu, jau pats šios bylos procesas teisme turės pakankamą pozityvų prevencinį poveikį jos elgesiui ateityje.

Teisiamajame posėdyje išklausęs visų proceso dalyvių nuomones, įvertinęs padarytos nusikalstamos veikos nors tyčinį, tačiau nesunkų pobūdį, mažesnį nei rūšinį jos pavojingumo visuomenei laipsnį (policijos pareigūnui kaltinamoji V. J. neatsisakė tikrintis (ne)blaivumą), taip pat iš esmės teigiamą jos asmenybę, pripažindamas atsakomybę lengvinančia aplinkybę - visišką prisipažinimą kalta ir nuoširdų gailėjimąsi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kai nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas sprendžia kaltinamosios V. J., jos gynėjo, laiduotojos G. K. prašymus, prokurorui neprieštaravus, tenkinti, - atleisti kaltinamąją V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti jos dukros G. K. atsakomybei pagal laidavimą be užstato (BK 40 straipsnio 1 ir 2 dalys), šią bylą nutraukti (BPK 254 straipsnio 5 dalis). Be to teismui yra visuma priežasčių manyti, kad atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės kaltinamoji V. J. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Bylos duomenimis įrodyta, kad laiduotoja G. K. yra kaltinamosios V. J. dukra ir artimiausias jai žmogus, jos nuolat ir dažnai bendrauja, nes gyvena palyginus netoliese, jos sprendžia įvairius klausimus. Be to pagal bylos duomenis laiduotojos G. K. reputacija iš esmės nepriekaištinga, ji kaip artimiausias V. J. asmuo turi jai autoritetą ir įtaką, todėl yra verta teismo pasitikėjimo. Laidavimo terminas nustatytinas vieneriems metams, atsižvelgiant į mažesnį rūšinį nagrinėjamo kaltinamosios V. J. nusikaltimo pavojingumo laipsnį, užstatas laidavimui nenustatomas, įvertinus laiduotojos amžių, asmeninę ir materialinę padėtis.

Kadangi bylos duomenimis nagrinėjamą nusikaltimą kaltinamoji V. J. įvykdė piktnaudžiaudama specialia teise vairuoti kelių transporto priemones, yra faktinis pagrindas jai skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą jai šia specialia teise naudotis 1 metams ir 9 mėnesiams (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis). Nustatant šios priemonės vykdymo terminą atsižvelgiama be kita ko ir į ANK 422 straipsnio 6 dalies sankciją (teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimas nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių), nustatančią analogiško turinio administracinio poveikio priemonės skyrimą asmenims, kurie kelių transporto priemonę vairavo apsvaigę nuo alkoholio iki 1,5 prom. girtumo, vadovaujantis proporcingumo principu atitinkama poveikio priemonė už kur kas šiurkštesnę ir pavojingesnę veiką turi būti griežtesnė.

Tais pačiais argumentais atleidžiamai nuo baudžiamosios atsakomybės V. J. taip pat paskirtina ir baudžiamojo poveikio priemonė – 20 MGL (1000 Eur) įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, kurią įpareigotina sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Nustatydamas šios poveikio priemonės dydį teismas, be kita ko, atsižvelgia ir į ANK 422 straipsnio 5 dalies sankciją, nustatančios baudos dydį asmeniui, kuris vairavo kelių transporto priemonę apsvaigęs nuo alkoholio iki 1,5 prom.

Dėl turto (automobilio) konfiskavimo

Pagal baudžiamają įstatymą ir teismų praktiką nuteisto asmens ir asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, teisinis statusas skiriasi. Pagal BK VI skyriuje nustatytą teisinį reguliavimą, nors teismo sprendimas atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės turi būti pagrįstas įsitikinimu dėl tokio asmens kaltumo padarius nusikalstamą veiką, tačiau apkaltinamasis nuosprendis tokiam asmeniui nepriimamas, jo byla nutraukiama (BPK 303 straipsnio 4 dalis). Taigi, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės asmuo už nusikalstamą veiką nėra nuteisiamas.

Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nuteisimo ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais turto konfiskavimo taikymo teisiniai pagrindai taip pat skiriasi. Nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis), tokiais atvejais, remiantis BK 72 straipsnyje pateiktu teisiniu reguliavimu, įstatyme nurodyto turto konfiskavimas nepriklauso nuo teismo nuožiūros ir yra privalomas. O BK 67 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai atleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – ir turto konfiskavimas. Taigi šio baudžiamojo įstatymo nurodytais atvejais baudžiamojo poveikio priemonių taikymo ir jų parinkimo klausimas paliekamas teismo nuožiūrai. Pažymėta kad, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-35-719/2018, 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, jog teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės turi būti proporcingos siekiamam tikslui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-130-699/2015), todėl kiekvienu atveju, už teisės pažeidimą skiriamų priemonių taikymas turi būti individualizuotas.

Teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą. V. J. padarė atsitiktinio pobūdžio nesunkų nusikaltimą, savo kaltę pripažino visiškai, gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, neteista, turi dvi galiojančias administracines nuobaudas už palyginus ne labiau sunkius pagal pavojingumą nusižengimus, charakterizuojama teigiamai. Teismas, įvertinęs paminėtų aplinkybių visumą, sprendžia, kad automobilio „H. S.“ konfiskavimas ar šio vertės išieškojimas pagal byloje nustatytas aplinkybes būtų neproporcingas (neadekvatus) V. J. padarytam teisės pažeidimui ir pažeistų teisingą pusiausvyrą. Kaip jau buvo minėta, turto konfiskavimo klausimas visose bylose negali būti sprendžiamas vienodai, o turi būti sprendžiamas individualiai pagal kiekvienoje byloje nustatytas aplinkybes. Įvertinus tai, kad minėtas automobilis V. J. šeimos turtas, šis jų šeimoje vienintelis, šis įgyjamas išsimokėtinai, be to, akivaizdu, jog V. J. sutuoktinis apie tai, jog minėtą automobilį V. J. vairuos neblaivi nežinojo, teismas sprendžia, kad minėtą automobilį konfiskuojant, ar išieškant jo vertę, būtų uždėta nepakeliama finansinė našta bei suvaržytų asmenį labiau, negu reikia teisėtiems ir visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas ar konfiskuotino turto vertės išieškojimas, netaikytina, o skirtina jau anksčiau minėta kita baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Skiriant šios rūšies baudžiamojo poveikio priemonę, V. J. teisinė padėtis nepasunkėtų, tačiau ji tikslinga siekiant tikslo išlaikyti proporcingumo, teisingumo principus, įgyvendinti visuotinai svarbius tikslus nusikalstamumo prevencijai.

Kaltinamajai V. J. ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta kardomoji priemonė – specialiosios teisės sustabdymas. Ši priemonė iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos reikalinga, todėl paliktina galioti, o nuosprendžiui įsiteisėjus, ši priemonė panaikintina (BPK 119 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298, 302 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40, 67, 68, 71 straipsniais,

nusprendžia:

V. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį atleisti, perduodant ją pagal laidavimą dukros G. K. atsakomybei be užstato vienerių metų laikotarpiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 ir 2 dalys); baudžiamąją bylą V. J. atžvilgiu nutraukti.

Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti vienerius metus ir devynis mėnesius naudotis specialiąja teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuoti nuo 2022-07-25.

Paskirti V. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą 20 (dvidešimties) MGL dydžio, t. y. 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų). Nustatyti, jog nurodyta įmoka turi būti sumokėta per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos sąskaitą L. B. AS Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant vardą, pavardę ir asmens kodą. Jei įmoką moka kitas asmuo, būtina nurodyti asmens, už kurį mokama, vardą, pavardę ir asmens kodą. Įmokos kvitą pristatyti į Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.

V. J. paskirtą kardomąją priemonę - specialiosios teisės sustabdymą; palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus, šią panaikinti.

Išduotą V. J. vairuotojo pažymėjimą, kuris saugomas Marijampolės AVPK, įsiteisėjus nuosprendžiui, nedelsiant išsiųsti VĮ Regitra.

Įsiteisėjus nuosprendžiui, daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikia tirti ir nagrinėti :

- automobilį „H. S. “, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) saugomą UAB „Goldas“, adresu Palmių g. 3A, Jungėnų k., Kalvarijos sav., nedelsiant grąžinti V. J.;

- automobilio „H. S. Fe“, kurio valstybinio numerio ženklai (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą, kuris saugomas Marijampolės |AVPK, nedelsiant grąžinti V. J..

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.